Kiekvienas tėvelis, auginantis mažylį, anksčiau ar vėliau susiduria su klausimu apie naujagimio išmatų spalvą, konsistenciją ir tuštinimosi dažnumą. Tai natūralus procesas, nes kūdikio virškinimo sistema dar tik vystosi, o išmatos yra vienas svarbiausių rodiklių, padedančių įvertinti jo sveikatą.

Pirmosios išmatos: mekonijus

Pirmosios naujagimio išmatos, pasirodančios per pirmąsias 24-48 valandas po gimimo, vadinamos mekonijumi. Šis tamsiai žalias, lipnios konsistencijos, panašus į degutą turinys susidaro dar vaisiaus vystymosi stadijoje vaisiaus žarnyne iš nurytų vaisiaus vandenų, gleivių, odos ląstelių ir plaukelių. Mekonijus yra beveik bekvapis ir sunkiai nuvalomas nuo odelės. Jo pašalinimui labai svarbus priešpienis, kuris veikia kaip natūralus laisvinamasis. Pirmąją mažylio gyvenimo parą sauskelnėse rasite mekonijų - juodą ar žalsvai juodą, tirštą, lipnią, degutą primenančią ir beveik bekvapę substanciją. Ją sudaro kraujo, odos, gleivių, vaisiaus vandenų mišinys, kurių mažylis „prisivalgė“ būdamas mamos pilvelyje. Pernešiojimo atveju mekonijus gali pasišalinti iš žarnyno dar iki gimdymo: jei mekonijaus patenka į vaisiaus vandenis, jie įgauna žalsvą atspalvį. Mekonijus - beveik bekvapis. Pirmasis (tikrasis) mekonijus bus tirštas, lipnus ir klampus, primenantis degutą ar mašininę alyvą.

Pereinamosios išmatos ir motinos pieno išmatos

Maždaug 3-5 parą po gimimo prasideda pereinamasis laikotarpis, kuomet išmatos pamažu šviesėja ir skystėja, jose gali atsirasti gleivių ar nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Pirmosios savaitės pabaigoje, apie 5-6 parą, naujagimis pradeda tuštintis vadinamosiomis motinos pieno išmatomis. Jos būna ryškios geltonos garstyčių spalvos, košelės konsistencijos, salsvo kvapo, dažnai su smulkiais grūdeliais. Tai visiškai normalu. Žindomų kūdikių išmatų spalva paprastai būna ryškios geltonos garstyčių spalvos. Žindomų kūdikių išmatų kvapas yra salsvas, ne toks intensyvus ir ne toks atgrasus (nors tikrai bus tėvų, kurie su tokiu vertinimu nesutiks). Dažnai išmatose būna smulkių grūdelių - tai yra visiškai normalu.

Idealu, jei naujagimis iš karto po gimimo, o ir vėliau, maitinamas išskirtinai motinos pienu iš krūties. Per pirmąsias 4 val. po gimimo, jei tik leidžia mamos ir vaiko sveikatos būklė, naujagimiui reikia pasiūlyti krūtį. Pirmosiomis valandomis po gimdymo iš krūties teka gelsvas priešpienis, jis yra labai kaloringas, todėl mažylis pasisotina jau nedideliu jo kiekiu.

Mišiniu maitinamo kūdikio išmatos taip pat yra gan skystos, bet tirštesnės nei žindomo kūdikio ir labiau primena dantų pastą nei grietinę ar kečupą. Pirmas 4-6 savaites žindomas mažylis tuštinsis dažniau - po 5 ar daugiau kartų. Mišinuką naujagimio virškinimo sistema virškina lėčiau, tad ir tuštinasi jis rečiau: pirmas 4-6 sav. Pasibaigus pirmajam mėnesiui, tuštinimosi dažnis ims retėti. Pradėjus primaitinimą, skirtumą pajusite kone iš karto: kakutis taps tirštesnis, tamsesnis, o jo kvapas taps aštresnis nei iki tol. Kartais (ypač primaitinimo pradžioje) išmatose gali pasitaikyti nesuvirškinto maisto gabaliukai.

Kada verta sunerimti dėl tuštinimosi dažnumo?

