Nėštumo testui parodžius teigiamą rezultatą, Dalia susmuko ant grindų. Jau kitą dieną ji nuėjo pas gydytoją, kad ši tai patvirtintų, ir iškart pasakė, kad nori nutraukti nėštumą. „Pirmoji reakcija? Neplanuotas nėštumas, skyrybos, labai dažnai - pinigų dar vienam vaikui auginti, sveikatos draudimo neturėjimas, patirtas išprievartavimas - tai yra pacienčių istorijos, apie kurias BENDRA.lt sužinojo bandydami išsiaiškinti, ką patiria Lietuvos moterys, norėdamos nutraukti nėštumą. Kaip ir Dalia, visos jos norėjo kuo greičiau patekti pas gydytoją.
Ankstyvo nėštumo nutraukimas vaistais Lietuvoje leidžiamas iki devintos nėštumo savaitės. Savo veikimo principu artimiausias natūraliam persileidimui. Kristina (vardas pakeistas - BENDRA.lt) ieškojo privačios klinikos, kurioje nėštumą galėtų nutraukti jos draugė. Buvo gruodis, taigi, praėję beveik metai po to, kai sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasirašė įsakymą, leidžiantį vaistinį nėštumo nutraukimą. „Paskambinau į bent 4 klinikas. Aš jas pataisiau, kad jau yra tvarka nuo sausio. Sakė, kad pas mus nelegalu, tad ko čia išvis klausiu. Dalia apie nėštumą sužinojo 6 savaitę. Laikas, varstant gydytojų duris, sparčiai tirpo. „Didžiausias šokas ir baimė buvo, kad nepavyks pasidaryti to aborto. Kitas galvos skausmas - nusipirkti medikamentų, sukeliančių persileidimą. Šio teksto rašymo metu reikalingų vaistų (jų yra dviejų rūšių) turėjo vos 6 vaistinės visoje Lietuvoje.
Vaistinį nėštumo nutraukimą kitur pasaulyje paprastai renkasi dauguma moterų - taip yra Jungtinėje Karalystėje, Estijoje, Suomijoje, Švedijoje. Lietuvoje statistika nėra renkama, tačiau Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) duomenys rodo, kad per mėnesį yra nuperkama 10-30 tablečių rinkinių. Iš viso per mėnesį Lietuvoje atliekama apie 200 abortų. Tačiau susidomėjimas naujove atsirado ir net didėja. Tai rodo tie patys vaistų pardavimo duomenys.
Daug gydytojų moteris nuo aborto - tiek medikamentinio, tiek chirurginio - bando atkalbėti. Seime pernai net buvo iškelta iniciatyva, kad tokios konsultacijos prieš abortą būtų privalomos ir apmokamos iš valstybės biudžeto, jos pavadintos „krizinio nėštumo“. BENDRA.lt kalbintos moterys tvirtina, kad būtent atkalbinėjimas ir buvo nemaloniausia aborto procedūros dalis, nes jos buvo tvirtai apsisprendusios. Pavyzdžiui, Indrė (vardas pakeistas - BENDRA.lt), nuėjusi pas gydytoją dėl aborto, gavo embriono ultragarso nuotrauką ir sulaukė replikos, esą tai galėtų būti pirmoji nuotrauka jos šeimos albume. Taip pat gydytoja ją išsiuntė namo dieną pagalvoti, ar tikrai nori nutraukti nėštumą, ir net papasakojo, kokius nėščiosioms skirtus vitaminus gerti, jei kartais pakeistų savo nuomonę.
Kodėl Lietuvoje taip sunkiai kelią skinasi naujas ir moterims patrauklesnis nėštumo nutraukimo būdas ir kaip gali būti, kad apie jį nežino net pačios klinikos? Siekdami tai išsiaiškinti, BENDRA.lt atliko eksperimentą ir paskambino 14 atsitiktinai atrinktų gydymo įstaigų Vilniuje, taip pat visoms valstybinėms poliklinikoms. Registratūrose klausėme, ar galėtume užsirašyti į medikamentinio aborto procedūrą ir kada. Kitose klinikose nėštumo nutraukimo neatlieka nė vienas gydytojas. Dar blogesnė situacija valstybinėse poliklinikose: vienoje jų gavome siūlymą ateiti po beveik dviejų mėnesių. Visą vakarinę Vilniaus dalį aptarnaujanti Karoliniškių poliklinika yra vienintelė miesto poliklinika, neatliekanti jokių abortų moters pageidavimu. Vaistinio aborto negautumėte Klaipėdos, Alytaus, Šiaulių poliklinikose, vienintelė viltis ten - ieškoti privačiai dirbančio specialisto. Jau oficialiai užklaustos apie tai, kodėl įstaigoje negalima gauti medikamentinio arba apskritai jokio aborto, dalis privačių klinikų nepateikė jokio atsakymo. Kai kuriose procedūrą atlieka ne visi gydytojai.
BENDRA.lt kalbinti gydytojai kaip pagrindinę priežastį, kodėl Lietuvoje sunku gauti medikamentinį abortą, minėjo nesklandumus dėl vaistų tiekimo. Nors ministro įsakymas dėl vaistinio nėštumo nutraukimo įsigaliojo 2023 m. sausį, o po 2 mėnesių atsirado rekomendacijos, kaip jį taikyti, iki pat rugsėjo visoje šalyje tiesiog nebuvo vaistų - jie buvo įregistruoti ir atkeliavo tik rudenį. „Kodėl iki šiol neveikia, kaip turėtų? Kad jis buvo labai skubotai paviešintas. 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo, ir kai tai paviešino per televiziją, aš net pati loštelėjau. Mes nežinojome, kad toks bus, susidomėjimas buvo didelis, ir moterys kreipėsi. Be to, pasirodo, kad vaistinis nėštumo nutraukimas Lietuvoje reguliuojamas itin griežtai - taip griežtai, kad kai kurios nuostatos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) yra vadinamos kliūtimis, kurių moterys turėtų patirti kuo mažiau.
