Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, o vaisiaus vystymosi stebėjimas yra labai svarbus. 32 nėštumo savaitė - tai laikotarpis, kai vaisius jau yra beveik visiškai susiformavęs ir intensyviai ruošiasi gimimui. Šiuo metu ypač svarbu atkreipti dėmesį į specifinius vaisiaus būklės vertinimo požymius.
Vaisiaus Padėtis ir Judesiai
Šią savaitę dar augantis pilvukas kels daug rūpesčių. Vaikelis jau apsivertė galvyte žemyn, o jo kojytės įsirėmė į jūsų šonkaulius. Jei jis neatsargiai įspirs, gali sukelti skausmus po krūtine. Šonkaulių spaudimas sukelia diskomfortą. Jūsų vidaus organai šiuo metu šiek tiek suspausti, tačiau tai neturėtų kelti jums rūpesčių. Vaisiaus judesiai dabar jau gana aiškūs. Krūtinės ląsta ritmingai kilnojasi, tarsi jis kvėpuotų. Jis jau sukiojasi ir rąžosi. Judėjimas labai reikalingas: tai, ką judėdamas patiria juslėmis, labai svarbu vaisiaus smegenų raidai. Nuo 30-osios nėštumo savaitės galima aiškiai išskirti vaisiaus miego ir aktyvumo ciklus. Vaisiaus judesiai būna įvairūs: spardosi, verčiasi, sukasi, rąžosi, žagsi ir kt. Paskaičiuota, kad vaisius per vieną ciklą miega vidutiniškai apie 23 min. Vaisiaus judesiai skaičiuojami nuo 30-osios nėštumo savaitės. Gulėdama ant šono, nėščioji skaičiuoja visus vaisiaus judesius per 30 min. 1-3 kartus per dieną. Normalu, kai jų būna 5 ir daugiau. Kai judesių mažiau, skaičiuojama iki 1 val. Jei ir tada būna mažiau kaip 5 judesiai, reikia kreiptis į akušerę ar gydytoją. Vaisiaus judesių dažnis ir jų pobūdis atspindi vaisiaus būklę gimdoje. Aktyvūs judesiai rodo gerą būklę. Judesiai būna reti, silpni ar visai išnyksta dažniausiai dėl įvairių patologinių nėščiosios ar vaisiaus būklių, vaisiaus hipoksijos.
Trečdalis vaikų vis dar gali būti įsitaisę sėdmenimis žemyn, tačiau tokia padėtis trečiajame trimestre yra trumpalaikė. Būdamas aktyvus vaikas daro tą patį, ką ir naujagimiai, pavyzdžiui, griebia savo pėdas arba čiulpia didįjį pirštą. Vaisiaus padėtis gimdoje vertinama atliekant ultragarso tyrimą. Nustačius sėdmenų pirmeigą, su nėščiąja aptariama išorinio vaisiaus apgręžimo galimybė.
Fiziniai Pokyčiai ir Pojūčiai
Šią savaitę išnyks didžioji dalis raukšlių, o ant galvos - jau visai solidus kuokštas plaukų. Ypatingai džiuginanti naujiena - mažylio organizmas apsirūpino nauja medžiaga - surfaktantu. Tai tokia medžiaga, kuri išplečia plaučius ir neleidžia jiems subliūkšti iškvėpus. Vaikelis užima tikrai daug vietos pilve, bet erdvės trūkumas neturėtų sumažinti jo aktyvumo. Kojų ir rankų pirštų nagučiai jau visiškai užaugę. Jūsų mažylis dabar yra maždaug 42 centimetrų ūgio ir sveria apie 1,6 kilogramo. Vaisiaus kūnas vis dar lieknas ir nesukaupęs riebalų po savo odele, kuri raudona ir plona. Tik per paskutines keturias nėštumo savaites odelė pastorėja ir atsiranda naujagimio išvaizda. Svoris vis dar nuolat auga po 200 gramų per savaitę. Organai ir plaučiai bręsta, kartais kvėpavimo pratybos baigiasi žagsuliu, kurį besilaukianti moteris pajunta kaip ritmišką tvinkčiojimą pilve. Vaisiaus vokai vis dar yra užsimerkę, bet jo akys jau reaguoja į šviesą. Nervų sistema intensyviai vystosi, formuojasi mielino apvalkalai. Dabar nugaros skausmas gali tapti stipresnis. Taip yra dėl to, kad keičiasi jūsų kūno svorio centras. Atkreipkite dėmesį į teisingą laikyseną. Apsvarstykite galimybę apsilankyti pas kineziterapeutą; teipavimas gali būti labai naudingas nugaros skausmui malšinti. Teisinga laikysena ir dubens bei nugaros kondicionavimas yra labai svarbūs gimdymo eigai. Ieškokite informacijos apie fizinį pasiruošimą gimdymui ir pradėkite mankštintis.
