Gyvename beprotiško tempo laikmečiu, kur vis mažiau randame laiko susitelkti į save, mažai laiko skiriame savo artimajam, vaikams.

Manoma, kad nevaisingumas šiuo metu paliečia 10-15 proc. šeimų.

Nevaisinga pora pradedama tirti bei gydyti, jeigu nevartodama jokių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių, moteris negali pastoti per vienerius metus.

Tiriami abu partneriai. Nevaisingos poros tyrimą rekomenduojama atlikti specializuotose klinikose, kuriose dirba patyrę šios srities specialistai ginekologai arba, vyro nevaisingumo atveju, urologai-andrologai.

Kada verta išsitirti dėl nevaisingumo?

• Moteris nepastoja vienerius metus ar ilgiau.
• Moteris nepastoja 6 mėnesius ar ilgiau ir yra 35 metų ar vyresnė.
• Žinoma kokia nors aiški poros nevaisingumą sukelianti priežastis, pvz., sutrikęs mėnesinių ciklas, anksčiau buvę dubens organų uždegimai, gimdos ir kiaušidžių endometriozė, kiaušintakių patologija, ginekologinių operacijų pasekmės, vyro spermos kiekio ir judrumo sutrikimai.

Nevaisingumo priežastys ir statistika

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 1 iš 6 reprodukcinio amžiaus porų bent kartą gyvenime susiduria su tam tikromis vaisingumo problemomis. 9,0 proc. 20-44 metų moterų negali pastoti bent 1 metus laiko.

Remiantis įvairių šaltinių duomenimis, 20-30,0 proc. nevaisingumo atvejų būna dėl vyrų nevaisingumo, 20-35,0 proc. - dėl moterų, 25-40,0 proc. - dėl abiejų partnerių, o 10-20,0 proc. atvejų nevaisingumo priežastis lieka neaiški.

Pastoti trukdo su metais esančios gretutinės ligos, ir nevaisingumas stebimas kaip to pasekmė. Spręsdami nevaisingumo problemą, dažnai pirmiausiai gydome ir kitus susirgimus. Visa tai reikalauja laiko.

Dėl natūralių fiziologinių procesų, ypač nuo maždaug 35 metų amžiaus, reikšmingai mažėja kiaušidžių rezervas, o tai apsunkina pastojimo galimybes. Vyresniame amžiuje pagalbinio apvaisinimo procesą apsunkina natūraliai pakitusi kiaušialąsčių kokybė ir kiekis. Kuo pacientė jaunesnė - tuo geresnius rezultatus pasiekiame.

Poros nevaisingumo gydymo kelyje vyro sveikatos sutrikimai gydomi ne rečiau. Specialistė aiškina, procentaliai poros nevaisingumo priežastis dėl vyro faktoriaus siekia apie 30-40 procentų. „Vyriški sutrikimai - vyriškų ląstelių kokybiniai pakitimai: nepakankama jų koncentracija, spermatozoidų kiekis, jų judrumo pakitimai.

Vieni pirmųjų Lietuvoje pradėjome teikti diagnostikos bei gydymo paslaugas poroms, susiduriančioms su nevaisingumo problema. „Baltijos Amerikos klinikos“ Vaisingumo centre taikomi patys moderniausi, pasaulyje gerai žinomi vaisingumo problemų diagnostikos ir gydymo metodai.

Kaip aiškina K.Mateikienė, oficialiai pora nevaisinga laikoma, jei natūraliai pastoti šiai nepavyksta per dvejus metus. „Jei nevengianti lytinių santykių pora nepastoja per metus, verta susirūpinti, kokios priežastys tai lemia. Anot jos, siekiant išsiaiškinti nevaisingumo priežastį, pirmiausiai tiriamas vyras. Atliekamas vyro spermos kokybės testas - spermograma.

Visame pasaulyje nepaliauja augti nevaisingų porų skaičius. Tokiu atveju svajojantiesiems apie būsimą tėvystę ir motinystę būtina kreiptis į specialistus. Pastarieji išskiria 7 pagrindines nevaisingumo priežastis.