Pavyzdžiui, Lietuvoje reikalaujama, kad būtų naudojamas ultragarso tyrimas tiek nėštumo amžiui nustatyti, tiek vėliau patvirtinti, kad abortas sėkmingas. Tačiau naujausiose PSO rekomendacijose sakoma, kad ultragarso tyrimas nebūtinas nei vienu, nei kitu atveju, ir moteriai net nebūtina pakartotinai lankytis pas gydytoją. PSO taip pat numatoma, kad nėštumo nutraukimo tablečių pacientės gali gauti per telemedicinos konsultaciją, su gydytoju susiskambinusios vaizdo skambučiu, be to, receptą gali išrašyti ne tik akušeris ginekologas, ypač jei abortas vykdomas iki 12 nėštumo savaitės. Taip pat laikomasi požiūrio, kad dažnu atveju moterys pačios gali išgerti vaistus, įvertinti savo nėštumo laiką pagal vaistinėje nusipirktą testą. Su tuo jos susitvarko puikiai - tai rodo PSO tyrimai, o nėštumo savaites rodančių testų galima įsigyti ir Lietuvoje. Telemedicina abortams Lietuvoje taip pat nėra taikoma.
„Rekomendacijos buvo kuriamos bene metus, mūsų grupėje buvo daugiau nei 10 žmonių. Tai buvo tam tikras kompromisas. Vieni norėjo daryti griežčiau, kiti ne taip griežtai. Anot gydytojo, buvo remiamasi PSO, Jungtinės Karalystės, Kanados, JAV reguliavimu ir laikytis nuostatos, esą naujos gairės gali būti griežtesnės nei tarptautinės, bet ne liberalesnės. Tačiau lietuviškos rekomendacijos net nesiremia naujausia PSO rekomendacijų versija (2022 m.), literatūros sąraše nurodoma 2019 m. „Visuomeninės organizacijos ir tos, kurios prieš abortą, - buvo daug interesų“, - taisyklių kūrimo užkulisius atskleidė V.
Procedūrų gausa apsunkina darbą ir gydytojams, ir pacientėms. „Gydytoja buvo pasimetusi: man reikia pasižiūrėti, kokia tai procedūra, kur jums reikės eiti. Paradoksalu, bet vaistinis abortas, nors turėtų būti paprastesnė procedūra, akušeriams ginekologams reiškia daugiau darbo, pacientėms - daugiau vizitų pas gydytojus. Be jau minėto rūpesčio dėl to, kur pacientė gaus vaistų, - gydytojai patys dažnai skambina į vaistines ir jų ieško. Šeškinės poliklinikos Vilniuje Akušerijos ir ginekologijos skyriaus vedėja Vilma Vasjanova sako, kad pacientės ateina tikėdamos, jog vaistinis nėštumo nutraukimas bus lengvas, tereikės išgerti dvi tabletes. Tačiau joms tenka aiškinti apie Lietuvoje reikalaujamas procedūras, rodyti net ministro įsakymą. Vaistinio nėštumo nutraukimo pageidaujančiai moteriai poliklinikoje atliekamas kraujo tyrimas, nagrinėjama sveikatos istorija, kontraindikacijos, pavyzdžiui, ar nėra krešėjimo sutrikimų. „Nuolat kontaktą su paciente turi turėti. Aš visoms duodu savo elektroninį paštą ir prašau, kad susirašytume kasdien, kaip jaučiasi, kokio lygio kraujavimas“, - pas V.
Anot gydytojos B. „Mano viena kolegė dirba tik kartą per savaitę, atvažiuoja į Panevėžį. Sako, kaip aš ją seksiu ir žiūrėsiu? Kur ji tada pateks? Sakau, kad yra dar skubi pagalba. Moteriai išaiškini, bet tau papildomai skambina. Kitas sunkumas Lietuvos gydytojams yra tas, kad vieno preparato atveju reikia išrašyti net 3 receptus: „e. Viena skyriaus vedėja dirbanti anonimiškai kalbėti norėjusi akušerė ginekologė minėjo, kad pradžioje kilusi sumaištis dėl vaistų nebuvimo tikriausiai yra pagrindinė priežastis, kodėl kiti gydytojai neišrašo tablečių. „Apatija kaip specialistų: jei sistema labai sudėtinga, pasakys, kad aš tiesiog to nedarau, ir viskas <...>. Atrodome labai prastai <...>. Keli kalbinti specialistai svarstė, kad privačioms klinikoms dažnai nė neapsimoka teikti vaistinio nėštumo nutraukimo paslaugos, nes pacientė moka tik už konsultaciją, vaistus perka pati. Vienas nėštumą nutraukiančių vaistų kursas kainuoja šiek tiek mažiau nei 200 Eur, nes jų, priešingai nei kitose valstybėse, nekompensuoja privalomasis sveikatos draudimas. Chirurginis nėštumo nutraukimas - sudėtingesnė ir kartais kelis kartus brangesnė procedūra, kuri klinikose dažnai sudaro nemenką pajamų dalį. Tačiau šiai versijai įrodymų rasti nepavyko.
