Neretai jaunos mamos susiduria su situacija, kai kūdikis, nors ir maitinamas motinos pienu, tampa neramus žindymo metu. Tai gali sukelti nerimą ir abejonių dėl pieno kiekio, kokybės ar pačio maitinimo proceso. Šiame straipsnyje aptarsime galimas neramaus kūdikio elgesio priežastis žindymo metu ir pasiūlysime sprendimų būdus.
Kada kūdikis tampa neramus žindymo metu?
Viena iš dažniausių problemų, su kuria susiduria mamos, yra kūdikio neramumas žindymo metu. Tai pasireiškia muistymusi, spenelio traukimu iš burnos, verkimu, o vėliau - vėl bandymu žįsti. Nors pieno gali būti daug, kūdikis vis tiek elgiasi neramiai. Ši situacija gali tęstis nuo pat gimimo ir kelti didelį stresą mamai.
Panašią problemą apibūdina ir kitos mamos, kurių beveik 2 mėnesių dukrytės, gimusios mažo svorio, pradeda valgyti trumpai (5-10 minučių), bet neramiai. Net ir tinkamas svorio priaugimas negarantuoja ramybės žindymo metu. Kūdikis patraukia vos minutę kitą ir spjauna, vėl ima krūtį, ir vėl tas pats, kol galiausiai atstumia krūtį. Abu su mama išvargsta, mamai susinervina, išpila prakaitas.
Nors gydytojai neranda jokių nukrypimų nuo normų, o mamos teigia turinčios pakankamai pieno, kūdikio neramumas išlieka. Tai gali pasireikšti skirtingai: vieni kūdikiai verkia, kiti tiesiog muistosi, atstumia krūtį. Svarbu suprasti, kad tai gali būti laikina būsena, vadinama "žindymo streiku", kurį sukelia įvairios priežastys.
Galimos neramaus elgesio priežastys
Yra daugybė priežasčių, kodėl kūdikis gali tapti neramus žindymo metu. Viena iš jų - per didelė pieno srovė. Jei pieno teka per stipriai, kūdikiui sunku susitvarkyti su stipriu pienuko tekėjimu, jis skuba, prisigaudo oro, o tai sukelia nemalonius pojūčius pilvelyje. Tokiu atveju rekomenduojama žindyti iš vienos krūties, o jei kūdikis nori žįsti po 2-3 valandų, vėl duoti iš tos pačios krūties.
Kita priežastis gali būti kūdikio nepatogumas ar problema su atsirūgimu. Jei kūdikis muistosi ir ima krūtį, o paskui spjauna, galbūt jam tiesiog "spaudžia" viduje. Pakėlus jį ant rankų, paplojus per nugarytę, palaikius stačią, jis gali atsirūgti ir procesas tęsiasi sklandžiai. Naktimis tokių problemų dažnai nebūna.
Taip pat svarbu įvertinti, ar kūdikiui nepučia pilvelis ir nėra dujų. Dėl skrandyje užsilikusių dujų gali kilti nemalonūs simptomai. Jei pienas teka per greitai, kūdikis gali springti ir verkti. Jei maitinate netinkamoje padėtyje arba kūdikis neteisingai apžioja krūtį, tai taip pat gali sukelti neramumą.
Kartais kūdikis gali atsisakyti žįsti, nes jam skauda. Tai gali nutikti, jei buvo šiurkščiai išsiurbtos gleivės, ir kūdikis bet kokius objektus burnoje sieja su skausmu. Taip pat kūdikis gali būti per daug mieguistas, ypač po sudėtingo gimdymo ar vartojant medikamentus. Jei kūdikiui valgydama skauda, jis gali nenorėti žįsti, ypač jei vystosi infekcija ar jis peršalo.
Aplinkos dirgikliai, pavargimas ar nauja aplinka taip pat gali sukelti nerimą. Pieno skonio pokyčiai, pavyzdžiui, dėl mamos suvalgyto aštraus maisto ar česnako, gali turėti įtakos. Jei kūdikis nealkanas, bet vis tiek nerimauja, reikėtų ieškoti kitų priežasčių.
Jei kūdikis labiau mėgsta valgyti iš buteliuko, jis gali atsisakyti krūties. Taip pat mamos nuotaika, stresas ar įtampa gali persiduoti kūdikiui.
Kita vertus, per didelis alkis taip pat gali sukelti neramumą. Isteriškai verkiant jam sunku apžioti krūtį, o kai pavyksta, jis geria taip godžiai, kad nuryja daug oro.
Ką daryti, kai kūdikis neramus žindymo metu?
Pirmiausia, svarbu išsiaiškinti kūdikio protesto priežastį. Nereaguokite nervingai, nes tai tik pablogins situaciją. Glauskite kūdikį, raminkite jį, įsitikinkite, kad jis neturi kitos priežasties verkti: patikrinkite, ar nepakilusi jo temperatūra, ar neužsikimšusi nosis, ar burnoje nesimato opų ar akivaizdžių dantų dygimo požymių.