1. Nepakankamas kiekis pilnaverčių spermatozoidų vyro spermoje arba sumažėjęs jų aktyvumas. Spermatozoidų kiekis nustatomas atlikus nesudėtingą tyrimą - spermogramą. 70-taisiais metais norma laikytas 70 proc. aktyvių spermatozoidų kiekis spermoje. Apvaisinimui reikalingi vadinamieji „rezultatyvūs“ spermatozoidai - kurie akimirksniu gali pasiekti savo tikslą, moters kiaušialąstę. Deja, pasitaiko ir ne tokių judrių spermatozoidų, kurie juda per lėtai arba apskritai slenka ne link tikslo, o ratu, taigi kiaušialąstės taip ir nepasiekia. Jei aktyvių spermatozoidų dalis - mažiau kaip 50 procentų, vyrui diagnozuojamas nevaisingumas. Gana ilgai ši problema laikyta neišsprendžiama ir tokie vyrai negalėdavo tapti tėčiais.
2. Imuninis nesuderinamumas. Labai retais atvejais moters organizmas dėl vienokių ar kitokių priežasčių atmeta konkretaus vyro spermą gamindamas specifinius antikūnus. Tai būtų antroji poros nevaisingumo priežastis.
3. Menstruacinio ciklo sutrikimai.
4. Jaunos kiaušialąstės (folikulo) formavimosi proceso sutrikimai. Paprasčiausias būdas stebėti folikulų susidarymą - kiaušidžių tyrimas ultragarsu, kuris atliekamas 7-9 mėnesinių ciklo dieną. Vienoje kiaušialąstėje turėtų atsirasti bent keletas folikulų. Iš jų subręsta vienas - dominantinis, tai yra stipresnis ir brandesnis už kitus. Jis ir dalyvaus ovuliacijos procese. Tai nutinka maždaug menstruacinio ciklo viduryje (11-13 dieną).
5. Dominantinio folikulo brendimo sutrikimai. Tai gana dažnai pasitaikanti nevaisingumo priežastis, dar vadinama kiaušidžių policistoze. Kiaušidžių policistozė, kaip ir geltonkūnio cista - tai funkcinių dominantinio folikulo vystymosi sutrikimo padarinys. Svarbiausia - laiku šią problemą diagnozuoti.
6. Subrendęs dominantinis folikulas negali išsiveržti iš kiaušidės. Išsilaisvinusi iš dominantinio folikulo ir apvaisinimui pasirengusi kiaušialąstė kiaušintakiu keliauja link gimdos, kur turėtų susijungti su spermatozoidu.
7. Kiaušintakių nepraeinamumas. Nustatant kiaušintakių nepraeinamumą atliekama histerosalpingografija.

Jei porai nenustatoma nė viena iš aukščiau išvardytų nevaisingumo priežasčių, pastojimui gali trukdyti kiašialąstės subrendimo ir lytinių santykių neatitikimo laikas. Esmė tame, kad subrendusi kiaušialąstė gali laukti susitikimo su sprematozoidu nuo 12 valandų iki keleto dienų. Todėl čia daug reikšmės tenka veiksmų sinchronizacijai - susitikimą reikia „surengti“ tinkamiausiu laiku.

Dar viena nevaisingumo problema - tai dažni persileidimai. Jiems taip pat galima užkirsti kelią. Tačiau visų pirma būtina surasti juos sukeliančią priežastį. Moters vaisingumo savireguliacijos sistema nuolat vertina moters galimybę pastoti ir išnešioti kūdikį. Jei moters organizme esama sutrikimų, kurie gali trukdyti normaliai nėštumo eigai, organizmas pats pasirūpina, kad nėštumas nesivystytų.

Vaisingumo centro paslaugos ir procedūros

Vaisingumo centre atliekamos konsultacijos ir tyrimai. Konsultacijos metu gydytojas įvertina abiejų partnerių sveikatos istorijas bei galimas nevaisingumo priežastis ir paskiria reikiamus tyrimus. Konsultuotis rekomenduojama tiek moteriai, tiek vyrui. Suprasdami šios temos jautrumą, dėmesio skiriame ne tik medicininiams jos aspektams, bet ir poros emocinei bei psichologinei būklei.

Diagnostika

• Konsultacijos dėl nevaisingumo: Gydytojas įvertina abiejų partnerių sveikatos istorijas bei galimas nevaisingumo priežastis ir paskiria reikiamus tyrimus.
• Kiaušintakių pratekamumo tyrimai: Nustatomi galimi kiaušintakių užakimai bei pažeidimai ir, jei reikia, parenkamas optimaliausias gydymo kelias.
• Išsamūs ir kompleksiniai vyro spermos tyrimai (spermograma): Įvertinami spermatozoidų kiekis, judrumas, forma ir bendra spermos būklė.
• Hormonų tyrimai dėl endokrininių sutrikimų: Atlikus kraujo tyrimus įvertinamas hormonų lygis ir nustatomi galimi endokrininiai sutrikimai.

Procedūros

• Intrauterininė inseminacija (IUI): Specialiai paruošta sperma suleidžiama tiesiai į gimdą.
• Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF): Kiaušialąstės apvaisinamos laboratorijoje, o užsimezgę embrionai perkeliami į moters gimdą.
• Intracitoplazminė spermatozoido injekcija į kiaušialąstę (ICSI): Į kiekvieną kiaušialąstę mikroskopu įvedamas vienas pasirinktinis spermatozoidas.
• Fiziologiškai atrinktų spermatozoidų intracitoplazminė injekcija į kiaušialąstę (PICSI):Spermatozoidai atrenkami pagal gebėjimą pritraukti kiaušialąstę supančią hialurono rūgštį.
• Spermatozoidų aspiracija iš sėklidžių (TESA): Kai vyro ejakuliate nėra spermatozoidų (azoospermija), jie gali būti išgaunami tiesiai iš sėklidžių.
• Embrionų šaldymas: Naudojant vitrifikacijos metodą, užtikrinamas didesnis embriono išgyvenamumas ir kokybė po atšildymo.
• Kiaušialąsčių šaldymas: Galimybė moteriai išsaugoti savo vaisingumą ateičiai.
• Užšaldytų ir atšildytų embrionų patalpinimas (FET): Į moters gimdą patalpinamas(-i) atšildytas(-i) embrionas(-ai).
• Blastocistų auginimas ir patalpinimas: Embrionai auginami iki 5-6 dienų stadijos (blastocistos) siekiant geresnių rezultatų.

