Bendras kraujo tyrimas (BKT) yra vienas dažniausiai atliekamų laboratorinių tyrimų, suteikiantis svarbią informaciją apie kraujo rodiklius ir bendrą organizmo būklę. Tai atrankinis automatizuotas kraujo tyrimas, suteikiantis informaciją apie visas kraujo ląsteles (eritrocitus, leukocitus, trombocitus), ląstelių pasiskirstymą pagal dydį. Paprastai skiriamas kaip pirmas sveikatos patikrinimo tyrimas ir yra pagrindinis atspirties taškas tolesniems, tikslesniems tyrimams. BKT (bendrasis kraujo tyrimas) ir BKV (bendrasis kraujo vaizdas) - tai tas pats laboratorinis tyrimas, dar vadinamas „bendru“ arba „pilnu“ kraujo tyrimu. Klinikoje „Meliva“ BKT atliekamas tiek profilaktiškai, tiek diagnozuojant ar stebint įvairius sveikatos sutrikimus.
BKT leidžia aptikti įvairius sveikatos sutrikimus, tokius kaip uždegimai, mažakraujystė, taip pat padeda atskirti bakterinės ir virusinės kilmės infekcijas. Jei tyrimo rezultatai rodo galimą patologiją, gydytojas gali paskirti išsamesnius diagnostinius tyrimus. Kraujas paimamas iš rankos venos. Bendrojo kraujo tyrimą, norint pasiekti tiksliausius rezultatus rekomenduojama atlikti iš pačio ryto, geriausia iki 10 valandos. Prieš atliekant bendrąjį kraujo tyrimą reikia būti nevalgius bent 3 valandas. Vienas iš bendrųjų reikalavimų taip pat bent 15 minučių iki tyrimo nerūkyti, nes nikotinas gali pakenkti rezultatų tikslumui. Rekomenduojama dėl rezultatų visada pasikalbėti su savo gydytoju.
Pagrindiniai bendro kraujo tyrimo parametrai ir jų reikšmės
Bendras kraujo tyrimas (BKT) yra pagrindinis profilaktinis kraujo sudėties tyrimas. Jis padeda įvertinti kraujo forminių elementų - eritrocitų, trombocitų, leukocitų - kiekį, tūrį, formą ir pasiskirstymą pagal rūšį. Taip pat gali būti nustatomos netipinės ląstelės (pvz., LUC - didelės nespecifinės ląstelės). Visus šių kraujo forminių elementų parametrus pateikia automatinis hematologinis analizatorius. Nurodomi indeksai, ląstelių pasiskirstymas pagal dydį. BKT yra pirminis tyrimas, kai norima įvertinti žmogaus sveikatos būklę. Jo interpretaciją, kompleksiškai peržiūrėjęs tyrimo rezultatus, atlieka gydytojas. Pagrindiniai tyrimo rodikliai yra kraujo ląstelės. Informacija pateikiama nurodant jų kiekį absoliučiais skaičiais, o leukocitų kiekis pateikiamas ir procentais. Kiti rodikliai - papildoma informacija apie šias ląsteles, įskaitant jų dydį, spalvą, funkcijas ir subrendimą.
Raudonieji kraujo kūneliai (Eritrocitai, RBC)
Eritrocitai, arba raudonieji kraujo kūneliai, atsakingi už audinių aprūpinimą deguonimi ir dujų apykaitą. Jie yra gyvybiškai svarbi deguonies transportavimo sistemos dalis organizme. Hematokrito (HCT) pagalba nustatoma kiek yra plazmos ir kiek suminės eritrocitų masės, tai yra kraujo eritrocitų suminis tūris. Hematokritas didėja didėjant eritrocitų skaičiui, todėl ligos, kurias galima įtarti esant hematokrito padidėjimui ar sumažėjimui, yra tokios pat kaip ir esant eritrocitų kiekio pokyčiams.
- Eritrocitopenija dažniausiai susijusi su anemijomis.
- Eritrocitozė gali būti dėl dehidratacijos, širdies, inkstų ar plaučių ligų, rūkymo.
