Ovuliacija - tai vienas svarbiausių moters menstruacinio ciklo etapų, kuomet subrendusi kiaušialąstė išsiskiria iš kiaušidės ir tampa pasirengusi apvaisinimui. Tai natūralus biologinis procesas, kuris vyksta maždaug ciklo viduryje ir yra esminis veiksnys moters vaisingumui. Tačiau, nors ovuliacija vyksta kiekvieną mėnesį, daugelis moterų ne visada tiksliai žino, kada ji įvyksta. Kiekviena moteris gali jausti skirtingus ovuliacijos simptomus - kai kurios pastebi aiškius kūno pokyčius, o kitos gali visai nepastebėti jokių požymių. Ovuliaciją gali signalizuoti tokie simptomai kaip pilvo skausmas, padidėjęs lytinis potraukis, krūtų jautrumas ar net emociniai svyravimai. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime dažniausius ir rečiau pasitaikančius ovuliacijos simptomus, įskaitant pilvo pūtimą.

Ovuliacijos mechanizmas: kaip ir kada ji vyksta?

Ovuliacija yra sudėtingas, tačiau itin tiksliai organizme reguliuojamas procesas, kuris vyksta kiekvieną menstruacinį ciklą. Paprastai ji įvyksta maždaug 12-16 dieną nuo pirmosios mėnesinių dienos, tačiau tikslus laikas gali skirtis priklausomai nuo moters ciklo ilgio. Pagrindinį vaidmenį šiame procese atlieka hormonai - ypač liuteinizuojantis hormonas (LH) ir estrogenai. Ciklo pradžioje didėjantis estrogeno kiekis skatina kiaušialąstės brendimą, o kai šis pasiekia aukščiausią tašką, organizmas staiga išskiria didelį kiekį LH. Tai vadinama „LH šuoliu“, kuris yra pagrindinis signalas, kad per artimiausias 24 valandas įvyks ovuliacija. Kai kiaušialąstė išsilaisvina iš kiaušidės, ji patenka į kiaušintakį, kur gali būti apvaisinta spermatozoido. Ši kelionė trunka apie 12-24 valandas - tai laikas, per kurį pastojimas yra labiausiai tikėtinas. Jei kiaušialąstė neapvaisinama, ji suyra ir išsiskiria per makštį menstruacijų metu. Tačiau ovuliacija nėra vien tik fizinis procesas - ją gali paveikti daugybė išorinių ir vidinių veiksnių, tokių kaip stresas, hormonų disbalansas, svorio svyravimai ar net miego trūkumas. Dėl šios priežasties vienoms moterims ovuliacija vyksta reguliariai, o kitoms gali būti nenuspėjama. Žinodamos, kaip vyksta ovuliacija, moterys gali ne tik tiksliau planuoti nėštumą, bet ir geriau suprasti savo sveikatą bei galimus hormonų svyravimus. Aptarkime, kokie simptomai gali rodyti, kad kiaušialąstė jau pasiruošusi apvaisinimui.

Dažniausi ovuliacijos simptomai: kaip atpažinti vaisingiausias dienas?

Kai kurios moterys gali iš karto atpažinti artėjančios ovuliacijos požymius, o kitos - nepastebėti jokių akivaizdžių pokyčių. Tačiau yra keletas pagrindinių simptomų, kurie signalizuoja, kad organizmas ruošiasi išleisti kiaušialąstę.

Gimdos kaklelio gleivių pokyčiai

Vienas iš pirmųjų ovuliacijos požymių - pasikeitusi gimdos kaklelio gleivių konsistencija. Artėjant ovuliacijai, estrogeno lygis organizme kyla, o tai skatina gleivių gamybą. Jos tampa skaidrios, tamprios ir slidžios - primena žalią kiaušinio baltymą. Tokios gleivės palengvina spermatozoidų judėjimą gimdos link. Kai jie yra vaisingiausi, gimdos kaklelio gleivės gali padėti užtikrinti, kad spermatozoidai išgyventų mažiausiai tris dienas, bet galbūt iki 5 dienų.