Kiekviena pora - unikali, kaip ir jos kelias į tėvystę. Nevaisingumo gydymas - tai jautrus ir atsakingas procesas, kuris prasideda nuo nuoširdaus pokalbio ir abipusio pasitikėjimo. Su kiekviena pora dirbame individualiai, įsigilindami į jos situaciją, patirtį ir lūkesčius. Mūsų tikslas - ne tik taikyti pažangiausius gydymo metodus, bet ir būti šalia viso proceso metu.

Pagalbinio apvaisinimo istorija ir vystymasis

XX amžiaus pradžioje mokslo pasaulyje kilo didžiulis susidomėjimas gyvybės atsiradimo procesais. 1923 metais JAV pirmą kartą pasaulio istorijoje paskelbta apie moteriškojo lytinio hormono - estrogeno - atradimą ir jo grynos formos išskyrimą. 1931 metais nustatytos folikulus stimuliuojančio ir liuteinizuojančio hormonų molekulinės struktūros. Prabėgus 3 metais, 1934-aisiais, JAV pirmą kartą ne kūne (in vitro) buvo apvaisinta gyvūno kiaušialąstė.

1959 metais kinų reprodukcinės srities mokslininkas Minas Chuehas Changas pirmą kartą istorijoje aprašė procedūrą, kai baltojo triušio patelės kiaušialąstes apvaisinus juodojo triušio sperma in vitro ir perkėlus embrionus į gimdą triušio patelė atsivedė palikuonių.

1971 metais Didžiojoje Britanijoje paskelbta apie po apvaisinimo mėgintuvėlyje nustatytą biocheminį nėštumą, o po 2 metų Australijos profesoriai Carlas Woodas ir Johnas Leetonas aprašė pirmąjį moters nėštumą po pagalbinio apvaisinimo procedūros. 36 metų moters kiaušialąstės buvo apvaisintos laboratorijoje, mėgintuvėlyje (angl. in vitro fertilization - IVF), susiformavęs 3 dienų amžiaus embrionas buvo perkeltas į gimdą.

Žmogaus apvaisinimo mėgintuvėlyje pradininkais įvardijami anglų mokslininkai gydytojas ginekologas Patrickas Steptöeʼas ir embriologas profesorius Robertas Edwardsas. 1978 metais Bristolyje (Didžioji Britanija) gyvenantys Lesley ir Johnas Brownai po 9 metus trukusių nesėkmingų bandymų susilaukti vaikų dėl moteriai diagnozuoto abiejų pusių kiaušintakių užakimo ir išbandę įvairius gydymo metodus, atvyko konsultuotis su gydytoju ginekologu P. Steptöeʼu. Moteriai jis pasiūlė išbandyti atlikti kiaušialąsčių surinkimą per pilvo sieną ir apvaisinti jas savo vyro sperma, išauginti embrionus inkubatoriuje. Porai sutikus, po kelių dienų 8 ląstelių dydžio embrionas buvo perkeltas į pacientės gimdą. 1978 metais liepos 25 dieną 11 val. 47 min. Oldamo visuomeninėje ligoninėje planinės operacijos metu gimė pirmasis IVF kūdikis pasaulyje. Tai buvo sveika, 2 700 g sverianti mergaitė Louise Brown. Nuo šio įvykio skaičiuojama tikroji IVF apvaisinimo procedūrų pradžia.

Po tokio stulbinamo rezultato, už kurį R. Edwardsas 2010 metais buvo apdovanotas prestižine Nobelio premija už rezultatus pagalbinio apvaisinimo srityje, IVF technologija ėmė plisti visame pasaulyje. 1979 metais sausio mėnesį Didžiojoje Britanijoje gimė antrasis IVF kūdikis - Alastairas McDonaldas, o 1980-ųjų birželį mokslininko gydytojo ginekologo Carlo Woodo vadovaujamos komandos dėka gimė trečiasis IVF kūdikis pasaulyje ir pirmasis IVF kūdikis Australijoje. 1981 ir 1982 metais gimė pirmieji pasaulyje IVF dvyniai (Karalienės Elžbietos ligoninė, Didžioji Britanija) bei pirmasis pasaulyje naujagimis po atliktos intrauterininės inseminacijos (IUI) procedūros, kai į moters gimdą buvo sušvirkšta paruoštos spermatozoidų suspensijos. Tais pačiais metais Didžiojoje Britanijoje pradėta kiaušialąsčių aspiracija iš kiaušidžių kontroliuojant echoskopu. 1983 metais Australijoje profesoriaus Alano Trounsono vadovaujama darbo grupė pristatė pirmąjį pranešimą pasaulyje apie nėštumą, išsivysčiusį panaudojus donorines kiaušialąstes IVF procedūros metu moteriai, kuriai buvo pašalintos abi kiaušidės. Šie mokslininkai pirmą kartą istorijoje aprašė atvejį, kai moteris, kuriai buvo diagnozuotas pirminis kiaušidžių nepakankamumas, pastojo panaudojus donorinius embrionus. Tais pačiais metais mokslininkas Christipheris Chenas aprašė pirmųjų pasaulyje IVF trynukų gimimą, o po metų pasaulį išvydo pirmasis IVF ketvertukas.