Problemų gali kilti tik dėl organizme užsilaikančių skysčių, nes dėl to patinsta kulkšnys ir pirštai, iššoka venos. Vartokite vitaminus ir mineralines medžiagas. Gimdai reguliariai susitraukinėjant (Brakstono-Hikso susitraukimai), ypač jei susitraukimai sustiprėja, galite pagalvoti, jog tai jau gimdymo pradžia. Tačiau skirtumas nuo gimdymo sąrėmių yra toks, kad šie skausmai ir susitraukimai yra nereguliarūs, trunkantys vieną ar dvi valandas, ir praeina. Sąrėmių metu atsidaro gimdos kaklelis ir, dėl susidariusio spaudimo, plyšta vaisiaus vandenų pūslė. Kartais ji plyšta prieš laiką. Jei išteka daug skysčio, teka srovele, skystis yra bespalvis ir turi specifinį kvapą, nedelsiant kreipkitės į gydytoją.
Paskutinėmis nėštumo savaitėmis problemų dažnai sukelia ir sėdimojo nervo uždegimas, atsirandantis tuomet, kai vaikas savo padėtimi jį spaudžia. Galite jausti aštrų skausmą apatinėje nugaros dalyje, užpakalinėje šlaunies dalyje ir per visą užpakalinį kojų paviršių iki pat pėdų. Jeigu sėdėjimas kelia skausmą, naudokite pagalvę, kad palaikytumėte apatinę nugaros dalį arba tiesiog atsigulkite. Gali padėti gulėjimas ant kairiojo šono. Tokia padėtis stimuliuoja kraujotaką, nes apatinė tuščioji vena, jungianti apatinę kūno dalį su širdimi, yra iš dešinės stuburo pusės. Jeigu gulėsite ant kairiojo šono, tai vaikas ne taip stipriai spaus šią veną. Šiuo nėštumo laikotarpiu nereikia kelti sunkių daiktų ar dėvėti aukštakulnių batų. Jei sėdimojo nervo uždegimas kelia per stiprų skausmą, konsultuokitės su gydytoju arba akušeriu.
Vaisiaus Klausos ir Regos Raida
Vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu vaisius puikiausiai girdi viską, kas vyksta aplinkui. Jis atpažįsta jūsų širdies plakimą, nenutrūkstamą tekančio bambagysle kraujo triukšmą, pripratęs prie virškinimo keliamų garsų. Net ir visų šių garsų fone, kūdikis skiria motinos balsą. Atsiranda sugebėjimas fokusuoti žvilgsnį visomis kryptimis bei vizualinis dėmesys. Vaisiaus akys jau jautrios šviesai, nors vokai dar tvirtai užmerkti.
