Nuo pat nėštumo pradžios vaisiaus padėtis motinos gimdoje nuolat keičiasi. Jis tai pasisuka šonu, tai apsiverčia, gana dažnai būna įsitaisęs aukštyn galva. Tačiau augant vaisiui ir mažėjant vietos judėti, jo padėtis tampa stabilesnė. Nuo maždaug 34-36 nėštumo savaitės vaisiaus padėtis gimdoje paprastai nebesikeičia.
Nors vaisius mamos pilve gali laisvai judėti ir keisti padėtį iki maždaug 28 nėštumo savaitės, vėliau, dėl vietos trūkumo, tai tampa sunkiau. Jei iki 34-36 nėštumo savaitės vaisius nesuskumba apsiversti į taisyklingą, galva žemyn, poziciją, vėliau tai padaryti gali būti sudėtinga.
Vaisiaus padėties nustatymas
Nėštumo pabaigoje gydytojas nustato kelis svarbius medicininius dalykus: vaisiaus kūno dalių išsidėstymą gimdoje, jo padėtį, poziciją, pirmeigą ir vaizdą. Šios sąvokos padeda suprasti, kaip kūdikis įsitaisęs ir kaip bus vykdomas gimdymas.
- Vaisiaus padėtis: ji gali būti išilginė (vaisius gimdoje įsitaisęs vertikaliai), skersinė (vaisius guli horizontaliai) ir įstrižinė. Skersinė ir įstrižinė padėtys yra retos (pasitaiko tik 0,5 proc. vaisių), dažniausia yra išilginė padėtis (99,5 proc.).
- Vaisiaus pozicija ir vaizdas: tai nurodo vaisiaus nugarėlės padėtį - ar jis atsisukęs priekiu, nugara, ar šonu. Normaliam gimdymui, turinčiam mažiausią komplikacijų riziką, idealiausia, kai vaisiaus vaizdas yra priekinis, o pozicija - pirmoji.
- Vaisiaus pirmeiga: tai žemiausiai virš gimdymo kanalo esanti vaisiaus kūno dalis. Jei vaisius įsitaisęs žemyn galva, sakoma, kad pirmeiga galvinė (tai sudaro 96 proc. atvejų). Jei įsitaisęs žemyn užpakaliuku, sakoma, kad pirmeiga sėdmeninė (3,5 proc. atvejų).
Dažniausiai kūdikis gimsta galva žemyn, tačiau kartais jis pasirenka gimti užpakaliuku į priekį. Sėdyninė vaisiaus pirmeiga gali pasitaikyti dažniau moterims, kurios daug kartų gimdžiusios, jei nėštumas daugiavaisis, gimdoma prieš laiką, arba jei yra vaisiaus vandenų perteklius ar trūkumas. Taip pat gali turėti įtakos placentos pirmeiga ar siauras moters dubuo.
Kada susirūpinti dėl vaisiaus padėties?
Nors vaisius gali laisvai judėti iki 28 nėštumo savaitės, vėliau jo padėtis tampa stabilesnė. Jei vaisius nesuskumba apsiversti galva žemyn iki 34-36 nėštumo savaitės, vėliau tai padaryti gali būti sudėtinga. Tokiu atveju gydytojas gali rekomenduoti specialius pratimus arba, esant reikalui, atlikti išorinį vaisiaus apgręžimą.
Kodėl mažylis gali gulti netaisyklingai?
- Nėščiosios organizmas: daug kartų gimdžiusios moterys, ankstyvas gimdymas, siauras moters dubuo, gimdos pakitimai (miomos, randai), sumažėjęs gimdos raumenų tonusas, lytinių organų uždegimas.
- Mažylio „kaltė“: daugiavaisis nėštumas, vaisiaus apsigimimai, neišsivystęs kūdikio vestibiuliarinis aparatas.
Jei vaisius yra sėdmeninėje pirmeigoje, o moteris pageidauja gimdyti natūraliai, 37-ąją nėštumo savaitę gali būti siūlomas išorinis vaisiaus apgręžimas rankomis. Procedūrą atlieka patyręs gydytojas akušeris-ginekologas gimdymo skyriuje, nuolat stebint vaisiaus būklę ultragarsu. Sėkmės tikimybė siekia 60-65 proc. Tačiau šiuolaikinėje medicinoje, esant sėdmeninei pirmeigai, dažniausiai atliekama cezario pjūvio operacija.
