Nuo rugsėjo 1-osios dienos vaikų ugdymo įstaigose įsigalioja nauji reikalavimai vaikų mitybai, siekiant užtikrinti sveikesnį ir kokybiškesnį maistą. Šios naujovės apima darželius, mokyklas, stovyklas ir socialinės globos įstaigas. Naujas maitinimo organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, numato patobulinimus, atsižvelgiant į naujausias mitybos mokslo žinias, pažangių šalių patirtį bei Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir ES sveikatos politikos nuostatas. Tikimasi, kad šios permainos ne tik pagerins vaikų mitybos kokybę ir saugą, bet ir ugdys sveikos mitybos įgūdžius.
Ministras A. Veryga pabrėžia, kad vaikų mitybos tvarkos atnaujinimas buvo būtinas, atsižvelgiant į nevienodą situaciją šalies ugdymo įstaigose. Nors daugelyje įstaigų maitinimas yra puikus, pasitaiko ir tokių, kur maisto kokybė kelia abejonių. Šios naujovės yra žingsnis link reikalavimų vaikų mitybai tobulinimo, o ateityje planuojami ir tolesni pokyčiai.
Viena esminių permainų - darželiuose bus atsisakyta kepto, sunkaus maisto. Karšti patiekalai bus gaminami tausojančiu būdu, išsaugant kuo daugiau maistinės vertės. Tausojantys patiekalai turės sudaryti ne mažiau nei 80% visos vaikams tiekiamų patiekalų.
Siekiant tinkamai subalansuoti vaikų mitybą, gerinami tiekiami produktai, eliminuojamas sveikatai nepalankus maistas ir jo vietoje atsiranda sveikesni alternatyvos. Maisto tikrinimai ugdymo įstaigose atskleidžia, kad kai kur vaikų mityba nepakankamai rūpinamasi, neatsižvelgiant į jos įtaką sveikatai. Tikimasi, kad nauja tvarka pakeis šią situaciją.
Pagrindiniai pakeitimai ir rekomendacijos
Nauja tvarka nustato didžiausius leidžiamus cukraus ir druskos kiekius bei privalomą skaidulinių medžiagų kiekį maisto produktuose ir patiekaluose, siekiant juos priartinti prie sveikatai palankių produktų, ženklinamų tarptautiniu „Rakto skylutės“ simboliu.
Draudžiamų maisto produktų sąrašas papildytas:
- Pieno produktai su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu.
- Valgomieji ledai.
- Rūkyto mėsos gaminiai (darželiuose ir mokyklose).
- Džiūvėsėliuose volioti arba džiūvėsėliais pabarstyti kepti mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiai.
Skatinant daržovių vartojimą, nustatytas reikalavimas, kad garnyras (šviežios ar termiškai apdorotos daržovės, išskyrus bulves) sudarytų ne mažiau kaip 1/3 patiekalo svorio.
Taip pat pateikiamos rekomendacijos ugdymo įstaigoms sudarant sutartis su tiekėjais, pirmenybę teikiant ekologiškiems ir sveikatai palankiems produktams.
Siekiant ugdyti sveikos ir visavertės mitybos įgūdžius, mokykloms rekomenduojama leisti vaikams patiems pasirinkti maistą, patiekiant jį „švediško stalo“ principu. Maistas turi būti patiekiamas estetiškai.
Vaikų mitybos ypatumai ir rekomendacijos
Vaiko augimą ir vystymąsi lemia ne tik paveldimumas, bet ir aplinka, kurioje svarbią vietą užima mityba. Ji aprūpina organizmą energija ir gyvybiškai svarbiomis maistinėmis medžiagomis, užtikrina normalų vystymąsi ir ląstelių atsinaujinimą. Ikimokyklinio amžiaus vaikai privalo laikytis mitybos režimo, valgyti sveiką, tinkamai paruoštą maistą, atitinkantį jų amžiaus ypatumus ir sveikos mitybos rekomendacijas.
Vaikas (nuo 2 metų) turėtų valgyti 5-6 kartus per dieną (pusryčiai, priešpiečiai, pietūs, pavakariai ir vakarienė) ne rečiau kaip kas 3,5 val., vengti gausios vakarienės, o paskutinis valgymas turėtų būti likus 2 val. iki miego.
Dalis tėvų, dėl žinių trūkumo, nepakankamai dėmesio skiria ikimokyklinio amžiaus vaikų racionaliai mitybai. Specialistų teigimu, glaudesnis ikimokyklinės įstaigos ir tėvų bendravimas teigiamai pakeistų vaikų sveikos mitybos nuostatų formavimąsi.
Rekomenduojamos maisto medžiagų ir energijos normos bei mitybos piramidė nurodo bendrus augimui reikalingų maisto medžiagų kiekius. Vaikai turi valgyti reguliariai. Pusryčių ir vakarienės maistas turėtų sudaryti 20-25% visos dienos maisto energinės vertės, pietų - 40-45%, o priešpiečių ir pavakarių po 10-15%.
