Meilė - tai chemija, jausmas, sandėris tarp dviejų žmonių, kurie sutaria kartu kurti šeimą ir auginti vaikus? O gal tai ryšys tarp dviejų žmonių, kurie skirti vienas kitam? Niekas negali pasakyti, kas iš tiesų yra meilė, tačiau viena aišku - ji varo mus iš proto, o kartais net pakeičia gyvenimą.
Dažnai mes nevertiname žodžio „meilė“ ir piktnaudžiaujame frazėmis „aš tave myliu“. Taip meilė virsta skausmu. Niekada nesakykite kitam, kad mylite, jei iš tiesų jums nerūpi. Nekalbėkite apie jausmus, jei jų nėra. Nežadėkite būti šalia visą gyvenimą, jei neketinate to daryti.
„Meilei yra savas laikas. Ji ateina ir išeina neprašyta. Tad kai ji pas jus ateina, tiesiog priimkite ją“. Jei meilė truktų amžinai, ji nebūtų tokia svarbi ir graži.
Yra tiek daug dainų, filmų, knygų apie meilę. Taip, ši tema tapo tokia banali. Tačiau ar žinote, kas yra banalu? Banalu yra tai, kas amžina ir nekinta šimtus, tūkstančius metų. Ar sakote, kad meilės nėra? Pagalvokite apie save, kai pirmą kartą įsimylėjote... Jūs juk mylėjote!
Meilės galia ir prasmė
„Aš noriu būti tuo vieninteliu, kuris turės progą būti šalia tavęs ir pamatyti, kokia nuostabi tu esi“. Meilė gali priversti padaryti beprotiškų dalykų. Mylėti reikia ne tai, kas amžina, o tai, kas du kartus nesikartoja.
„Meilė - tai ne žiūrėjimas vienas į kitą, tai žiūrėjimas kartu ta pačia kryptimi“. Meilės pradžia ir pabaiga panašios: susitikus trūksta žodžių.
„Žmogus be meilės - tik atostogaujantis lavonas“. Meilė susideda iš vienos sielos dviejuose kūnuose.
Mums davė: dvi rankas laikytis, dvi kojas vaikščioti, dvi akis matyti, dvi ausis klausyti. Kodėl mums davė tik vieną širdį? Kadangi antra širdis buvo duota kažkam kitam, kad ją surastume.
Šeima - meilės pagrindas
Šeima yra kilusi iš pačios Kūrėjo meilės sukurtajam pasauliui jau „pradžioje“, kaip yra pasakyta Pradžios knygoje. Evangelijoje Jėzus tai galutinai patvirtina: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų“. Viengimis Sūnus, vienos prigimties su Tėvu, „Dievas iš Dievo, Šviesa iš Šviesos, įėjo į žmonių istoriją per šeimą“. „Įsikūnijimu Dievo Sūnus tartum susijungė su kiekvienu žmogumi, <...> žmogaus širdimi mylėjo. Gimęs iš Mergelės Marijos, tikrai tapo vienu iš mūsų, viskuo į mus panašus, išskyrus nuodėmę“. Tad Kristus „pačiam žmogui iki galo parodo, kas yra žmogus“ ir tai padaro per šeimą, kurioje panoro gimti ir augti.
Sekdama Kristumi, „atėjusiu“ į pasaulį, „kad tarnautų“, Bažnyčia yra įsitikinusi, jog tarnauti šeimai yra vienas esmingiausių jos uždavinių. Tam tikra prasme žmogus ir šeima vienodai yra „Bažnyčios kelias“. Valstybėms, kurios yra JT narės, šeimos klausimas yra pagrindinis, todėl iniciatyva 1994 metus paskelbti tarptautiniais Šeimos metais rodo šio klausimo svarbą.
