Noro virusas, dar žinomas kaip „žiemos vėmimo liga" arba „24 valandų skrandžio gripas", yra itin užkrečiama virškinamojo trakto liga, kuri gali sukelti rimtų sveikatos problemų, ypač nėščioms moterims. Nors šis virusas gali užkrėsti bet kokio amžiaus žmones, nėštumo metu jis kelia didesnę riziką tiek motinai, tiek vaisiui. Šioje straipsnio dalyje nagrinėsime noro viruso simptomus, jo plitimą, gydymą ir prevencines priemones, ypatingą dėmesį skiriant nėštumo laikotarpiui.
Kas yra Noro virusas?
Noro virusas yra virusinė infekcinė virškinamojo trakto liga, perduodama per užterštus paviršius, maistą, vandenį ar aerozoliniu keliu. Tai viena dažniausių visų infekcinių viduriavimų priežasčių įvairaus amžiaus žmonių tarpe. Virusas yra labai užkrečiamas; kai kurie tyrimai teigia, jog pakanka vos 5 virusų, kad susirgtumėte. Kadangi liga gali plisti aerozoliniu keliu, po vėmimo nuleidžiant vandenį dalis virusų gali pakilti į orą ir nusėsti ant paviršių, rankų, maisto. Susergama per 12-48 valandas nuo užsikrėtimo. Patekęs į žarnyną, sukėlėjas pradeda daugintis plonojoje žarnoje.
Nors tiek noro, tiek rotavirusinėmis infekcijomis galima užsikrėsti ištisus metus, sergamumo pikas būdingas šaltajam metų sezonui. Manoma, kad tai susiję su buvimu uždarose patalpose ir glaudesniu žmonių kontaktu, dėl kurio virusas lengviau plinta. Virusai gali išlikti gyvybingi aplinkoje ilgą laiką ir plisti per įvairius daiktus. Šiais sukėlėjais galima užsikrėsti ir nuo maisto, jei jis buvo gamintas neplautomis rankomis. Todėl, jei nesilaikoma tinkamos higienos, neretai šie virusai gali sukelti vėmimo ir viduriavimo protrūkius ugdymo įstaigose ar namuose.
Nėštumo metu ir Noro virusas
Nėštumo metu moters organizmas yra jautresnis infekcijoms, o noro virusas gali sukelti rimtų komplikacijų. Nors tiesioginių duomenų apie noro viruso poveikį vaisiui nėra daug, tačiau sunkios ligos formos, dehidratacija ir motinos organizmo išsekimas gali neigiamai atsiliepti nėštumo eigai.
Viena iš pagrindinių grėsmių, susijusių su noro virusu nėštumo metu, yra dehidratacija. Stiprus vėmimas ir viduriavimas gali greitai atimti iš organizmo skysčius ir elektrolitus, o tai ypač pavojinga nėščiosioms. Dehidratacija gali sukelti sumažėjusį vaisiaus vandenų kiekį, sutrikdyti placentos veiklą ir netgi paskatinti priešlaikinį gimdymą.
Kai kurios moterys dalijasi savo patirtimi: "Man taip buvo. Klausiau pas daktarę, ar nebus pasekmių. Garantavo, kad tikrai ne." Kitos pastebi: "laiku susigriebus, praeina gana greitai. Aišku, priklauso ir nuo kiekvieno organizmo."
Sunkesni ligos atvejai pasitaiko imunosupresuotiems, pagyvenusiems žmonėms. Didžiojoje Britanijoje virusas vadinamas žiemos vėmimo „bacila“, kadangi infekcija plinta artimai kontaktuojančiose grupėse, o žiemą žmonės daugiausia laiko praleidžia namuose. Stebimi protrūkiai mokyklose, darželiuose, kalėjimuose, slaugos namuose ir kitose panašiose vietose.
Noro viruso simptomai
Noro viruso inkubacinis periodas (laikas, nuo užsikrėtimo iki simptomų pasireiškimo) trunka nuo 12 valandų iki 2 dienų. Užsikrėtimas noro virusu dažnai yra lyginamas su rotavirusu, tačiau pastarasis pasireiškia daug sunkesniais simptomais: stipriau karščiuojama, liga trunka ilgiau. Noro viruso simptomai dažniausiai praeina po 24-60 valandų.