Vis dėlto, dar didesne kliūtimi nei žinių trūkumas aborto - tiek vaistinio, tiek chirurginio - reikalaujančiai moteriai tampa tai, kad gydytojai ir ištisos klinikos atsisako atlikti šią procedūrą. Teisės aktai numato, kad akušeriai ginekologai gali taip apsispręsti dėl įsitikinimų, nebent gresia pavojus gyvybei. Tačiau nėra numatyta, kas nutiktų, jei nė vienas gydytojas įstaigoje nenori atlikti aborto. Daugumos klinikų interneto puslapiuose nerastumėte informacijos, kad abortas neatliekamas. Seime ne kartą buvo iniciatyvų abortus Lietuvoje uždrausti, vis dėlto apklausos rodo, kad dauguma gyventojų palaiko moterų teisę į nėštumo nutraukimą.
Dalios teigimu, net ir apsisprendusi dėl aborto ji jautė baimę dėl to, nes nežinojo, ką pasakys gydytojai, o galbūt nukreips ją į krizinio nėštumo centrą - vieną iš prokatalikiškų organizacijų, kuri siekia atkalbėti moteris nuo nėštumo nutraukimo. „Koks jiems skirtumas, kokios mano galimybės? Vilnietė Ieva pasakojo, kad patyrė medikų gėdinimą po to, kai išgėrusi vaistų ėmė itin smarkiai kraujuoti ir nuvažiavo į priimamąjį. „Tik pasakius, kad pasidariau „išvalymą“, pasišiaušė ir pradėjo kalbėti visai kitu tonu, klausinėti, kam taip pasidariau, ar pirmas nėštumas, ir ko čia atėjau <...>. „Žinokite, neturiu jokio malonumo atlikti nėštumo nutraukimą, ypač kai dabar toks gimstamumo mažėjimas, kaip Lietuvos pilietė ir gydytoja tai matau. Bet tą moterį supranti, todėl turi tai padaryti“, - kalbėjo gydytoja R. B. „Net pas kunigą išpažinties ėjau, ar aš čia kraugerys, ar ką? Kita BENDRA.lt kalbinta anonimiška norėjusi likti akušerė ginekologė pasakojo, kad teoriškai žinotų, kaip atlikti medikamentinį abortą, bet neatlieka jų visai dėl savo įsitikinimų. „Jei dirbi tame skyriuje, kur atlieka nutraukimą, kaip ir turi atlikti. „Moterys nenaudoja kontracepcijos ir po pusmečio vėl ateina [aborto] procedūrai. Kontracepcija [neva] kenkia, o nėštumo nutraukimas nekenkia, ateina ir vėl ašarodamos, nors buvai išrašiusi receptą vienokiai ar kitokiai kontracepcijai, neperka, matai E.sveikatoje, kad nenupirkta, nenaudoja“, - pasakojo gydytoja B.
Abortas: viskas, ką reikia žinoti
Pateikti komentarą, kodėl Lietuvoje taip sunkiai prieinamas vaistinis nėštumo nutraukimas moters noru, Sveikatos apsaugos ministerija atsisakė, esą tai yra ne privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojama paslauga, o tvarkai reguliuoti pakanka ministro įsakymo. Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė, buvusi gydytoja akušerė ginekologė Esmeralda Kuliešytė, pabrėžia, kad dėl sunkiai prieinamo aborto turėtų susirūpinti SAM ir gydymo įstaigų vadovai. „Tai yra moters teisė. Ne kiekvienai to reikia, turbūt mažumai, nėštumo nutraukimų mažėja. E. Kuliešytė ypač kritikuoja atvejus, kai gydymo įstaigos slepia neatliekančios nėštumo nutraukimą, nenurodo to internete, moteris tai sužino tik gydytojo kabinete. „Tai prievarta. Jie net nemano kitaip, tik kad reikia gimdyti. Apie kokias žmogaus teises kalbame, jei yra institucinė prievarta? „Tai prievarta. Jie net nemano kitaip, tik kad reikia gimdyti. Apie kokias žmogaus teises kalbame, jei yra institucinė prievarta? „Ir įsitikinti, kad nukreiptas žmogus gaus paslaugas, kurių jam reikia. N. „Tai nelabai suprantama. Medicininė priežiūra turi būti pagrįsta įrodymais, ne vertybiniais kompromisais. Ir yra tikrai daug tyrimų, jei sąžiningai, tyrimų skaičius apie ankstyvo medikamentinio aborto ir chirurginio aborto saugumą yra milžiniškas. „Ateityje tai vėl gali tapti politinės valios klausimu“, - sako M.