1984 metais kovo 28 dieną Australijoje, Karalienės Viktorijos Medicinos centre (Melburnas) profesoriaus A. Trounsono ir gydytojo ginekologo C. Woodo vadovaujamos darbo grupės pastangomis gimė pirmasis pasaulyje naujagimis, panaudojus užšaldytus ir atšildytus embrionus - Zoe Leyland. 1985 metais švedų gydytojas ginekologas Mattsas Wiklandas pasiūlė ultragarsinio tyrimo per makštį naudojimą kiaušialąsčių aspiracijai. Pritaikius šį echoskopijos metodą, buvo geriau vizualizuotos kiaušidės su jose subrendusiais folikulais, tokiu būdu buvo įmanoma gauti mažesnio dydžio kiaušialąstes, nei punktuojant kiaušides per pilvo sieną. Tai buvo mažiau invazinis, mažiau skausmingas ir mažiau nepageidaujamų reiškinių sukeliantis kiaušialąsčių paėmimo iš moters kiaušidžių būdas. Kiaušialąsčių aspiracija per makštį kontroliuojant echoskopu dabar yra vienas pagrindinių metodų pasaulyje atliekant IVF.

Vyrų nevaisingumo gydymas pagalbinio apvaisinimo metodais

Toliau pažanga vystėsi ne tik gydant moterų nevaisingumą, bet ir atrandant bei pritaikant naujas technologijas vyrų nevaisingumui gydyti. 1985 metais pasirodė pirmas pranešimas apie dar vieną naujovę IVF srityje - spermatozoidų aspiraciją iš antsėklidžio, PESA. 1986 metais Monash darbo grupė pranešė apie pirmąjį pasaulyje apvaisinimą, atliktą invaziniu būdu aspiravus spermatozoidus iš vyro sėklidžių (transepiderminė spermatozoidų aspiracija - TESA), kuriam buvo diagnozuota abipusė sėklinių latakų obstrukcija.

1992 metais įvyko vadinamoji antroji revoliucija žmogaus pagalbinio apvaisinimo srityje - gydytojas Jeanas Pierreʼas Palermas iš Briuselio laisvojo universiteto (Belgija) paskelbė apie vienintelio spermatozoido injekciją į kiaušialąstę panaudojant sudėtingą Hoffmano mikromanipuliacijos sistemą. Nuo to laiko pagalbinio apvaisinimo procedūros tapo sėkmingomis ir tais atvejais, kai poros nevaisingumą lėmė vyro faktorius - spermoje buvo randama tik pavienių spermatozoidų, kurie nesugebėdavo savaime apvaisinti kiaušialąstės net ir laboratorijos sąlygomis. Atlikus šią procedūrą 1992 metais J. P. Palermas ir Andreʼiu Van-Steirteghemas paskelbė apie pirmąjį sėkmingą nėštumą po ICSI. 1993 metais mokslininko Shermano Silberio vadovaujama darbo grupė pranešė apie pirmąjį atvejį, kai nevaisingas vyras, kuriam diagnozuota azospermija (spermatozoidų nebuvimas spermoje), tapo tėvu panaudojus spermatozoidų aspiraciją iš sėklidžių - TESE kartu su ICSI. Pasaulyje plačiai išplito intracitolplazminės spermatozoido injekcijos procedūra (ICSI).

Pagalbinio apvaisinimo ištakos Lietuvoje

1993 metais Lietuvoje prasidėjo Vilniaus universiteto moterų klinikos gydytojų akušerių-ginekologių Gražinos Bogdanskienės, Jūratės Masiliūnienės, Dianos Ramašauskaitės ir Londono universitetinės Karališkosios ligoninės medicinos mokslų daktaro Gedžio Grudzinsko inicijuotas bendradarbiavimas. Tuo metu nevaisingos šeimos buvo tiriamos ir ruošiamos Lietuvoje, o apvaisinimo procedūros atliekamos Londone. 1994 metais Lietuvoje gimė pirmieji naujagimiai - seserys dvynės po Londone atliktos IVF procedūros.

