Skiepai yra vienas reikšmingiausių ir efektyviausių šiuolaikinės medicinos laimėjimų, leidžiantis apsaugoti visuomenę nuo daugybės gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų. Visgi, natūralu, kad ruošiantis vakcinacijai ar jau išėjus iš procedūrų kabineto, daugelį pacientų aplanko nerimas dėl galimų organizmo reakcijų. Gydytojų kabinetuose, vaistinėse ir viešojoje erdvėje nuolat skamba klausimai apie tai, kaip žmogaus kūnas turėtų reaguoti į gautą preparatą, kokie simptomai rodo, kad imuninė sistema sėkmingai atlieka savo darbą, ir kokie požymiai jau siunčia pavojaus signalą. Nors kiekvieno žmogaus fiziologija yra unikali ir į skiepus reaguojame labai skirtingai, egzistuoja aiškūs, mokslu pagrįsti medicininiai kriterijai. Jie padeda atskirti, kas yra visiškai normalus, natūralus ir netgi pageidaujamas imuninis atsakas, o kokie ženklai reikalauja neatidėliotino medikų dėmesio.
Norint pilnavertiškai suprasti, kodėl po skiepo atsiranda tam tikrų nemalonių pojūčių, pirmiausia reikia pažvelgti į tai, kaip veikia mūsų imuninė sistema. Vakcinos veikimo principas remiasi labai išmania organizmo apgaule. Į žmogaus kūną įvedamas neaktyvus, susilpnintas ligos sukėlėjas arba tik jo dalis (pavyzdžiui, baltymas). Baltymai yra pagaminti E. coli ląstelėse rekombinantinės DNR technologijos būdu ir adsorbuoti aliuminio hidroksidu. Kai vakcina patenka į raumenį, mūsų imuninės ląstelės, tokios kaip makrofagai, T-limfocitai ir B-limfocitai, pradeda aktyviai veikti. Jos supažįsta su svetimu baltymu, analizuoja jo struktūrą ir pradeda gaminti specifinius antikūnus. Šis mokymosi ir ginklavimosi procesas reikalauja didžiulių organizmo energijos resursų. Imuninė sistema išskiria chemines medžiagas, vadinamas citokinais, kurios sukelia vietinį arba sisteminį uždegimą.
Gydytojai dažnai pabrėžia, kad lengvas ar vidutinio sunkumo šalutinis poveikis yra geras ženklas. Tai nereiškia, kad jūs susirgote. Priešingai, tai yra fizinis įrodymas, kad jūsų imuninė sistema pabudo, reaguoja į vakciną ir sėkmingai stato apsauginį barjerą ateičiai.
Medicinos specialistai skirsto normalius šalutinius poveikius į dvi pagrindines kategorijas: vietines reakcijas, kurios pasireiškia tik toje vietoje, kur buvo atlikta injekcija, ir sistemines reakcijas, kurios apima visą organizmą.
Vietinės reakcijos
Tai pati dažniausia reakcija į vakciną, su kuria susiduria didžioji dauguma paskiepytų žmonių.
- Skausmas ir jautrumas: Dūrio vieta gali tapti skaudi, ypač keliant ranką, liečiant ar gulint ant tos pusės.
- Paraudimas ir patinimas: Nedidelis, kelis centimetrus apimantis paraudimas ar patinimas aplink injekcijos vietą yra visiškai normalus reiškinys.
- Šilumos pojūtis: Prilietus odą injekcijos vietoje, ji gali atrodyti šiltesnė nei aplinkiniai audiniai.
Sisteminės reakcijos
Sisteminės reakcijos reiškia, kad jūsų organizmas išsiuntė pavojaus signalus per visą kraujotakos sistemą, siekdamas kuo greičiau mobilizuoti ląsteles antikūnų gamybai.
- Nuovargis ir silpnumas: Organizmas naudoja didžiulius energijos kiekius naujų imuninių ląstelių ir antikūnų kūrimui.
- Karščiavimas ir šaltkrėtis: Pakilusi kūno temperatūra yra vienas efektyviausių imuninės sistemos ginklų. Aukštesnėje temperatūroje virusai ir bakterijos dauginasi prasčiau, o imuninės ląstelės veikia greičiau.
- Raumenų ir sąnarių skausmai: Šis simptomas, dažnai vadinamas mialgija, atsiranda dėl į kraują išskiriamų uždegiminių molekulių.
