Neilas Oldenas Armstrongas, gimęs 1930 m. rugpjūčio 5 d. Ohajo valstijoje, tapo viena ryškiausių XX amžiaus asmenybių, amžinai įrašęs savo vardą į istoriją kaip pirmasis žmogus, kurio koja palietė Mėnulio paviršių. Jo gyvenimas - tai pasakojimas apie neeilinę drąsą, ypatingą atsidavimą mokslui ir nepalaužiamą siekį pažinti. N. Armstrong mirė 2012 m. rugpjūčio 25 d., palikdamas neištrinamą pėdsaką ne tik Mėnulyje, bet ir žmonijos širdyse.
Ankstyvieji metai ir karjera
N. Armstrong gimė Wapakonetoje, Ohajuje. Jau nuo mažens jį žavėjo aviacija - sulaukęs 15 metų, jis pradėjo mokytis skraidyti, o 16-ojo gimtadienio proga gavo piloto teises. N. Armstrong Purdue universitete Indianoje studijavo aeronautikos inžineriją, vėliau Pietų Kalifornijos universitete gavo aerokosminės inžinerijos magistro laipsnį. Būdamas karinio jūrų laivyno aviatoriumi, Korėjos karo metu jis dalyvavo 78 koviniuose skrydžiuose. Po studijų 1955 m. jis tapo lakūnu bandytoju Edwardso karinių oro pajėgų bazėje Kalifornijoje, kur skraidė maždaug 50 skirtingų rūšių lėktuvais. Vėliau dirbo Edwardso karinių oro pajėgų bazėje lakūnu bandytoju.
1962 m. Neilas Armstrongas buvo priimtas į NASA kosmonautų rengimo kursus. Tai buvo svarbus žingsnis jo karjeroje, atvėręs duris į kosmoso platybes.
Pirmieji kosminiai skrydžiai
Pirmasis jo kosminis skrydis įvyko 1966 m. kovo 16 d. kartu su astronautu D. R. Scottu erdvėlaiviu „Gemini 8“. Šios misijos metu įvyko istorinis įvykis - pirmą kartą erdvėlaivis susijungė su kitu nepilotuojamu erdvėlaiviu „Agena Target Vehicle“. Tai buvo nepaprastai svarbus pasiekimas, demonstruojantis technologinį pažangumą ir atveriantis naujas galimybes kosmoso tyrinėjimui. Per šią misiją erdvėlaivis apie Žemę apskriejo 7 kartus.
1966 metų rugsėjį N. Armstrong kartu su David Scott dalyvavo „Gemini 8“ misijoje, kurios metu susijungė su nepilotuojamu erdvėlaiviu „Agena Target Vehicle“. Tai buvo pirmasis dviejų erdvėlaivių susijungimas.
Istorinis žygis į Mėnulį
Didžiausias N. Armstrongo pasiekimas - dalyvavimas misijoje „Apollo 11“. 1969 m. liepos 16-24 d. kartu su astronautais Buzz Aldrinu ir Michael Collinsu, jis pirmą kartą žmonijos istorijoje nuskrido į Mėnulį. 1969 metų liepos 20 dieną Neilas Armstrongas tapo pirmuoju žmogumi, kurio koja palietė Mėnulio paviršių. Žengęs mažą žingsnį nuo kopėtėlių, N. Armstrong įspaudė pirmąjį žmonijos pėdsaką nežemiškame pasaulyje.
Jo pirmieji žodžiai, žengus ant Mėnulio paviršiaus, tapo legendiniais: „Žmogui - tai mažas žingsnis, o žmonijai - tai milžiniškas šuolis“ (Thats one small step for [a] man, one giant leap for mankind).
Prastos kokybės juodai baltą transliaciją, kurioje buvo matyti, kaip baltu kosminiu kostiumu apsirengęs N. Armstrong išlipa ant Mėnulio paviršiaus, stebėjo maždaug 500 mln. žmonių visame pasaulyje. „Hjustone, čia Ramybės bazė. Erelis nusileido“, - pranešė jis kontrolės centrui, patvirtindamas sėkmingą nusileidimą.
Drauge su kolega astronautu Buzz Aldrinu, N. Armstrong maždaug pustrečios valandos tyrinėjo aplink nusileidimo vietį esantį Mėnulio paviršių. Anot jo, Mėnulio paviršius priminė miltelius sutrintą medžio anglį. „Aš ją galiu lengvai pakelti savo kojos pirštu“, - teigė jis. Nepaisant griozdiškų kostiumų, N. Armstrong ir B. Aldrin grakščiai šokinėjo Mėnulyje, pirmą kartą pajutę jo trauką, kuri yra gerokai silpnesnė nei Žemėje. Astronautai darė nuotraukas, rinko uolienų ir dirvožemio pavyzdžius, įrengė mokslinius prietaisus. Jie taip pat įsmeigė JAV vėliavą ir padėjo lentelę su užrašu „Čia žmonės iš Žemės pirmą kartą žengė Mėnulyje. Mes atvykome taikiai, visos žmonijos vardu“.
NASA StoryTime: Meeting Neil Armstrong - Nils & Neil
Ant Mėnulio paviršiaus N. Armstrong išbuvo 2 valandas 31 minutę. Kosmose iš viso jis išbuvo 21 valandą 36 minutes. Astronautai į Žemę sugrįžo liepos 24-ąją.
Vėlesni metai ir palikimas
1971 m. Neilas Armstrongas pasitraukė iš NASA ir iki 1979 m. dėstė Cincinačio universitete. Vėliau beveik dešimt metų Cincinačio universitete dėstė aerokosminę inžineriją bei dirbo kelioms kompanijoms, tarp kurių - „Lear Jet“, „United Airlines“ ir „Marathon Oil“. N. Armstrong taip pat dirbo nacionalinėje kosmoso komisijoje, tyrinėjusioje kosmoso programos ateities perspektyvas, ir buvo pirmininko pavaduotojas komitete, tyrusiame „Space Shuttle Challenger“ katastrofą.
Nepaisant pasaulinės šlovės, N. Armstrong liko kuklus. Interviu 2005 metais jis CBS televizijai teigė nesijaučiantis nusipelnęs dėmesio, kurio sulaukė po išsilaipinimo Mėnulyje. „Aš nebuvau pasirinktas, kad būčiau pirmas. Aš tik buvau pasirinktas vadovauti skrydžiui. Tas konkretus vaidmuo man atiteko taip susiklosčius aplinkybėms“, - kalbėjo jis. Jis buvo vadinamas „trokštančiu didvyriu“ - tai tiksliai apibūdina jo santūrų ir kuklų požiūrį į šlovę.
2012 metais N. Armstrong viešai sukritikavo prezidento Barack Obamos sprendimą atsisakyti NASA planų sugrįžti į Mėnulį. Šį sprendimą jis pavadino „sukrečiančiu“ JAV kosmoso programą.
N. Armstrongo vardu pavadintas asteroidas nr. 6469 ir krateris Mėnulyje. Jo gyvenimo istorija aprašyta 2005 m. išleistoje biografijoje „Pirmasis žmogus: N. A. Armstrongo gyvenimas“ (First Man: The Life of Neil A. Armstrong).
Neilas Armstrongas, pirmasis žmogus Mėnulyje, visada išliks įkvėpimo šaltiniu tiems, kurie svajoja apie neįmanoma ir siekia peržengti žemiškosios erdvės ribas.
tags: #neisnesiotuko #gimimo #zodziai
