Nėštumas yra džiaugsmo ir laukimo metas, tačiau jis taip pat gali būti kupinas nerimo, ypač kai kyla komplikacijų. Viena iš tokių komplikacijų yra gresiantis persileidimas - terminas, kuris gali sukelti baimę ir netikrumą būsimiems tėvams. Manoma, kad apie 15-30% procentų visų žinomų nėštumų baigiasi persileidimu. Dauguma persileidimų įvyksta anksti, per pirmąjį nėštumo trimestrą, dažnai itin ankstyvas persileidimas palaikomas vėluojančiomis mėnesinėmis. Pagal tai, kada įvyko persileidimas, persileidimai skirstomi į ankstyvus ir vėlyvus: Ankstyvas persileidimas. Persileidimas, įvykęs iki 12 nėštumo savaitės. Vėlyvas persileidimas. Persileidimas, įvykęs tarp 13 ir 22 nėštumo savaitės. Kai kuriais atvejais nėštumas nenutrūksta savaime, net jei nustatoma, kad vaisius yra žuvęs ar nustojo vystytis. Toks nėštumas vadinamas nesivystančiu nėštumu. Nesivystančio nėštumo atveju gali tekti laukti, kol prasidės savaiminis persileidimas arba nutraukti nėštumą medikamentiniu ar chirurginiu būdu.

Kodėl įvyksta persileidimas?

Dažniausiai tai yra natūrali gamtos atranka - žūsta netinkamai besivystantis, labai silpnas, turintis vystymosi sutrikimų gemalas. Persileidimo priežasčių neretai nepavyksta tiksliai nustatyti, tačiau dažniausiai persileidimą sukelia:

• Vaisiaus genetinės medžiagos sutrikimai;
• Labai rimti, su gyvybe nesuderinami apsigimimai, anomalijos;
• Motinos gimdos ir/arba gimdos kaklelio ligos, deformacijos.

Kitos, retesnės persileidimo priežastys ir rizikos veiksniai:

• Narkotinių medžiagų vartojimas;
• Kai kurių vaistų vartojimas;
• Rūkymas;
• Alkoholis vartojimas;
• Listeriozė - bakterijų, kurios dažniausiai aptinkamos žalioje mėsoje, žaliuose kiaušiniuose, nepasterizuotame piene ir jo produktuose, sukeliamas susirgimas;
• Stiprios traumos ir sumušimai, pavyzdžiui, patekus į automobilio avariją, nukritus, patyrus smurtą;
• Hormoninis disbalansas motinos organizme;
• Didesnis (daugiau nei 35-eri metai) nėščiosios amžius;
• Infekcijos, pavyzdžiui, Laimo liga, raudonukė ir kt.;
• Chroniško ligos (ypač, jeigu jos negydomos arba gydomos netinkamai), pavyzdžiui, diabetas, vilkligė, skydliaukės sutrikimai ir kt.

Apie 50 proc. Net po dviejų persileidimų 85 proc. Nėštumo nutrūkimo simptomai priklauso nuo jo trukmės, priežasties ir kiekvienos moters organizmo ypatybių. Vaisiaus genetinės medžiagos sutrikimai yra dažniausia ankstyvojo nėštumo nutrūkimo priežastis, atsakinga už maždaug 50 proc. pirmojo trimestro netekčių. Svarbu suprasti: chromosomų anomalijos paprastai nėra susijusios su tėvų genetika. Hormonų pusiausvyros sutrikimai, cukrinis diabetas, skydliaukės ligos, autoimuninės ligos, gimdos anomalijos (pertvaros, miomos, sąaugos) ir gimdos kaklelio nepakankamumas gali trukdyti vaisiui normaliai vystytis. Rūkymas, alkoholio vartojimas ir net didelis kofeino kiekis padidina riziką. Moters amžius yra vienas stipriausių rizikos veiksnių. Moterims iki 30 metų rizika siekia apie 10-12 proc. Nuo 30 iki 34 metų ji pakyla iki maždaug 15 proc., o 35-39 metų amžiaus grupėje siekia jau 20 proc. Moterims vyresnėms nei 40 metų tikimybė pasiekia 40 proc. Tai nereiškia, kad vyresnės moterys negali sėkmingai išnešioti. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į partnerio spermos kokybę, nes nesubrendę spermatozoidai, chromosominės anomalijos ar oksidacinis stresas gali lemti persileidimą.