Kaip paskatinti vaisių apsiversti?
Nėščiosios gali imtis paprastų priemonių, skatinančių vaikelį apsiversti. Svarbu daugiau būti vertikalioje padėtyje ir nepamiršti fizinio aktyvumo.
Rekomenduojami pratimai:
- I. Dikano mankšta: nuo 30 nėštumo savaitės kasdien prieš valgį reikia atsigulti ir kas 5-10 minučių verstis nuo vieno šono ant kito. Mankštą kartoti po 5-6 kartus per dieną.
- Katės poza: moteriai patariama įsitaisyti keturpėsčiai, atsiremti į grindis alkūnėmis ir išsiriesti kaip katei. Pabūti apie minutę, pailsėti ir pakartoti.
- Indiškas tiltelis: atsigulti ant žemės, kojas sulenkti per kelius, pilvą pakelti, po dubeniu pakišti pagalvėlių, kad dubuo būtų 30-40 cm aukščiau nei pečiai. Išlaikyti padėtį 15 min.
- Pratimas ant šono: atsigulti ant to šono, į kurį atsukta mažylio nugarėlė. Kojas sulenkti per kelius ir dubens sąnarius. Ramiai pagulėti 5 min.
- Pratimas ant nugaros: atsigulti ant nugaros, kojas sulenkti pečių plotyje. Įkvėpti ir pakelti nuo žemės dubenį, remiantis į grindis tik pečiais ir pėdomis. Po kelių sekundžių dubenį nuleisti ir iškvėpti.
Šie pratimai gali padėti vaisiui apsiversti, tačiau svarbu nepamiršti, kad kiekvienas nėštumas yra unikalus, ir ne visada pavyksta pasiekti norimą rezultatą be medicininės intervencijos.
Naujas tyrimas atskleidė, kad vaiko galva yra suspaudžiama, pažeidžiama vaginalinio gimdymo metu. Atlikus magnetinio rezonanso tomografiją prieš ir po gimdymo, tyrėjai parodė, kokiu mastu kūdikio kaukolė pasikeičia. Naujagimio galva įgauna kūgio formą - smegenys taip pat pakinta. Galvos suspaudimas yra tik vienas iš daugelio fizinių pokyčių, kuriuos patiria kūdikis gimdymo metu. Naujagimiai išgyvena didžiulį pokytį, kai iš ramios ir saugios aplinkos motinos gimdoje patenka į šį pasaulį. Daugelis kūdikio kūno sistemų pasikeičia po gimimo. Pradėjus keletą akimirkų po gimimo, kai kurie naujagimio organai reikalauja staigių pokyčių, pavyzdžiui, plaučių padidėjimo. Šie biologiniai pokyčiai yra gyvybiškai svarbūs, jie maksimizijuoja tikimybę kūdikiui išgyventi per pirmas kelias minutes „išorėje“.
Staigus deguonies padidėjimas: besivystančiam kūdikiui gimdoje reikia santykinai mažo deguonies kiekio, o po gimimo jis staiga gauna didžiulį deguonies kiekį. Šiam pokyčiui išgyventi kūdikis turi tam tikras sistemas, padedančias susidoroti su staigiu deguonies kiekio padidėjimu. Kad kūdikis įstengtų susidoroti su pokyčiais, kuriuos patiria gimdamas, jo kūno sistemos turi pakisti.
Sudie, placenta: prieš gimimą kūdikio kraujotaka cikuluoja per placentą, išvengdama plaučių. Po gimimo placenta tampa nereikalinga. Vietoje to, kad kraujas iš širdies tekėtų į placentą, kraujas iš širdies nukreipiamas į plaučius. Naujas tyrimas padeda suprasti ryšį tarp pirmo kūdikio įkvėpimo ir plaučių kraujotakos.
