Manoma, kad nevaisingumas Lietuvoje šiuo metu paliečia apie 15 proc. porų. Tačiau vis dar vengiama atvirai apie tai kalbėtis, o poros, nusprendusios mėginti susilaukti vaikų pagalbinio apvaisinimo pagalba, dažnai neįsivaizduoja, kokie išgyvenimai jų laukia. Tiek vienu, tiek antru atveju, norint sėkmingai šias krizes įveikti, išsaugoti santykius, gyvenimo prasmę, neretai prireikia psichologo pagalbos.

Nevaisingumo psichologinės pasekmės

Nevaisingumas yra viena iš psichologinių temų, kuriose yra užslėpta daug jautrių, nemalonių ir skausmingų emocijų, tačiau nepaisant to, šia tema yra retai kalbama. Nevaisingumas arba negalėjimas susilaukti vaiko dažnai yra emociškai skausmingi. Kai kuriais atvejais nevaisingumas gali sukelti sielvartą, kuris gali būti toks pat stiprus kaip sielvartas dėl gyvo vaiko praradimo.

Motinystė dažnai neatsiejama nuo moteriškumo sampratos, todėl moterys, negalinčios pastoti, jaučiasi praradusios lyties vaidmenį. Jos išgyvena vidinę krizę, nes tapti motina yra norma. Vyrų nevaisingumas taip pat sukelia psichologinį sielvartą. Tarpasmeniniai santykiai gali pablogėti, nes intymus gyvenimas transformuojasi į „privalomą darbą”, tampa tik pastojimo priemone. Nuolatinis lytinių santykių planavimas porai sukelia papildomą stresą, atima spontaniškumą ir paverčia seksą į namų ruošą, o ne kažką malonaus.

Poros, susiduriančios su vaisingumo problemomis, gali jausti pyktį, nuoskaudą, kaltę dėl nepastojimo. Taip pat gali pakisti poros socialinis gyvenimas, atsirasti izoliacija nuo draugų ir artimųjų, auginančių vaikus. Moterys, bandydamos pastoti ir patirdamos nesėkmes, sako besijaučiančios tarsi įstrigusios laike, viskas sukasi vienodai. Jos atsiduria laiko spąstuose - nei pirmyn, nei atgal, negali nei pasiekti norimo nėštumo, nei kažkaip iš šios situacijos išeiti.

Nevaisingumas ne visada yra susijęs su fiziologinėmis problemomis. Tam gali turėti įtakos daugelis dvasinių ir psichologinių veiksnių. Apskritai, kol pasąmonė nėra pasirengusi nėštumui ir vaiko gimimui - gali būti problemų su pastojimu ir vaiko išnešiojimu. Mūsų pasąmonėje mes tikrai galime atrasti daugybę priežasčių trukdančių pastoti, pavyzdžiui, ateities ir atsakomybės baimę, beviltiškumą, savęs nuvertinimą, santykių nestabilumą, nesaugumą, nenorą apriboti savo laisvę ir pan.

Nevaisingumas yra didžiulis išbandymas šeimai. Tyrimų duomenimis, net 50% moterų ir 15% vyrų nevaisingumą vadina didžiausia savo gyvenimo krize. Skausmas, kurį išgyvena nevaisinga pora, prilyginamas tam, kurį išgyvename netekę artimo žmogaus.

Depresijos ir nevaisingumo sąsaja

Psichikos sveikatos specialistai nevaisingumą pripažįsta kaip vieną stipriausių stresorių žmogaus gyvenime. Tyrimai rodo, kad porose, susiduriančiose su vaisingumo problemomis, depresija serga apie 41% moterų ir 18-30% vyrų, o nerimo sutrikimai kamuoja net 87% moterų. Šie skaičiai atspindi didžiulį emocinį krūvį, kurį patiria nevaisingos poros.

Depresijos ir nevaisingumo ryšys yra abipusis. Tyrimai rodo, kad nevaisingumas gali sukelti depresiją, o depresija gali turėti įtakos vaisingumui. Remiantis tyrimais, kai vyriškosios lyties partneris serga sunkia depresija, nėštumų skaičius šiek tiek sumažėja. Tyrėjai mano, kad tai lemia sumažėjęs domėjimasis seksu. Be to, depresijai gydyti skirti vaistai gali turėti įtakos vaisingumui.