Dar vienas specifinis, bet visiškai normalus šalutinis poveikis po kai kurių skiepų yra limfmazgių padidėjimas (limfadenopatija). Dažniausiai padidėja pažasties arba kaklo limfmazgiai toje pusės, į kurią buvo atlikta injekcija. Limfmazgiai yra mūsų imuninės sistemos „mokymų centrai“. Kai vakcina patenka į organizmą, imuninės ląstelės surenka informaciją ir neša ją į artimiausius limfmazgius, kur prasideda masinė B ir T ląstelių gamyba. Dėl šios intensyvios veiklos limfmazgiai gali apčiuopiamai padidėti ir tapti jautrūs.
Kada reakcija į skiepus yra normali, o kada dėl to reikėtų susirūpinti ir nedelsiant kreiptis į gydytojus? Taip pat, kaip nederėtų elgtis po skiepo? Apie visa tai kalbėjomės su Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio šeimos gydytoja Natalija Ziuzina.
Kada reakcija į skiepus yra normali?
Daugumai žmonių skiepo vietoje atsiranda paraudimas ir guzelis, maždaug tokio dydžio, kaip uodo įkandimas. Kitiems būna ir stiprokos vietinės reakcijos. Pavyzdžiui, maždaug 6 metų vaikams paraudimas nuo skiepo gali išsiplėsti ir per visą rankytę. Taip pat gali pakilti temperatūra. Paprastai ji lengviau numušama vaistais negu ligos atveju, bet gali vis pakilinėti. Normalu, jeigu tai vyksta iki dviejų parų. Jeigu temperatūra kyla ir trečią parą po skiepo, jau reikėtų kreiptis į gydytojus ir žiūrėti, kodėl taip yra. Galbūt tai jau ne reakcija į skiepą, o kažkokia papildoma infekcija. Temperatūra gali pakilti iki 39 laipsnių - tokia dažniausiai būna po meningokoko skiepo, kuris turbūt yra agresyviausias iš visų, sukeliantis daugiausiai reakcijų į jį. Dažniau pasiskiepijus temperatūra būna apie 38 laipsnius. Taigi ir karščiavimas, ir guzelis, ir kažkoks paraudimas yra normalus organizmo atsakas į skiepą, pasitaikantis gal kas trečiam žmogui.
Pirmasis vaiko gyvenimo metai, tiksliau - tūkstantis pirmųjų dienų (laikotarpis nuo vaisiaus užsimezgimo iki 2 m.), yra vienas reikšmingiausių žmogaus raidos periodų, nes tuomet vyksta daug svarbių pokyčių. Tūkstantis pirmųjų dienų - aktyviausias periodas ir imunizacijos prasme, nes vaikas pradedamas skiepyti. Pirmaisiais gyvenimo metais pradeda dygti ir pirmieji dantukai. Lietuvoje vaikai skiepijami pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Reakcija į skiepus - normalus organizmo atsakas, kuris pasireiškia maždaug kas antram paskiepytam vaikui. Vaikas gali tapti neramus, jam gali pakilti temperatūra (dažniausiai iki 38ºC), skiepo vieta gali būti paraudusi, patinusi, ją gali skaudėti. Kartais tėveliai išsigąsta, kad skiepo vietoje susiformuoja sukietėjimas. Tačiau to bijoti nereikėtų, tai normalu, nes kiekvieno vaiko organizmas skirtingu greičiu pasisavina vakciną, todėl vieniems sukietėjimas gali išlikti ilgiau, kitiems - trumpiau. Svarbu žinoti, kad šio „guzelio“ nereikia masažuoti, šildyti ar kitaip bandyti paveikti. Po skiepų vaikas gali neturėti apetito, ir jo nereikėtų maitinti per prievartą. Gali blogiau miegoti naktį, dažniau tuštintis.
Nuo ko priklauso, kokia bus reakcija į skiepus? Dažniausiai priklauso nuo žmogaus individualios reakcijos. Tiems, kurie turi jautresnę odą, alergines reakcijas, dažnesni paraudimai. Paraudimo dydis paprastai priklauso nuo individualios žmogaus reakcijos į baltymą, nes kai kurių vakcinų pernešanti terpė sudaryta kiaušinio baltymo pagrindu.
