Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas pokyčių ir naujų iššūkių. Tam, kad šis laikotarpis praeitų sklandžiai ir saugiai tiek mamai, tiek vaisiui, itin svarbu atlikti tam tikrus tyrimus ir laikytis rekomendacijų. Įvairios infekcijos nėštumo metu kelia pavojų tiek mamai, tiek jos vaisiui.
Infekcijų tyrimai nėštumo metu
Siekiant užtikrinti optimalią nėštumo eigą ir vaisiaus sveikatą, rekomenduojama atlikti šiuos svarbius infekcijų tyrimus:
Toksoplazmozė (Toxoplasma gondii IgG ir IgM)
Toksoplazmozė - tai pavojinga liga, kurią platina katės. Pagrindiniai toksoplazmozės infekcijos šaltiniai yra užteršta aplinka ir nepakankamai termiškai apdorota mėsa. Nors dažniausiai infekcija pasireiškia švelnia forma, nėščiosioms ji itin pavojinga, nes gali būti perduota vaisiui per placentą. Didžiausias pavojus vaisiui kyla nėštumo pradžioje - galimas savaiminis persileidimas, o gimusiam kūdikiui - smegenų vandenė, aklumas bei kurtumas. IgM antikūnų tyrimas padeda nustatyti, ar naujagimis užsikrėtė, o IgG avidiškumo tyrimas - kaip seniai įvyko užsikrėtimas.
Raudonukės virusas (Raudonukės viruso IgG)
Raudonukė - tai virusinė liga, kurią nėštumo metu persirgusi motina gali perduoti vaisiui, sukeldama apsigimimus: smegenų pažeidimus, širdies defektus, aklumą bei kurtumą. Pirmosiomis 20 nėštumo savaičių infekcija gali padidinti persileidimo riziką. Raudonukės viruso IgG tyrimas atliekamas imuniteto įvertinimui arba aktyvios ligos diagnozavimui.
Citomegalovirusas (CMV IgG ir IgM)
Citomegaloviruso infekcija nėštumo metu yra itin pavojinga vaisiui, ypač jei užsikrėtimas įvyksta pirmosiomis savaitėmis. Naujagimių CMV infekcija gali pasireikšti kepenų ir blužnies padidėjimu, bėrimu bei centrinės nervų sistemos pažeidimais. CMV tyrimo rezultatai (IgG+/IgM-, IgG-/IgM+, IgG+/IgM+, IgG-/IgM-) padeda nustatyti infekcijos aktyvumą ir galimą riziką vaisiui.
Chlamydia trachomatis
Chlamydia trachomatis yra lytiniu keliu plintanti liga, kuri nėštumo metu gali sukelti priešlaikinį gimdymą ar vaisiaus dangalų plyšimą. Naujagimiai gali susirgti konjunktyvitu ar aspiracine pneumonija.
B grupės beta hemolizinis streptokokas
Ši infekcija gali sukelti sepsį, pneumoniją ar meningitą. Nėščiosioms ji gali pasireikšti besimptome bakteriurija ar cistitais, kurie vėliau gali komplikuotis inkstų uždegimu.
Vėjaraupių virusas (Vėjaraupių viruso IgG)
Vėjaraupiai nėštumo metu gali sukelti pavojingą pneumoniją motinai. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu užsikrėtimas gali lemti įgimto vėjaraupių sindromo išsivystymą vaisiui (odos, akių pažeidimai, galūnių hipoplazija). Vėjaraupių viruso IgG tyrimas atliekamas imuniteto įvertinimui arba aktyvios ligos diagnozavimui.
Ureaplasma urealyiticum ir Ureaplasma parvum
Šios bakterijos, nors dažnai besimptomės, nėštumo metu gali sukelti priešlaikinį gimdymą ir vaisiaus vandenų plyšimą. Infekcijos perdavimo vaisiui tikimybė svyruoja nuo 18% iki 88%.
Hepatitas B (HBsAg)
Virusinis hepatitas B gali būti perduotas iš motinos vaikui net 90% atvejų, jei nenaudojama tinkama imunoprofilaktika. Perdavimas gali įvykti gimdoje, gimdymo metu arba po gimimo. Antroje nėštumo pusėje HBV gali komplikuotis ūminiu kepenų nepakankamumu.
Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV 1/2 ir 0 tipo antikūnai)
ŽIV gali būti perduotas vaisiui nėštumo metu, gimdant ar žindant. Rizika siekia 25-30% nemaitinant krūtimi ir 40% žindant. Didesnė rizika kyla, jei moteris ŽIV užsikrėtė nėštumo metu.
Sifilis (RPR ir TPHA tyrimai)
Sifilis - tai lytiniu keliu plintanti bakterinė infekcija. Nėščiosios, sergančios ankstyvuoju sifiliu ir negydomos, 70-100% užkrečia naujagimį. Sifiliu užkrėstas naujagimis gali turėti įvairių sveikatos problemų, o įgimto sifilio požymiai atsiranda per pirmuosius mėnesius.