Hemoglobinas (HBG)
Hemoglobinas - eritrocituose esantis baltymas, kuris geba prisijungti deguonį ir anglies dioksidą. Tai yra pagrindinė deguonį, anglies dioksidą ir kitas dujas pernešanti medžiaga. Nuo šio lygio priklauso kraujo geba pernešti deguonį organizmui.
- Sumažėjusi koncentracija dažniausiai siejama su anemijomis.
- Padidėjimas gali būti stebimas rūkantiems, gyvenantiems aukštai kalnuose, patiriantiems didelį fizinį krūvį. Kartais tai gali būti kraujo ligų ar vėžinių susirgimų požymis.
Hematokritas (HCT)
Hematokritas - apskaičiuojama vertė, nurodanti, koks santykis viso kraujo tūrio sudaro eritrocitai. Šis rodiklis naudingas vertinant organizmo gebėjimą pernešti deguonį. Bendrame kraujo tyrime hematokritas išreiškiamas procentais arba kaip skaičius, ir jis naudojamas kaip rodiklis organizmo kraujo sudėties vertinimui.
Vidutinis eritrocito tūris (MCV)
MCV - padidėja vitamino B12 ir folio rūgšties stokų atvejais, sergant kepenų ligomis, nėštumo metu, piktnaudžiaujant alkoholiu, esant skydliaukės problemų, kaulų čiulpų pažeidimui. Svarbus rodiklis anemijos klasifikacijai ir gydymo sekimui. Mažėjimas gali būti dėl ilgalaikio geležies trūkumo ar apsinuodijimo švinu.
Vidutinis eritrocitų hemoglobinas (MCH)
MCH padidėjimas ar sumažėjimas paprastai seka kartu su MCV. Rodiklio padidėjimą gali lemti kepenų pažeidimai, vegetarizmas, lėtinis alkoholizmas, o sumažėjimą - geležies trūkumas, lėtiniai uždegimai, navikai.
Vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocite (MCHC)
Šis rodiklis naudingas vertinant deguonies pernešimo gebą organizme. MCHC mažėjimas gali rodyti hemoglobino sintezės sutrikimus.
Eritrocitų pasiskirstymas pagal dydį (RDW)
Leidžia įvertinti eritrocitų variaciją nuo mažiausio iki didžiausio dydžio. Naudingas anemijų diagnostikai.
Baltieji kraujo kūneliai (Leukocitai, WBC)
Leukocitai, dar vadinami baltaisiais kraujo kūneliais, yra vienas iš pagrindinių uždegimo rodiklių. Jie yra svarbus imuninės sistemos komponentas, kovojantis su infekcinėmis ligomis. Ši analizė matuoja bendrą penkių ląstelių grupių - neutrofilų, limfocitų, monocitų, eozinofilų ir bazofilų - koncentraciją.
- Leukocitozė (padidėjusi leukocitų koncentracija) dažniausiai rodo infekciją, tačiau gali būti ir kitų priežasčių, pvz., audinių pažeidimai, alerginiai ar autoimuniniai sutrikimai. Užsitęsęs leukocitų padidėjimas gali kelti įtarimą dėl leukemijos.
- Leukopenija (maža leukocitų koncentracija) gali rodyti kepenų pažeidimus, įsisenėjusias infekcijas, blužnies padidėjimą ar pažeidimus bei autoimuninius sutrikimus.
Neutrofilai (NE)
Didžiausia leukocitų klasė, dalyvaujanti uždegiminiuose ir infekciniuose procesuose. Padidėjimas dažniausiai rodo bakterinę infekciją.
Limfocitai (LY)
Limfocitai skirstomi į B ir T tipo ląsteles, atsakingas už imuninį atsaką. Limfocitų padidėjimas dažniausiai siejamas su virusinėmis infekcijomis. Limfocitopenija gali atsirasti dėl virusinių infekcijų (pvz., ŽIV, gripo virusas, hepatitai), susilpnėjusio imuniteto.
Monocitai (MO)
Monocitai dalyvauja toksinų šalinime, antikūnų susidaryme. Jų padidėjimas stebimas sergant tuberkulioze, sifiliu, lėtiniais uždegimais ar tam tikromis kraujo ligomis.
Eozinofilai (EO)
Atsakingi už alerginių reakcijų ir parazitinių infekcijų kontrolę. Padidėjimas dažniausiai siejamas su alergijomis, parazitinėmis infekcijomis ar autoimuninėmis ligomis.
