Vasara - ne tik atostogų, bet ir erkių aktyvumo metas. Erkės yra dažni parazitai, kurie gali pernešti pavojingas ligas, tokias kaip Laimo liga ar erkinis encefalitas. Jeigu pastebėjote, kad jums įsisiurbė erkė, svarbu žinoti, kaip teisingai ją pašalinti ir kokių veiksmų imtis, kad išvengtumėte sveikatos komplikacijų. Šiame straipsnyje pateiksime naudingą informaciją, kaip elgtis, jeigu įsisiurbė erkė, ir kaip apsisaugoti nuo šių parazitų.
Erkių platinamos ligos
Erkės gali pernešti pavojingas ligas, tokias kaip erkinis encefalitas ir Laimo liga, kurios gali sukelti ilgalaikius sveikatos sutrikimus ar net paralyžių.
Erkinis encefalitas
Tai virusinė infekcija, dažna Lietuvoje - šalis priklauso endeminei teritorijai. Liga pažeidžia centrinę nervų sistemą, gali sukelti smegenų uždegimą, ilgalaikius neurologinius pažeidimus ar net mirtį.
Laimo liga
Dažniausia erkių platinama bakterinė liga Lietuvoje. Pirmasis požymis - plintantis bėrimas („raudonas žiedas“).
Granuliocitinė anaplazmozė
Lietuvoje nustatoma vis dažniau, nors yra retesnė nei Laimo liga ar erkinis encefalitas. Tai bakterinė infekcija, pažeidžianti baltuosius kraujo kūnelius.
Erlichiozė
Retai diagnozuojama liga Lietuvoje, bet pasitaiko, nes ją taip pat platina erkės. Panaši į anaplazmozę - sukelia karščiavimą, šaltkrėtį, nuovargį.
Kaip atpažinti, kad įsisiurbė erkė?
Erkė, įsisiurbusi į odą, paprastai yra maža ir tamsiai ruda, tačiau jos dydis gali skirtis priklausomai nuo to, ar ji jau įsiurbėsi ir užsipildė krauju. Erkės dažniausiai įsisiurbia į kūno vietas, kurios nėra apnuogintos: į galvą, kaklą, pažastis, kirkšnis, vidinę šlaunų pusę. Jei pastebėjote mažą tamsų taškelį ant odos, tikėtina, kad tai erkė.
„Camelia“ vaistininkė pasakoja, kad erkės žmones atskiria iš kvapo ir skleidžiamos kūno šilumos. Paprastai tūnodamos ant žolės, neaukštų, iki 1,5 metro aukščio, krūmų, erkės laukia tinkamo momento įsisiurbti. Einant pro šalį ir pajudinus žolės stiebelį ar krūmo šakelę, erkė, atpažinusi žmogų turimais jutimo organais, su ant kojų esančiais kabliukais, prikimba prie drabužių ar iškart įsisiurbia į neapsaugotą kūno dalį.
Kur ieškoti įsisiurbusios erkės?
„Camelia“ vaistininkė sako, kad ieškodamos tinkamos vietos, erkės renkasi minkštesnę ir plonesnę odą, po kuria gausu kraujagyslių, kad būtų lengviau įsisiurbti ir maitintis. Dažniausiai jos įsikabina į pėdas, blauzdas, kaklą, paausius, kojų ir rankų lenkimo sritis: kirkšnis, alkūnes, pažastis. Grįžus namo pirmiausia įsisiurbusių erkių reikėtų ieškoti šiose vietose, bet svarbu nepamiršti atidžiai apžiūrėti ir viso kūno. Geriausia tai padaryti per porą valandų, kad siurbdama kraują erkė neperduotų užkrečiamųjų ligų sukėlėjų - virusų ir bakterijų.
Kaip teisingai pašalinti erkę?
Jei pastebėjote, kad jums įsisiurbė erkė, būtina ją pašalinti kuo greičiau, kad sumažintumėte užsikrėtimo ligomis riziką. Teisingas pašalinimo būdas - labai svarbus. Štai ką daryti:
- Naudokite pincetą - pirmiausia, pasirūpinkite, kad jūsų pincetas būtų švarus ir sterilizuotas (galite naudoti alkoholį arba vandenilio peroksidą). Su pincetu užfiksuokite erkę kuo arčiau odos paviršiaus, kad nesutrūkinėtų jos kūnas.
