Gimdos mioma, dar vadinama fibromioma arba leiomioma, yra gerybinis raumeninio gimdos audinio auglys. Tai viena dažniausių gerybinių gimdos ligų, pasitaikanti net iki 70 % moterų iki menopauzės. Gimdos mioma - tai gerybinis, gerai apribotas ir hormonams pavaldus lygiųjų raumenų ir jungiamojo audinio ląstelių navikas. Gimdos mioma yra dažniausiai diagnozuojamas nepiktybinis moterų lytinių organų auglys. Miomos gali būti pavienės, bet dažniausiai - dauginės. Taip pat žr
Moterims nuo 30 iki 50 metų miomų paplitimas didėja ir gali siekti nuo 25 iki 70 procentų. Svarbus ir paveldimumas. Moterims pomenopauzės laikotarpiu naujų miomų nebeauga, o esančių augimas sustoja. Kai kurios miomos moterims nesukelia jokių simptomų, tačiau apie 60 procentų moterų miomos sukelia įvairių simptomų. Juos dažnai lemia miomos padėtis gimdoje (miomos tipas), dydis, augimo tempas.
Miomos gali būti:
- Intramuralinės - augančios gimdos sienelės viduje.
- Subserozinės - atsirandančios išorinėje gimdos sienelėje, nukreiptos į pilvo ertmę.
- Submukozinės - augančios po gimdos gleivine, deformuojančios gimdos ertmę.
Gimdos miomos simptomai
Daugeliu atvejų miomos nesukelia jokių pojūčių ir yra atrandamos atsitiktinai atliekant ginekologinę apžiūrą ar echoskopiją. Tačiau jei simptomai pasireiškia, dažniausiai jie būna šie:
- Gausesnės ir ilgesnės mėnesinės. Tai vienas dažniausių požymių, dėl kurio moterys kreipiasi į gydytojus.
- Kraujavimas tarp mėnesinių.
- Spaudimo pojūtis pilvo apačioje.
- Dažnas šlapinimasis, jei mioma spaudžia šlapimo pūslę.
- Vidurių užkietėjimas, kai spaudžiama tiesioji žarna.
- Skausmas lytinių santykių metu.
- Pilvo ar dubens skausmas, tempimas.
- Padidėjęs pilvo apimtis - kai kurios moterys net mano, kad priaugo svorio, nors priežastis - auganti mioma.
Miomos, kurios auga į gimdos ertmę (0, I, II tipai), sutrikdo mėnesinių fiziologiją - gausėja mėnesinės iki kraujavimų iš gimdos, vystosi mažakraujystė. Miomos, kurios auga į gimdos išorę arba yra didelės, dažniau sukelia skausmą, spaudžia aplinkinius organus (šlapimo pūslę, tiesiąją žarną), didėja pilvo apimtis.
Ar mioma pavojinga?
Miomos nėra piktybinės, tačiau jei sparčiai auga, sukelia daug nepatogumų ar kraujavimų, gali būti reikalingas gydymas. Retais atvejais mioma gali paveikti vaisingumą - ypač jei ji yra gimdos ertmėje ir trukdo prisitvirtinti apvaisintam kiaušinėliui. Gimdos miomos greitas augimas, atsiradęs skausmas paprastai stebimi vykstant degeneraciniams ar piktybėjimo procesams. Tai turėtų mobilizuoti dėmesį. Gimdos miomos, kaip žinoma, yra gerybinis auglys. Supiktybėjimo (sarkoma) procentas nedidelis, deja, nėra patikimų kriterijų (išskyrus histologinį tyrimą), kurie leistų įtarti supiktybėjimą.
Diagnozė
Diagnozei nustatyti dažniausiai užtenka:
- Ginekologinės apžiūros.
- Ultragarsinio tyrimo (echoskopijos). Tai pagrindinis būdas miomoms aptikti ir įvertinti jų dydį bei vietą.
Kartais papildomai gali būti atliekama magnetinio rezonanso tomografija ar histeroskopija (gimdos ertmės apžiūra specialiu optiniu prietaisu). Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) gali išsamiau parodyti gimdos miomos dydį ir tikslią vietą. Histeroskopija: tai procedūra, leidžianti gydytojui apžiūrėti bei įvertinti gimdos ertmės pokyčius ir atlikti intervencijas.
Gydymo galimybės
Gydymo būdas priklauso nuo moters amžiaus, simptomų, miomos dydžio, vietos ir ar planuojamas nėštumas. Gali būti taikomi šie metodai:
1. Stebėjimas (be gydymo)
Jei mioma nesukelia jokių simptomų, dažnai pakanka ją tik reguliariai stebėti - atliekant echoskopiją kas 6-12 mėnesių. Kai kuriais atvejais patariama pagimdyti kūdikį, bet ši išeitis nebūtinai gali sutapti su moters gyvenimo planais. Daliai moterų miomos gali būti tik stebimos, nereikia jokio gydymo, netrukdo pastoti ir išnešioti kūdikį. Tačiau prieš planuojant nėštumą tikslinga pasitarti su gydytoju specialistu.