Maitinkime vaikus kuo įvairesniu maistu, kad užtikrintume augančio organizmo visų vertingų maistinių medžiagų poreikį ir kiekvieno valgymo metu pasiūlykite bent žiupsnelį šviežių daržovių ar vaisių.
Pusryčiams tinka skirtingų grūdinių kultūrų košės, vaisiai, uogos ar iš skirtingų daržovių paruošti garnyrai. Karštą pietų patiekalą turėtų sudaryti daug baltymų ir angliavandenių turintys produktai (mėsa, žuvis, kiaušiniai, pilnavertės grūdinės kultūros, daržovės ir pan.). Priešpiečiams ir pavakariams patariama valgyti riešutų, sėklų, grūdinių kultūrų gaminių, daržovių ir vaisių.
Sveikatai palankaus patiekalo rodiklis - subalansuotas angliavandenių, baltymų, riebalų, bei pakankamas vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų, riebalų rūgščių kiekis. Angliavandenių dienos racione turėtų būti 45-60% (iš jų cukraus ne daugiau nei 10%), baltymų - 10-20%, riebalų - 25-40% (iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių iki 10%, o riebiųjų rūgščių transizomerų neturėtų būti).
Vaikai turi įgimtą alkio ir saikingumo jausmą, jie puikiai jaučia, kiek jiems maisto reikia. Šį pojūtį slopina sveikatai nepalankus maistas, kuriame gausu rafinuoto cukraus, druskos, rafinuotų riebalų.
Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo vaiko amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo. 7-10 metų vaikai turėtų gauti per parą apie 1700 kcal, tuo tarpu 1-3 metų - 1200 kcal, 4-6 metų - 1500 kcal.
Leistiną druskos kiekį viršyti labai paprasta. Pavyzdžiui, suvalgius 100 g rūkytos dešros gaunama apie 4-5 g druskos - 10-mečiui tai riba. Remiantis PSO ir Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamomis maistinių medžiagų normomis, bendras druskos kiekis vaikų iki 2 metų maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau kaip 2 g/1 000 kcal. Vaikai iki 10 metų per parą turėtų gauti 3-4 g druskos.
Per didelis saldumynų kiekis gali pakenkti endokrininei sistemai, padidinti riziką susirgti lėtinėmis ligomis, išbalansuoti imuninę sistemą ir skatinti lėtinio uždegimo vystymąsi. Vaikams skirtuose patiekaluose pridėtinio cukraus turėtų būti ne daugiau nei 3-5 g/100 g, o pridėtinis cukrus maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau 5% nuo visos energinės vertės.
Nerekomenduojama dideliais kiekiais gerti sulčių. Nuo jų, kitaip nei nuo vaisių, cukraus lygis kraujyje staigiai kyla ir akimirksniu krinta, nes sultyse paprastai nėra skaidulinių medžiagų. Pirmenybę teikite kokteiliams iš vaisių, žalumynų, daržovių.
Pagal PSO rekomendacijas, vaikų maiste turi būti mažiau sočiųjų riebalų (pvz., riebios mėsos, riebių pieno produktų). Vaikų mityboje neturi būti produktų su „iš dalies hidrintais“, „visiškai hidrintais“ riebalais, taip pat reikėtų vengti rafinuotų riebalų. Įrodyta, kad per didelis sveikatai nepalankių riebalų vartojimas susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis, kuriomis serga net ir mažamečiai. Reikia vengti skrudinto, spraginto, gruzdinto, kepto tešloje maisto.
Vos metų sulaukę vaikai jau turėtų gauti skaidulinių medžiagų - 8-12,5 g/1 000 kcal. Su kiekvienais metais šis skaičius turi didėti ir paauglystėje pasiekti suaugusiesiems rekomenduojamą paros normą - 25-35 g arba apie 12,5 g/1 000 kcal. Reikėtų vengti rafinuotų miltinių gaminių. Ruoškite vaikams maistą iš pilnaverčių grūdinių kultūrų, kuriose esančios skaidulinės medžiagos pagerins virškinimą ir suteiks papildomų vitaminų bei mineralinių medžiagų.
Šviežių daržovių ir vaisių vaikams reikėtų valgyti 5 kartus per dieną. Kiekvieno valgymo metu pasiūlykite bent žiupsnelį šviežių daržovių ar vaisių.
Tėvų vaidmuo ir praktiniai patarimai
Tėvai privalo vengti konfliktų ir neversti vaiko valgyti jėga, nes maitinimas turi būti malonus ir įdomus. Naudokite indus su paveikslėliais, patiekalus patiekite gražiai. Leiskite vaikui pačiam imti maistą rankomis. Visi šeimos nariai turėtų valgyti (jei įmanoma) vienu metu.