Ar organizmas panašiai reaguoja į visus skiepus? Taip. Gali skirtis reakcija tik į meningokoko skiepą. Labai retais atvejais, mano praktikoje taip buvo turbūt dviem pacientams, kai pasiskiepijus maždaug po 7-10 dienų atsirado lengvas meningokokinis bėrimas. Bet jis buvo labai lengvas, neryškus. Reakcija į rotaviruso vakciną, kuri yra geriama, būna viduriavimas.
Žinoti, kiek laiko truks diskomfortas, yra svarbu siekiant išvengti nereikalingos panikos. Daugumos įprastinių skiepų atveju normalūs šalutiniai poveikiai prasideda praėjus 12-24 valandoms po injekcijos. Pats simptomų pikas dažniausiai pasiekiamas antrąją dieną po skiepo. Gera žinia ta, kad ši būklė yra labai trumpalaikė. Didžioji dalis šalutinių poveikių visiškai išnyksta per 48-72 valandas (2-3 dienas). Jeigu praėjus trims dienoms jūsų savijauta akivaizdžiai gerėja, vadinasi, imuninės sistemos aktyvacijos pikas praėjo ir organizmas grįžta į įprastą ritmą. Tam tikrais retais atvejais, pavyzdžiui, esant vadinamajai „COVID rankai“, injekcijos vieta gali parausti ir niežėti praėjus net savaitei po skiepo.
Nors šalutiniai poveikiai rodo, kad viskas vyksta pagal planą, jums tikrai nebūtina kęsti didelio skausmo ar diskomforto. Gerkite labai daug skysčių: Vanduo, žolelių arbatos ir sultiniai padeda organizmui susitvarkyti su karščiavimu ir apsaugo nuo dehidratacijos. Naudokite vėsius kompresus: Jei dūrio vieta yra karšta, raudona ir patinusi, uždėkite ant jos vėsiu vandeniu sudrėkintą švarią šluostę. Nepraraskite judrumo dūrio rankoje: Nors instinktyviai norisi tausoti skaudamą ranką, gydytojai pataria ją saikingai judinti. Suteikite kūnui poilsio: Leiskite sau pailsėti. Jei jaučiatės pavargę, prigulkite, atidėkite sunkius fizinius darbus ir intensyvias treniruotes bent porai dienų. Nereceptiniai vaistai - tik atsiradus poreikiui: Esant aukštai temperatūrai (virš 38,5 laipsnių) ar stipriam skausmui, galima vartoti vaistus, tokius kaip paracetamolis arba ibuprofenas.
Siekiant išvengti karščiavimo rekomenduojama prieš pat arba iškart po skiepijimo suvartoti pirmąją paracetamolio dozę. Antroji ir trečioji paracetamolio dozės turėtų būti suvartotos kas 4-6 valandas. Paracetamolį reikėtų vartoti po pirmosios ir antrosios vakcinos dozių.
Vaikui aukšta temperatūra po skiepų. Jeigu temperatūra vaikui yra iki 38-38,5 ºC, dažniausiai nieko daryti nereikia. Tėveliai visada labai nerimauja, kai kūdikis karščiuoja, ir klausia, ar galima iš karto po skiepo sugirdyti vaistų nuo temperatūros. Taip elgtis tikrai nereikia, profilaktiškai temperatūra nėra reguliuojama. Taip galima tik pakenkti. Vaistų nuo temperatūros rekomenduojama duoti tik tuomet, kai ji viršija 38-38,5 ºC. Taip pat svarbu pasirinkti tinkamą vaistą nuo temperatūros vaikams. Pavyzdžiui, yra duomenų, kad cheminiai vaistai gali sumažinti ne tik skausmą ir karščiavimą, bet ir skiepų veiksmingumą. Saugus ir veiksmingas būdas padėti, kai vaikui aukšta temperatūra, kai kūdikis neramus, yra Viburcol žvakutės.