Vaistinis metodas pasaulyje taikomas daugiau nei 30 metų, tačiau bandymai jį įteisinti Lietuvoje sulaukdavo aršaus pasipriešinimo iš politikų ir krikščioniškomis prisistatančių organizacijų, buvo skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija apie jo saugumą. Vienas iš labiausiai vaistinio nėštumo nutraukimo atsiradimo prisidėjusių akušerių ginekologų Lietuvoje V. „Kiek Seime buvo bandoma priimti įstatymus, įstatymai buvo bandomi priimti tik ribojantys, o ne liberalizuojantys abortus. Ekspertai pabrėžia, kad situacija net ir šiandien, legalizavus vaistinį nėštumo nutraukimą, nėra geresnė, nes Lietuvoje vis dar nėra reprodukcinės sveikatos politikos, reprodukcinės sveikatos įstatymo, ši sritis neįtraukta į Vyriausybės darbų programą. Kaip galimą sprendimą jie siūlo sukurti valstybinę interneto svetainę, kuri teiktų patikimą informaciją: nuo prevencinių tyrimų iki kontracepcijos, nėštumo nutraukimo temų. „Kol pačioms nereikia tos paslaugos, moterys nesusiduria, mano, kad viskas gerai. Kai su tuo susidurs, pamatys, kad nėra gerai“, - dėl informacijos stygiaus apgailestauja E. Kuliešytė. Viena šio tyrimo herojų, Daiva, susidūrusi su tuo, kad norint gauti vaistinį abortą nebuvo vaistų, o gydytojams trūko žinių, pati kreipėsi į SAM. Kaip ir žurnalistai, ji gavo atsakymą, kad savanorišką nėštumo nutraukimą pakankamai reglamentuoja ministro įsakymas, o papildomas medikų informavimas neplanuojamas. E. Kuliešytė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos gyventojų žinios apie kontracepciją taip pat menkos, nerimą kelia tai, kiek daug jų nevartoja kontraceptikų arba tiki klaidinga informacija apie jos žalą. „Nėra strategijų, programų. Kaip mes vystomės šiuo klausimu, niekas nežino. Tai turėtų užtikrinti SAM <...>. Visada sakoma, kad dar ne laikas. Abortų priešininkai dažnai tvirtina, kad reikėtų siekti abortų mažėjimo šalyje ir todėl juos riboti ar uždrausti - toks pasiūlymas pateiktas ir Seimui dar 2018 m.
Aborto pasekmės moters sveikatai
Abortas, ypač nutraukiant pirmąjį nėštumą, gali neigiamai atsiliepti moters fizinei sveikatai bei jos psichinei būklei. Galimos pasekmės moters fizinei sveikatai: infekcija, gimdos perdūrimas, nukraujavimas, kraujo užkrėtimas, mirtis; nevaisingumas; krūties vėžio rizika vyresniame amžiuje; priešlaikinis gimdymas ar persileidimas kito nėštumo metu.
Abortas silpnina gimdos kaklelį, o tai padidina moters riziką ateityje pagimdyti neišnešiotą kūdikį. Tarptautiniame akušerijos ir ginekologijos moksliniame žurnale paskelbtoje sisteminėje metaanalizėje patvirtinta, jog vienas dirbtinis abortas padidina vėlesnio neišnešiotų kūdikių gimimo riziką 25-27%. Kitoje studijoje teigiama, jog po dviejų ar daugiau abortų moters rizika pagimdyti neišnešiotą kūdikį padidėja 51-62%.
Mokslinėje erdvėje apstu įvairių tyrimų ryšio tarp aborto ir krūties vėžio srityje. Vieni tyrimai teigia, jog nėra ryšio tarp aborto ir krūties vėžio, kiti tyrimai tą ryšį identifikuoja ir teigia, jog dirbtinis abortas padidina krūties vėžio tikimybę net iki 30%, o jei moteris negimdžiusi - 50%.
2011 metais British Journal of Psychiatry, 22 mokslinių tyrimų sisteminės analizės “Abortion and mental health: quantitative synthesis” rezultatai parodė, kad moterys, kurioms buvo atliktas abortas, patyrė 81% didesnę psichinės sveikatos problemų riziką (nerimas, depresija, rizikingas alkoholio ir marihuanos vartojimas bei savižudiškas elgesys), įrodyta, jog beveik 10% psichinės sveikatos problemų buvo tiesiogiai susijusios su abortu. Suomijoje atliktas tyrimas atskleidė, jog abortą patyrusios moterys šešis kartus dažniau buvo linkusios į savižudybę nei tos, kurios gimdė.
Skirtingos moterys nėštumo nutraukimą išgyvena skirtingai. Kartais galima išgirsti, jog po aborto vienos jų patiria palengvėjimą, dėl išspręstos nenorimos situacijos, tačiau palengvėjimas gali būti pirminė, paviršutiniška reakcija. Vėliau, praėjus trumpesniam ar ilgesniam laikui, moterys gali išgyventi daugybę neigiamų emocijų susijusių su patirtu abortu. Moterys, patyrusios abortą, gali išgyventi:
- Kaltę dėl neišsaugoto vaikelio
- Pyktį sau bei žmonėms, pastūmėjusiems ją priimti tokį sprendimą
- Neatleidimą
- Gėdą dėl tokio poelgio
- Santykių griūtį
- Vienišumo jausmą
- Savęs nuvertinimą, jaustis neverta laimingo gyvenimo
- Nemigą ir košmarus
- Nerimą
- Depresiją
- Valgymo sutrikimus
- Polinkį svaigintis stimuliuojančiomis arba raminančiomis priemonėmis
- Emocinį nejautrumą supančiai aplinkai
- Intymaus gyvenimo pasikeitimą vengiant arba karštligiškai ieškant lytinių santykių
- Gyvenimo būdo pasikeitimą susiduriant su bedarbyste ar darboholizmu
- Perdėtą rūpestį kitais turimais vaikais
- Pasikartojančius aborto išgyvenimus
- Metinių sindromą, kuomet moters emocinė būklė gali ženkliai pablogėti kasmet aborto atlikimo ar apytikslę vaiko gimimo datą
- Gali kilti mintys apie savižudybę
Abortas taip pat gali prisidėti prie vėlesnių moters psichikos sveikatos sutrikimų bei psichosomatinių simptomų: kraujospūdžio sutrikimų, neaiškių galvos skausmų, pilvo skausmų ir pan. Psichologiniu požiūriu abortas yra netektis. Vienos moterys šią netektį išgyvena lengviau, kitos sunkiau, visgi šios netekties išgyvenimas kartais komplikuojasi, nes sielvartas lieka bevardis ir beveidis - moteris savo vaiko taip ir nepamato, dėl to jis išlieka nerealus, o jo mirtis tarytum nematoma. Tačiau ši netektis gali būti labai ilgai jaučiama ir palikti pasekmių ne tik emociniame moters pasaulyje, bet ir sujaukti kitas gyvenimo sritis, pavyzdžiui, sukelti sunkumų santykiuose su vyru ar draugu, komplikuoti tolimesnius lytinius santykius. Aborto pasekmės gali būti jaučiamos ir laukiantis bei auginant vėliau gimusius vaikus.