1997 metais Lietuvoje Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, vadovaujant gydytojai ginekologei Reginai Janickienei ir biologei V. Naujokaitei, gimė pirmasis naujagimis po atliktos intrauterininės inseminacijos (IUI). Po metų Kauno Moters ir vaiko klinikoje įsteigta pirmoji Lietuvoje apvaisinimo ne moters kūne laboratorija. 1998 metais pagalbinio apvaisinimo laboratoriją Vilniuje įkūrė gydytoja akušerė ginekologė G. Bogdanskienė. Abiejose laboratorijose iš karto buvo atliekamos visos pagrindinės pagalbinio apvaisinimo procedūros - IUI, IVF ir ICSI. Ir jau 2001 metais Lietuvoje gimė pirmieji naujagimiai po ICSI procedūrų. Šias ICSI procedūras sėkmingai atliko: Vilniuje - gydytoja ginekologė G. Bogdanskienė ir embriologė Živilė Gudlevičienė, Kaune - gydytojas ginekologas Arvydas Gudonavičius ir embriologė Aušra Blažėnienė. 2002 metų sausį, bendradarbiaujant gydytojui ginekologui A. Gudonavičiui ir embriologei A. Blažėnienei, Lietuvoje gimė pirmasis naujagimis, panaudojus atšildytą embrioną. Nėščioji buvo stebima ir gimdė Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikoje. 2002 metų spalį, bendradarbiaujant gydytojui andrologui Pauliui Bosui, gydytojai ginekologei Genovaitei Rožukienei ir embriologei A. Blažėnienei, pasaulį išvydo pirmoji Lietuvoje naujagimė po TESA procedūros. Vilniuje tuo pačiu metu buvo įdiegta ir TESA procedūra. Bendradarbiaujant gydytojai ginekologei G. Bogdanskienei, gydytojai embriologei Ž. Gudlevičienei ir gydytojui urologui Algimantui Sruogiui, taip pat gimė naujagimiai po TESA procedūrų.

Iki 2016 metų pagalbinio apvaisinimo procedūros buvo atliekamos tik privačiose medicinos įstaigose. 2016 metais Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, tų pačių metų vasario mėnesį Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose buvo įkurtas Koordinacinis Santaros vaisingumo centras ir pirmoji valstybinė pagalbinio apvaisinimo laboratorija. Šiame centre pagalbą nevaisingoms poroms teikia jungtinė gydytojų akušerių, ginekologų, urologų, genetikų, psichologų, embriologų, laboratorinės medicinos gydytojų ir kitų medicinos specialistų komanda. 2017 metais Santaros vaisingumo centras tapo pirmąja įstaiga Lietuvoje, atnaujinusia pagalbinio apvaisinimo ir gavusia lytinių ląstelių banko licencijas, kurios suteikė teisę teikti valstybės kompensuojamas pagalbinio pavaisinimo paslaugas.

Pagalbinio apvaisinimo metodai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Santaros vaisingumo centre

Kadangi Santaros vaisingumo centre buvo surinkta profesionali ir didžiulę nevaisingumo gydymo srityje patirtį turinti gydytojų komanda, jame iš karto buvo atliekamos visos pagalbinio apvaisinimo procedūros.

Pagalbiniai apvaisinimo metodai, priklausomai nuo to, kur vyksta apvaisinimas - kiaušialąstės ir spermos susijungimas - skiriami į 2 grupes:

• Apvaisinimas moters kūne (in vivo);
• Apvaisinimas ne moters kūne (in vitro).

Dažniausias šiuo metu in vivo apvaisinimo metodas yra IUI, apvaisinimo in vitro - IVF, ICSI į kiaušialąstės citoplazmą. Taip pat atliekamos ir papildomos pagalbinio apvaisinimo procedūros, tokios kaip blastocistų auginimas, perteklinių embrionų ir blastocistų šaldymas, spermos ir kiaušialąsčių šaldymas, kiaušidžių ar sėklidžių audinio šaldymas. Svarbu pažymėti, kad tik Santaros vaisingumo centre, įsigalėjus Pagalbinio apvaisinimo įstatymui, šiuo metu atliekama embriono preimplantacinė genetinė diagnostika (PGD) ar atliekamos procedūros su donoro lytinėmis ląstelėmis.

Pagrindinis pagalbinio apvaisinimo metodo pasirinkimo kriterijus yra nevaisingumą sukėlusi priežastis. IUI dažniausiai renkamasi, kai yra: neaiškios kilmės nevaisingumas, moteriai diagnozuota endometriozė, nesunkūs vyro vaisingumo sutrikimai ir antisperminių antikūnų buvimas vyro spermoje. Panašios yra IVF procedūros indikacijos: kiaušintakių nepraeinamumas, būklė po kiaušintakio (-ių) pašalinimo, neaiškios kilmės nevaisingumas, endometriozė, ovuliacijos sutrikimai, pirminis kiaušidžių nepakankamumas, gimdos miomos, nesunkūs vyro vaisingumo sutrikimai, moteris ir / ar vyras turi genetinių sutrikimų. Bendrasis pastojimo dažnis po IVF procedūros priklauso nuo moters amžiaus ir priklausomai nuo perkeliamų embrionų skaičiaus gali svyruoti nuo 20,0 iki 45,0 proc.