Negalavimų kalantis dantukams pasireiškia apie 70 proc. vaikų. Kaip vyks dantukų dygimo procesas, ar jis bus skausmingas, kada prasikals pirmieji dantukai - labai anksti ar vėlai, priklauso nuo genų. Dažniausiai pirmieji dantukai išdygsta maždaug 6 mėn. kūdikiui. Pagal standartinę schemą, iš pradžių turėtų išdygti apatiniai kandžiai, po to - viršutiniai, tada kiti apatiniai ir t. t. Tačiau būna visaip: pvz., pirmieji pasirodo viršutiniai kandžiai. Tačiau niekada nebūna, kad pirmieji išdygtų iltiniai dantys. Vienu metu gali dygti ir keli dantukai, tačiau dėl to vaikas nebūtinai jausis blogiau. Kai kalasi dantukai, paburksta dantenos, vaikelis nuolat viską kiša į burnytę, kandžiojasi. Dėl to, kad dantenos paburksta, mažylis gali greičiau pasigauti virusinę infekciją, dėl kurios gali pakilti temperatūra, o vaikelis tapti neramus. Kita vertus, sloga, ausyčių skausmas, aukštesnė temperatūra gali kamuoti ir be jokios virusinės ligos. Dažniausiai negalavimų kelia pirmųjų dantukų dygimas. Kalantis dantukams, gali pablogėti apetitas, vaikelis gali tapti kaprizingas, neramus, piktas. Manoma, kad iki metų turėtų pasirodyti 8 dantukai. Dantukų dygimas - natūralus procesas, ne liga, tačiau reaguoti į neramų vaiko elgesį, karščiavimą, kitus negalavimus yra būtina. Visais atvejais svarbu, ir tai jau minėjau, kad vaikelis nekentėtų. Tėveliai dažnai klausia, kokie geriausi vaistai nuo dantų dygimo skausmo, nuo temperatūros vaikams. Rekomenduoju atsigręžti į priemones, kurios veikia švelniai, neslopina natūralių organizmo apsauginių procesų. Šiuo atveju vaikams rekomenduoju Viburcol žvakutes, kurios tinka pagalbiniam karščiavimui, neramumui gydyti, taip pat kitiems dantukų kalimosi metu pasireiškiantiems negalavimams, ausyčių skausmui mažinti. Esminis homeopatijos principas - gydymas panašiu. Viburcol sudėtyje yra medžiagų, sukeliančių panašius simptomus, kurie pasireiškia, kai dygsta dantys, kai vaikui aukšta temperatūra. Tokiais atvejais vaikelis būna jautrus, irzlus, neramus. Viburcol žvakučių sudėtyje yra vaistinė ramunėlė, kuri ramina, mažina uždegimą. Taip pat yra vaistinė šunvyšnė, kuri padeda, kai karščiuojama, karklavijas, kuris tinka, kai kimba sloga, temperatūra, o būtent tokie simptomai ir pasireiškia dygstant dantukams. Šilagėlė tinka jautriems, dažnai verkšlenantiems vaikeliams. Plačialapis gyslotis pasižymi baktericidinėmis, uždegimą slopinančiomis savybėmis.
Prieš skiepijant, svarbu atkreipti dėmesį į paciento būklę. Pacientas yra vyresnis nei 50 metų. Pacientas serga lėtinėmis ligomis. Pacientė laukiasi arba žindo. Pacientas yra alergiškas lateksui. Paciento imuninė sistema yra sutrikusi dėl įgimtų ar įgytų ligų, vartojamų vaistų.
„Bexsero“ vakcinos dozė yra specialiame švirkšte. Prieš vartojimą švirkštą reikėtų dėmesingai suplakti. Vakcina turi būti suleidžiama į raumenis. Kūdikiai įprastai skiepijami į šlaunies viršutinę dalį, vyresni vaikai ir suaugusieji - į žastą. Vaistinis preparatas „Bexsero“ yra naujas, tad tebėra vykdoma papildoma jo stebėsena.
Kada reakcija į skiepą yra nebenormali ir reikėtų pasirodyti pas gydytoją?
Blogai, jeigu tas skiepo vietoje atsiradęs guzelis ilgai laikosi. Paprastai tas guzelis laikosi kokias tris dienas. Po to jis minkštėja ir praeina. Jeigu jis laikosi ilgiau, reikėtų kreiptis į gydytoją. Taip pat reikėtų sunerimti, jeigu pasireiškė kažkokie supūliavimo požymiai, iš dūrio vietos skiriasi baltas ar skaidrus skystis, arba, jeigu skiepo vietoje atsiranda labai stiprus skausmas, kuris kamuoja net ir jos neliečiant. Tokiu atveju reikia žiūrėti, ar ta vieta nesupuliavo. Į gydytojus reikėtų kreiptis ir tada, jeigu skauda ne tik toje vietoje, kur buvo dūris, bet skausmas pereina ir į plaštaką. Tiesa, tokie atvejai yra labai reti.
Sunerimti reikėtų, kai temperatūra pakyla daugiau kaip 38,5ºC, kai vaikelis be perstojo verkia, kai patinsta ne tik skiepo vieta, bet tinimas plinta, kai vaikeliui pasireiškia traukuliai.