Bažnyčia ne pirmą kartą prisideda prie tarptautinės JT iniciatyvos. Užtenka prisiminti, pavyzdžiui, tarptautinius Jaunimo Metus - 1985-uosius. 1993 metais per Šventosios Šeimos šventę visoje Bažnyčios bendruomenėje prasidėjo „Šeimos metai“, reikšmingas etapas rengiantis didžiajam 2000 metų jubiliejui, kuris pažymės antro tūkstantmečio po Kristaus gimimo pabaigą ir trečiojo pradžią. Svarbu per visus tuos metus vėl iškelti aikštėn Bažnyčios meilės šeimai ir susirūpinimo ja įrodymus, meilės ir susirūpinimo, kurie reiškėsi jau pačioje krikščionybės pradžioje, kai šeima labai reikšmingai buvo laikoma „namų Bažnyčia“. Ir šiandien mes dažnai pasinaudojame terminu „namų Bažnyčia“, kurį perėmė Susirinkimas, ir labai norime, kad jo turinys visada liktų gyvas ir aktualus.
Šeima visuomet buvo laikoma pirmąja ir pagrindine žmogaus socialinės prigimės išraiška. Ši koncepcija iš esmės nėra pasikeitusi ir šiandien. Tačiau mūsų dienomis labiau išryškinama tai, ką šeimai, pačiai mažiausiai ir pagrindinei žmonijos bendruomenei, duoda asmeniškai vyras ir moteris. Šeima iš tikrųjų yra asmenų bendruomenė, o jų tikras egzistavimo ir gyvenimo drauge būdas yra bendrystė, communio personarum. Ir čia, išsaugant absoliučią Kūrėjo transcendenciją kūrinio atžvilgiu, pasireiškia panašumas į dieviškąjį „Mes“.
Meilė kaip Dievo dovana ir pašaukimas
„Meilė - tai ne žiūrėjimas vienas į kitą, tai žiūrėjimas kartu ta pačia kryptimi“. Meilės pradžia ir pabaiga panašios: susitikus trūksta žodžių. Žmogus be meilės - tik atostogaujantis lavonas. Meilė susideda iš vienos sielos dviejuose kūnuose.
„Ar sakote, kad meilės nėra? Pagalvokite apie save, kai pirmą kartą įsimylėjote... Jūs juk mylėjote!“ Meilė gali priversti padaryti beprotiškų dalykų. Mylėti reikia ne tai, kas amžina, o tai, kas du kartus nesikartoja.
Dievas yra meilė, ir per meilę mes galime atrasti pilnatvę ir džiaugsmą. „Mylėti vienas kitą, nes meilė yra iš Dievo“. „Dievo meilė-Jo įsakymus vykdyti“. „Mes pažinome ir įtikėjome meilę, kuria Dievas mus myli“. Tobula meilė išveja baimę.
Kaip sukurti ir išlaikyti meilės ryšį? Dr. Julius Neverauskas
„Mylėk savo artimą kaip save patį“. Meilė niekada nesibaigia. Ji nedaro blogo artimui. Meilė tebūna neveidmainiška.
Meilės apraiškos ir patirtys
„Tu man vienas esi mano mažoj širdy. Ką tu jauti, ir aš jaučiu. Ant sparnų lekiu ir verkiu, Nuo tavo švelnių jausmų.“
„… paimk tvirtai mane už rankos bijau, kad žvaigždė prabils bent viena - išsigąsiu, susvyruosiu stogais arba duok man sparnus…
„Tu duoki savo širdį, Aš Tau duosiu savo Mes jas kartu sujungsim Ir surakinę meile bei aistra Raktą lauk išmesim.“
„Jei knygos sudegtų Gyvenimas apsviltų, Bet mano meilė Tau Vis tiek nesurūdytų...
„Vakar skambino man iš dangaus, Sakė, ieško Angelo, o ne žmogaus, Sakė, nori pasiimt atgal jį į žvaigždes. Nebijok, tylėsiu, neišduosiu jiems tavęs.“
„Pažvelk žvaigždėtą naktį pro langą, Ir niekad nepamiršk: Kiek ten, danguje, žvaigždžių, tiek kartų už bet ką pasauly aš tave labiau myliu...
„Aš radau tave žvaigždėm nusagstytame danguje, Tai, ko labiausiai troškau - švelnumą ir meilę - radau tavyje... Nuostabiausias žmoguti, nesislėpk tarp žvaigždžių, nusileisk, Ir tą žodį beprotiškai saldų “Myliu” ištarti man dar kartą leisk...