Persileidimo ir gresiančio persileidimo požymiai

Persileidimo požymiai priklauso nuo buvusios nėštumo savaitės, persileidimo priežasčių ir kitų faktorių, tačiau pagrindinis simptomas yra kraujavimas. Kartais (ypač jeigu persileidimas ankstyvas) kitų simptomų nebūna arba jie labai silpni ir moteris jų nepastebi arba nežinodama, kad laukiasi juos palaiko prasidėjusiomis menstruacijomis. Jei persileidimas dar neprasidėjo, tačiau yra jo rizika, būsena įvardijama kaip gresiantis persileidimas. Gresiant persileidimui būdingas tepliojimas, nestiprus kraujavimas, nedideli nugaros ir/arba pilvo apačios skausmai. Pajutus šiuos simptomus būtina nedelsiant kreiptis į medikus. Jeigu vaisius yra pakankamai gyvybingas, kartais nėštumą įmanoma išgelbėti, dažniausiai rekomenduojamas griežtas lovos režimas, kartais moteris hospitalizuojama.

Persileidimo simptomai:

• Tepimas, išskyros su krauju. Kraujavimas, ypač persileidimo pradžioje, nėra intensyvus, jis labiau primena tepimą, matomas ne kraujas, bet kraujingos išskyros;
• Spazmai. Jie primena mėnesinių metu jaučiamus skausmus, tačiau dažnai stipresni (kita vertus, mėnesių skausmai ir skausmo pajautimas plačiąja prasme yra labai individualu);
• Apatinės nugaros dalies ir/arba pilvo apačios skausmas;
• Sąrėmiai. Labai skausmingi, cikliškai pasikartojantys kas 5-20 min.;
• Gimdos kaklelio atsivėrimas. Tą apžiūros metu pastebi gydytojas;
• Kraujavimas. Vykstant persileidimui kraujavimas tampa vis intensyvesnis, kraujas yra raudonos arba rusvos, rudos spalvos. Kraujavimui intensyvėjant pradeda šalintis krešuliai, tirštos ir lipnios išskyros, audinių gabaliukai.
• Nėštumo simptomų išnykimas. Persileidimo pabaigoje išnyksta ne tik tik persileidimo, bet ir nėštumo simptomai: pykinimas, krūtų jautrumas, nuotaikos svyravimai, mieguistumas ir pan.

Kraujavimas iš makšties yra dažniausias požymis. Jis gali pasireikšti įvairiai: nuo lengvo tepliojimo iki gausaus kraujavimo su krešuliais. Svarbu žinoti: ne kiekvienas kraujavimas nėštumo metu reiškia nėštumo netektį. Pilvo apačios ir apatinės nugaros dalies skausmas, primenantis mėnesinių spazmus, yra antras pagal dažnumą simptomas. Audinių ar krešulių pasišalinimas. Staigus nėštumo simptomų išnykimas. Karščiavimas ar šaltkrėtis. Galvos svaigimas ar alpimas.

Ką daryti įtariant persileidimą?

Pastebėjus galimo persileidimo simptomus, net ir nežymius, būtina apsilankyti pas gydytoją, kuris įvertins nėščiosios būklę, pasireiškusių požymių priežastis, įvertins, ar įmanoma nėštumą išsaugoti. Persileidimui jau prasidėjus, deja, jo sustabdyti nėra įmanoma. Prasidėjus persileidimui pasireiškia ir vis stiprėja visi būdingi simptomai: kraujavimas, nugaros ir/arba pilvo apačios skausmas, nėštumo simptomų išnykimas ir kt. Prasidėjus persileidimui moteriai rekomenduojama ilsėtis, gulėti, jai gali būti paskirti medikamentai, taip pat nuskausminamieji. Jeigu persileidimo metu vaisius ar gleivinė pasišalina nevisiškai (t.y. įvyko dalinis persileidimas), gali tekti medikamentais arba mechaniškai valyti gimdą.