Pastebite neįprastas mėlynes toli nuo dūrio vietos, smulkias kraujosruvas po oda ar ilgai nesustabdomą kraujavimą. Tokiu atveju būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus.
Vakcina išgelbėjo 17 mln. Ligoninės, kurioje vaikas buvo gydomas, Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja pabrėžė, kodėl, nepaisant šalutinio skiepų poveikio, skiepyti vaikus reikia. „Laiške teigiama, jog net septyni gydytojai neigė galimybę, kad vaiko būklė - reakcija į skiepus. Šito komentuoti negaliu, negaliu kalbėti už kitus gydytojus. Aš manau, kad dabar niekas negali nei įrodyti, nei paneigti, kad tai, kas buvo pacientui, yra šalutinis skiepų poveikis. Lygiai tokie patys klinikiniai požymiai būna esant įvairioms virusinėms infekcijomis. MMR vakcina išsiskiria iš kitų vakcinų tuo, kad pašalinė reakcija į skiepą dažniausiai atsiranda tik antrą savaitę po skiepo. Skiepas išskirtinis ir tuo, jog savo sudėtimi yra „gyvas“, turi savyje gyvo viruso. PSO yra paskaičiuota, jog ši vakcina per pastaruosius 14 metų išgelbėjo 17 mln. gyvybių. Todėl abejonių, ar verta skiepytis, nekyla.
Didžiausia rizika susirgti sunkia forma ar net patirti gyvybei pavojingų komplikacijų. Vaikams, kurie iki šiol nebuvo skiepyti nuo gripo, skiriamos dvi vakcinos dozės. Už šių rizikos grupių vakcinaciją moka ligonių kasos - t. y. skiepas yra nemokamas. Kai kuriems žmonėms tenka skiepytis nuo kelių ligų tuo pačiu metu - pavyzdžiui, nuo COVID-19, pneumokoko ar erkinio encefalito. Atsakymas - taip, dažniausiai gripo vakcina gali būti derinama su kitomis vakcinomis. Nors kai kam gripas atrodo tik kaip laikinas nepatogumas, medicinos statistika kalba priešingai - ši liga gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų ir ilgalaikį poveikį gyvenimo kokybei. Todėl sprendimą pasiskiepyti verta priimti iš anksto, kol liga dar neišplitusi, o prevencija gali veiksmingai užkirsti kelią komplikacijoms.
Vakcinacija nuo gripo yra greita ir paprasta procedūra, kuri paprastai trunka vos kelias minutes. Prieš skiepijimą medicinos specialistas trumpai įvertina asmens sveikatos būklę, atsako į rūpimus klausimus ir patikrina, ar nėra kontraindikacijų. Vakcina suleidžiama į žasto raumenį, o po procedūros rekomenduojama maždaug 15 minučių pabūti gydymo įstaigoje. Šis laikas skirtas stebėti, ar nepasireiškia netikėta alerginė reakcija, nors tokios reakcijos yra itin retos.
Apsauga po gripo vakcinos paprastai trunka apie šešis mėnesius. Kadangi virusas nuolat kinta, o imunitetas ilgainiui silpnėja, rekomenduojama skiepytis kasmet, prieš prasidedant gripo sezonui.
Pagal šiuo metu galiojantį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, naujagimiai, kūdikiai ir vaikai valstybės lėšomis skiepijami nuo 14 infekcijų: tuberkuliozės, hepatito B, difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, Haemophilus influenzae B tipo infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokokinės infekcijos, meningokinės (B tipo) infekcijos, žmogaus papilomos viruso ir rotavirusinės infekcijos. Nemažai tėvų savo lėšomis paskiepija vaikus ir nuo kitų pavojingų ligų, tokių kaip vėjaraupiai ar erkinis encefalitas. Šios infekcijos gali komplikuotis sunkiu nervų sistemos pažeidimu. Skiepai vaikams gali apsaugoti nuo ypač pavojingų ligų - poliomielito, difterijos ir stabligės, kurių mirtingumas siekia 30 proc. Džiugina, kad poliomielito Lietuvoje nebeturime daugiau nei 4 dešimtmečius, tačiau 1992 metais įvykęs poliomielito protrūkis Nyderlanduose neleidžia teigti, kad poliomielitas jau išnyko. Norėčiau išskirti kokliušą, tymus ir meningokokinę infekciją, kurios pavojingiausios kūdikiams - susirgus sunkia ligos forma, rizika numirti yra itin didelė. Gaila, bet šių ligų dar pasitaiko.