Esant vyro nevaisingumui, kaip nepakanka spermatozoidų savaiminiam kiaušialąstės apvaisinimui, visuomet atliekama sudėtinga mikromanipuliacinė procedūra ICSI. Vyrų spermatogenezės sutrikimai, kai siūloma atlikti ICSI, yra šios: mažas spermatozoidų skaičius (oligospermija), blogas spermatozoidų judrumas (astenospermija), didelis kiekis patologinių spermatozoidų formų (teratospermija), anksčiau atliekant IVF kiaušialąstės neapsivaisino, imunologinis nesuderinamumas, vyrams diagnozuota obstrukcinė ar idiopatinė azoospermija (tokiais atvejais panaudojami spermatozoidai iš sėklidžių prielipo ar sėklidžių. Nors atliekant ICSI kiaušialąsčių apvaisinimo procentas dažniausiai būna yra didesnis, palyginti su IVF (daugiau kaip 70,0 proc. ICSI palyginus su 60,0 proc. IVF), tačiau embrionų vystymosi greitis, kokybės ir moterų pastojimo dažnis bei pagimdžiusių moterų procentas po abiejų procedūrų yra labai panašus - pagimdo apie 25 proc. moterų.

Ar darbdaviai išleidžia gydytis nevaisingumo?

Ne, gydytis nevaisingumo neduodamas nedarbingumas. Ao kodel reiktu imti biuleteni gydantis nevaisinguma? Na tenka važiuoti į kitą miestą, sugaištama visa diena. Išleist išleidžia, bet jau nepatenkinti. Pačios žinot, kiek kartų tenka išeiti. Nerandu išeičių. Mesti darbą? Ir gydytojai dirba tomis pačiomis valandomis. O jus pabandykite nueiti pas seimos gydytoja ir paprasyti paaiskinus situacija. Galbut ji israsys biuleteni, jei jis padetu jums. Darba mesti turbut nera geras sprendimas - nes gydymas daug kainuoja, be to ir veliau reikes pinigu, jei pavyktu pastoti. Punkcija su įkėlimais kitam mieste užtrunka apie savaitę. Aš asmeniškai buvau paėmus atostogų.

Sveikos, pas mane tokia pat situacija į Vaisingumo kliniką man tenka važiuoti 130 km. iš pradžiu darbe vis galvodavau visokių pasiteisinimų kodėl man reikia išeiti pusdieniui ar reikia laisvadienio, būdavo labai sunku. Todėl nusprendžiau pakalbėti su personalo vadove ( ji pas mus labai žmogiška) paprašiau kad tema kuria noriu su ja pakalbėt liktų tik tarp mūsų ir pasakiau, kad man tenka dažnai važiuoti į kitą miestą pas gydytoją, nes bandau įveikt nevaisingumą ir tiek. Ji labai mane palaiko ir skatina nenuleisti rankų. Balandį startuoju su IVF, pasiemiau 2 sav.

Asmeniška, jautria ir intymia tema visuomenėje vis dar vengiama kalbėti atvirai. Kaip pasakoja K.Mateikienė, per penkiolika vaisingumo centrų darbo metų sukaupta nemenka darbo patirtis, sekamos rinkos aktualijos ir žengiama koja kojon su pasaulinėmis naujovėmis. Ne paslaptis, kad sprendžiant nevaisingumo problemas, kaip teigia K.Mateikienė, poras pirmiausia domina klausimas - koks yra pagalbinio apvaisinimo procedūros sėkmės procentas. Vis dėlto atsakyti į šį klausimą sudėtinga. „Jeigu šio klausimo paklaustų trisdešimties ir keturiasdešimties amžiaus moterys - atsakymas skirtųsi iš esmės. Tai ypač individualu. Esant vienokioms diagnozėms, procedūra gali būti sėkminga 80 procentų, o jeigu kreipiasi vyresnio amžiaus pora su keliomis diagnozėmis, tikimybė pastoti ženkliai sumažėja.

Nors atliekant ICSI kiaušialąsčių apvaisinimo procentas dažniausiai būna yra didesnis, palyginti su IVF (daugiau kaip 70,0 proc. ICSI palyginus su 60,0 proc. IVF), tačiau embrionų vystymosi greitis, kokybės ir moterų pastojimo dažnis bei pagimdžiusių moterų procentas po abiejų procedūrų yra labai panašus - pagimdo apie 25 proc. moterų.

Bendrasis pastojimo dažnis po IVF procedūros priklauso nuo moters amžiaus ir priklausomai nuo perkeliamų embrionų skaičiaus gali svyruoti nuo 20,0 iki 45,0 proc.