Pagrindiniai noro viruso simptomai yra:
- Vėmimas
- Vandeningas viduriavimas
- Pykinimas
- Pilvo skausmai
- Bendras negalavimas
- Karščiavimas (dažniausiai nedidelis)
- Raumenų bei sąnarių skausmai
Rimtesni simptomai, kuriems esant būtina kreiptis į gydytoją, gali būti: vėmimas tulžimi ar krauju, viduriavimas su krauju, sąmonės sutrikimai, aukšta temperatūra.
Gydymas ir priežiūra
Kaip ir kiti virusai, norovirusai negydomi su antibiotikais ar priešvirusiniais vaistais. Pagrindinis gydymas yra simptomų palengvinimas ir skysčių balanso atstatymas. Svarbiausia yra užtikrinti netektų skysčių ir elektrolitų atstatymą bei išvengti dehidratacijos. Tam itin tinka specialūs rehidratacijai skirti tirpalai, kurių galima įsigyti vaistinėse.
Vėmimą ar viduriavimą vaistais reikėtų stabdyti tik gydytojui nurodžius. Įprastai tiek žindomi, tiek mišinėliu maitinami kūdikiai apsieina be elektrolitų tirpalų, nes tiek motinos piene, tiek ir mišinyje yra pakankamai rehidratacijai būtinų medžiagų. Būtina žinoti, kad jeigu žindomam ar mišinėliu maitinamam kūdikiui yra poreikis duoti papildomų skysčių, reikėtų rinktis elektrolitų tirpalą, o ne vandenį ar kitus skysčius.
Vienas iš vartotojų dalinasi patirtimi: "Aš lengvai atsigriebiu tokiu gydymu: Linex kapsulės ir toks gerimėlis druskų atsatymui (1l vandens sumaišytas su 1 arb.š. druskos ir 1 valg.š. gliukozės). O lasina gliukozę, tai va tas mano parašytas "receptukas" ją ir atstoja."
Reikėtų rinktis švelnesnį maistą - tinka ryžiai, kviečiai, bulvės, duona, liesa mėsa, jogurtas, vaisiai ar daržovės. Reikėtų vengti sunkiai virškinamo riebaus maisto. Svarbu rinktis lengvai virškinamą maistą, pavyzdžiui, švelnius sultinius, ryžių košę - ši pasižymi išmatas sutraukiančiu poveikiu. Galima valgyti bananus, skrebučius, liesą mėsą, daržoves. Svarbiausia vengti riebaus, aštraus ir sunkiai virškinamo maisto.
Jei būklė nesunkėja, virusas yra gydomas namuose, tačiau jeigu simptomai nepraeina per 3 dienas ar liga suintensyvėja, reikėtų apsilankyti pas gydytoją. Ypač svarbu kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia dehidratacijos požymiai: sausas liežuvis, sumažėjęs šlapinimasis, vangumas, įkritusios akys, nebuvimas ašarų verkiant.
Didžiausią grėsmę vaikams kelia dehidratacija. Šeimos gydytoja pabrėžia, kad nors šios žarnyno infekcijos dažniausiai praeina savaime, tačiau dėl skysčių ir elektrolitų netekimo vemiant ar viduriuojant, mažiesiems pacientams gali pasireikšti įvairaus sunkumo dehidratacija.
Į sveikatos priežiūros specialistą, pasak O. Šepetienės, vertėtų kreiptis bet kada, kai vaikas jaučiasi blogai ir tėveliams kyla nerimas dėl jo sveikatos, tačiau ypač atkreipti dėmesį į šiuos simptomus: vėmaluose ar išmatose pastebimi kraujo pėdsakai; intensyvus vėmimas nepraeina ilgiau nei 1 dieną, o viduriavimas nepraeina keletą dienų; kūdikis ilgiau nei kelias valandas, o vaikas ilgiau nei 8 val. vemia, viduriuoja ir atsisako vartoti skysčius; pasireiškė dehidratacijos požymiai; vaiką vargina intensyvus pilvo skausmas - tokiais atvejais būtinai kreipkitės gydytojo konsultacijos.