2. Medikamentinis gydymas
Priešingai nei galvojama, nėra sukurta priežastinio, efektyvaus ir saugaus vaistinio miomų gydymo. Esant gausiam kraujavimui per mėnesines, kurį laiką gali padėti kontraceptinės tabletės, gimdos hormoninė spiralė, nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai. Išimtinais atvejais - vaistai, sukeliantys dirbtiną menopauzę. Visi šie vaistai tik mažina kraujavimo iš gimdos gausumą, bet neveikia miomos. Vaisto - ulipristalio acetato, kuris gimdos miomoms gydyti buvo registruotas 2012 m., dėl toksiško poveikio kepenims vartojimas yra ribojamas. Progestinai - sumažina kraujavimą, tačiau jie palengvina tik simptomus. GnRH agonistai gali laikinai sumažinti miomos dydį, tačiau dažnai naudojami trumpalaikiai, pvz., prieš operaciją. Naujesnės kartos progesterono receptorių moduliatoriai (pvz., ulipristalio acetatas) taip pat taikomi tam tikrais atvejais. GnRH analogai - yra blokuojama estrogeno ir progesterono gamyba organizme. Dėl to laikinai susidaro į menopauzę panaši būsena. 40-50 % sumažina miomos dydį. Dažniausiai vartojami prieš paskirtą operaciją.
3. Chirurginis gydymas
Chirurginis miomų gydymas, operacijos būdas priklauso nuo moters amžiaus, miomos tipo, dydžio ir moters noro. Jaunoms moterims, planuojančioms nėštumą, o vyresniame amžiuje, jei moteris nori išsaugoti gimdą, atliekamos gimdą tausojančios operacijos. Šalinami miomų mazgai. Miomektomija - miomos pašalinimas, išsaugant gimdą. Tinkama, jei moteris planuoja nėštumą. Histerektomija - visos gimdos pašalinimas. Tai galutinis sprendimas, kai kiti metodai nepadeda arba miomos yra labai didelės. Pašalinus miomos mazgus, gimdoje gali augti nauji. Vyresnėms moterims su daugybiniais miomų mazgais tinkamesnis radikalesnis chirurginis gydymas - gimdos pašalinimas kartu su miomomis. Po tokių operacijų nelieka naujų miomų mazgų augimo galimybės. Pašalinus gimdą, išsaugant kiaušides, moters gyvenimo kokybė išlieka gera, nes nesutrinka kiaušidžių hormoninė funkcija ir nelieka miomų sukeltų simptomų. Moteris ateityje gali išvengti miomų augimo tik pašalinus gimdą. Chirurginis gydymas gali būti derinamas su medikamentiniu, t.y. Spa.
Miomektomija fibromų operacijai „PreOp®“ paciento mokymai
4. Neinvazinės ir mažiau invazinės procedūros
Be chirurginio gimdos miomų ar gimdos šalinimo, gali būti atliekamas gimdos kraujagyslių užkimšimas. Tai mažai invazyvus gydymo metodas, kurio tikslas - sumažinti gimdos, o kartu ir miomos kraujotaką. Miomos traukiasi, simptomai sumažėja arba išnyksta. Tinka moterims, kurios nori išsaugoti gimdą, tačiau neplanuoja nėštumo. Po šios intervencijos daliai moterų procedūrą gali tekti kartoti arba rinktis operaciją. Ar šis metodas tinka konkrečiai pacientei, gali patarti gydytojas specialistas. Gimdos arterijų embolizacija (GAE): sumažina kraujotaką į miomą, dėl ko ji palaipsniui mažėja. Gimdos arterijos selektyvioji embolizacija - procedūra, kurios metu į arterijas, kurios aprūpina gimdą krauju, suleidžiama embolizuojančių medžiagų. Po atliktos procedūros dėl sumažėjusios kraujo tėkmės, pablogėja mityba mazge, jis kalcifikuojasi ir žūsta. FUS abliacija (fokusuotų ultragarsinių bangų gydymas): taikomas tik tam tikrais atvejais, kai mioma nedidelė ir lengvai pasiekiama. Ultragarsinė gimdos miolizė asistuojant KT - tai gydymo metodas, kurio metu naudojant radijo dažnio bangas arba ultragarsines bangas ir asistuojant KT yra naikinamos miomos.
Gyvenimo būdas ir miomos
Gyvenimo būdas, mityba mažai lemia miomų atsiradimą. Daliai moterų miomų atsiradimas susijęs su genetiniu polinkiu. Gimdos miomos tiesiogiai seksualiniam gyvenimui įtakos neturi.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pastebite neįprastą kraujavimą, pilvo apimties didėjimą ar skausmą, būtina pasikonsultuoti su ginekologu.