Neduokite vaikui gerti (išskyrus vandenį) sulčių ar valgyti likus 1 val. iki pagrindinio valgymo. Laikykitės valgymo režimo, skirtu laiku valgomi pagrindiniai valgiai ir užkandžiai. Neduokite saldumynų prieš pagrindinį valgį ir tuomet, kai vaikas nevalgo pagaminto patiekalo. Nereikėtų valgant skaityti ar žiūrėti televizoriaus.
Vakarienei parenkami tie patiekalai, kurių nebuvo pietų metu. Tėvams rekomenduojama taip maitinti, kad tas pats patiekalas per savaitę kartotųsi kuo rečiau.
Būkite geras pavyzdys vaikui, nes maži vaikai daugiau mokosi iš pavyzdžių nei iš kalbų. Juo dažniau jie matys suaugusius besidžiaugiančius valgymu ir valgančius sveiką maistą, tuo geriau. Jei matys greitą valgymą - jie tai kopijuos.
Nesakykite: „Kol nesuvalgysi obuolio (ar morkos ir pan.), negausi deserto“, nes tai įrodys, kad obuolys ar morka neskanūs. Deserto neturi būti ant vaiko stalo, nes paprastai vaikai jo ir prašo. Kai vaikas nesidomi nauju maistu, tapkite išmoningi, pvz., morkos gali būti patiekiamos įvairiai: virtos, žalios, supjaustytos žaismingomis formomis, sriuboje ar padaže, pateiktos bulvių košėje ar kotlete, iškeptoje bandelėje, patiekta mėgstamame indelyje ir pan. Būkite kantrūs - vaiko įgūdžiai valgyti keičiasi palaipsniui.
Norint paruošti gerą valgiaraštį, būtina paklausti nuomonės tų, kurie iš jo rinksis. Visada diskutuokite su vaikais - rengdami meniu, klauskite vaikų, kurie patiekalai jiems labiausiai patinka. Didelėms gimnazijoms patariama atlikti apklausas - taip geriau nustatomi vaikų norai, iššvaistoma mažiau maisto ruošiant nemėgstamus patiekalus. Be to, kuriamas geresnis ryšys tarp įstaigos ir vaikų.
Vaikų darželiuose ir mokyklose organizuojami projektai, siekiant ugdyti vaikų sveikos mitybos supratimą ir taikymą, gerinti valgymo kultūrą. Vaikai aktyviai dalyvauja veiklose, atlieka užduotis, jiems patinka patiems gaminti ir ragauti. Stengiamasi suteikti vaikams žinių, atkreipti dėmesį į tai, ką valgome, kodėl maistas yra svarbus mūsų organizmui. Tikima, kad dirbant darniai, įtraukiant ir tėvelius, galima pasiekti esminių vaikų mitybos pokyčių.
Vykdomos Europos Sąjungos programos, kurių metu mokyklų bei darželių ikimokyklinio amžiaus vaikams bei pradinių klasių mokiniams nemokamai tiekiami vaisiai ir daržovės bei pieno gaminiai. Svarbiausia, kad programoje keliami griežti reikalavimai: tiekiami produktai turi būti ekologiški, lietuviški, nacionalinės kokybės.
Pradėti gyventi sveikai - niekada nevėlu. Tėvai neretai klausia, kuo skiriasi darželio meniu skirtingose ugdymo įstaigose ir ar iš tiesų maistas darželyje gali turėti įtakos vaiko emocinei savijautai, mokymuisi ar net socialiniams įgūdžiams. Vaiko mityba ikimokykliniame amžiuje yra kur kas daugiau nei sotus pilvelis - tai vaiko augimo, sveikatos, energijos ir savarankiškumo pamatas.
Darželinio amžiaus vaikai labai jautriai reaguoja į skonio, kvapų ir tekstūros pokyčius. Jei maistas paruoštas prieš kelias valandas ar atvežamas išorinio tiekėjo, jis gali būti mažiau kvapnus ir nebe toks patrauklus vaikui. Todėl darželio meniu sudaromas itin atsakingai ir nuosekliai, vadovaujantis vaikų maitinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Vaikų organizmui reikia įvairių maistinių medžiagų: baltymų, sveikųjų riebalų, sudėtinių angliavandenių, vitaminų ir mineralų.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patvirtintas naujas maitinimo organizavimo tvarkos aprašas siekia užtikrinti sveikatai palankesnę vaikų mitybą, maisto saugą ir geriausią kokybę, ugdyti sveikos mitybos įgūdžius.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) mitybai skiria ypatingą dėmesį - geresnė (sveikesnė) mityba yra stipresnės imuninės sistemos, mažesnio ligų paplitimo ir geresnės visų amžiaus grupių žmonių sveikatos pagrindas. Sveikos mitybos ypatumus geriausiai iliustruoja sveikos mitybos piramidė, kurios specifika grindžiama pagrindiniu sveikos mitybos principu - įvairove.
tags: #naujoves #darzeliuose #vaiku #mityba