Bazofilai (BA)
Dalyvauja greito tipo alerginėse reakcijose. Padidėjimas gali būti stebimas esant reumatoidiniam artritui, virškinimo trakto opoms.
Lūpos (LUC)
Atsiranda nepriklausomai nuo kitų netipinių ląstelių buvimo. Jų padidėjimas gali būti susijęs su leukemijomis, virusinėmis infekcijomis, imuninės sistemos sutrikimais.
Trombocitai (PLT)
Trombocitai - kraujo ląstelės, atsakingos už kraujo krešėjimą. Trombocitų skaičius labai priklauso nuo kraujo paėmimo, ypač jei tiriamas kapiliarinis kraujas. Trombocitų skaičius būna mažesnis, jei kraujas iš piršto imamas ilgiau. Trombocitų kiekis gali padidėti po fizinio krūvio, streso ar lėtinių uždegimų. Trombocitų kiekis gali padidėti po kraujavimo, uždegimo, infekcijų ir operacijų, esant kaulų čiulpų sutrikimams, asmenims su pašalinta blužnimi arba sutrikusia blužnies funkcija.
- Trombocitopenija dažniausiai pasitaiko dėl sumažėjusios trombocitų gamybos kaulų čiulpuose ar jų greitesnio ardymo.
Vidutinis trombocitų tūris (MPV)
Šis rodiklis leidžia įvertinti trombocitų dydį ir atsinaujinimo procesus organizme.
Kada reikalingas bendras kraujo tyrimas?
Išsitirti yra naudinga praktiškai visada, būtent todėl toks tyrimas atliekamas periodiškai profilaktiniais tikslais. Kadangi yra tikrai daugybė negalavimų, kurių simptomų galima ir nejausti. Tačiau būtent kraujo tyrimas bus pirminis indikatorius, kuris leis apie juos sužinoti. Žinoma, jeigu savijauta nėra gera, tuomet jis bus neišvengiamas, kadangi būtent nuo to prasideda ligos identifikavimas, kas leidžia nustatyti preliminarią diagnozę. Taip pat jis reikalingas periodiškai, kuomet moteriai įtariamas nėštumas ir visu jo metu, kadangi taip galima stebėti organizmo būklę. Be to, tokie tyrimai gali būti reikalingi ir žmonėms, kurie turi įvairių lėtinių ligų, kuomet taip pat reikia nuolat stebėti sveikatos būklę ir ją vertinti. Taip galima ne tik kontroliuoti ligą, bet ir analizuoti vaistų poveikį bei atrasti efektyviausią gydymo būdą. Todėl toks tyrimas bus vienas iš svarbiausių praktiškai bet kuriuo atveju. Tiek susidūrus su liga, tiek ir visiškai sveikam žmogui, norint kaip įmanoma anksčiau sužinoti apie galimus susirgimus bei jų išvengti.
Kaip pasiruošti bendram kraujo tyrimui?
Norint gauti tikslius rezultatus labai svarbus tinkamas pasiruošimas prieš tyrimą. Mūsų kraujo rodiklius gali paveikti įvairūs faktoriai, todėl svarbu laikytis visų nurodytų bendrųjų reikalavimų bei, jei yra specifinių gydytojų rekomendacijų. Visa instrukcija bei patarimai, ką reikėtų daryti ir ko reikėtų vengti prieš atliekant tyrimą yra pateikiama iš anksto, todėl belieka tik laikytis nurodymų. Kadangi neretai jie gali turėti įtakos ir pagrindiniams faktoriams, kas įeina į atliekamą tyrimą.
Pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, kad kraujo tyrimą reikia atlikti iš ryto, rekomenduojama iki 10 valandos ryto. Prieš atliekant bendrąjį kraujo tyrimą reikia būti nevalgius bent 3 valandas. Vienas iš bendrųjų reikalavimų taip pat bent 15 minučių iki tyrimo nerūkyti, nes nikotinas gali pakenkti rezultatų tikslumui. Ir, nors dažnai akcentuojama, jog prieš tyrimus reikėtų vengti maisto, o kartais rekomenduojama nevalgyti net pusę paros, tačiau badauti taip pat nereikėtų. Kadangi to kaina gali būti netikslūs rezultatai, ypač, jeigu tiriamas kažkoks specifinis baltymas arba fermentas. Kadangi badaujant po ilgesnio laiko organizmas ima naudoti sukauptas medžiagas, kas taip pat iškreipia galutinius rezultatus.