Ramų lapkričio 14 dienos vakarą įvyko ilgai lauktas LiMSA renginys „Abortai: smerkti ar suprasti?“. Akių klinikos auditorijoje susirinko daug jaunimo, besidominčio tema ir norinčio ją nagrinėti detaliau. Renginio pradžioje išgirdome Zitą Liubarskienę. Savo paskaitai ji pasirinko vaizdingą „Nasciturus“(žmogus iki gimimo)pavadinimą. Profesorė citavo įvairių amžių autorius nuo senovės laikų iki šių dienų. Pabrėžė, jog kūdikis gimsta ne vien dėl tėvų, bet ir dėl respublikos. Sulaužė stereotipą, jog neigiamą požiūrį į abortą suformavo krikščionybė. Dar Mozės laikų įstatymas skelbė, jog už abortą turi būti teisiama kaip už žmogžudystę. Visiems medicinos atstovams gerai žinoma Hipokrato priesaika skelbia: „ Aš neduosiu moteriai priemonės ir net jokio patarimo, kuris sukeltų ankstyvą gimdymą(abortą)“. Citavo Platono, Aristotelio mintis. Taip pat pabrėžė, jog šiuolaikinė biologija gyvybe laiko ląstelę nuo apvaisinimo. Paneigė abortą pateisinančius mitus. Iškėlė visiems klausimą: „Kam pritarti: nasciturus apsaugai ar abortui?“ Profesorė Daiva Vaitkienė kalbėjo apie abortų statistiką, gydytojo vaidmenį padedant moterims apsispręsti. Remiantis statistika Lietuvoje kasmet užsimezga apie 30000 gyvybių, kurių apie 10000 nutrūksta iki 24 nėštumo savaitės. Moters noru (iki 12 nėštumo savaitės) atliekama apie 50proc. šių abortų. Pati aborto procedūra nėra sudėtinga, tačiau gydytojų lengva ranka atliekančių šią procedūrą nėra. Taip pat profesorė pabrėžė didelę problemą psichologinės pagalbos ir informavimo sektoriuose. Teigė, jog moterims, kurios kreipiasi dėl aborto, reikia laiko ir dėmesio. LiMSA atstovė, SCORA komiteto nacionalinė koordinatorė Aistė Mikalauskaitė daugiausia dėmesio skyrė įstatymui, kurį nori priimti LR Seimas. Šiuo įstatymu būtų uždrausti abortai. Aistė pateikė kitų šalių, kuriose draudžiamas abortas, pavyzdžius. Aiškino, jog abortų draudimas nesumažina abortų skaičiaus. Netgi atvirkščiai - abortų daugiausia ten, kur jie yra uždrausti. Abortai atliekami nelegaliai, daugėja komplikacijų dėl netinkamai atliktų abortų. Taip pat Aistė kalbėjo apie mūsų visuomenės seksualinį elgesį, jo pasikeitimą po sekso revoliucijos. Aiškino, jog neatsakingas seksualinis elgesys dažniausiai ir lemia, jog jaunos merginos neplanuotai pastoja ir kaip patogiausią ir lengviausią išeitį renkasi abortą. „Pažink save“ atstovai savo kalboje griežtai pasisakė prieš abortus. „Pažink save“ - tai lytiškumo ugdymo ir rengimosi šeimai programa. Šios programos esmė yra „jaunimas - jaunimui“. Jie keliaudami po Lietuvos mokyklas ir dirbdami su jaunais žmonėm stengiasi ugdyti atsakomybės už savo veiksmus jausmą. Programos atstovai pabrėžė, jog vyras ir moteris turi teisę kontroliuoti save, tačiau embrionas jau yra atskiras organizmas. O šios gyvybės sunaikinimas ne sprendžia, bet dar labiau gilina moralines problemas. Žala padaryta moters psichikai, lieka visam gyvenimui, nes pagrindinis moters instinktas yra tapti motina. SCOME komanda atliko anoniminę dalyvių apklausą. Paaiškėjo, kad apie 26 proc. surinkusios auditorijos pritaria abortų draudimui (yra „prieš“ abortus), apie 66 proc. nepritaria draudimui (yra „už“ abortus), o likusieji 8 proc. Po pasisakymų diskutuoti pasiliko aktyviausi, labiausiai besidomintys studentai. Virė aršios diskusijos tarp skirtingas nuomones turinčio jaunimo. Diskusijose išaiškėjo dar daugiau problemų ir liko neatsakytų klausimų.