Taip, pandemija padarė neigiamą įtaką vakcinacijos procesui, ypač pernai pavasarį, kai apribojus planinių paslaugų teikimą buvo sutrikdytas skiepijimo procesas. Viena mama pasiguodė, kad prasidėjus karantinui, jų šeimos gydytoja teikia paslaugas tik nuotoliniu būdu. Kadangi skirti skiepų vaikams neapžiūrėjus gydytojui negalima, tai vaikas taip 4 mėnesius tebelaukia. ULAC bendri Lietuvos duomenys rodo, kad vakcinacijos apimtys sumažėję vos keliais procentais. Kūdikių skiepijimo apimtys mažėjo ne taip smarkiai (1 proc.), kaip vyresnių vaikų (2-3 proc.). Nors procentai tarsi nedideli, tačiau nepaskiepytų vaikų dalis padidėjo daugiau nei 1000 vaikų.
Ar tiesa, kad po skiepo galima susirgti? Kai suaugusieji sako, kad pasiskiepijau ir stipriai susirgau, dažniausiai taip nutinka ne dėl reakcijos į skiepą, o dėl kažkokios papildomos infekcijos, kuria užsikrėsta anksčiau - galbūt atėjus į polikliniką. Šiuo laikotarpiu poliklinikose žmonės mažiau kontaktuoja tarpusavyje, nes atskirti sergančiųjų srautai, bet anksčiau būdavo taip, kad visi bendroje krūvoje laukdavo: tiek sveiki, atėję skiepytis, tiek ir sergantys - sloguojantys, kosintys. Žmogus gali prieš pat skiepą užsikrėsti kokia nors liga ir kur nors parduotuvėje. Bet susirgti nuo skiepo neįmanoma.
Ar galima skiepytis sergančiam žmogui? Apskritai stengiamės neskiepyti žmonių, kurie turi kažkokių ligų simptomų, kataro požymių, nes tuo metu jau žmogaus imunitetas turi ką veikti - jis kovoja jau turima su infekcija ir to imuniteto nesinori dar papildomai užkrauti skiepu. Mes nežinome, ar tokiu atveju skiepas suveiks, kaip reikia, kai organizmo ląstelės ir šiaip nukreiptos į ligos tvarkymą. Be to, paskiepijus sergantį žmogų mes galime dar pabloginti esamos ligos eigą, nes prisidės ir reakcija į skiepą, todėl organizmui teks dorotis su dviem problemomis.
O ką daryti nėščioms moterims? Nėštukėms skiepytis rekomenduoja. Jų nerekomenduojama skiepyti tik pirmame nėštumo trimestre, kai yra pats vaisiaus vystymasis ir nežinia, kaip organizmas sureaguos į imuniteto pasikeitimą. Vėliau nėščioms moterims skiepytis rekomenduojama. Taip pat rekomenduojama pasiskiepyti planuojančioms nėštumą.
Be to, jau žinoma, kad, paskiepijus būsimą mamą, iki šešių mėnesių trunkantis imunitetas gripui susiformuoja ir naujagimiui. Galima sakyti, kas pasiskiepijusios mamos naujagimis nuo gripo apsaugomas visam sezonui.
Ar skiepytis nuo gripo galima žindančioms mamoms? Kūdikį krūtimi maitinančios mamos dažnai baiminasi, jog pasiskiepijusios gripo vakcina per pieną gali perduoti gripo virusą savo atžalai. Tokia baimė nepagrįsta dėl kelių priežasčių. Pirma, gripo vakcinoje nėra naudojamas gyvas aktyvus virusas, kuris galėtų sukelti ligą ar juolab per kūno skysčius būti perduotas vaikui. Antra, nėra mokslinių duomenų, kad pasiskiepijusi mama per pieną gali pakenkti mažyliui. Atvirkščiai, nepasiskiepijusi mama rizikuoja pati užsikrėsti gripo virusu ir juo užkrėsti šeimos narius ir kūdikį.