- Ištraukite lėtai ir tiesiai - traukite erkę tiesiai, nesukdami, kad nesukeltumėte jos galvos likimo odoje. Svarbu ją pašalinti visiškai, nes jei erkės galva liks po oda, gali kilti uždegimas.
- Dezinfekuokite žaizdą - po pašalinimo, dezinfekuokite vietą alkoholiu, vandenilio peroksidu arba kitu antiseptiku.
- Atlikite tikrinimą - jeigu po pašalinimo pastebite, kad erkės galva ar dalis kūno liko odoje, kreipkitės į gydytoją, kad būtų atlikta tinkama procedūra.
Anot vaistininkės, įsisiurbusią erkę reikia ištraukti staigiu judesiu, naudojant ploną pincetą ar specialų erkių traukiklį, suėmus kuo arčiau odos. Suimti erkę reikia už galvos ir nesukioti. Jeigu pavyksta ją ištraukti teisingai, sumažėja tikimybė, kad nutrūkusi erkės galva, straubliukas ar kita dalis liks odoje. Likusias erkės kūno dalis galima pabandyti ištraukti tuo pačiu pincetu, o jeigu nepavyksta - palaukti keletą dienų, kol svetimkūnį pašalins organizmas.
„Prieš traukiant erkę nereikia naudoti jokių papildomų priemonių. Į vaistinę užsukę klientai pasakoja, kad tą vietą, kurioje buvo įsisiurbusi erkė, tepė aliejumi, kremu ar nagų laku - to daryti jokiu būdu negalima. Ant odos užteptos šios priemonės sukuria priešingą efektą: maitina erkę ir sudaro puikiais sąlygas jai skverbtis giliau. Ištraukus erkę, vietą, kurioje ji buvo įsisiurbusi, reikia dezinfekuoti. Jei namuose neturite dezinfekanto, tiks plovimas su vandeniu ir muilu“, - pasakoja vaistininkė.
Visų pirma, reikėtų žinoti, kad įsisiurbusią erkę ištraukti reikia kuo skubiau: kuo ilgiau ji nepašalinama, tuo didesnė tikimybė, kad bus perduoti ligos sukėlėjai. Kaip elgtis, jeigu traukiant erkę pasiliko jos galvutė? Medikai teigia, kad jei odoje liko erkės galvutė, nieko daryti nereikia, ji pasišalins natūraliai. Galime išgirsti patarimų, kad vietą, kurioje įsisiurbė erkė, reikėtų patepti aliejumi, spirito tirpalu ar kita priemone, tačiau turėkite omenyje, kad prieš traukimą nieko daryti nereikia. Pašaliniai dirgikliai tik dar labiau suintensyvina erkės mitybą. Žinoma, jei patys traukti erkę bijote, manote, kad to nepavyks padaryti sėkmingai arba neturite tinkamo pinceto, tikrai galite vykti į artimiausią gydymo įstaigą - kliniką arba ligoninę.
Anksčiau buvo teikiama rekomendacija dar gyvą erkę pristatyti į laboratoriją siekiant sužinoti, ar turėjote tikimybę užsikrėsti viena iš erkių platinamų ligų. Tačiau jei erkėje nenustatoma ligų sukėlėjų, tai padeda sumažinti nerimą ir išvengti baimės dėl nepastebėtų ligos simptomų, kurie kartais būna labai nežymūs, bet negydomi gali sukelti rimtas komplikacijas. Jei erkė nėra užkrėsta ligų sukėlėjais - galite būti ramūs, tolimesni tyrimai nereikalingi. Tačiau jei erkė užkrėsta, tai dar nereiškia, kad užkrėtė ir žmogų.
Kas toliau? Sekite savo sveikatą
Po erkės pašalinimo svarbu stebėti savo sveikatą. Nors daugeliu atvejų erkės nesukelia rimtų sveikatos problemų, jos gali būti pavojingos, nes per jas gali būti perduodamos ligos. Todėl būtina stebėti, ar neatsiranda šių simptomų:
- Paraudimas aplink įsisiurbimo vietą - tai gali būti uždegimo požymis. Jei paraudimas išlieka ilgiau nei kelias dienas arba padidėja, gali būti, kad yra užkrėsta.