Kūdikio tuštinimosi ritmas gali žymiai svyruoti. Daugelis krūtimi maitinamų naujagimių tuštinasi po kiekvieno ar beveik kiekvieno maitinimo. Normalu, jei po vieno maitinimo naujagimis pasituština ir daugiau negu vieną kartą. Pirmąsias 6 gyvenimo savaites naujagimis gali tuštintis šešis ar daugiau kartų per parą. Kita vertus, kai kurie žindomi naujagimiai tuštinasi tik kartą per kelias dienas ar net savaitę (ypač sulaukę dviejų savaičių ir vėliau). Jei kūdikis (vyresnis nei 1 mėn.) visais kitais atžvilgiais sveikas, normalu, net jei tuštinasi kartą per 7-10 dienų. Mamos pieno sudėtis yra unikali, todėl jame esančios maisto medžiagos kūdikio žarnyne įsisavinamos beveik 100 proc. Su išmatomis pasišalina tik nesuvirškinti likučiai, žarnų epitelio ląstelės ir bakterijos. Jei išmatos minkštos, kūdikis tuštinasi lengvai, be didelių pastangų, jei jis guvus ir gerai jaučiasi - vadinasi, toks retesnis tuštinimasis jam yra normalus.

Pieno mišiniais maitinami naujagimiai tuštinasi nuo vieno iki keturių kartų per parą. Tačiau svarbu žinoti, kad pieno mišiniu maitinamas kūdikis kasdien gali tuštintis ir mažiau nei 1-4 kartus. Išmatos būna nuo geltonos iki rusvos spalvos, yra tvirtesnės, kietesnės nei žindomo kūdikio. Išmatos būna ir stambesnės, kitokio kvapo, lyginant su žindomų kūdikių.

Nesvarbu, kokiu būdu maitinate kūdikį, visiškai normalu ir tikėtina, kad mažyliui sulaukus 6-8 savaičių tuštinimosi dažnis gerokai sulėtės.

Išmatų spalvos ir konsistencijos pokyčiai: ką jie reiškia?

Kūdikio išmatų spalva nuolat keičiasi, o tėveliai jas stebi ir nerimauja. Tačiau dažniausiai nerimauti nėra ko. “Išmatų spalva paprastai priklauso nuo maisto apdorojimo kūdikio organizme laiko ir virškinamuoju traktu slenkančios tulžies”, - sako B. Steinmetzas. Geltonos išmatos reiškia, kad pienas greitai slenka kūdikio virškinamuoju traktu. Kai šis procesas sulėtėja, išmatos tampa žalios. Daugelis tėvų, pamatę žalsvus kakučius, sunerimsta, tačiau be reikalo. Kai maistas juda dar lėčiau, išmatos nusidažo ruda spalva. “Pienas naujagimių organizmais slenka labai greitai, todėl jų išmatos dažnai būna geltonos”, - sako B. Steinmetzas.

Žalios išmatos

Gali atsirasti dėl kelių priežasčių. Jei kūdikis maitinamas geležimi praturtintais pieno mišiniais, išmatos dažnai būna tamsiai žalios. Taip pat žalios išmatos gali signalizuoti apie nepakankamai suskaldomą karvės piene esantį cukrų arba dėl to, kad kūdikis gauna per daug „pradinio“, lieso pieno ir nepakankamai riebalų. Kai maistas juda dar lėčiau, išmatos nusidažo ruda spalva.

Gleivės išmatose

Gleivės gali rodyti žarnyno uždegimą, maisto alergiją arba netoleravimą (ypač karvės pieno baltymui). Taip pat gleivių gali atsirasti dygstant dantukams, kai pagausėja seilėtekis ir kūdikis nuryja dalį seilių. Gleivės gali rodyti žarnyno uždegimą, maisto alergiją.

Juodos išmatos

Po mekonijaus fazės, jei kūdikis nevartojate geležies papildų, juodos išmatos gali rodyti kraujavimą virškinamajame trakte. Taip pat jos gali būti dėl vartojamų geležies preparatų. Juoda spalva praneša apie suvirškintą kraują. Jei nemanote, kad juodos išmatos atsirado iš to, ką valgėte, turite pasikalbėti su gydytoju. Išmatos, kurios atrodo kaip derva, dažnai yra kraujavimo iš virškinimo trakto požymis.

Baltyvos, pilkos ar baltai gelsvos išmatos

Tokios išmatos gali rodyti sutrikusią kepenų funkciją arba tulžies latakų problemas, kai medžiagos blogai virškinamos ir įsisavinamos. Baltos išmatos gali rodyti infekciją arba problemas su tulžimi - virškinimą skatinančiu sekretu, kurį gamina kepenys. Jei kūdikis tuštinasi labai šviesiomis ar net baltos spalvos išmatomis, jam prastai auga svoris, vaikas yra vangus. Rimtą patologiją reikia įtarti, jeigu vaikas tuštinasi labai šviesiomis ar net baltos spalvos išmatomis, jam prastai auga svoris, vaikas yra vangus.