Nevaisingumas užvaldo jūsų gyvenimą. Jei jūsų liūdesys, depresija ar nerimas užsitęsia ir paveikia daugelį jūsų kasdienio gyvenimo sričių tokių kaip darbas, mokslas, bendravimas su aplinkiniais, socialinis gyvenimas, svarbu ieškoti profesionalios pagalbos. Psichoterapeutas gali išmokyti jus kaip valdyti depresiją ar nerimą ir suvalgyti emocijas.

Kada kreiptis pagalbos į specialistus?

Nors tikslios nevaisingumo statistikos mūsų šalyje nėra, tačiau manoma, kad kas šešta vaisingo amžiaus pora susiduria su sunkumais, bandydama pastoti ir susilaukti mažylio. Pirmiausia norisi akcentuoti, jog tikrai ne visiems žmonėms, susiduriantiems su vaisingumo sunkumais, reikalinga psichologo pagalba. Mėgstu sakyti savo klientams, jog mes visi turime tam tikrą tašką, ribą, iki kurios, net ir patirdami psichosocialinių, emocinių sunkumų, jaučiame, jog galime su jais susitvarkyti ir, įdėdami daugiau ar mažiau pastangų, susitvarkome. Psichologas gali būti pagalbininkas, kuomet ta subjektyvi riba peržengiama.

Antra, net kalbant apie ganėtinai siaurą ir specifinę vaisingumo sutrikimų sritį, psichologiniai sunkumai, su kuriais susiduria pacientai, labai įvairūs. Kalbant apie emocinę būseną, patiriamų emocijų spektras labai įvairus. Pats vaisingumo gydymo procesas gali atnešti įvairių ir net labai intensyvių emocijų, anksčiau nepatirtų išgyvenimų. Viltis, optimizmas dažnai persipina su abejonėmis, baime neprisikurti pernelyg optimistiškų lūkesčių. Daugumai emociškai sunkiausias yra laukimo laikotarpis, kuomet suplanuoti testai ir intervencijos atlikti ir belieka sulaukti pastojimo. Susiduriama su kontrolės stokos jausmu - kaip ir viskas padaryta, bet labai norėtųsi padaryti dar kažką, kas padidintų sėkmės tikimybę. Tai savo ruožtu taip pat susiję su nerimu ir įtampa. Verta paminėti ir tokias dažnai užklumpančias emocijas kaip gėda (nes negaliu susilaukti vaikų), kaltė, pyktis ir pavydas (nes kitiems tarsi net nenorint pavyksta greitai sėkmingai pastoti ir netenka susidurti su vaisingumo problemomis).

Jei pastebite, kad nevaisingumo tema kenkia jūsų santykiams ir artumui, turėtumėte pamąstyti, ar ne laikas konsultacijai su psichikos sveikatos specialistu. Psichoterapeutas ar psichologas, dirbantis su poromis, turinčiomis vaisingumo problemų, gali padėti jums pasirinkti savo galimybes. Konsultacijų metu, specialistas gali jums padėti priimti sprendimą ir apsvarstyti esamas gydymo galimybes, įsikaitant finansinę ir emocinę galimybių puses. Kiekvieną kartą, kai pora atsiduria kryžkelėje dėl tolimesnių sprendimų, pokalbis su psichikos sveikatos specialistu gali būti į naudą. Dažnai atsitinka taip, kad poros nesutaria dėl tolimesnių veiksmų, todėl objektyvi trečioji šalis gali padėti pažvelgti į situaciją kitaip.

Ypač svarstant galimybę naudoti kiaušialąstės donorą, spermos donorą ar embrionų donorystę, konsultacija yra būtina ir dažnai reikalinga prieš gydymą. Tas pats pasakytina apie surogatinę motinystę ir įvaikinimą. Emocinis tokių pasirinkimų poveikis gali būti stiprus ir kai kurioms poroms gali būti sunku tai įvertinti.

Taip pat svarbu nesijausti vienišam su savo problema. Normalizuoti problemą padeda savipagalbos, psichoterapinės ir kitokios grupės. Pokalbiai interneto forumuose - puiki išeitis uždariems žmonėms. Čia prisiregistruoji su išgalvotu vardu, todėl gali atvirai kalbėti apie užklupusias sveikatos problemas, slapčiausius emocinius išgyvenimus. Tačiau, jei laiku „neįjungsi“ kritinio mąstymo, pasinaudojęs neatsakingai dalijamais patarimais, gali tik pabloginti savo sveikatos būklę.