„Būk mėnulis, kad apšviestum kelią tamsią naktį, Būk šešėlis, kad nebūtų man vienai baisu, Būk kaip ir dabar, taip dar ilgai ilgai Brangiausias, mylimiausias iš visų...
„Aš gulėjau lovoj ir mąsčiau, Kodėl mes negyvenam prie viens kito arčiau, Tada galečiau dabar nubėgt takeliu ir pasakyti, koks brangus tu man ir kaip tave myliu...
„Tu iš dangaus, tu angelas buvai, Bet žemėje galėjai likti tiktai kaip žmogus, Todėl tu pamažu žmogum virtai, Matyt norėjo mus kartu mantyti ir dangus...
| Siuntėjas | Gavėjas | Eilutės |
|---|---|---|
| Ramunė | Nenurodyta | Myliu aš tave labai, Ir gyventi man gerai. Jeigu myli tu mane Tai gyvenkime drauge ! |
| Vilija | Nenurodyta | Kai už lango šalta ir lyja lietus susijungia du pasauliai - Jis ir Ji, Tu ir Aš... Jie švelniai liečia ir glosto vienas kitą. Ši naktis priklauso tik jiems. Tu tik mano, aš tik tavo... |
| Jurgita | Nenurodyta | Tu man vienas esi mano mažoj širdy. Ką tu jauti, ir aš jaučiu. Ant sparnų lekiu ir verkiu, Nuo tavo švelnių jausmų. |
„Žmogus nuvystų be meilės Kaip gėlė be vandens. Bet tai ne tas pats... Meilės nieks iš kibiro nepasems, Reikia paprasčiausiai mylėti...“
„Jei tu būsi grumstas, aš būsiu gėlelė, Jei tu būsi lietus, aš būsiu lašelis. Aš būsiu ten, kur būsi tu, Kat tik mes būtume kartu...
„Tarp žiaurių gyvenimo verpetų Klajodama aš tave sutikau. Ir sužavėta tavo žodžio Karštai tave pamilau!“
„Kiekvieną naktį aš tave sapnuoju. Nors neseniai tik pažinau Tave! Kiekvieną naktį lūpas išbučiuoju, Bet gaila, kad tiktai sapne.“
„Myliu Tave, kaip vaikas myli mamą, Kaip sliekas myli alkana žuvis, Ir kaip balta duonele myli "Ramą" Taip aš myliu Tavas akis!!!
„Tik norėjau saulę tau įdėt į delnus, Žalią pievą dovanot... Jaust, kaip liečias lūpos švelnios, Ir nei žvilgsniu neišsiduot!
„Yra pasauly Meilė - jos vardą Tu nešioji! Yra pasauly Meilė - Tu, mano nuostabioji! Yra pasauly Laimė - kai esame kartu... Yra pasauly Laimė - tai Tu, tai Tu, tai Tu...
„Meilei atiduodu viską visada. Duodamas atgaunu šimteriopai - ar tai šypsenėlė, ar rauda, ilgesys ar glamonės be proto...
„Pamilau Tave per Internetą - ilgai bendravome laiškais... Noriu pasakyt prieš visą "svietą" - Tu - nuostabus žmogutis! Ar šypsais?...
„Amūro jau paskirtas man likimas: „Gyvenimas be meilės ar mirtis su ja?“ pasirinkimas. Nakties tyloj as neilgai galvoju: „Ateik, mirtie,“ šnabždu “mylėti noriu...
„Padovanoki man sparnus... Ir būsime dangaus Romeo ir Džiuljeta. Spinduliuose saulės supsimės dažnai Ir vaikščiosim po debesis gėlėtus...
„Širdis mana sustos jeigu… Tik aš neištarsiu tau… Tave pamatęs: Tu man viena esi ir tik tave aš myliu.“
„Tavo lūpos kaip bulkutės - Taip norėčiau jų ragauti... Tavo akys - kaip žvaigždutės, Kaip nors vieną jų pagauti?
„Amūro strėlė jau paleista, Mana širdis jau sužeista. Dabar tu jau žinai - Mylėsiu tave amžinai!