Hormoninė Diagnostika ir Tyrimai
Nėštumo laikotarpiu placenta ir vaisius gamina hormonus: chorioninį gonadotropiną, estrogenus, progesteroną, alfa fetoproteiną ir kt. Chorioninis gonadotropinas (hCG) pagal cheminę struktūrą - glikoproteidas, kurį pradeda gaminti sincitiotrofoblasto ląstelės po apvaisinto kiaušinėlio implantacijos. Didžiausia koncentracija motinos kraujyje - apie 60-ąją nėštumo dieną. Nuo 80-osios dienos jo produkcija mažėja ir išlieka nedidelė iki nėštumo pabaigos. hCG skatina estrogenų sintezę placentoje, progesterono gamybą geltonkūnyje, hormonų steroidogenezę vaisiaus antinksčiuose, vaisiaus kiaušidžių raidą. Apie 10 proc. cirkuliuojančio hormono išsiskiria su šlapimu. Ankstyvieji nėštumo testai pagrįsti šio hormono nustatymu moters šlapime. Pirmuoju nėštumo trimestru jo kraujyje būna 40-60 mU/ml, o su šlapimu išsiskiria 3 000-40000 mU/ml. Sergant trofoblastine liga, Dauno liga hCG produkcija ryškiai padidėja.
PAPP-A (angl. pregnancy associated plasma protein-A) tai specifinis nėštumo glikoproteinas, kurį sintetina trofoblastas. Šis baltymas aptinkamas motinos serume nuo 28-os pastojimo dienos. Maža jo koncentracija nustatoma, kai vaisius serga Dauno liga ar kita trisomija. Chorioninis gonadotropinas (hCG) ir su nėštumu susijęs plazmos proteinas A (PAPP-A) tiriami nuo 11-os nėštumo savaitės iki 13-os savaitės + 6 d. (dvigubas testas).
Estrogenai gaminami placentoje ir vaisiaus antinksčiuose. Jie sukelia fiziologinę gimdos raumenų hipertrofiją ir hiperplaziją, minkština gimdos kaklelį, veikia jungiamąjį audinį, pieno liaukas. Estriolio koncentracija nėštumo pabaigoje - 350-1900 ng/ml. Jis išsiskiria su šlapimu.
Progesteronas gaminamas placentoje. Šio hormono produkcija didėja nuo 9-osios iki 32-osios savaitės (10-100 kartų). Progesteronas svarbus kiaušinėlio implantacijai, mažina gimdos tonusą, skatina augti gimdą, vešėti pieno liaukas.
Alfa fetoproteinas (AFP) - glikoproteinas, gaminamas trynio maišelyje, o vėliau - vaisiaus kepenyse ir virškinimo trakte. Vaisiaus kraujyje ir vandenyse jo koncentracija didėja iki 13- osios nėštumo savaitės, vėliau mažėja. Motinos kraujyje alfa fetoproteino galima aptikti nuo 10-osios nėštumo savaitės, jo koncentracija didėja iki 32-osios nėštumo savaitės. Motinos kraujyje AFP koncentracija padidėja esant vaisiaus nervinio vamzdelio, virškinimo sistemos raidos ydų, daugiavaisiam nėštumui ir kt. Dauno liga sergančio vaisiaus kepenyse AFP sintezė sulėtėja. 14-21-ąją nėštumo savaitę gali būti atliekamas trigubas („triple“) testas: nustatoma chorioninio gonadotropino, estriolio ir alfa fetoproteino koncentracija motinos kraujyje. Biocheminė nėščiosios kraujo serumo žymenų tyrimas (dvigubas ir trigumas testai) naudojamas atrinkti nėščiąsias su padidinta rizika vaisiaus nervinio vamzdelio raidos ydoms, chromosominei patologijai, ypač Dauno ligai (jautrumas - 60-75 proc.). Joms atliekami invaziniai prenatalinės diagnostikos metodai.