Tiek laiko esame atviri gyvybei ir natūraliam šeimos planavimui (NŠP). NaProTechnologija (angl. Kai dar buvo visai maži, vaikai klausdavo mūsų, iš kur jie atsirado arba kaip - ar per bambą? Brangūs vyrai, esate svarbūs. Dėkoju, kad suvokiate vaisingumo dovaną ir pilnai įsitraukiate į šią įdomią vaisingumo pažinimo kelionę.

NaProTechnologija ir Kreitono modelis mums pasirodė priimtinas, nes čia medicina koja kojon žygiuoja su dvasiniu pasauliu.

Skambučio sulaukiau iš Arūno (46), kuris su žmona Laima (35) augina keturis vaikus ir norėjo mokytis Kreitono metodo. Jokūbas (33 m.) ir Agnė (32 m.), augina 2,5 ir 4 metų sūnus. Aštuoni metai santuokoje.

Vaiva (30 m.) ir Mantas (27 m.), santuokoje gyvena 4 metus ir augina dukrytę.

Kviečiame mamas ir jų dukras (9 - 13 metų) į jaukų, moterišką susitikimą. Popietė vyks GEGUŽĖS 25d. 11:00val.

Monika ir Audrius Kazlauskai. Santuokoje gyvena tryliktus metus. Augina tris vaikus.

Panevėžio vyskupijos Šeimos centre 2024 m. gegužės 24 d. 17.30 val. Mamos ir dukros popietė.

2024m. kovą Lietuvos šeimos centras išleido analogo Lietuvoje neturintį žurnalą „Vaisingumo pažinimas - sveikatos raštingumas“!

Vilniaus arkivyskupijos šeimos centras mamas ir dukras kviečia į popietę! ❁ Registracija į „Mamos ir dukros popietę”, balandžio 13d.

Leidykla „Liūtai, ne avys“ išleido gydytojos natūropatės Lara Briden knygą „Moters ciklo sutrikimai: kaip natūraliais būdais juos išspręsti“.

Turbūt niekas nesate svajojęs tapti gleivių mokytoju. Lapkričio 11 d. Pasakoja Justyna Volodko.

Pusantrų metų, kurie išsitrynė iš atminties Kai susituokėme, man buvo 22-eji, vyrui 27-eri.

NaPro medicinos gydymo plane gali būti skiriama ir mažų dozių naltreksonas.

Tinklalaidėje „Kalba mamos“, kurią kuria Marija Keršanskienė, mamos kalba apie motinystę ir pačius įvairiausius jos atspalvius kasdienybėje.

Šių dienų nerimo kontekste visgi galime džiaugtis gyvybės dovanomis! Su džiaugsmu informuojame, kad nuo 2020 m. sausio 24 d. iš motinystės atostogų grįžta gydytoja akušerė ginekologė Akvilė Esmantienė!

Vaisingumas po gimdymo. Kaip atpažinti? Šiais laikais, kai turime visą galybę priemonių planuojant šeimą, pasirinkti nėra lengva.

Mūsų mažiukas vaikas vakar vakare pirmą kartą ištarė žodį „mama”. Iki tol buvo kitų žodžių „baba”, „papa”, „dada”, „buka”.

Susana Schmitz Fotografia Laura (34 m.) ir Modestas (33 m.) su napriuke Maria susitiko 2018 m. lapkritį.

Mielos 9 -13 metų mergaičių mamos, pasikalbėti su bręstančia dukra apie pokyčius būtina, tačiau tai nėra taip jau paprasta.

OHO! Vilkaviškio dekanato šeimos centras taip myli savo šeimas, kad kraštiečiams parūpino NEMOKAMUS Kreitono metodo kursus. Vasario 23 d. 15 val. Kviečiu 9 - 13 m.

Linas: Vaikų norėjome seniai - nuo pat tada, kai susituokėme. Vadinasi, šios akimirkos laukėme aštuonerius metus.

Spalio 17 d. 18:30 val. VILNIUJE prasideda emocinės savipagalbos grupė poroms/žmonėms negalintiems pastoti. Numatyti 8 susitikimai.

Seime audringai svarstant Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą, norisi kreiptis į tas šeimas, dėlei kurių šitaip verda aistros.

Šį šeštadienį, birželio 9 d., NaPro gydytoja Rita Jarašiūnienė KLAIPĖDOJE pristatys NaProTechnologiją.

Kurdami šeimą žinojome, kad planuodami šeimos pagausėjimą naudosimės NŠP metodais.

Asta ir Tomas MACKEVIČIAI dalinasi savo nevaisingumo kelione.

Laida apie Kreitono modelį, kuris yra moksliškai pagrįsta, standartizuota sistema, padedanti moterims ir poroms suprasti savo vaisingumo ciklus.

Prieš metus Lietuvoje įsigaliojo daug diskusijų viešojoje erdvėje sukėlęs pagalbinio apvaisinimo įstatymas. Įstatymu reglamentuota dar viena politinio sprendimo reikalavusi sritis.

Mūsų santuokai greitai bus 20 metų, dalinasi Jurgita.