- Aukšta temperatūra - jei po erkės įsisiurbimo pastebite karščiavimą, tai gali būti ženklas, kad užsikrėtėte infekcija, pavyzdžiui, Laimo liga ar erkinis encefalitas.
- Galvos skausmas, sąnarių skausmai, nuovargis - šie simptomai taip pat gali būti ligų, perduodamų erkėmis, požymiai.
Svarbu pasižymėti datą, kada buvo įsisiurbusi erkė ir dar kelias savaites po to stebėti savo savijautą. Tyrimus tikslinga atlikti ir jeigu jaučiate erkių platinamoms ligoms būdingus simptomus, tačiau erkė jums, atrodytų, įsisiurbusi nebuvo - pasitaiko atvejų, kuomet įsisiurbia ir iškrenta labai smulkios erkės, kurių paprasčiausiai nepastebime. Neišsigąskite, jei odos sritis, kurioje buvo įsisiurbusi erkė, paraus, ją pradės niežėti - tai visiškai normalu. Jei kažkokių neįprastų simptomų išliktų ilgesnį laiką, būtina kreiptis į gydytoją. Gali būti, kad erkė buvo užkrėsta ir perdavė infekciją.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Kreipkitės į gydytoją, jei erkės negalite pašalinti patys - jei pastebėjote, kad erkė įsisiurbė giliai arba jos galva liko odoje, arba jei nesijaučiate patogiai pašalindami ją patys, kreipkitės į gydytoją.
- Jei atsiranda simptomų - jei pastebite paraudimą, bėrimą ar kitus infekcijos požymius aplink įsisiurbimo vietą arba jei jaučiate bendrą negalavimą (karščiavimas, galvos skausmas), nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Laimo ligos atveju dažnai pastebimas „vertymo“ (briedžio) tipo bėrimas, kuris gali pasirodyti kelias dienas po įsisiurbimo.
Jeigu po erkės įkandimo žmogus nori būti ramesnis ir įsitikinti, kad nesusirgo, galima atlikti kraujo tyrimą. Kraują dėl erkinio encefalito tirti rekomenduojama per 1-3 dienas po įkandimo arba pajutus ligos simptomus, kurie panašūs į gripo.
Nuo užsikrėtusios erkės įkandimo iki pirmųjų simptomų atsiradimo gali praeiti net iki 30 dienų. Dažniausiai erkinio encefalito simptomai pasireiškia po 7-14 dienų nuo užsikrėtimo ir primena gripą: pakyla kūno temperatūra, jaučiamas raumenų ir galvos skausmas, nuovargis, karščiuojama. Šiems simptomams praėjus, sergančiojo būklė pagerėja, tuo metu yra pasiekiamas „tariamo pasveikimo periodas“, bet dažniausiai po jo prasideda antrasis ligos etapas: įkandusios užkrėstos erkės perduotas virusas pasiekia smegenis ir sukelia jų uždegimą.
„Maždaug 15-20 proc. žmonių, užsikrėtusių erkiniu encefalitu, patiria antrą ligos fazę ir jos sukeliamus liekamuosius ligos reiškinius, kurie klasifikuojami į du sunkumo lygius. Vidutinį - miego, atminties, dėmesio ir elgesio sutrikimus, dirglumą, dažnus galvos skausmus ir sunkųjį - paralyžių ir parezes, raumenų atrofijas, traukulius, psichikos, judėjimo, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimus“, - pastebi I. Sauserytė.
Todėl, vaistininkės teigimu, pajutus pirmuosius simptomus reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytojus. Tam, kad vasarotojai nesumaišytų erkinio encefalito simptomų su gripu, patariama pasižymėti kalendoriuje dieną, kai pastebima įsisiurbusi erkė ir sekti savo būklę 30 dienų. Ta pati taisyklė galioja ir tiems, kurie nepamatė erkės įkandimo: pajutę simptomus, jie turėtų įvertinti, ar per paskutinį mėnesį nesilankė parkuose, miškuose, nevaikščiojo pievose ar savo namų pievelėje.
Kaip apsisaugoti nuo erkių?
Geriau užkirsti kelią erkių įsisiurbimui nei kovoti su jo pasekmėmis. Štai keli patarimai, kaip apsisaugoti nuo erkių:
- Dėvėkite ilgus drabužius - Jei einate į mišką ar pievą, dėvėkite ilgus kelnes ir marškinėlius ilgomis rankovėmis.