Suomijoje atliktas tyrimas atskleidė, jog abortą patyrusios moterys šešis kartus dažniau buvo linkusios į savižudybę nei tos, kurios gimdė. Skirtingos moterys nėštumo nutraukimą išgyvena skirtingai. Kartais galima išgirsti, jog po aborto vienos jų patiria palengvėjimą, dėl išspręstos nenorimos situacijos, tačiau palengvėjimas gali būti pirminė, paviršutiniška reakcija. Vėliau, praėjus trumpesniam ar ilgesniam laikui, moterys gali išgyventi daugybę neigiamų emocijų, susijusių su patirtu abortu.
JAV tęsiasi debatai dėl nėštumo nutraukimo. Siūloma keisti teisinį reglamentavimą dėl tų, kurie gimsta po nepavykusio aborto. Trečiadienį JAV Atstovų Rūmai balsavo už įstatymo projektą, pagal kurį sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai būtų įpareigoti stengtis išsaugoti kūdikio gyvybę tais atvejais, kai jis gimsta po bandymo atlikti nėštumo nutraukimą. Vis dėlto, priemonė, kuriai buvo pritarta 220-210 balsais, beveik neturi jokių galimybių būti priimta demokratų kontroliuojamame Senate. Ilgalaikėje perspektyvoje JAV svarstomas projektas gali būti aktualus ir Lietuvoje. Nuo šių metų pradžios Lietuvoje įsigaliojo įstatymas, pagal kurį nėštumą nutraukti leidžiama ir medikamentiniu būdu iki devintos nėštumo savaitės. Vis dėlto, procedūros, kuri galės būti atliekama ir namuose, eiga nėra detalizuota ir teisiškai reglamentuota. O štai JAV įstatymo projekte teigiama, kad bet kuris sertifikuotas sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas, dalyvaujantis tuo metu, kai kūdikis gimsta gyvas aborto ar bandymo nutraukti nėštumą metu ar po jo, turi dėti pastangas, kad išsaugotų jo gyvybę ir sveikatą. Pagal įstatymo projektą sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, nesilaikantiems šių reikalavimų, gali būti skiriamos baudos arba kalėjimas iki penkerių metų. Įstatymo projektas nenumato bausmių gimdyvei ir suteikia jai visišką apsaugą nuo bet kokio baudžiamojo persekiojimo.
Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai jau dabar pagal įstatymus turėtų imtis veiksmų, kad suteiktų medicinines paslaugas bet kokio gestacinio amžiaus gimusiam kūdikiui. 2002 m. priimtame „Gimusių gyvų kūdikių apsaugos akte“ teigiama, kad bet kuris, bet kuriuo raidos etapu gimęs kūdikis, įskaitant galimai po aborto, turėtų būti laikomas „asmeniu“, todėl turi teisę į teisinę apsaugą.
Respublikonų ilgai rengtame ir aktyviai remiamame įstatymo projekte nurodoma, kad medikas prisiima atsakomybę, jei sąmoningai, dėl neatsargumo ar aplaidumo sukelia gyvo gimusio kūdikio mirtį aborto ar bandymo atlikti abortą metu. Atsakomybę taip pat prisiima medikas, kuris sąmoningai nesilaiko šiame įstatyme aprašytų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo priežiūros standartų ir sąmoningai atlieka, skatina arba bando atlikti arba paskatinti neteisėtą abortą. Pareiškus ieškinį dėl neteisėtos mirties, negimusio vaiko tėvai turi teisę pareikšti ieškinį ir gauti žalos atlyginimą. Atsakovas negali remtis ar įrodinėti gynybos argumentų, kad ieškovas prisiėmė ar kitaip sutiko su tam tikra rizika, susijusia su savaiminiu ar neteisėtu abortu. Pagal šį įstatymą negalima pareikšti ieškinio ar priteisti žalos atlyginimo, jei asmuo dalyvavo nusikalstamame elgesyje, smurtavo šeimoje ar vykdė seksualinę prievartą.
Respublikonų rengtą projektą aktyviai remia abortų priešininkai ir konservatyvių pažiūrų organizacijos, tačiau kritikuoja - liberalieji, moterų teisių aktyvistai. „Pro-Choice America“ viena iš pirmųjų paskelbė viešą pareiškimą, kuriame kritikuoja šį įstatymo projektą. „Šie įstatymų projektai aiškiai parodo: Atstovų Rūmų respublikonai akivaizdžiai atmeta didžiosios daugumos amerikiečių, lapkričio mėnesį balsavusių už teisėtus abortus, valią. Tuo tarpu mūsų demokratų reprodukcinės laisvės gynėjai Atstovų Rūmuose yra pasirengę ir nori kovoti už abortų prieinamumo atkūrimą ir plėtimą - ir mes jiems už tai dėkojame“, - sako organizacijos prezidentė Mini Timmaraju. „Planned Parenthood“ organizacijos vyresnioji viceprezidentė Jacquelina Ayers teigia, kad šis įstatymo projektas yra sąmoningai klaidinantis, žeidžiantis nėščias moteris ir jas prižiūrinčius gydytojus bei slaugytojus. Savo ruožtu JAV respublikonai šį teisės aktą aiškina kaip būdą apsaugoti negimusį vaisių arba nepaisant išreikštos valios atlikti abortą, vėliau gimsiantį naujagimį. „Vaikas, kuris išgyveno bandymą atlikti abortą, kuris yra už gimdos ribų, kvėpuoja ir kovoja dėl gyvybės, nenusipelno vienodos įstatymo apsaugos? Tai net neturėtų būti prieštaringa pozicija“, - sako Floridos respublikonė Kat Cammack. Prieš abortus pasisakančios organizacijos „SBA Pro-Life America“ prezidentė Marjorie Dannenfelser giria respublikonų pastangas ir teigia, kad įstatymo projektas apsaugos „pažeidžiamus vaikus ir jų motinas“.