NaProTechnologija. Kas tai yra? Efektyvumas ir taikymas.

Jei Abraomas ir jo žmona Sara būtų gyvenę mūsų dienomis, greičiausiai susilaukti Izaoko jiems būtų padėję naprotechnologijos specialistai.

Lapkričio 3 d. konferencija Kaune! 9:30-18:30 val.

Akvilės ir Justo namuose dienas nušviesdavo paauglys, o gausesnio šeimos papilnėjimo teko palaukti.

Mums pastoti nepavyko maždaug 2,5 metų. Aiškios diagnozės įvardinta nebuvo.

Gabrielė ir Karolis Macežinskai, neseniai susituokę - jauna šeima.

Lina (37m.) dalinasi savo nevaisingumo kelione, atradimais bei sveikimo keliu.

Karolina ir Martynas sūpuoja keturių mėnesių sūnelį. Jie susituokė 22 metų, vos baigę bakalauro studijas.

Šių metų sausio 1 d. įsigaliojo daug diskusijų viešumoje sukėlęs pagalbinio apvaisinimo įstatymas. Tuomet visuomenė plačiau išgirdo ir žodį „NaProTechnologija“ (NPT).

Šiuolaikiniame pasaulyje nevaisingumo problemai spręsti taikoma vis įvairesnių metodų. Nemažai dėmesio skiriama metodams, kurie galėtų būti alternatyva apvaisinimui mėgintuvėlyje.

Kviečiu į pristatomąją pažintinę paskaitą apie vieną iš natūralaus šeimos planavimo metodų - Kreitono modelio sistemą.

Indrę ir Igną kalbina Krikščioniškųjų gimdymo namų psichologė Sigita Valevičienė.

Gydytoja akušerė-ginekologė Akvilė Esmantienė - kol kas vienintelė Lietuvoje kvalifikuota naprotechnologijos specialistė.

Daug žmonių mokosi KrMS, nes patiria vaisingumo iššūkių.

Penkerius metus vilniečiai Renata ir Artūras Lekavičiai siekė susilaukti vaikų.

Mėnraščio Artuma skaitytojų pasidalijimas apie sutuoktinių santuokinės meilės kelionę per gyvenimą: troškimus, lūkesčius, pareigą ir… Pareigą?

Negalėjimas susilaukti vaikų susituokusioms poroms neretai yra didelio skausmo priežastis, kelia klausimą apie paties jų gyvenimo ir ryšio prasmingumą.

Nuo 2015 m. gegužės mėn. Dirbant vaisingumo pažinimo mokytoja matau daug ir įvairių moterų ciklų.

Ar meilė gali skaudėti?

Vytautas (39 m.) ir Agnė (30 m.), apie natūralų šeimos planavimą (NŠP) išsamiau išgirdo pasiruošimo santuokai kursuose.

Mindaugas (32 m.) ir Kristina (32m.) augina ilgai lauktąją dukrytę.

Tęsiame spalio mėnesį pradėtą laidų ciklą apie vaisingumo pažinimą. Ir šiuokart laidoje skamba klausimas, kaip tėvai galėtų ugdyti vaikų lytiškumą?

Savęs pažinimas, lytiškumo ugdymas ir kada vaikams apie tai reikia kalbėti?

Tęsiame spalio mėnesį pradėtą laidų ciklą apie vaisingumo pažinimą ir natūralų šeimos planavimą.

Kai kalbinau jaunavedžius Faustą (23 m.) ir Ievą (25 m.) jie buvo prieš 3 mėnesius susituokę.

Į svečius užsuko Marijampolės TV ir pakalbino apie vaisingumo pažinimą, Kreitono metodą bei NaProTechnologiją.

Prakalbus apie moters ciklą dauguma pagalvoja apie kraują - menstruacijas, nes tai akivaizdžiausia ciklo dalis.

Saulius (42m.) ir Vita (40m.) santuokoje septyniolikti metai, augina 5 vaikus. Skaitytojams linki ir sako Nebijokite!

Džiaugiamės pristatydami mūsų FEMM ir teenFEMM komandos naują narę - mokytoją Toma Mackevičienę.

Akušerė, biologijos mokytoja ir entuziastinga jaunosios kartos ugdytoja - taip galima pristatyti Godą, kurią sutikau visiškai netikėtai.

Kviečiu Tave tapti sertifikuota FEMM vaisingumo pažinimo mokytoja Lietuvoje! Tai kelionė, keičianti gyvenimus. Ir galbūt ši kelionė - Tavo?

Pokalbis su gydytoja endokrinologe Jūrate Antanavičiene, ką tik baigusia FEMM kursus, skirtus gydytojams.

tags: #nevaisingumo #gydymas #ir #naujo #darbo #ieskojimas

• Kūdikių masažo nauda
• Akušerių praktikos naujovės Lietuvoje
• paslaptys gimimo datose
• Viskas apie dviračio žvaigždutes
• Ievos Prudnikovaitės karjera