Skausmas pilvo apačioje (Mittelschmerz)

Kai kurios moterys ovuliacijos metu jaučia lengvą skausmą pilvo apačioje ar spazmus, dažniausiai vienoje pusėje. Jis gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų. Šis skausmas atsiranda, kai kiaušidės paleidžia kiaušinėlį, plyšus folikului ir išsiskyrus nedideliam kiekiui kraujo ar skysčių. Moterys patiria ovuliacijos skausmą bet kurioje kiaušidėje, kurios vieta ir intensyvumas gali skirtis kiekvieną mėnesį. Šis skystis, išsiskiriantis ovuliacijos metu, kartais gali sudirginti pilvo gleivinę ar aplinkinę sritį. Be skausmo, moteris gali jausti sunkumą apatinėje pilvo dalyje. Šiuo vokišku žodžiu apibūdinamas aštrus ovuliacijos metu apatinės pilvo dalies šone patiriamas skausmas. Jis pasireiškia tuomet, kai kiaušidės į kiaušintakius paleidžia kiaušinėlį.Vaisingais metais, vienoje iš jūsų kiaušidžių subręsta po vieną kiaušinėlį. Tai nutinka iki mėnesinių likus maždaug 2 savaitėms. „Iš folikulo, kuriame brendo, į kiaušides kiaušinėlis turi prasiskverbti naudodamas jėgą, kadangi kiaušidėje nėra jokios specialios tam skirtos angos“, - sakė ji. Daugelis moterų nejaučia, kuomet kiaušinėlis yra išleidžiamas, tačiau kai kurios moterys teigia, jog tuo met pajaučia aštrų, trumpai trunkantį skausmą. Tai visiškai normalu. Jei ir jūs jaučiate būtent tokius skausmus, nerimauti tikrai neverta. Be to, kai kurias moteris toks skausmas aplanko kiekvieną mėnesį, tačiau kaskart vis kitame šone, o kitos tai pajaučia tik kas du mėnesius ir visuomet toje pačioje kūno pusėje. Taip yra todėl, jog kiaušidės kiaušinėlius paleidžia paeiliui - vieną mėnesį viena, kitą - kita. Šis reiškinys toks dažnas, jog kas penkta moteris tai patiria kiekvieną mėnesį“, - teigė akušerė-ginekologė Nicole Scott. Ciklo vidurio skausmas dar vadinamas ovuliaciniu skausmu arba mittelschmerz simptomu (vok. kalba - "vidurio skausmas"). Kai kurios moterys vaisingosios fazės metu kairėje, dešinėje (dažniau) ar tiesiog apatinėje pilvo dalyje jaučia skausmą, kuris gali plisti į nugarą, kojas, dubens dugno sritį. Jis trunka nuo kelių minučių iki kelių dienų, yra spaudžiantis, maudžiantis arba aštriai duriantis, gali būti nuo vos juntamo iki itin stipraus (primenančio apendicitą), gali atsirasti ar suintensyvėti lytinių santykių metu. Kartais ciklo vidurio skausmą lydi virškinimo sutrikimai ar padažnėjęs šlapinimasis. Ciklo vidurio skausmas būdingas 30-40 proc. moterų, tačiau tik apie 17 proc. moterų jį jaučia kiekvieno ciklo metu, kitoms jis gali pasitaikyti kas trečią - ketvirtą ciklą. Šio skausmo kilmė nėra visiškai aiški. Jo negalima paaiškinti paprasčiausiu folikulo įtrūkimu ar nedideliu pakraujavimu į pilvo ertmę. Kasdien ultragarsu stebint augantį folikulą pastebėta, jog skausmas jaučiamas net kelios dienos iki jo įtrūkimo, be to, gali pasireikšti ir po ovuliacijos. Daugeliu atvejų jis juntamas padidėjus estrogenų kiekiui organizme net tada, kai ovuliacija turėtų įvykti dar negreit. Manoma, kad tai gali būti dėl gimdos raumenų susitraukimų, kaip atsako į hormonų poveikį. Skausmas gali būti juntamas dėl raumenų jautrumą didinančių cheminių junginių (prostaglandinų), aptinkamų spermoje, kurie netiesiogiai veikia moters lytinių organų raumenų aktyvumą. Be to, šie ovuliacijos skausmai turi vieną teigiamą savybę. Jei sekate savo vaisingumą, žinojimas, kada tiksliai prasideda ovuliacija, gali padėti tiksliai nustatyti iki mėnesinių likusias dienas. Ciklo vidurio skausmas - ypatingai vertingas požymis nėštumo siekiančioms poroms, nes jo metu pastojimo tikimybė daug didesnė.