Raudonos išmatos arba kraujo siūleliai

Tai gali reikšti uždegimą žarnyne, alerginę reakciją į maistą arba tiesiog smulkią analinės angos įtrūkimą, atsiradusį dėl vidurių užkietėjimo. Jei išmatose matyti kraujo priemaišų, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Raudona spalva praneša apie šviežią, kuris gali tekėti iš gaubtinės ar tiesiosios žarnos. Jei tualete pamatysite raudonas ar rausvas išmatas, nesijaudinkite iš karto. Pirmiausia paklauskite savęs, ar pastaruoju metu valgėte raudono maisto. Jei nemanote, kad jūsų mityba yra priežastis, raudona spalva, kurią matote, gali būti kraujas.

Kūdikio diegliai ir vėmimas

Kūdikio virškinimo sistemos ypatumai gali lemti ir kitus nemalonius reiškinius, tokius kaip diegliai ar atpykinėjimas. Kūdikiai dažnai atsirūgsta valgydami ar iš karto pavalgę. Šiuo atveju patariama daryti pertraukas maitinimo metu ir leisti mažyliui vieną ar kelis kartus atsirūgti. Kai kūdikis vemia keletą kartų dienos bėgyje, tai gali sąlygoti kai kurios medžiagų apykaitos ligos.

Kūdikio diegliai arba kolikos - tai būklė, kai pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikis pernelyg daug, t. y. ilgiau nei 3 val. per parą, verkia be aiškios priežasties. Verksmas kolikos metu yra garsesnis, intensyvesnis, aukštesnių tonų, lyginant su įprastu kūdikio verksmu. Verkdami jie prisiryja oro, jiems pučia pilvą. Verksmo metu pilvukas gali būti įtemptas ir gurguliuoti, nugara išriesta lanku, kojos pritrauktos prie pilvo ar ištiestos, pėdos šaltos, sugniaužti kumščiai, įtemptos ištiestos rankos. Paprastai dėl kolikos kenčiantys smarkiai verkiantys kūdikiai yra sveiki, jie gerai valgo ir auga.

Viduriavimas kūdikiams: priežastys ir kada kreiptis į gydytoją

Viduriavimas kūdikiams yra gana dažnas reiškinys, kuris gali sukelti nerimą tėvams, tačiau daugeliu atvejų jis nėra rimtos sveikatos problemos požymis. Viduriavimas pasižymi vandeningomis, dažnomis išmatomis ir gali rodyti infekciją ar kitą sveikatos sutrikimą.

Dažniausios viduriavimo priežastys:

• Infekcijos: Virusai (pvz., rotavirusas), bakterijos ar parazitai.
• Mitybos pokyčiai: Staigus perėjimas prie kieto maisto ar tam tikrų maisto produktų įvedimas.
• Antibiotikų vartojimas: Gali sutrikdyti žarnyno mikroflorą.
• Alergijos ir netolerancijos: Alergija karvės pieno baltymams, laktozės netoleravimas.

Viduriuojant kūdikis gali pradėti tuštintis ženkliai dažniau nei įprasta, išmatos gali turėti aštrų ir nemalonų kvapą, pakisti jų spalva. Taip pat viduriavimas dažnai lydimas kitų simptomų, tokių kaip pilvo skausmas, dirglumas, prastas apetitas, nuovargis ar vėmimas.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

• Jei pasireiškia dehidratacijos požymiai (rečiau šlapinasi, sausos burnos gleivinės, neverkia ašaromis, vangumas).
• Jei išmatose matomas kraujas.
• Jei viduriavimas trunka ilgiau nei 1-2 dienas ir kūdikio būklė blogėja.
• Jei vaikas karščiuoja (aukštesnė nei 38°C temperatūra).
• Jei viduriavimą lydi dažnas vėmimas.
• Jei pasireiškia stiprus pilvo skausmas ir pilvo pūtimas.
• Jei kūdikis atsisako valgyti ar gerti.

Kaip padėti kūdikiui namuose viduriuojant?

• Užtikrinkite pakankamą skysčių kiekį. Jei kūdikis maitinamas motinos pienu, svarbu jį dažniau žindyti. Jei kūdikis maitinamas mišiniais, gydytojas gali rekomenduoti specialius elektrolitų tirpalus.
• Atidžiai stebėkite mitybą. Venkite vaisių sulčių, riebaus maisto ir produktų, turinčių daug skaidulų. Rinkitės lengvai virškinamą maistą, virtą garuose ar troškintą.
• Laikykitės tinkamos higienos. Po kiekvieno sauskelnių keitimo kruopščiai plaukite rankas. Reguliariai sterilizuokite maitinimo buteliukus ir žindukus.