Nors ir ypač retai, tačiau medicininėje praktikoje pasitaiko atvejų, kai po aborto procedūros gali gimti gyvas vaikas. Remiantis Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, po bandymo nutraukti nėštumą, nuo 2003 iki 2014 m. iš viso gimė 143 kūdikiai; dauguma jų mirė praėjus nuo vienos iki keturių valandų po gimimo. Pagrindinis skirtumas tarp anksčiau minėto 2002 m. įstatymo ir naujausio, respublikonų siūlomo įstatymo projekto yra tai, kad pastarajame įstatyme nustatytos sankcijos sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, kurie nesiima veiksmų, kad „išsaugotų vaiko gyvybę ir sveikatą“ - daugiau pokyčių nėra. Būtent tokia permaina aktuali yra ne įprastinio, ankstyvos stadijos nėštumo nutraukimo atveju, tačiau tada, kai abortas atliekamas vėliau, dėl vaisiaus nesivystymo ar rizikos motinos sveikatai bei gyvybei. Naujausiais Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 2020 m. 93,1 proc. abortų JAV buvo atlikta 13 nėštumo savaitę arba anksčiau, 5,8 proc. - 14-20 nėštumo savaitę, o 0,9 proc. - 21 savaitę arba vėliau. Būtent pastaraisiais atvejais medikai susiduria su mediciniškai, teisiškai ir emociškai kebliais atvejais, jeigu vaisius po aborto išgyvena. Dabar siūlomas įstatymo projektas, medikus įpareigotų veikti siekiant gelbėti kūdikį, o kitu atveju, tektų prisiimti atsakomybę.
Nors gimimas po aborto yra ypač retas reiškinys - bėgant metams pasaulyje tokių situacijų vis pasitaiko. Nėštumo nutraukimą išgyvenę kūdikiai, užaugę ir sužinoję apie savo gimimą daugiau, vėliau nevengia sukrečiančiomis istorijomis pasidalinti tiek su visuomene, tiek su pačiais įstatymų leidėjais. Pavyzdžiui, nėštumo nutraukimą išgyvenusi Melissa Ohden dar 2015 m. Atstovų Rūmų komitetui atskleidė savo neįtikėtiną gimimo istoriją. „Žiūrėdami į mane šiandien to nežinotumėte, bet 1977 m. rugpjūtį išgyvenau nepavykusį abortą fiziologiniu tirpalu. Žinau, kur tokie vaikai kaip aš buvo palikti mirti Sent Luko ligoninėje - ūkiniame sandėliuke. Neseniai, 2014 m., sutikau slaugytoją, kuri 1976 m. toje ligoninėje padėjo atlikti abortą fiziologinio tirpalo infuzijos būdu ir priėmė gyvą berniuką. Po to, kai jis buvo pagimdytas gyvas, ji vykdė savo viršininko nurodymą ir kūdikį patalpino pagalbinėje patalpoje, kibire su formaldehidu, kad jam ten mirus, jis būtų surinktas kaip medicininės atliekos“, - pasakojo abortą išgyvenusi M. Ohden. M. Ohden vėliau žiniasklaidai pasakojo, kad jos biologinės motinos šeima spaudė ją atlikti abortą ir nepaisant močiutės reikalavimų palikti ją mirti ligoninėje, viena drąsi slaugytoja skubiai nugabeno kūdikį į naujagimių intensyviosios terapijos skyrių, kur ji buvo gydoma. Dabar, jau suaugusi, ji apgailestauja, kad tokia jos patirtis yra paverčiama politiniu klausimu. „Dauguma nukentėjusiųjų mano, kad tai traumuoja ir kelia pasibjaurėjimą, nes esame paverčiami partiniu klausimu. Ohden. Aborto procedūrą išgyvenusi Gianna Jessen Atstovų Rūmams taip pat paliudijo apie savo patirtį. „1977 m. balandžio 6 d. buvau pagimdyta gyva Los Andželo abortų klinikoje. Mano medicininiuose dokumentuose nurodyta: „gimė gyva, atliekant abortą fiziologiniu tirpalu 6 val. ryto. Laimei, abortą prižiūrėti turėjęs medikas dar nebuvo darbe. Jei jis būtų ten buvęs, būtų nutraukęs mano gyvybę uždusindamas arba palikęs mane ten mirti“, - teigia G. Jessen.