Bazinės kūno temperatūros pokyčiai

Bazinė kūno temperatūra - tai ramybės būsenoje matuojama kūno temperatūra, kuri ovuliacijos metu pakyla maždaug 0,3-0,6°C. Tai atsitinka dėl progesterono sekrecijos rezultatas. Kai kiaušidės išleidžia subrendusį kiaušinėlį, kiaušialąstė perkeliama į kiaušintakį, kad liktų ten 12-24 valandas ir per tą laiką gali būti apvaisinta spermatozoidu. Visas šis natūralus procesas vadinamas ovuliacija. Moterų BBT padidėja maždaug 1 °F per 24 valandas po ovuliacijos.

Padidėjęs lytinis potraukis

Ovuliacijos metu daugelis moterų pastebi padidėjusį lytinį potraukį. Tai susiję su hormonų pokyčiais (estrogeno padidėjimu). Be to, kai kurios moterys šiuo metu jaučiasi patrauklesnės, o jų oda tampa skaistesnė ir švytinti - tai natūrali organizmo reakcija į vaisingąjį laikotarpį. Lytinio potraukio (libido) pasikeitimas - į šį požymį turėtų atkreipti dėmesį nenorinčios pastoti moterys. Vaisingosios fazės metu padidėjęs estrogenų kiekis sustiprina moters libido. Be to, lytinių hormonų kiekio svyravimas veikia ir sutuoktinio lytinį potraukį - hormonai skatina feromonų (natūralių organizmo medžiagų, turinčių įtakos kitos lyties asmens lytiniam potraukiui) išsiskyrimą.

Krūtų jautrumas ir pilnumo jausmas

Dėl hormoninių svyravimų ovuliacijos metu gali padidėti krūtų jautrumas, jos gali tapti pilnesnės ir kiek skausmingos. Šis simptomas atsiranda dėl didėjančio progesterono kiekio ir gali tęstis iki pat mėnesinių. Padidėjęs krūtų jautrumas - padidėjusį krūtų jautrumą, tempimo jausmą krūtyse ar net skausmingumą sąlygoja didelė estrogenų arba progesterono koncentracija kraujyje. Pastaruoju atveju moterys labiau akcentuoja tempimo, sunkumo pojūtį - jis atsiranda po ovuliacijos ir kartais kelia didelį diskomfortą, gali būti protarpinis arba nuolatinis ir tęstis iki pat mėnesinių.

Emociniai pokyčiai

Hormoniniai svyravimai gali turėti įtakos emocinei būsenai - ovuliacijos metu kai kurios moterys jaučiasi energingesnės, laimingesnės ar net labiau pasitikinčios savimi. Tačiau kai kurioms gali pasireikšti ir priešingas poveikis - didesnis dirglumas ar jautrumas.

Pilvo pūtimas

Dėl estrogeno lygio padidėjimo organizme gali kauptis daugiau skysčių, o tai gali sukelti lengvą pilvo pūtimą. Nors šis simptomas nėra pats ryškiausias, kai kurios moterys pastebi, kad ovuliacijos metu jų drabužiai tampa šiek tiek ankštesni. Pilvo pūtimas, jautrios krūtys ir nežymus bazinės kūno temperatūros padidėjimas kartais gali būti susiję su ovuliacija. Pilvo pūtimas - kai kurios moterys jaučia išsipūtimą prieš ovuliaciją ir jos metu.

Ką daryti, jei ovuliacija nevyksta?