Pirmiausia reikėtų kreiptis į gydytoją. Kol sulauksite gydytojo, gulėkite ir ilsėkitės. Stenkitės nepanikuoti, nors tai ir sunku. Tepliojimas dar nereiškia, kad nėštumas tikrai nutrūks. Grėsiantis persileidimas yra būklė, kai pasirodo pavojaus požymiai (kraujavimas, nedideli skausmai), bet nėštumas dar nėra nutrūkęs. Gydytojas paprastai rekomenduoja lovos režimą ir vengia skirti vaistų pirmajame trimestre. Kai gresia persileidimas, nėščiajai gali skaudėti arba mausti pilvo apačią, iš gimdos pasirodo kraujingos išskyros, gali kietėti gimda arba teka vaisiaus vandenys. Kitas požymis - skauda nugaros kryžminę dalį. Kartais moteris nejaučia jokių persileidimo simptomų, o jis įvyksta. Jei persileidimo priežastis - gimdos kaklelio nepakankamumas, moteris gali nieko nejausti. Dažnai persileidimai įvyksta tomis dienomis, kai teoriškai turėtų būti mėnesinės - tai pats pavojingiausias laikotarpis. Jei persileidimas itin ankstyvas, moteris gali jo nepajusti, tarkim, nėštumas keturių savaičių ir kraujavimas sutampa su mėnesinėmis. Jei moteris nedarė nėštumo testo ar kraujo tyrimo, kuris labai anksti, dar neatėjus kitoms mėnesinėms gali parodyti nėštumą, ji nesupras, ar tai eilinės mėnesinės, ar persileidimas. Tik jeigu menstruacijos užtrunka, moteris pasidaro nėštumo testą ar gydytojas echoskopu patvirtina nėštumą, po kelių dienų prasidėjęs kraujavimas akivaizdus persileidimo ženklas.

Jei sužinojus apie nėštumą ir neilgai spėjus juo pasidžiaugti prasideda kraujavimas, skausmas, būsimos motinystės džiaugsmą keičia nerimas: ar pavyks nėštumą išsaugoti? Kai persileidimas gresia nėštumo pradžioje, moteris dažnai kraujuoja dėl gresiančio, prasidėjusio ar jau įvykusio persileidimo. Pirmoje nėštumo pusėje moteris dažnai kraujuoja dėl gresiančio, prasidėjusio ar jau įvykusio persileidimo. Pirmais nėštumo mėnesiais moteris gali kraujuoti, jei pastojo ne gimdoje arba dėl neįprastai besivystančio nėštumo gimdoje (pvz., jei vaisius nustoja vystytis arba vyksta kokie nors pūsliniai pokyčiai placentoje, t. y. atsiranda pūslinė išvisa). Kraujavimą gali paskatinti ir kitos priežasties, nesusijusios su nėštumu, pavyzdžiui, kraujuojantys gimdos kaklelio polipai ar net vėžys. Jei pirmą nėštumo mėnesį keliomis dienomis vėliau nei įprastai laukiamų mėnesinių dienomis moteris kraujuoja gausiai ar panašiai kaip per mėnesines, net nesužino, kad buvo pastojusi, nes užsimezgęs gemalas pasišalina kartu su krauju. Laukiamų mėnesinių laiku gali negausiai tepti. Kad ir koks būtų kraujavimas - ar tik tepliojimas, ar gausus, net su krešuliais, moteris, žinanti, kad jau laukiasi vaikelio, būtinai turi kreiptis į ginekologą. Jis patikrins, ar neatsiveria gimdos kaklelis, atliks ultragarso tyrimą, kuris leis sužinoti, ar vaisius vystosi, ar pastojo gimdoje, kur formuojasi placenta ir kt. Kruopščiai ištyręs ginekologas nuramins ir išleis namo arba patars skubiai vykti į ligoninę.