Roto virusas vaikams ir suaugusiems: kaip apsisaugoti
Prevencija
Vienintelis būdas sustabdyti ligos plitimą yra gera asmens higiena. Svarbiausias ir efektyviausias būdas sumažinti infekcijų plitimą - rankų plovimas. Tai reikėtų daryti po sauskelnių ar suterštų rūbų keitimo bei pasinaudojus tualetu. Taip pat prieš ruošiant maistą, prieš valgį bei išsipūtus nosį ar čiaudint.
Rankas reikėtų plauti 15-30 sek. po tekančiu vandeniu, intensyviau muilu trinant riešus, tarpupirščius, nagus, o jas nusausinti vienkartiniu rankšluosčiu. Kartais alternatyva galėtų būti alkoholiniai rankų dezinfekantai, tačiau jie neapsaugo nuo noroviruso plitimo, todėl esant galimybei patariama rankas plauti muilu ir vandeniu.
Suterštos sauskelnės prieš išmetant turėtų būti įdėtos į vienkartinį maišelį, o sauskelnių keitimo vieta dezinfekuojama. Verta nepamiršti, kad didžiausias pavojus sirgti sunkia rotavirusinės infekcijos forma kyla 6-24 mėn. amžiaus kūdikiams ir vaikams, kurie nėra paskiepyti nuo šio sukėlėjo. Norint išvengti sunkių infekcijos formų, šia vakcina skiepijami visi 2-6 mėn. amžiaus kūdikiai.
Skiepų ar specifinių vaistų nuo noroviruso nėra. Norovirusai stebėtinai atsparūs temperatūros svyravimams (atsparumas 60-70 laipsnių temperatūrai bei atšalimams) ir net kai kuriems dezinfekantams. Protrūkių metu norovirusai gali plisti keliais būdais: protrūkio pradžioje užsikrečiama per maistą, vėliau infekcijos plinta ligonių šeimose. Žmogus gali užsikrėsti norovirusine infekcija nuo tiesioginio sąlyčio su kitu sergančiuoju, per maistą (ypač termiškai neapdorotą), orą, užterštus daiktus (ir fekalijas). Taip pat svarbu atidžiai rinktis geriamą vandenį ir maudantis viešuose baseinuose vengti vandens patekimo į burną.
Norovirusu persirgęs žmogus jį platina dar ~3 dienas (kartais ir ilgiau) po paskutinių simptomų išnykimo.
Nėštumo metu svarbu atlikti infekcijų tyrimus, kurie padeda laiku nustatyti ir gydyti galimas grėsmes. Tarp tokių tyrimų yra toksoplazmozės, raudonukės, citomegaloviruso, chlamidijos, B grupės beta hemolizinio streptokoko, vėjaraupių, ureaplazmos, hepatito B, ŽIV, sifilio tyrimai. Šios infekcijos, nors ir ne tiesiogiai susijusios su noro virusu, gali kelti pavojų vaisiui ir nėštumo eigai.
Pavyzdžiui, citomegaloviruso infekcija nėščiosioms yra itin pavojinga, nes gali sukelti įvairių komplikacijų vaisiui, ypač jei užsikrėtimas įvyksta pirmosiomis nėštumo savaitėmis. Jei CMV tyrimo rezultatas yra IgG+/IgM-, reiškia, kad citomegalovirusas yra latentinėje, neaktyvioje būsenoje, motina turi imunitetą, kurį perduos vaisiui. Jei CMV antikūnų testo rezultatas yra IgG-/IgM+, galima įtarti pirminę infekciją.
Gripas taip pat yra rimta grėsmė nėščiosioms. Nėščiųjų ir neseniai pagimdžiusių moterų (2 sav. po gimdymo ar nėštumo netekimo) sergamumas ir mirtingumas nuo gripo yra didesnis nei bendroje populiacijoje. Nėščiosioms, sergančioms gretutinėmis ligomis, kyla dar didesnė gripo komplikacijų rizika. Nėščiosioms, kurioms įtariamas arba patvirtintas gripas, rekomenduojama antivirusinį gydymą skirti kuo anksčiau. Oseltamiviras yra tinkamiausias antivirusinis vaistas nėščiosioms, sergančioms gripu, gydyti.
Nors tiesiogiai su noro virusu nesusiję, šie tyrimai ir prevencinės priemonės yra svarbūs siekiant užtikrinti kuo sveikesnę nėštumą ir apsaugoti būsimą kūdikį nuo įvairių pavojų.