„Aš uždegu žvakę - ji nedega. Vejas laužo medžių šakas... Jis be gailesčio užpučia žvakę, Mano meilės jisai neužpūs... Mano meilė karštesnė už žvakę, Jis stipresnė už medžių šakas, Ji stipresnė už viską pasauly... Ji karšta... Amžina...
„Tu man esi gyvenimas, Tu mano laimė... Mano ateitis ir praeitis... Tu primeni man, kad yra gyvenimas... Gyvenimas, kurio ilgai ieškojau... Kad jis yra... Visai šalia... Čia pat... Jis visas tavyje... Tu man gyvenimas... Tu man pasaulis... Tu man viskas... Aš bučiau be tavęs tik dulkė... Tik kažkas mažas... Gyvenimo kely paklydęs... Tu atvedei mane į šviesą...
„Tavęs aš laukiau, Kada žydėjo gėlės, Kada alyvą puošė kvepiantys žiedai Su ilgesiu ir ašarom Tavęs aš laukiau, Bet tu neatėjai. Tavęs aš laukiau dar, Kada po baltu apklotu Nuvargus žemė ilsėjosi ramiai, Maniau kad su snieguolėmis ateisi, Bet ne, tu ir tada neatėjai.“
„Man užtenka kalbų, Ir užtenka gėlių, Man tik reikia širdies - Štai be ko negaliu!
„Neramios bangos ritasi į krantą, Nerimsta ir mana širdis, Kuo kaltas aš, prieš visagalę gamtą, Kad šiuo jausmu ji nubaudė mane...
„Aš trokštu sutikti tave, Kai erzina kvapas kvepalų, Kai pamatau akis sapne, Panašų balsą išgirstu.“
„Tu mano idealas, Tu mano svajonė, Bet vis dėlto man lieka tam tikros abejonės - Aš taip norėčiau būti visiškai tikra, Kad tu neleisi žūti, kas gero tavyje.“
„Laukiantiems Nežemiškas dangus fantastiškos nakties pasiilgęs; Saulutės, darganos, lietaus ir debesų miražai Laukia. Bet, Meile mano! Tu ateik greičiau…
„Tu reikalingas man, kad galėčiau šypsotis, Saule grožėtis be tavęs nemokėčiau, Tu reikalingas man, kad galėčiau gyventi, Gyvent be tavęs aš jau nenorėčiau.“
„Mes buvom esame ir būsim Visur ir visada kartu Ir mūsų meilės šitos niekas Nebeišskirs jokiu ginklu.“
„Aš sergu. Aš Tavim susirgau, O vaistai - tiktai Tu, tiktai Tu! Kas išgelbės mane, o Dangau!. Jei negalime būti kartu.“
„Mano meilė esi TU, Mylimiausia iš visų! Tau ketureilį skiriu Ir sakau: LABAI MYLIU!
„O, brangi, kaip Tavęs pasiilgau! Be Tavęs dienos niūrios ir pilkos.... Leisk lengvu vėjeliu man suošti - lyg netyčia Tau plaukus paglostyt...
„Noriu džiaugtis Tavim, noriu gerti puikią šilumą Tavo akių, noriu šokti, dainuoti ir verkti - amžinai noriu būti kartu...
„Sakei, ateis ji nelauktai ir netikėtai, Pakels aukštyn lig debesų, Galėsiu aš tada spindėti, O gretimais spindėsi Tu… Buvai teisus- Sulaukiau, ji atėjo-sušildė, uždegė ir pakylėjo…
„Aš Tave myliu. Žinai, kodėl? Todėl, kad noriu būt Šalia vis vėl ir vėl.“
„Tu - rugiagėlė šiltų pievų, Tu - saulė šviečianti man amžinai, Tu - žvaigždelė sidabrinė, Tu vienintelė ir nepakartojama esi!
„Tavo bučiniai , lyg šiltas prisilietimas prie širdies tylų vakarą, Tavo šilta meilė , lyg paguoda, kai nesinori gyvent, Tavo meilės kuždesys , lyg švelnūs rožės žiedlapiai tylų rytą , Tavo širdies virpesys man pasako , kad nenustosiu amžinai tavęs mylėt ...