Jei ovuliacija nevyksta reguliariai arba visai nepasireiškia, tai gali būti ženklas, kad organizme vyksta tam tikri hormoniniai ar sveikatos sutrikimai. Pagrindinės ovuliacijos stokos priežastys gali būti policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), skydliaukės disfunkcija, per didelis stresas, staigūs svorio pokyčiai arba per intensyvus fizinis aktyvumas. Taip pat kai kurioms moterims ovuliacija gali nevykti po kontraceptinių tablečių vartojimo nutraukimo - organizmui gali prireikti kelių mėnesių, kad atstatytų natūralų ciklą. Jei įtariate, kad ovuliacija nevyksta, svarbu atidžiai stebėti savo menstruacinį ciklą, tikrinti kūno siunčiamus signalus ir, esant poreikiui, naudoti ovuliacijos testus. Jeigu ciklas nereguliarus arba mėnesinės visai dingsta, verta kreiptis į ginekologą ar endokrinologą - gydytojas gali rekomenduoti hormoninius tyrimus, ultragarsinį tyrimą ar kitus diagnostinius metodus, kurie padės išsiaiškinti problemos priežastį. Ovuliaciją galima skatinti keičiant gyvenimo būdą: sveika ir subalansuota mityba, streso mažinimas, pakankamas miegas ir saikinga fizinė veikla gali padėti organizmui atkurti natūralų ciklą. Kai kuriais atvejais gali būti skiriamas medikamentinis gydymas, kuris padeda subalansuoti hormonų veiklą ir paskatinti ovuliaciją. Svarbiausia - neignoruoti ovuliacijos sutrikimų, nes jie gali turėti įtakos ne tik vaisingumui, bet ir bendrai moters sveikatai.

Ovuliacijos testai - kam jie skirti ir kaip naudoti?

Ovuliacijos testai yra patikimas būdas nustatyti vaisingiausias ciklo dienas ir tiksliau suplanuoti nėštumą ar geriau suprasti savo menstruacinį ciklą. Šie testai nustato liuteinizuojančio hormono (LH) lygio šuolį šlapime, kuris įvyksta likus 24-36 valandoms iki ovuliacijos. Tai reiškia, kad teigiamas testas rodo, jog ovuliacija netrukus įvyks, ir tai yra geriausias metas planuoti lytinius santykius, jei siekiama pastoti. Norint gauti tiksliausius rezultatus, ovuliacijos testus rekomenduojama pradėti naudoti likus kelioms dienoms iki numatomos ovuliacijos, geriausia - kasdien tuo pačiu metu. Testo juostelė panardinama į šlapimo mėginį, o rezultatas vertinamas pagal spalvos intensyvumą - jei testinė linija yra tokia pat ryški arba ryškesnė nei kontrolinė, LH lygis yra aukštas, ir ovuliacija turėtų įvykti per artimiausias 12-36 valandas. O jei ovuliacijos testai nuolat nerodo LH šuolio, tai gali būti ženklas, kad ovuliacija nevyksta - tokiu atveju verto kreiptis į gydytoją, kad būtų išsiaiškintos priežastys.