Ar galima gripo vakcina skiepyti vaikus? Kaip ir suaugusiems, vaikams taip pat rekomenduojama skiepytis nuo gripo, nes kol kas tai yra pati efektyviausia gripo prevencijos priemonė. Gripo vakcina skiepijami vaikai nuo 6 mėnesių amžiaus. Tiesa, svarbu žinoti, kad, kitaip nei suaugusieji, anksčiau neskiepyti vaikai iki 9 metų nuo gripo skiepijami du kartus. Taip daroma dėl to, kad mažų vaikų imuninė sistema nėra tokia „ištreniruota“ kaip suaugusiųjų ir imunitetas gripo virusui formuojasi lėčiau.
Kodėl norint pasiskiepyti nuo gripo reikia būti sveikam? Šiuo klausimu svarbu atskirti lėtines ir ūmias ligas. Skiepijantis nuo gripo svarbu, kad tuo metu žmogus nesirgtų ūmiomis peršalimo ar kitomis ligomis, organizme nebūtų ūmių uždegimų. Bet kokia vakcina sukelia tam tikrą stresą organizmui ir imuninei sistemai, o ūmiai sergant šis jau ir taip patiria didelį stresą. Dėl to prieš skiepijantis gripo vakcina būtina apsilankyti pas šeimos gydytoją ir įsitikinti, ar galima pasiskiepyti. Lėtinės ligos neturi įtakos skiepams nuo gripo, negana to, sergantiems lėtinėmis ligomis itin rekomenduojama pasiskiepyti, nes gripas gali išprovokuoti lėtinių ligų paūmėjimą ar komplikacijų.
Ar ne per anksti skiepytis nuo gripo? Tinkamas metas pasiskiepyti nuo gripo yra rudens ir žiemos mėnesiai, iki didžiųjų metų švenčių. Reikia turėti omenyje, kad pasiskiepijus imunitetas gripui susiformuoja vidutiniškai per dvi savaites, todėl skiepytis reikėtų dar iki gripui pasiekiant prognozuojamą piką. Įprastai gripo epidemija Lietuvoje skelbiama sausio-vasario mėnesiais, tačiau šiųmetės tendencijos rodo, kad gripo pikas gali prasidėti ir anksčiau.
Kaip pasiruošti skiepams nuo gripo? Skiepams nuo gripo ruoštis nereikia. Svarbu, kad nusprendę pasiskiepyti nesirgtumėte ūmiomis peršalimo ar uždegiminėmis ligomis. Nusprendę pasiskiepyti pirmiausia turite apsilankyti pas savo šeimos gydytoją, kuris patvirtins, ar esate sveikas ir galite skiepytis.
Atsižvelgiant į tai, kad „Bexsero“ vakcinos stebėsena tebevykdoma, VVKT skatina apie patirtą nepageidaujamą poveikį pranešti į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą.
Kaip nereikėtų elgtis pasiskiepijus?
Nerekomenduojama intensyviai sportuoti, nes tada eikvojame daug energijos ir stipriai prakaituojame, todėl aplink skiepo vietą gali lengviau patekti infekcija. Pasiskiepusiems vasarą nerekomenduojama maudytis atviruose telkiniuose vėlgi dėl infekcijos. Reikia suprasti, kad oda yra pažeista ir infekcijos patekimo kelias atviras. Nerekomenduočiau ir maudytis vonioje, ypač ilgai joje mirkti, kad paskiepyta vieta nesušlaptų, neišbrinktų. Reikėtų nenaudoti ir prausiklių, netrinti paskiepytos vietos. Viso to reikėtų laikytis vieną parą, kol oda pažeista, paskui tos, liaudiškai tariant, „skylutės“ odoje nelieka - ji užsitraukia, užrandėja.
Griežto draudimo judėti nėra, tačiau medikai rekomenduoja pirmąsias dvi ar tris dienas po skiepo vengti intensyvių fizinių krūvių, pavyzdžiui, sunkių svorių kilnojimo, ilgų distancijų bėgimo ar alinančių treniruočių. Jei jaučiatės gerai, lengvas pasivaikščiojimas gryname ore ar mankšta yra netgi naudinga.
Kadangi vakcinacija yra procesas, su kuriuo susiduriame ne kartą per gyvenimą - nuo sezoninių gripo skiepų iki revakcinacijų nuo erkinio encefalito ar stabligės - verta turėti asmeninį pasiruošimo planą. Atvykite sotūs ir hidratuoti: Skiepijimasis tuščiu skrandžiu padidina alpimo dėl streso (vazovagalinės sinkopės) riziką. Pagalvokite, kurią ranką skiepyti: Jei esate dešiniarankis, prašykite, kad skiepą leistų į kairę ranką (ir atvirkščiai). Planuokite savo laiką po skiepo: Jei įmanoma, po skiepo nesuplanuokite svarbių susitikimų, intensyvių kelionių ar sunkių fizinių darbų. Suteikite sau laisvą vakarą, turėkite po ranka termometrą ir reikalingų medikamentų nenumatytam atvejui.