Mityba ir skysčiai nėštumo metu
Mityba nėštumo metu turėtų būti visavertė ir subalansuota. Duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės turėtų sudaryti mitybos pagrindą, nes juose gausu skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Ypač svarbi folio rūgštis, kurios gausu žaliose daržovėse. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (geležies šaltinis), žuvies (omega 3 riebalų rūgštys), pieno produktų (kalcio šaltinis).
Svarbu: Nėštumo metu negalima laikytis dietų ar riboti maisto kiekio. Tačiau ir „valgyti už du“ nereikėtų, nes tai didina komplikacijų riziką. Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml skysčių, geriausia - paprasto geriamo vandens.
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotos mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys, dėl sunkiųjų metalų kaupimosi, rekomenduojamos ne dažniau nei kartą per savaitę.
Kofeinas, vitaminai ir maisto papildai
Leistina paros kofeino norma nėščiosioms neturėtų viršyti 200 mg (1-2 puodeliai kavos). Svarbu žinoti, kad kofeino yra ir arbatoje, šokolade. Per didelis kofeino kiekis gali padidinti persileidimo riziką.
Folio rūgštis: Rekomenduojama vartoti 400 μg per parą bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių, o PSO rekomenduoja tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Folio rūgštis svarbi vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai.
Kalcis: Nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą.
Vitaminas D: Skiriamas nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore ar vartoja mažai šio vitamino turinčių produktų.
Geležis: Geležies preparatai skiriami esant mažakraujystei, kuri nėštumo metu pasireiškia itin dažnai.
Polivitaminai: Skiriami, kai mityba nepakankama, yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar sulėtėjęs vaisiaus augimas.
Magnis: Skiriamas esant mėšlungiui.
Vitaminas C: Rekomenduojama paros dozė - 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. Geriau vartoti maisto produktus, turinčius vitamino C (brokoliai, braškės, pomidorai, citrusiniai vaisiai), nei tabletes, nes didelės vitamino C dozės gali didinti inkstų akmenų susidarymo riziką.
Vaistai nuo skausmo ir žalingi įpročiai
Daugiau nei 60% moterų nėštumo metu vartoja vaistus nuo skausmo savarankiškai. Tačiau tam tikri analgetikai (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas) gali padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Kai kuriuos vaistus nuo skausmo galima vartoti tik gydytojui paskyrus.
Svarbu: Nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui.
Žalingų įpročių, tokių kaip alkoholio vartojimas, būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant. Alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus alkoholio sindromą ir kitus vystymosi defektus.
Fizinis aktyvumas ir kelionės
Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Naudingi Kėgelio pratimai, vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Svarbu nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti pratimus, apimančius gulėjimą ant nugaros. Rekomenduojama vengti mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis.
Svarbu: Prieš pradedant mankštintis, individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su gydytoju.
Nėščioms moterims, neturinčioms komplikacijų, kelionės paprastai didesnės rizikos nesukelia. Saugiausia keliauti antroje nėštumo trimestrą, tačiau prieš kelionę būtina pasitarti su gydytoju. Skrydžiai lėktuvu nėra pavojingi, tačiau ilgi skrydžiai (virš 4 valandų) didina giliųjų kojų venų trombozės riziką. Rekomenduojama dėvėti kompresines kojines, gerti daugiau vandens ir judėti.
Saulė ir karštis
Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, tačiau svarbu nesimėgauti saule per ilgai, ypač kaitriausiomis valandomis (nuo 11 iki 17 val.). Nėštumo metu oda tampa jautresnė, todėl rekomenduojama būti saulėje tik iki 11 ir po 17 valandos.
Perkaitimas nėštumo metu yra pavojinga būklė. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Plaukiojimas baseine yra naudingas, tačiau užsiėmimai neturėtų trukti ilgiau nei 45 minutes. Pastebėjus pykinimą, perkaitimo simptomus ar kitus neįprastus požymius, plaukimą reikia nedelsiant nutraukti.
Miego kokybė ir emocinė būklė
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Norint pagerinti miego kokybę, svarbu stengtis gultis ir keltis tuo pačiu metu, prieš miegą pasivaikščioti lauke, klausytis ramios muzikos, medituoti. Prieš miegą nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Miegamajame turėtų būti vėsu ir gaivu.
V. Uzelienė pabrėžia, kad nemigos priežastys gali būti susijusios su stresu ir nerimu dėl gimdymo ar būsimos motinystės. Rūpesčius rekomenduojama užsirašyti, kad būtų lengviau rasti sprendimus.
Emociniai svyravimai nėštumo metu yra normalūs. Hormonų lygio pokyčiai, fiziniai kūno pokyčiai gali turėti įtakos nuotaikai ir savivertei. Nėštumo metu sustiprėja nerimo ir baimės sistemos. Svarbu atsiminti, kad nėštumas yra pereinamasis etapas, ir svarbu rasti savo atsipalaidavimo būdus: muzikos klausymasis, meditacija, joga, bendravimas su artimaisiais.
Diastazė nėštumo metu - kas tai yra ?
Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, visada kreipkitės į gydytoją.
tags: #nano #antitoxin #vartojimas #nestumo #metu