Nėra įrodyta, kad tiek pakėlimas, tiek nugriuvimas, tiek stresas ar pervargimas gali sukelti persileidimą, bet žalingų įpročių atsisakymas, nėštumo planavimas, nėštumo planavimas jaunesniame amžiuje, folio rūgšties vartojimas, vitamino D vartojimas, išsityrimas dėl galimų infekcijų padidina sėkmingo nėštumo galimybes. Moterys dažnai sustresuoja, kai pasirodo lašas kraujo, kviečia greitąją pagalbą. Bet ypač ankstyvame nėštume tos pagalbos, kad nėštumas būtų išsaugotas, neįmanoma suteikti. Todėl į ligoninę reikėtų vykti tuo atveju, jei išties yra labai gausus kraujavimas, stiprūs pilvo skausmai, kai yra grėsmė moters gyvybei. Jei yra nedidelis kraujavimas, reikėtų pasirodyti savo gydytojui, kad jis įvertintų, kas nutiko.

Pastojimas po persileidimo

Planuojančios pastojimą po persileidimo moterys turėtų pasitarti su gydytoju. Dažniausiai rekomenduojama palaukti, kol atsistatys ir normalizuosis mėnesinių ciklas - tikslus laukimo laikas priklauso nuo to kuriuo nėštumo periodu ir kaip vyko persileidimas, ar reikėjo papildomų intervencijų, bendros moters fizinės ir psichologinės sveikatos būklės. Jeigu persileidimas nėra pirmas, gydytojas gali rekomenduoti atlikti išsamius tiek moters, tiek vyro sveikatos bei genetinius tyrimus. Siekiant pastoti antrąjį kartą reikėtų sustiprinti sveikatą, sveikai maitintis, sportuoti, normalizuoti svorį, atsisakyti žalingų įpročių, pasikonsultuoti su gydytoju dėl maisto papildų ir vitaminų nėščiosioms vartojimo. Statistika rodo, kad net 85% persileidimą patyrusių moterų sėkmingai išnešioja ir pagimdo vaikučius pastojusios antrąjį kartą.

Kaip elgtis patyrus persileidimą, kiek laiko laukti, kol vėl bus galima bandyti pradėti vaikelį? Yra įvairiausių rekomendacijų. Jokiu būdu nereikia laukti pusės metų ar metų. Reikia atsigauti fiziškai, psichologiškai ir galima vėl bandyti. Rekomendacija būtų sulaukti pirmųjų mėnesinių ir vėl planuoti nėštumą. Mėnesinės yra atskaitos taškas, vertinant nėštumo komplikacijas, nesivystantį nėštumą, negimdinį nėštumą, todėl yra svarbu žinoti, kada jos buvo.

Nėštumo netektis yra ne tik fizinė, bet ir sunki emocinė patirtis. Moteris gali jausti liūdesį, pyktį, kaltę ar neviltį. Jei liūdesys nepraeina ilgą laiką, sutrikdomas miegas ar nyksta apetitas, verta kreiptis į psichologą. Persileidimas yra dažna, bet emociškai sunki patirtis. Net po dviejų persileidimų iš eilės 85 proc. moterų sėkmingai išnešioja kitą nėštumą.

Nėštumo nutrūkimui įtakos gali turėti ir vyro sperma, todėl planuojant nėštumą po persileidimo rekomenduojama atlikti tyrimus abiem partneriams.

tags: #nestumas #gresiantis #persileidimas

• Kūdikių mityba
• Suprasti dirbtinį apvaisinimą
• Kaip ugdyti atsakomybę
• Rašytinės kalbos ugdymas per žaidimus
• Knygos apie paauglių nėštumą