Vykstant į gamtą būtina tinkama apranga. Naudokite repelentus. Jais reikia purkšti atviras kūno vietas, drabužius. Sugrįžę iš gamtos, atidžiai apsižiūrėkite, ar ant drabužių ir kūno neropoja erkių, persirenkite, palįskite po dušu ir išsišukuokite plaukus. Nevartokite termiškai neapdoroto pieno ar jo produktų.
Susiruošus į gamtą, parką ar išėjus į kiemą, rekomenduojama dėvėti kuo šviesesnius drabužius taip, kad didesnė kūno dalis būtų pridengta: kelnes sukišti į batus arba į kojines, o palaidinę ar megztinį - į kelnes. Rankogaliai turėtų priglusti prie rankų, apykaklė turi būti užsegta, būtina dėvėti ir galvos apdangalus. Reikėtų vengti sėdėjimo ar gulėjimo ant žolės ir vaikščiojimo tarp aukštesnių žolių. Grįžus namo patariama atidžiai apžiūrėti kūną, persivilkti drabužius ir palikti juos saulės atokaitoje. Taip pat derėtų nepamiršti apžiūrėti ir naminių gyvūnų, galinčių „parsinešti“ erkių į namus.
„Kūno vietų, kurių neįmanoma uždengti, apsaugai reikėtų naudoti repelentus. Jie atbaidys ne tik erkes, bet ir kitus kenkėjiškus vabzdžius. Šios priemonės yra lengvai prieinamos ir pritaikytos įvairioms amžiaus grupės bei naudojimosi poreikiams: apyrankės ir segtukai, segami prie vaikiškų vežimėlių, klijuojami pleistrai, purškikliai. Cheminės sudėties repelentai pasižymi didesne apsauga, bet gali dirginti odą. Tačiau yra natūralių repelentų, pagamintų iš eterinių aliejų, odos nedirginančių ir teikiančių pakankamą apsaugą“ - priduria vaistininkė I. Sauserytė.
Skiepai nuo erkinio encefalito
Skiepas - patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito. Ilgmetė sergamumo erkiniu encefalitu statistika rodo, kad sergamumo pikas Lietuvoje stebimas birželio-spalio mėnesiais. Per šį laikotarpį užregistruojama apie 80-90 proc. visų erkiniu encefalitu susirgusių asmenų. Atsižvelgiant į tai, kad skiepai nuo erkinio encefalito sukuria 99 proc. imuninę apsaugą, galima teigti, kad šie susirgimai beveik visiškai išvengiami.
„Skiepytis nuo erkinio encefalito niekada nevėlu. Ypač vasarą, kai stebimas padidėjęs erkių aktyvumas. Siekiant padėti apsisaugoti nuo šių kenkėjų pernešamų užkrečiamų ligų vasaros metu, siūloma pasinaudoti pagreitinta skiepijimosi schema, kai antroji dozė suleidžiama praėjus 14 dienų po pirmosios vakcinos dozės. Praėjus dar 14 dienų nuo antrosios dozės, susidaro apsauginis imunitetas. Trečioji dozė suleidžiama praėjus 5-12 mėnesiams po antrosios. Pilnai apsaugai nuo erkinio encefalito susidaryti reikalingos 3 skiepų dozės, tačiau jau po 2 skiepų susidaro pakankama apsauga“, - sako vaistininkė I. Sauserytė.
Tačiau nepatariama skiepytis nuo erkinio encefalito nėštumo metu. Nes bet koks skiepijimas gali neigiamai įtakoti vaisiaus vystymąsi. Kaip nebūtų gaila, pasakyti, ar erkės įkandimas gali pakenkti būsimam mažyliui, sunku. Jeigu erkė infekuota, gali susirgti pati mama, o tai gali įtakoti ir vaisių. Svarbu ir tai, ar moteris prieš nėštumą buvo paskiepyta nuo erkinio encefalito. Gydytojas gali patarti kasdien matuotis temperatūrą dviejų savaičių eigoje. Jei ji pakilo, apie tai praneškite savo gydytojui ginekologui.
Ką daryti, jei mane įkando erkė? – Klauskite eksperto
Apsisaugoti nuo erkių keliamų pavojų gali kiekvienas, žinantis, kaip tinkamai naudotis sukurtais būdais ir priemonėmis.