„Pamilau tave kaip laukinę rožę Pamilau tave kaip laukinę gėlę Nepaliksiu aš tavęs nors jei mirčiau ir dabar As mylėsiu taip tave kaip žibutė žemę.“
„Meilė - tai toks dalykas Kai apima tave, Kai nieko tu nenori Ateina pas tave.“
„Norėčiau būti ašara! Gimti Tavo akyse, Gyventi ant tavo žanduko Mirti ant tavo lūpų, nes Tave labai myliu.“
„Jei liūdesys ateis nelauktas, Ir laimė Tavo vardą vėl pamirš, Ištiesk rankas, Tu apkabink mane, Nes manyje bus Tavo vardas amžinai.“
„Grožiu trykšta Tavo kūnas, Jaunyste alsuoji Tu, Lyg vaikelis trokšta pieno, Trokštu aš pajust Tave.“
„Kai nirsi į aisros bangas Ir Tavo kūnas virpuliu drebės, Tikiuosi prieš save matysi Žygučio kūną ir jo žalias akis.“
„Po antklode pajausiu šiltą Tavo kūną, Bučiuosiu nuostabias krūtis Ir glostysiu nuostabų kūną, Tirpinsiu jį geisme.“
„Ramiai ir tyliai ateis vėl sapnas, Jis švelniai apkabins Tave, Pažįstamom akim pažiūrėjęs, Žygučio kūną jis igaus Ir tyliai tyliai po Tavo antklode palįs.“
„TU MANO DŽIAUGSMAS, KAI MAN LIŪDNA TU MANO ŠVIESA, KAI MAN TAMSU TAD PRIGLAUSK SAVO GALVĄ ŠALIA, NES NORIU PABUČIUOT TAVE !!! SU SV. VALENTINO DIENA
„Tavo glamones jaučiu vėjo dvelksme, Tavo akis matau žvaigždžių šviesoje, Tavo balsą girdžiu - jis aidi tyloj: Tu ir aš - šioj aistrų dykumoj.“
„Kartu su tavimi atėjo skausmas, viltis, ašaros, svajonės, bemiegės naktys, juokas mano akyse… Kartu su tavimi atėjo meilė, kurią jaučiau tik kartą ir tik tau vienam…
„Mylėk mane taip stipriai ir aistringai Kaip niekada niekas nesugebėjo mylėt... Dovanok man jūrą saulę ir vėją Viską ką tik gamta dovanoja mums...
„Nardau tavo jausmuose kaip undinė Tad neišmesk manęs iš savo širdies. O tik stiprink savo meilę begalinę Didink aistrą ir žavesį
„Myliu tave karštai ir aistringai Kas dieną stiprinu savus jausmus. Mylėk ir tu mane beprotiškai, galingai Ir nepamiršk rodyti to ką jauti.“
„Man reikia tavo meilės, kad gyvenčiau. Lūpos ištroškusios tavų bučinių... O akys..nerimstančios akys vis ieško Tavųjų žavių mėlynų žiburių...
„Su plyta tu per galva tvojai man… Nusitempei už kojų pragaran… O man ten pasirodė rojus, Nes su tavim…šviesus rytojus…
„Brangioji, puikiai juk žinai,-Myliu be galo aš tave, tikrai! O kai mylėsiu su galu… - Žinosim apie tai ir Aš, ir Tu.“
„Daros ankštos visos jausmo ribos, Kraujui jo krantų nebegana, Kūnas trokšta susilieti su kūnu, Sielos - suliepsnot aistros liepsna…
„Paprašiau dievo gėlės- jis man davė visą sodą; Paprašiau medžio - davė mišką; Parašiau meilės- sutikau Tave….
„Tai šviečia tau saulė... Tai kvepia tau gėlės... Tai juokiasi tavo lūpos... Tai blizga tavo akys... Tai plaka tavo širdis... Gyvenk, mielasis, ir žinok, kad gyvenimas ką tik prasidėjo...
„Mintyse regesiu Tavo veidą Ir paemus dažus i rankas. Nutapysiu musų meilę gražią Ir neleisiu,kad suteptų kas.....
„Jei galečiau,nupinčiau Tau vainiką žvaigždžių Bet pasiekt aš jų negaliu.. Jei galečiau paimčiau Tave su savim Ir neščiau ant savo delnų.“