Žmonių kūdikiai, palyginti su kai kuriomis kitomis žinduolių rūšimis, gimsta su nepilnai išsivysčiusiomis smegenimis, jos toliau vystosi po gimimo. Be to, kadangi mes vaikštome vertikaliai, tai sąlygoja dubens pokrypį, kuris susiaurina gimdos kanalą. Gimdymas vis dar yra rizikingas. Pasauliniu mastu komplikuotas gimdymas didele dalimi lemia motinos ir kūdikio mirtis. Tikimasi, kad daugiau tyrimų padės suprasti riziką, kurią kelia gimdymas ir leis užtikrinti saugų vaiko atėjimą į šį pasaulį.
Vaisiaus galva sunkesnė nei kojos, o nugarinė pusė sunkesnė nei priekyje esančios galūnės. Natūraliai vaisius yra veikiamas Žemės gravitacijos. Kuo daugiau mama bus vertikalioje padėtyje, tuo didesnė tikimybė, kad vaisius įsitaisys galva žemyn. Nuo mamos sėdėsenos priklauso, į kurią pusę vaikelis bus pasisukęs. Patogus sėdėjimas vairuojant automobilį, žiūrint TV, kai kūnas yra atloštas atgal, didina tikimybę, kad vaisiaus nugara bus pasisukusi į mamos nugarą. Tokia padėtis gali užtęsti nėštumą ir apsunkinti gimdymą.
Kreiva kūdikio galvytė gali būti sunkiai pastebima, kol galiausiai tampa akivaizdžia problema. Labai dažnai tenka išgirsti tėvus sakant, kad jie nepastebėjo, jog kūdikio galvytė nugulėta. Ir tai yra normalu. Dauguma tėvų nėra informuojami apie prevenciją ir kaip pastebėti kreiva kūdikio galvytę iki tol, kol nugulėta galvytė tampa problema (apie 4-6 mėnesį). Akivaizdu, kad metas patiems tėvams pradėti rūpintis prevencija ir ankstyvu problemos pastebėjimu.
| Nėštumo savaitė | Svoris (apytiksliai) | Ilgis (apytiksliai) | Komentarai |
|---|---|---|---|
| Aštuntas mėnuo (pabaiga) | 1,3 kg | - | Organų sistemos susiformavę, kaupiami riebalai, vaisius gali matyti ir girdėti. |
| Aštuntas mėnuo (pabaiga) | 2000-2200 g | 42-44 cm | Smegenys ir nervų sistema išsivystę, formuojasi imuninė sistema. Oda mažiau raukšlėta. |
| Devintas mėnuo | 2300-2500 g | 44,5 cm | Organizmas visiškai susiformavęs, galva proporcinga kūnui. Riebalų sluoksnis padeda reguliuoti temperatūrą. Vaisiaus aktyvumo fazės. |
| Devintas mėnuo | 2400-2700 g | 43-46 cm | Rankų ir kojų raumenys susiję su nervų sistema. Vaisius paprastai būna pritraukęs galūnes prie savęs. |
| Devintas mėnuo (pabaiga) | 2600-3100 g | 44-48 cm | Galutinis subrendimas, susiformavę kvėpavimo ir temperatūros reguliavimo centrai. Aktyviai didėja svoris. |
Aštuntajame nėštumo mėnesyje, artėjant gimdymui, kyla įvairiausių su juo susijusių jausmų: nerimas, baimė, mintys apie poros santykių pokyčius. Tai natūralus vidinis pasiruošimas vaikelio atėjimui. Psichika ir kūnas ruošiasi tam, kad užgimus vaikeliui jūs žinotumėte, ką daryti, ir užsimegztų intuityvus ryšys.
Kiekvienos nėščiosios gali imtis paprastų priemonių, paskatinančių vaikelį apsiversti. Daugiau būkite vertikalioje padėtyje ir nepamirškite fizinio aktyvumo. Sėdint dubuo visuomet turėtų būti aukščiau kelių. Jei vaisius vis dar yra sėdmeninėje pirmeigoje, o moteris pageidauja gimdyti natūraliai, įvertinus rizikos veiksnius, 37-ąją nėštumo savaitę siūloma atlikti išorinį vaisiaus apgręžimą rankomis. Tačiau šiais laikais, esant sėdmeninei pirmeigai, beveik visada atliekama cezario pjūvio operacija.