Vaisiaus Širdies Veiklos Stebėjimas
Vaisiaus širdies veikla akušeriniu stetoskopu arba rankiniu doplerio aparatu vertinama nuo 18-20 nėštumo savaitės visoms nėščiosioms. Moteriai gulint ant nugaros ar ant šono (kai esti v. cava sindromas), akušerinis stetoskopas glaudžiai prispaudžiamas prie nėščiosios pilvo sienelės ir klausančiojo ausies, nelaikant jo ranka. Skaičiuojamas vaisiaus širdies ritmas tarp sąrėmių, t. y. bazinis ritmas per 1 minutę. Vieta, kur geriausiai girdima širdis, pasirenkama priklausomai nuo vaisiaus padėties gimdoje. Lyginamas vaisiaus širdies ritmas su motinos a. radialis pulsu. Normalus bazinis vaisiaus širdies ritmas yra 110-115 širdies susitraukimų per minutę (spm). Tachikardija vadinamas dažnesnis nei 150 spm vaisiaus širdies ritmas, trunkantis ilgiau nei 10 minučių. Vaisiaus tachikardija, karščiavimas, medikamentai ir kt. Bradikardija - retesnis nei 110 spm vaisiaus širdies ritmas, trunkantis ilgiau nei 3 minutes. Bradikardija esti sunki, kai vaisiaus širdis susitraukinėja rečiau nei 100 spm. Tai rodo nepatenkinamą jo būklę gimdoje. Nustačius vaisiaus tachikardiją, bradikardiją ar aritmiją, būtina užrašyti kardiotokogramą, įvertinti vaisiaus ir placentos kraujotaką ir kt.
Akušerinė Echoskopija
Akušerinė echoskopija atliekama vaisiaus ir akušerinės patologijos, vaisiaus raidos ydų diagnostikai. Nėra duomenų apie žalingą diagnostinio ultragarso poveikį vaisiui. Jam kontraindikacijų nėra. Nėščiosioms rekomenduojama atlikti 1-2 ultragarsinius tyrimus, jei nėra papildomų indikacijų. Moksliniais įrodymais pagrįstais duomenimis, ultragarsinis tyrimas antrąjį nėštumo trimestrą yra svarbus vaisiaus anomalijoms, nėštumo trukmei nustatyti, vaisiaus biometrijai atlikti. Ultragarsinio tyrimo vertė trečiuoju nėštumo trimestru yra diskutuotina. Lietuvoje ultragarsinė nėščiųjų patikra atliekama 18-20 savaitę.
Antroje nėštumo pusėje, 32-34-ąją savaitę, nustatoma: vaisiaus padėtis, pirmeiga, gyvybingumas; vaisiaus biometrija, svoris; placentos lokalizacija, storis, sandara; vaisiaus vandenų tūris; apsigimimai; vaisiaus augimo sutrikimai; kraujavimas iš gimdos. Papildomų ultragarso tyrimų nėštumo laikotarpiu indikacijos: kraujavimas iš gimdos; įtariamas negimdinis nėštumas; gimdos dydžio ir nėštumo laiko nesutapimas; gimdos anomalijos; gimdos ir kiaušidžių dariniai; nėštumas ir spiralė; daugiavaisis nėštumas; įtariamas žuvęs vaisius; įtariamas sulėtėjęs vaisiaus augimas; įtariama vaisiaus hipoksija; netaisyklinga vaisiaus padėtis; polihidramnionas; oligohidramnionas; Rh izoimunizacija; invazinės procedūros (choriono biopsija, amniocentezė, kordocentezė); nepalanki genetinė anamnezė.
Ultragarsinis tyrimas atliekamas realaus laiko režimu: pro pilvo sieną - naudojant sektorinį ar linijinį 3,5 mHz ir didesnio dažnio daviklį; pro makštį - naudojant 6,5-7,5 mHz daviklius. Pacientės paruošimas. Šlapimo pūslė turi būti pilna tiriant pro pilvo sieną - pirmąjį nėštumo trimestrą bei antrąjį ir trečiąjį trimestrą - vertinant gimdos kaklelį, įtariant placentos pirmavimą. Tiriant pro makštį, šlapimo pūslė turi būti tuščia.