Be to, rekomenduojama prieš tyrimus vengti ne tik maisto, bet ir streso, kuris sukelia daugybę reakcijų organizme. Ir būtent dėl jo gali pakisti netgi tam tikrų dalelių santykis kraujyje. Lygiai kaip ir užsiimant aktyvesne veikla, todėl patariama vengti ne tik sporto, bet ir didesnio fizinio krūvio. Lygiai taip pat negalima vartoti ir alkoholinių gėrimų ir patariama jų prieš tyrimus vengti kaip įmanoma ilgesnį laiką. Kadangi jie gali ne tik iškreipti rezultatus, tačiau ir turėti nemažai įtakos bendrai sveikatos būklei. Todėl tokiu atveju gali tekti netgi visiškai iš naujo pakartoti tyrimą. Jei kraujo tyrimą atliekate vasaros metu, venkite būti tiesioginėje saulėje.
Ką parodo tyrimas?
Jis parodo skirtingų kraujo sudedamųjų dalių santykį, kiekį, jų dydį bei tūrį. Ir nors daugeliui šios reikšmės gali nieko labai nesakyti, tačiau pagal jas gydytojas gali įvertinti esamą sveikatos būklę bei identifikuoti tam tikras problemas. Aišku, kai kuriais atvejais jau prie rezultatų gali būti pateiktas ir paaiškinimas, kuris suteikia galimybę juos interpretuoti ir savarankiškai. Tačiau tikrai nėra rekomenduojama tą daryti, kadangi vertinant reikia atsižvelgti į daugybę skirtingų niuansų, kuriuos žino tik gydytojas. Dėl šios priežasties, jeigu bendro tyrimo rezultatai nėra geri, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais. Kadangi tai gali reikšti ir kažkokią ligą, kurią reiktų identifikuoti.
Tuo tarpu bendras tyrimas, imant kraują iš venos, gali pranešti tiek apie virusinius, tiek ir apie bakterinius susirgimus bei juos atskirti. Kas labai svarbu parenkant gydymą, net jeigu liga ir nėra itin rimta. Kadangi pagal tai yra paskiriami efektyviausi vaistai. Taip pat gali būti nustatomos tokios ligos kaip anemija ar netgi leukemija. Žinoma, tai tikrai nėra dažni atvejai, kadangi periodiškai atliekant tyrimus galima aptikti tik šių ligų užuomazgas ir tuomet bus galima jų netgi išvengti.
Pilnas kraujo tyrimas – ką jis pasako gydytojui apie jūsų sveikatą
Apie ką būtina informuoti gydytoją prieš tyrimus?
Svarbu, kad konsultacijos metu su gydytoju aptartumėte visus su sveikata susijusius klausimus. Papasakokite, kokius vaistus, vitaminus šiuo metu vartojate. Aišku, labai dažnai ir pats gydytojas paklaus pagrindinių dalykų, kurie gali turėti įtakos rezultatams. O kartais gali būti pateikta netgi speciali anketa, kurią reikia užpildyti. Taip gydytojas žinos pagrindinius aspektus, į kuriuos būtina atsižvelgti vertinant galutinius rezultatus. Kadangi būtent tai kartais gali būti priežastis, kodėl tyrimas neatitinka vienos ar kitos normos. Ir tai nebūtinai reikš kažkokią ligą. Pavyzdžiui, sportuojančių ir aktyvesnį gyvenimo būdą gyvenančių žmonių kraujo sudėtis gali kažkiek skirtis, kas yra visiškai normalu. Ji taip pat priklauso ir nuo amžiaus, lyties ir kitų esminių faktorių.
Rūpintis savo sveikata yra vienas esminių dalykų, kurį turėtų daryti kiekvienas. Atsakingas požiūris į save ir savo sveikatą, jos stebėjimas ir konsultavimasis su savo srities profesionalais, gali užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę.