Nuo sausio 1 d. Lietuvoje nutraukti nėštumą galima ne chirurginiu būdu, bet ir išgėrus gydytojo paskirtus vaistus. Pagal nuo sausio 1 d. įsigaliosiančią tvarką nėštumą medikamentiniu būdu norinti nutraukti moteris tai galės padaryti iki devintos nėštumo savaitės. Nėštumas šiuo būdu galės būti nutraukiamas su gydytojo ginekologo priežiūra, po būtinų tyrimų. Moteris turės kreiptis į gydytoją ginekologą, kad šis po apžiūros paskirtų būtinus medikamentus, natūraliai sukeliančius persileidimą: tai mifepristonas, kuris stabdo hormono progesterono gamybą ir stabdo embriono vystymąsi; po paros skiriama misoprostolio dozė, kuri sukelia kraujavimą, tuomet pasišalina gimdos turinys. Vis dėlto, dėl medicininių priežasčių vėliau atliekamas nėštumo nutraukimas ir Lietuvoje kelia daugybę teisinių klausimų. Pavyzdžiui, įstatymuose trūksta apibrėžtumo, ką laikyti „gyvybe“, kurią būtina gelbėti arba net kūnu, kurį galima laidoti. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį Kodeksą asmens teisės ir pareigos atsiranda po jo gimimo išnyksta, jam mirus. Numatoma ir tai, kad teisių, kurias įstatymai pripažįsta pradėtam, bet dar negimusiam vaikui, atsiradimas priklauso nuo jo gimimo. Jeigu negalima nustatyti, ar vaikas gimė gyvas, ar negyvas, preziumuojama, kad jis gimė gyvas, o fizinio asmens gimimo momentu laiko pirmą savarankišką naujagimio įkvėpimą. Lietuvos įstatymuose numatoma leisti palaidoti mirusius, negimusius kūdikius. Tačiau nėštumo nutraukimo arba kūdikio gimimo ir vėliau staigios mirties atveju, situacija tampa labiau komplikuota. Jei kūdikis gimė po 22 nėštumo savaičių negyvas, jis yra registruojamas kaip pilietis ir turi būti palaidotas. Jei vaisius gimė negyvas iki 22 savaičių, registracija nevykdoma, tačiau kūno atsiėmimas ir palaidojimas yra galimas. Vis dėlto, negyvas kūdikis ar vaisiaus embrionas yra tvarkomi skirtingai nei aborto medicininės atliekos.
Man jau yra 15 nėštumo savaitė. Gal galite pasakyti, kur galima padaryti abortą ir kiek tai kainuos? Prieš kelerius metus pasidariau du valymus. V. Atsako Vilniaus Šeškinės poliklinikos moterų konsultacijos vedėja, gydytoja akušerė - ginekologė Vilma Vasjanova: - Abortas Lietuvoje neatliekamas, jeigu nėštumas yra didesnis nei 12 savaičių, skaičiuojant nuo paskutinių mėnesinių pirmos dienos. Kuo greičiau eikite į moterų konsultaciją, atlikite priklausančius tyrimus ir klausykite gydytojo nurodymų. Nutraukti tokio dydžio nėštumą - ir juridinis, ir moralinis nusikaltimas. Nors Lietuvoje abortų mažėja, vis dėlto apie 10 tūkstančių nėštumų kasmet yra nutraukiama. Deja, dar kasmet keletas žalojančių moters sveikatą abortų atliekama nelegaliai - ne medicininėse įstaigose. Tai labai skaudi problema. Abortų skaičius pasaulyje mažėja moterų ir vyrų sąmoningumo bei efektyvios kontracepcijos dėka. Nesinorėtų, kad moterys nėštumo nutraukimo operaciją vadintų “išvalymu”. Argi nėščia gimda yra nešvari, užteršta, kad ją reikėtų išvalyti? Nėštumo nutraukimas mediciniškai vadinamas dirbtiniu abortu. Juo laikomas nėštumo nutraukimas moters pageidavimu ar dėl medicininių priežasčių, pavyzdžiui, vaisiaus apsigimimo ar rimtų motinos ligų. Yra daug prieštaringų nuomonių, ar abortą galima laikyti gyvybės žudymu ar ne. Kai kurie gydytojai, besilaikantys šios nuomonės, abortų neatlieka. Dar kiti gąsdina įvairiomis būsimomis komplikacijomis ir nepataisoma žala moters sveikatai. Lietuvoje gydymo įstaigose oficialiai galima nutraukti nėštumą, nesiekiantį 12-kos savaičių. Jeigu pacientė nepilnametė, būtinas tėvų sutikimas. Nėštumo dydis skaičiuojamas nuo paskutinių mėnesinių pirmos dienos. Ši procedūra yra mokama ir atliekama saugiai daugelyje gydymo įstaigų, dažniausiai stacionaruose. Labai nedidelį nėštumą galima nutraukti ir kai kuriose poliklinikose bei ambulatorinėse privačiai dirbančiose įstaigose. Didžioji dauguma nėštumo nutraukimų pasaulyje atliekama chirurginiu būdu. Tai yra, išplečiamas gimdos kaklelis, pašalinamas vaisius ir išgramdoma gimda. Mokslo įrodymai teigia, kad gydymo įstaigoje, atitinkamu laiku, steriliai ir profesionalo atliktas chirurginis abortas jokių žalingų pasekmių sveikatai dažniausiai nepalieka. Dažniausiai. Tai reiškia, kad net ir po aborto moteris vėliau galės pastoti, išnešioti ir pagimdyti sveiką vaiką. Daug rečiau net ir profesionaliai atliktas nėštumo nutraukimas sužaloja moteriai sveikatą. Tai priklauso nuo nutraukiamo nėštumo dydžio ir esamos moters sveikatos. Sutrinka mėnesinių ciklas, pagausėja mėnesinės, atsiranda arba paūmėja buvęs gimdos priedų uždegimas, kamuoja nuolatiniai skausmai. Moteris gali daugiau visai nebepastoti, arba pastojusi - negali vaiko išnešioti. Kuriai grupei - pasisekusių ar nepasisekusių - priklausysite, niekas negali pasakyti.