Vidurių užkietėjimas kūdikiams

Vidurių užkietėjimas kūdikiams pasitaiko rečiau, ypač jei jie žindomi. Požymiai gali būti: pastebimai retesnis tuštinimasis, pastangos tuštinantis (stiprus stuksenimas, stenėjimas), kietos išmatos, pilvo skausmas, neramumas, irzlumas, prastas apetitas ir miegas. Jei kūdikis tuštinasi rečiau, bet be didelių pastangų, išmatos yra „košelės“ konsistencijos, viduriukai yra normalūs. Vidurius minkština džiovintos slyvos, obuoliai, pakankamas skysčių kiekis. Jei kūdikis linkęs rečiau tuštintis, papildomą maitinimą pradėkite nuo vaisių tyrelės, pvz., slyvų, obuolių, vėliau į racioną įtraukite kriaušių, abrikosų, pasiūlykite saldžiųjų bulvių (batatų).

Kūdikio gelta

Kūdikio geltonos akys ar oda gali sukelti tėvams nerimą. Gydytojos teigimu, gelta gali būti fiziologinė bei sukelta išorinių ar vidinių veiksnių. „Gelta - tai ligų simptomas, kai akių odenos, oda nusidažo geltona spalva. Taip atsitinka, kai padidėja bilirubino koncentracija kraujyje. Tokiu atveju pagelsta akys, galvos oda, liemuo, galūnės. Naujagimių gelta, kuri atsiranda 3 gyvenimo parą ir trunka iki 2 sav., greičiausiai yra fiziologinė. Didesnis bilirubino kiekis gali būti ir dėl infekcijos, kraujo grupių nesuderinamumo, hematomos ir kitų ne tokių populiarių priežasčių. Retais atvejais negydoma sunki gelta gali sukelti negrįžtamus neurologinius pokyčius, taip vadinamą branduolinę geltą. Siekiant to išvengti naujagimiai, pagal indikacijas, gydomi vadinamąja „mėlyna“ šviesa.

Geltą galima vadinti patologine, jei ji pasireiškia jaunesniam nei 2 dienų vaikui arba trunka ilgiau nei 14 dienų. Rimtą patologiją reikia įtarti, jeigu vaikas tuštinasi labai šviesiomis ar net baltos spalvos išmatomis, jam prastai auga svoris, vaikas yra vangus. Jei pastebėjote šiuos požymius, tada būtinai kreipkitės į vaikų gydytojus, gastroenterologus.

Jei geltos forma yra labai lengva, gelsvas odos atspalvis gali būti sunkiai įžvelgiamas. Jei gelsvas odos atspalvis ryškėja, apima vis didesnius plotus, kūdikis atrodo vangus, prastai valgo, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytojus.

Pradėkite žindyti vos gimusį vaikelį ir žindykite jį taip dažnai, kaip prašo, bet ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą (t.y. Kai sakoma, kad pirmieji mažylio mėnesiai sukasi apie sauskelnių turinį, maitinimus ir miegelius tai iš dalies yra tiesa. Na, kūdikystė tikrai nėra vien apie rutiną, bet mažylių sauskelnių turinys išties yra svarbu. Nuo pat gimimo. Pirmieji pasituštinimai yra vadinami mekonijumi. Jis sudarytas iš nurytų vaisiaus vandenų, gleivių, odos ląstelių, plaukelių (lanugo), todėl neturi kvapo. Mekonijus yra žalsvai rudas/juodas, labai tąsus ir tikrai sunkiai nuvalomas. Mekonijaus pašalinimui labai svarbus priešpienis, kuris (be visų kitų naudingų savybių) veikia kaip laisvinamasis. 10-14 parą prasideda žarnyno kataras - išmatos tampa vandeningos, savito „rūgštaus“ kvapo, grūdėtų garstyčių konsistencijos (su nesuvirškinto baltymo gumulėliais). Žindomas mažylis iki 6 savaičių turi pasituštinti bent 2-4 kartus per parą.

Vaikai negimsta su naudojimo instrukcijomis, bet palieka ženklų, iš kurių galime spręsti apie jų sveikatą. Naujai iškepti tėveliai daug laiko praleidžia bandydami iškoduoti sauskelnėse paliktas žinutes - kitaip tariant, spėlioja, ką apie jų vaiko sveikatą sako išmatų kiekis, spalva ir konsistencija. Tad ką sauskelnių turinys byloja apie mažylio sveikatą? Kada vertėtų susirūpinti? Pažiūrėkime, ką apie tai kalba specialistai.

tags: #naujagimio #geltonos #ismatos

• Nuo kada duoti čiulptuką
• Visas vadovas apie Liepkalnio pramogas vaikams
• Kūdikių pasaulio suvokimas
• Sveika mityba nėštumoje
• Iššūkiai rengiant ikimokyklinio ugdymo programas