Gydytojai griežtai nerekomenduoja vartoti skausmą malšinančių ar temperatūrą mažinančių vaistų (tokių kaip ibuprofenas ar paracetamolis) profilaktiškai prieš vakcinaciją. Yra mokslinių prielaidų, kad šie vaistai gali šiek tiek slopinti imuninį atsaką pradinėje jo stadijoje.
Dažniausiai medicinos praktikoje stebima atvirkštinė tendencija. Jaunesni žmonės, kurių imuninė sistema yra ypač aktyvi ir audringa, dažnai patiria ryškesnius šalutinius poveikius nei senjorai. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad vyresniems žmonėms skiepai yra mažiau veiksmingi.
Kada kreiptis į gydytojus?
Sunerimti reikėtų, kai temperatūra pakyla daugiau kaip 38,5ºC, kai vaikelis be perstojo verkia, kai patinsta ne tik skiepo vieta, bet tinimas plinta, kai vaikeliui pasireiškia traukuliai.
Pastebėjus neįprastas mėlynes toli nuo dūrio vietos, smulkias kraujosruvas po oda ar ilgai nesustabdomą kraujavimą, būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus.
Labai noriu paskatinti visus tėvus aptarti jiems kylančius klausimus apie skiepus vaikams ir vaikų sveikatą pirmiausia ne su „Google“, kaimynu ar draugu, o vaiko gydytoju. Abipusis pasitikėjimas ir bendras tikslas padėti vaikui - būtinos sąlygos sėkmingai vaiko sveikatos priežiūrai.
Ką COVID vakcina daro jūsų organizmui
Santaros klinikų Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyriaus gydytoja-konsultantė, doc. dr. - Pagal šiuo metu galiojantį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, naujagimiai, kūdikiai ir vaikai valstybės lėšomis skiepijami nuo 14 infekcijų: tuberkuliozės, hepatito B, difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, Haemophilus influenzae B tipo infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokokinės infekcijos, meningokinės (B tipo) infekcijos, žmogaus papilomos viruso ir rotavirusinės infekcijos. Nemažai tėvų savo lėšomis paskiepija vaikus ir nuo kitų pavojingų ligų, tokių kaip vėjaraupiai ar erkinis encefalitas. Šios infekcijos gali komplikuotis sunkiu nervų sistemos pažeidimu. Skiepai vaikams gali apsaugoti nuo ypač pavojingų ligų - poliomielito, difterijos ir stabligės, kurių mirtingumas siekia 30 proc. Džiugina, kad poliomielito Lietuvoje nebeturime daugiau nei 4 dešimtmečius, tačiau 1992 metais įvykęs poliomielito protrūkis Nyderlanduose neleidžia teigti, kad poliomielitas jau išnyko. Norėčiau išskirti kokliušą, tymus ir meningokokinę infekciją, kurios pavojingiausios kūdikiams - susirgus sunkia ligos forma, rizika numirti yra itin didelė. Gaila, bet šių ligų dar pasitaiko.
Prieš keletą metų Lietuvoje kilo diskusija dėl vakcinų saugumo po to, kai vienas tėvas pasidalino savo vaiko patirtimi po MMR „Priorix“ vakcinos. Jo teigimu, po skiepo vaikui pasireiškė sunkūs simptomai, tokie kaip dusulys ir traukuliai, nors gydytojai iš pradžių atsisakė sieti tai su skiepu, argumentuodami, kad praėjo per daug laiko. Galiausiai, po keturių dienų ligoninėje, buvo pripažinta galimybė pašalinei reakcijai į skiepą. Ši istorija iškėlė klausimus apie išsamią informacijos apie skiepus teikiamą tėvams ir apie skiepų bei sveikatos sutrikimų ryšio nagrinėjimą.
Visgi, nepaisant retų nepageidaujamų reakcijų, skiepai išlieka viena efektyviausių priemonių, apsaugančių nuo pavojingų užkrečiamųjų ligų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, MMR vakcina per pastaruosius 14 metų išgelbėjo 17 milijonų gyvybių.
tags: #nukritusi #temperatura #kudikiui #po #skiepu