Endometriozė ir jos ryšys su pilvo pūtimu

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 1 iš 10 reprodukcinio amžiaus moterų, t. y. 190 mln. pasaulio gyventojų, serga endometrioze. Lietuvoje ši lėtinė ir nepagydoma liga diagnozuota 14,5 tūkst. „Endometrioze nustatyti sudėtinga, todėl pasitaiko atvejų, kai ji diagnozuojama tik praėjus 7-12 metų nuo pirmojo vizito pas medikus. Endometriozė - tai liga, kuriai būdingas gimdos gleivinės - endometriumo - išplitimas už gimdos ribų. „Ligos simptomai priklauso nuo to, kur yra endometriozės židinys, tačiau neretai galima išgirsti endometriozę vadinant liga „beždžione“, galinčia pamėgdžioti įvairių ligų simptomus. Nesant specifinių tik šiai ligai būdingų požymių, apsunkinama ir jos diagnostika. Taip pat dalis moterų delsia ir nesikreipia į gydytojus, taip dar labiau prailgindamos diagnozės nustatymą“, - teigia A. „Deja, neretai diagnozę tenka patikslinti ar nustatyti atmetimo keliu, ją ne visada galima nustatyti padarius tyrimą ultragarsu. Tiksliausias metodas šiai ligai nustatyti yra operacinis - laparoskopija. Tai yra invazinė diagnostinė procedūra, kurios metu apžiūrimi pilvo ir dubens organai bei matomi ir patvirtinami endometriozės židiniai“, - sako akušerė-ginekologė A. Pasak Vilniaus „InMedica“ gydytojos, istoriškai endometriozė buvo vadinama „dirbančios moters liga“, nes manyta, kad ja serga tik moterys, kurios atidėjo nėštumą vėlesniam laikui, o vėliau kovojo su nevaisingumu. Endometrioze sergančių moterų amžius - 15-49 m., kitaip sakant - tai vaisingo amžiaus moterys, turinčios mėnesines. Moterims, operuotoms dėl nevaisingumo ar neaiškios kilmės dubens skausmų, endometriozė randama 20-50 proc. „Yra keletas endometriozės atsiradimo hipotezių. Manoma, kad įtakos turi įvairūs genetiniai, imunologiniai ir hormoniniai veiksniai. Pastaruoju metu vyrauja nuomonė, kad endometriozę reikėtų priskirti prie autoimuninių ligų grupės. Vis daugiau kalbama ir apie sąsajas su aplinkos užterštumu, hormonais šertų paukščių bei galvijų mėsos vartojimu“, - pastebi gydytoja A. Rizikos veiksniai, didinantys tikimybę susirgti endometrioze, yra žemas kūno masės indeksas, kilmė (dažniau serga europietės), ankstyva menstruacijų pradžia, trumpas mėnesinių ciklas, gausios mėnesinės, lytinių organų anomalijos su sutrikusiu mėnesinių kraujo nutekėjimu, nepalanki šeimos anamnezė (endometrioze sergančių moterų pirmos eilės giminaitėms ligos rizika yra 3-10 kartų didesnė). „Daugeliui moterų endometriozė nesukelia jokių simptomų, tačiau toms, kurioms sukelia skausmą, liga progresuoja, atsinaujina ir reikalauja nuolatinio simptominio gydymo. Liga gali neigiamai paveikti ne tik fizinę, bet ir psichinę moters sveikatą, kartu trikdydama ir kasdienį gyvenimą bei santykius su antrąja puse“, - teigia Vilniaus „InMedica“ gydytoja akušerė-ginekologė A. Sergant šia liga gydymo tikslu tampa endometriozės progreso sustabdymas ar sulėtinimas. Gydymas parenkamas individualiai, priklausomai nuo moters nusiskundimų, amžiaus, ligos stadijos, pastojimo planų, lytinio aktyvumo bei gyvenimo kokybės. „Medikamentinis gydymas hormoniniais preparatais gali būti pasirenkamas kaip vienintelis gydymo metodas ir (arba) derinamas kartu su chirurginiu gydymu. Hormoniniai preparatai neleidžia arba pristabdo endometriumo ląstelių vešėjimą, o operacijos metu pašalinami endometriozės židiniai“, - sako A. Gydytojai vis dar tenka išgirsti iš pacienčių, kad jų giminaitės ar pažįstamos pataria endometriozę gydyti nėštumu. Deja, kai kurioms šia liga sergančioms moterims kyla vaisingumo problemų. Jei pacientė, serganti endometrioze, savaime nepastoja per 6 mėnesius, jai būtina vaisingumo sutrikimų specialisto konsultacija dėl specifinio medikamentinio gydymo ir/arba pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Vilniaus „InMedica“ akušerė-ginekologė A. Nors endometriozė nėra tiesiogiai susijusi su ovuliacijos simptomais, jos sukelti chroniški uždegiminiai procesai dubens srityje gali lemti pilvo pūtimą, skausmą ir diskomfortą, panašų į ovuliacijos metu jaučiamą. Todėl svarbu atskirti šiuos simptomus ir, esant nuolatiniams ar stiprė jantiems pilvo pūtimo požymiams, kreiptis į gydytoją.

tags: #ovuliacija #ir #pilvo #putimas

• Prisiminimai apie vaikystę ir jos dainas
• Jūsų medis ir gimimo data
• Vaikų auginimas namuose
• Dainos apie mamą: Džimba ir Mikutavičius
• Palinkėjimai tėvams