Pamusio Šv. Antano Paduviečio parapijos vaikų globos namai buvo įsteigti 2000 metų vasario mėnesį. Iniciatyva kilo, kai buvo uždaryti valstybiniai Pakruojo vaikų globos namai. Dešimt pirmųjų auklėtinių buvo apgyvendinti senojoje Pamūšio parapijos klebonijoje. Namų jaukumu, plėtra, vaikų poreikiais ir lūkesčiais rūpinosi tuometinis Pakruojo dekanas kun. Ši graži sukaktis minėta vasario 2 d. Savo apsilankymu pagerbė Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, kuris aukojo Šv. Mišias Pamūšio šv. Antano Paduviečio bažnyčioje. Koncelebravo dabartinis Pakruojo dekanas, Pamūšio šv. Antano Paduviečio parapijos vaikų globos namų vadovas kun. Remigijus Čekavičius ir vienas pirmųjų šių namų auklėtinių, šiuo metu Šiaulių katedros vikaras, kun. Vilties g. Pamūšio šv. Antano Paduviečio parapijos vaikų globos namai.
Pamūšio Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, neoromaninio stiliaus, kryžminio plano su bokšteliais, yra svarbus istorinis ir sakralinis objektas. Jos istorija siekia 1621 m., kai Sebastijonas Jaugelis pastatė mūrinę evangelikų reformatų bažnyčią. Dėl jos varžėsi reformatai ir katalikai. 1706 m. liepos 18 d. Klovainių katalikai, grįždami su procesija iš Linkuvos, su kunigu Laurynu Gudavičiumi nusiaubė Pamūšio evangelikų reformatų bažnyčią, apiplėšė tos tikybos valstiečius. Iki 1763 m. evangelikų reformatų parapija sunyko, bažnyčia apleista. Dar 1902 m. 1905 m. bažnyčia paversta sandėliu. Klovainių klebono Jurgio Stakausko rūpesčiu suremontuota bažnyčia 1924 m. lapkričio 16 d. pašventinta. 1929 m., parceliuojant Lašmenpamūšio dvarą, ji gavo 7,9 ha žemės. 1933 m. įkurta parapija. Jos reikalais rūpintis paskirtas Linkuvos vikaras Jurgis Danys (1898-1977). Vyskupui Kazimierui Paltarokui (kilusiam iš šių apylinkių) remiant, bažnyčia toliau remontuota, pradėti statyti kiti trobesiai. Pagal inžinieriaus Romano Steikūno projektą bažnyčia 1935 m. perstatyta, 1939 m. perdengtas stogas, įdėtos naujos grindys. 1939 m. įrengtos naujos kapinės, 1940 m. Lašmens krante - lurdas.
1981 m. rugpjūčio 8 d. plėšikai Pamūšyje mirtinai sužalojo kleboną Leoną Mažeiką (1918-1981). Jis 1956-1981 m. tarnavo Pamūšio parapijos klebonu, atnaujino ir išpuošė Pamūšio bažnyčią. 1992 m. birželio 14 d. šventoriuje atidengtas paminklas vyskupui Kazimierui Paltarokui. Statulai pagaminti lėšas sudėjo šio krašto Amerikoje gyvenantys lietuviai, o komiteto pirmininku buvo kraštietis profesorius Jonas Genys. Vyskupo rūpesčiu įsteigta Pamūšio parapija, paimant dalį Linkuvos, Klovainių ir Pakruojo gyvenamųjų vietovių. Palengvėjo gyvenimas Titonių, Stakšelių, Plunkių, Pažerių, Lumbelių, Bučiūnų, Girbutkių ir kitų kaimų žmonėms, nes nebereikėjo keltis per Mūšą ir toli klampoti į Linkuvos bažnyčią.
Bažnyčios architektūriniai ypatumai:
- Neoromaninė, kryžminio plano, su bokšteliais.
- Priekiniame fasade sugrupuoti nevienodo aukščio langai pusapskrite arka.
- Pagrindinės durys skydinės.
- Apsidė dvisienė.
- Vidus halinis.
- Lubos medinės, grindys lentų.
- Šoninės koplyčios atskirtos dviem stačiakampiais stulpais su pusapskrite arka.
- Vargonų choras įtaisytas ant dviejų stačiakampio pjūvio stulpų.
- Įrengti trys neobarokiniai, mediniai altoriai.
- Šventoriuje pastatyta medinė varpinė.
Koordinatės: 56°01′58″š. pl. 23°58′53″r. ilg. / 56.0327°š. pl. 23.9815°r. Pamūšio šv. Antano Paduviečio parapijos vaikų globos namai.
Literatūra:
- Leonas Mažeika.
- Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). - Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl.
- Sakralinė architektūra ir istoriniai vargonai. Pamūšio bažnyčia.