Nevaisingumo gydymo aspektai ir savipagalba

Nevaisingumo gydymas yra paremtas abiejų poros narių įtraukimu. Siekiant nustatyti galimas medicinines nevaisingumo priežastis, atliekami tyrimai tiek moteriai, tiek vyrui. Šiuo aspektu apie vyro vaidmenį buvo įprasta mažiau šnekėti. Visgi manyčiau, jog šiuo metu didėja porų sąmoningumas, supratimas apie kūdikio laukimosi procesą, daugiau kalbama apie abiejų partnerių sveikatos būklės įtaką nėštumui.

Visų pirma, negalint pastoti ilgiau nei metus (ir ilgiau nei pusmetį, kai moteris yra vyresnė nei 35 metų), rekomenduoju nedelsti ir kreiptis nevaisingumo specialisto konsultacijai ir ištyrimui. Ši rekomendacija galioja ir poroms, kurios turi vaikų, tačiau negali pastoti dar kartą. Vis dėlto, daugeliu atvejų nepastojimas yra susijęs su medicininėmis priežastimis, kurios gali būti gydomos ir išgydomos. Atvykus pas gydytoją, svarbu nebijoti užduoti visų jums rūpimų klausimų. Informacija ir žinios yra vienas geriausių nerimo ir įtampos priešų.

Įrodyta, jog vaisingumą lemia ir tokie aplinkos bei gyvenimo būdo faktoriai, kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, nutukimas. Todėl vienas iš dalykų, kurį pora turėtų padaryti pirmiausia - tai pasirūpinti ir tiek savo fizine, tiek emocine sveikata. Gyvybės užsimezgimas gali užtrukti, todėl labai svarbu šalia nėštumo planavimo ir toliau gyventi pilnavertį gyvenimą. Su klientais dažnai pasikalbame apie ribas - labai sunku, kai visas pastangas ir resursus sukoncentruojame į vieną dalyką, visa galva panyrame į skausmingą situaciją ir kurį laiką net nepastebime, kaip nuo to nukenčia kiti dalykai, pavyzdžiui, darbinė ir laisvalaikio veikla, santykiai.

Nors nevaisingumas niekam nėra lengvas, kai kurie žmonės su viskuo susitvarko patys. Tačiau jei pastebėsite, kad nevaisingumas užvaldo jūsų gyvenimą, galite apsvarstyti galimybę pasikonsultuoti su specialistu. Jei jūsų liūdesys, depresija ar nerimas užsitęsia ir paveikia daugelį jūsų kasdienio gyvenimo sričių, svarbu ieškoti profesionalios pagalbos. Psichoterapeutas gali išmokyti jus kaip valdyti depresiją ar nerimą ir suvalgyti emocijas.

Taip pat svarbu rūpintis savimi. Kelionės, naujos vietos ir patirtys, rūpinimasis savo kūnu ir išvaizda, judėjimas, sportas, mityba, kokybiškas miegas - tai resursai, galintys papildyti gyvenimo džiaugsmą ir pilnatvę.

Visuomenėje vis dar sklando daugybė mitų apie nevaisingumą. Svarbiausia yra tai, kad žmonės, kuriems ir taip nelengva, dar turi kovoti ir su visuomenės nuostatomis. Nevaisingumo tema nėra tabu! Konsultacijos dėl vaisingumo gali būti naudingos įvairiais atžvilgiais - nuo padėti jums pasirinkti savo galimybes iki padėti jums susidoroti su nevaisingumo keliamu stresu.

Nevaisingumo problema yra aktuali visame pasaulyje. Svarbu suprasti, kad tai nėra vien tik medicininė problema, bet ir didelis emocinis bei psichologinis iššūkis tiek asmeniui, tiek porai. Kreipiantis pagalbos laiku ir taikant kompleksinį gydymą, galima ne tik įveikti nevaisingumą, bet ir išsaugoti santykius bei atrasti naują gyvenimo prasmę.

tags: #negalejimas #susilaukti #vaiku #ir #depresija

• Kaip gydyti granuliomas burnoje
• Apie Utenos rajono savivaldybės kultūros centrą „Aukštaitija“
• Socialinės paslaugos neįgaliesiems
• Pirmieji nėštumo požymiai: ką reikia žinoti
• Tomo Venclovos gyvenimo kelias