Jei pieno srovė per stipri, pabandykite žindyti patogesnėje padėtyje, pavyzdžiui, paguldžiusi kūdikį ant savęs. Svarbu, kad kūdikio ryklė ir galva būtų aukščiau nei spenelis. Taip pat galite leisti pirmajai pieno čiurkšlei susigerti į vystyklą ar liemenėlės įklotą, o kūdikiui priglausti, kai pieno srovė susilpnėja.
Jei įtariate, kad kūdikiui skauda pilvą ar pučia, pakelkite jį atsirūgti. Tai gali būti atliekama paguldžius kūdikį pilvu žemyn ant kojų arba laikant priglaudusi prie peties.
Jei kūdikis atrodo mieguistas, žadinkite jį maitinimui. Galite švelniai pakutenti jo skruostą ar padus, kad stimuliuotumėte ieškojimo refleksą. Maitinimui rinkitės ramesnes vietas, kad kūdikio neblaškytų aplinka.
Žindymo konsultantės patarimai
Patikrinkite, ar kūdikis teisingai apžioja krūtį. Jo burnoje turėtų būti spenelis ir areolė. Kad kūdikis noriai žįstų, neprimaitinkite jo pieno mišiniu ir negirdykite gliukoze ar žolelių arbatomis. Iki 5-6 mėnesių kūdikiui pakanka motinos pieno.
Jei kūdikis ilgą laiką atsisako žįsti, svarbu palaikyti laktaciją. Reguliariai traukite pieną rankomis ar pientraukiu ir maitinkite jį tokiu būdu, kuris netrukdo žindymo įgūdžiams. Tai padeda išvengti pieno stazės.
Kai kurios mamos pastebi, kad maitinimas pasiguldžius vaikelį ant pilvo padėdavo, kai pieno srovė buvo per didelė. Tačiau vėliau tai nebepadeda. Svarbu eksperimentuoti su įvairiomis maitinimo pozomis.
Kai kuriais atvejais, kai kūdikis pradeda nerimauti, tiesiog liaukite jį maitinti ir palaukite kito momento, kai jis išalksta. Toks "neįkyrus" siūlymas krūties gali padėti. Jei vaikas pyksta, nebeduokite krūties, laukite kito karto.
Svarbu atsiminti, kad kūdikiai auga, keičiasi jų poreikiai ir elgesys. Tai, kas nepadėjo šiandien, gali padėti po savaitės ar mėnesio. Kai kuriais atvejais, neramaus maitinimo problema išsisprendžia savaime, kai kūdikiui sukanka apie 5 mėnesius.
Jei niekas nepadeda, pasitarkite su žindymo konsultantu ar patarėju. Jie gali pasiūlyti individualius sprendimus ir pagalbą.
Svorio priaugimo svarba
Nors neramus žindymas gali kelti susirūpinimą, svarbu stebėti kūdikio svorio priaugimą. Per pirmą mėnesį kūdikis gali priaugti apie 1200 kg, o vėliau svorio priaugimas gali sulėtėti. Tai normalu, nes svarbiausia, kad vaikelis būtų sveikas. Tad, jei dukrytė per porą mėnesių priaugo 1650 g ar daugiau, tai yra puikus rezultatas.
3 mėnesių kūdikio svoris neskaičiuojamas savaitėmis, svarbiau yra vidurkis. Jei svorio rezultatas labai puikus, nereikėtų per daug jaudintis dėl trumpalaikių svyravimų.
Vidutinis svorio priaugimas iki 4 mėnesio turėtų būti apie 150 gramų per savaitę. Tačiau svoris turi būti stebimas visą mėnesį, o tuomet skaičiuojama.
Kitos priežastys ir sprendimai
Kartais kūdikis gali nerimauti, nes sunkiai pasituština. Jei tai sukelia skausmą ar diskomfortą, svarbu ieškoti sprendimų, kad vaikas galėtų normaliai tuštintis be klizmutės.
Jei pieno srovė yra didelė, gali būti, kad vaikučiui tai nepatinka - jam sunku susitvarkyti su stipriu pienuko tekėjimu, prisigaudo oro, o tuomet oro burbuliukai sukelia nemalonius jausmus pilvelyje. Tokiu atveju, jei pienelio yra daug, reikėtų žindyti iš vienos krūties.
Nepaisant visų sunkumų, svarbu nenusileisti ir nepasiduoti. Mamytės pienukas yra labai vertingas, ir jo atsisakius, jį "prisivilioti" atgal būna labai sunku.
Svarbu atminti, kad kiekvienas kūdikis yra individualus. Vienam užtenka trumpo laiko prie krūties, kad pasisotintų, kitam reikia ilgesnio žindymo. Svarbiausia yra stebėti savo kūdikį, suprasti jo poreikius ir būti kantriai.
Jei maitinimas tampa tikru išbandymu, verta pasidomėti alternatyviais maitinimo būdais, tačiau visada pirmiausia stenkitės išsiaiškinti ir spręsti pagrindinę problemą, susijusią su žindymu.