Antrasis ir trečiasis nėštumo trimestrai. Atliekama vaisiaus biometrija: BPD (angl. diameter biparietalis) - tarpmomeninis matmuo; FO (angl. diameter frontooccipitalis) - pakaušio- kaktos matmuo; HC (angl. head circumference) - galvos apimtis; ABD (angl. diameter abdominalis) - pilvo matmuo; AC (angl. abdomen circumference) - pilvo apimtis; Fe (angl. femur) - šlaunikaulio ilgis. Remiantis vaisiaus biometrijos duomenimis, nustatomas nėštumo laikas (tiksliausiai 18-20- ąją savaitę), apskaičiuojamas vaisiaus svoris. Vertinama vaisiaus anatomija: galva - kaukolės kontūras, forma, vidurinė linija, skaidriosios pertvaros ertmė, gumburas, užpakalinė duobė; stuburas - sagitalinėje ir koronarinėje plokštumose; krūtinės ląsta; širdis - „keturių kamerų“ vaizdas; skrandžio pūslė; kepenys, blužnis; pilvo siena, virkštelės prisitvirtinimo vieta; inkstai; šlapimo pūslė; lyties organai; galūnės; virkštelės kraujagyslių skaičius. Vertinama placentos lokalizacija, storis, sandara. Apskaičiuojamas vaisiaus vandenų indeksas, AFI amniotic fluid index, - vaisiaus vandenų „kišenių“, matuojamų centimetrais keturiose nėščiosios pilvo kvadrantuose, suma (norma - 8-20 cm). Vaisiaus vandenų tūris, AFV amniotic fluid volume, - vertinamas matuojant vertikaliai giliausią vandenų „kišenę“ (norma - 2-8 cm). Taip pat vertinama gimdos ir kiaušidžių struktūra, jų dariniai. Kai yra rizikos veiksnių, matuojamas gimdos kaklelio ilgis, vidinių gimdos kaklelio žiočių išsiplėtimas.
Gimdos Dugno Aukščio Matavimas
Gimdos dugnas iškyla iš mažojo dubens virš gaktinės sąvaržos ir čiuopiamas per priekinę pilvo sieną nuo 12-os nėštumo savaitės. Visoms nėščiosioms gimdos dugno aukštis matuojamas nuo 18-20 nėštumo savaitės per kiekvieną apsilankymą. Metodika. Ant nugaros gulinčiai nėščiajai centimetrine juostele matuojamas atstumas nuo gaktinės sąvaržos viršutinio krašto vidurio iki gimdos dugno pagal vaisiaus ašį. Matuojama kas 1-4 savaites. Iš gimdos dugno aukščio kreivės galima spręsti apie vaisiaus augimą gimdoje: kai kreivė kyla greitai, įtariamas daugiavaisis nėštumas, polihidramnionas, didelis vaisius, gimdos navikas; kai gimdos dugnas kyla per lėtai (nepakankamai), įtariamas sulėtėjęs vaisiaus augimas, oligohidramnionas, žuvęs vaisius; nustačius patologinę gimdos dugno aukščio kreivę, atliekamas ultragarsinis nėščiosios tyrimas; gimdos dugno aukščio kreivė gali būti įvertinta netiksliai, kai yra netaisyklinga vaisiaus padėtis gimdoje, gimdos navikai, nėščioji nutukusi. 20-ąją nėštumo savaitę gimdos dugnas yra per du pirštus žemiau bambos, 24-ąją savaitę - siekia bambą, 28-ąją - esti per du pirštus virš jos. 36-ąją nėštumo savaitę gimdos dugnas siekia kardinę krūtinkaulio ataugą. Nėštumo pabaigoje gimdos dugno aukščio ir pilvo apimties (cm) sandauga rodo numatomą vaisiaus svorį (g).
