Istorija apie kunigą Alfonsą Svarinską yra ne tik liudijimas apie vieno žmogaus tikėjimą ir atsidavimą, bet ir apie visos Lietuvos Katalikų Bažnyčios kovą sovietmečiu. Jo gyvenimas ir tarnystė tapo įkvėpimo šaltiniu daugybei tikinčiųjų, o jo persekiojimas - ryškiu sovietinės sistemos represijų prieš religiją ir laisvą mintį pavyzdžiu.
Alfonsas Svarinskas gimė 1925 m. Ukmergės rajone, Kadrėnų kaime. Dar prieš suėmimą jis gyveno nelegaliai, vengdamas sovietinės valdžios dėmesio. Jo, kaip katalikų dvasininko, kelias nebuvo lengvas. Ypatingojo pasitarimo prie TSRS valstybės saugumo ministerijos 1948 m. kovo 27 d. sprendimu jis buvo nubaustas pagal RTFSR BK 17-58-1a, 58-11 straipsnius. Vėliau, 1958 m. liepos 26 d. nuosprendžiu, Alfonsui Svarinskui, tuo metu tarnavusiam Betygalos bažnyčios kunigu, buvo skirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė už antitarybinio turinio leidinių laikymą ir pamokslo sakymą, kuriuo buvo šmeižta tarybinė tikrovė ir jaunimas kvietė nepasiduoti komunistų partijos įtakai. Bausmės atlikimo laiką skaičiuojant nuo 1958 m. balandžio 9 d., jis buvo paleistas iš Dubrovlago 1964 m. balandžio 9 d. LTSR Ministrų tarybos 1965 m. liepos 21 d. nutarimu.
Net ir po įkalinimo, Alfonsas Svarinskas tęsė savo veiklą, kuriai vadovavo KGB. Operatyvinės įskaitos priežastimi tapo jo arši antitarybinė agitacija po grįžimo iš įkalinimo. Jis buvo tiriamas kaip vienas iš „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidinių organizatorių, pravarde „Neispravimyj“ (Nepataisomas). KGB planavo „aktyvinti tyrimą išaiškinant konkrečius jo nusikalstamos veikos faktus ir juos dokumentuoti“.

KGB archyviniai dokumentai atskleidžia nuolatinį kunigo sekimą ir spaudimą. Jis buvo tiriamas pagal operatyvinio tyrimo bylą Nr. 22 „Pautina“ [Voratinklis]. KGB Raseinių rajono skyriaus 1979 m. darbo ataskaitoje rašoma, kad kartu su LTSR KGB 5-tos tarnybos 3-iuoju skyriumi buvo tiriamas objektas „Neispravimyj“ ir jo ryšiai. Vykdant planą kompromituoti ir išardyti Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą, buvo dokumentuojama jo priešiška ir antivisuomeninė veikla. Surinktos medžiagos pagrindu jam buvo pareikštas oficialus įspėjimas, publikuojant tai spaudoje. 1979 m. lapkričio 1 d. dokumentais užfiksuotas įstatymu numatytų religinių eitynių taisyklių pažeidimas, už kurį jis buvo nubaustas administracine pinigine bauda. Už eitynių iš bažnyčios į kapines Viduklėje organizavimą 1981 m. lapkričio 1 d. jis vėl patrauktas administracinėn atsakomybėn.
LTSR KGB tardymo skyriaus 1981 metų plane buvo numatyta dokumentuoti kunigų ekstremistų Tamkevičiaus ir Svarinsko nusikalstamą veiklą ir spręsti jų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimą. 1982 m. KGB Raseinių skyriaus darbo ataskaitoje rašoma, kad patikėtinių ir partinių aktyvistų paaiškinimuose pilniausiai ir konkrečiausiai atsispindėjo priešiška „Neispravimyj“ veikla, kuri buvo dokumentuota. Už vaikų ir jaunimo susirinkimus jo namuose, kurių viename dalyvavo 15 suaugusių ir iki 30 vaikų, „Neispravimyj“ ir bažnyčios komiteto pirmininkas buvo nubausti administracine pinigine bauda.

Kunigas Alfonsas Svarinskas ne tik tarnavo Dievui, bet ir aktyviai veikė, siekdamas ginti tikinčiųjų teises. Jo veikla buvo glaudžiai susijusi su Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetu. Šis komitetas veikė kaip svarbus pasipriešinimo sovietinei valdžiai mechanizmas, siekiant apginti religijos laisvę ir žmogaus teises.
Vienas iš svarbiausių jo gyvenimo etapų buvo tarnystė Viduklės parapijoje. Tai nebuvo lengva, nes valdžios spaudimas ir persekiojimas nesiliovė. Jo veikla Viduklėje apėmė ne tik dvasines apeigas, bet ir pastangas stiprinti bendruomenę, rūpintis blaivybe ir vaikų katekizavimu. Tačiau valdžia matė tai kaip antitarybinę veiklą.
Jo teismas ir vėlesnis šmeižimas viešojoje erdvėje buvo sovietinės propagandos įrankis, skirtas diskredituoti dvasininkus ir tikinčiuosius. Tačiau net ir kalėjime ar tremtyje, Alfonsas Svarinskas išlaikė savo tikėjimą ir principus. Jo byla ir persekiojimas atspindi platesnį reiškinį - Lietuvos Katalikų Bažnyčios atgimimą ir jos kovą už laisvę sovietmečiu.
KGB byla prieš Banionį po Soliaris atskleidė tikrąją persekiojimo priežastį
Jo gyvenimas ir kovą primena ne tik archyviniai dokumentai, bet ir liudytojų parodymai, tardymo protokolai bei jo paties kalbos. Šie dokumentai sudaro neįkainojamą istorijos liudijimą apie drąsą, tikėjimą ir pasiaukojimą.
Šioje apžvalgoje remiamasi įvairiais archyviniais dokumentais, tokiais kaip Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyvinio fondo K-1, K-6, K-11, K-15, K-30 baudžiamosios bylos bei operatyvinės įskaitos bylos, kuriose detaliai aprašoma kunigo Alfonso Svarinsko veikla, jo persekiojimas ir su juo susiję KGB veiksmai.

Kunigas Alfonsas Svarinskas, nors ir patyrė didžiulį spaudimą ir represijas, liko ištikimas savo pašaukimui ir savo tikėjimui. Jo istorija yra svarbi Lietuvos istorijos dalis, liudijanti apie pasipriešinimą priespaudai ir nepajudinamą dvasinę jėgą.
tags: #nerijus #brazauskas #auklejimo #romanas

