Jonas Nainys, vienas garsiausių Lietuvos didžėjų, dalijasi savo įžvalgomis apie tėvystę, viešumą ir santykių puoselėjimą. Augdamas jis buvo smalsus vaikas, lankęs įvairius būrelius gimtajame Pasvalyje. „Buvau geras vaikas. Bet šešiolikos pradėjau rūkyti. Kai mama sužinojo, pasakė, kad manim labai nusivylė. Nuo tos dienos nerūkau cigarečių“, - pasakoja J. Nainys.
Jo nuomone, vaikus auginantys tėvai daro vieną didelę klaidą - praleidžia per mažai laiko su savo atžalomis. Kai kurie garsūs tėvai bando „išgelbėti“ vaikus nuo žinomumo, slepia juos nuo gerbėjų, tuo tarpu kiti nuo pat gimimo dalijasi jų nuotraukomis ir auginimo džiaugsmais socialiniuose tinkluose, paversdami juos kone didesnėmis žvaigždėmis už save.
„Manau, nėra teisingo ar blogo tėvelio šiuo klausimu. Jei jie yra sąmojingi ir įvertina, kad tai vaikui nepakenks, o jį apsaugos ir duos patirties - tiek viešumas, tiek santūrumas yra gerai. Turbūt svarbiausia yra stengtis suprasti, kas tavo vaikui patinka ir tik tada įvertinti savo veiksmus“, - įsitikinęs radistas.
Jonas Nainys parengė atsakymus į dažniausiai vaikus kamuojančius klausimus:
- - Kodėl reikia apsirengti apatinius rūbus, jei jų vis tiek nesimato? Ir kodėl mama renkasi kuo gražesnius apatinius, o juos mato tik ji viena?
Tai yra svarbi stiliaus detalė tiek berniukui, tiek mergaitei. Bėgant metams suprasit. - - Kodel mergaitės neturi pimpaliuko? Ar nulūžo?
Jokiu būdu. Mergaitės turi kai ką kitą. Todėl mergaitės ir skiriasi nuo berniukų. - - Ką reiškia pasakymas „mes negalime sau to leisti“?
Reiškia, kad Playstation'o dar truputį reiks palaukti. - - Kodėl tėvai vaikams neduoda mobilių telefonų, nors patys tai nepakelia nuo jų akių?
Vieni duoda, kiti ne. Tėveliai nori, kad jų vaikai geriau nepakeltų akių nuo žaidimų su kitais vaikais. - - Kodėl sisiukas geltonos spalvos?
Reiškia, kad esi labai sveikas. Ir taip turi būti. - - Kodėl vienus žmones mylime, o kitų nemėgstame?
Amžinas klausimas, į kurį atsakymo taip lengvai negausi. Geriausia yra labai mylėti savo artimą, o svetimą gerbti ir jei reikia - jam padėti. - - Kaip aš patekau į mamytės pilvą?
Tėtis tave ten paslėpė. - - Kodėl lietus krenta lašeliais ir ilgai, o ne kriokliais ir greitai?
Nes lietus krenta iš labai aukštai. - - Kuo skiriasi žodžiai „mylėti“ ir „mylėtis“?
Viena „S“ raide. - - Ar galima gyvenimą apversti aukštyn kojomis? Kur jo kojos?
Aukštai. Geriau, kai kojomis sieki žemę ir stovi ant jos tvirtai. - - Iš kur ateina mintys?
Iš ten, kur tu esi. - - Sako, kad laikas eina ar bėga, kur jis bėga?
Kai skubi gyventi - jis bėga. - - Kiek yra „daug“?
Devyniolika Playstation'ų su dviem šimtais žaidimų. - - Kodėl dantys iškrenta ir išauga nauji, o kitos kūno dalys ne?
Plaukai ir nagai irgi išauga. Dantukai kol esi dar mažiukas turi atsinaujinti. - - Kaip trūksta kantrybė?
Kai tėvai neleidžia žaisti kompiuteriu? - - Kodėl mama skutasi kojas, o tėtė ne?
Yra tėčių, kurie irgi skutasi. - - Kas rodoma filmuose, kurių man žiūrėti neleidžiama?
Bet tu juk vis vien pažiūri? - - Ką reiškia suaugusių dažnai kartojamas žodis „fak“?
Fu Ai Kaka - - Kodėl už pinigus negalima nusipirkti daugiau pinigų?
Galima, jei turi verslininko gyslelę. - - Kas yra panponas (tamponas) ir kam jis užkimšti naudojamas?
Tik moterys gali atsakyti į šį klausimą.
Išbandymai ir branda santykiuose
Simona ir Jonas Nainiai, nors ir atrodo laimingi, patyrė ne vieną išbandymą. Jų meilės istorija prasidėjo prieš trylika metų pažinčių svetainėje. Po kurio laiko Jonas, supratęs, kad jausmai išblėso, Simoną paliko. „Jeigu reikėtų atsukti laiką atgal, tai tai reikėtų pakartoti. Aš visada žinojau, bet Jono galvoje susidėliojo viskas taip, kaip turi būti. Jis buvo skyrybų iniciatorius ir jam reikėjo susivokti, ar aš tikrai esu tas žmogus, su kuriuo jis nori nugyventi visą gyvenimą“, - sako Simona. Šios trumpalaikės skyrybos porai padėjo suprasti vienas kito svarbą.
Daugybė veiklos, beprotiškas tempas, kelionės ir vakarėliai turėjo pasekmių. Simonai po vakarėlių publikuojamos Jono nuotraukos su merginomis kėlė pyktį. „Niekada dėl santykių krizės arba skyrybų nebūna vieno kalto. Tai padaro abu žmonės“, - pripažįsta Simona.
Nainiai sako, kad sėkmė ir pripažinimas nebuvo dangaus malonė, o tai, ką turi, susikūrė patys. Nors atrodo šiuolaikiški, santykius grindžia įprastomis vertybėmis. „Abu žmonės turi stengtis vienas dėl kito. Visko būna, matome - meilė baigėsi, žmonės nesutaria, neranda sprendimo net kažkur eidami gauti pagalbos, mato, kad nugyvens visą gyvenimą ir sakys - „nugyvenau nelaimingą gyvenimą, nes šeimoje buvau nelaimingas“. Tokiu atveju, manau, neverta žmonėms kartu gyventi“, - teigia Jonas.
Jie pripažįsta esantys skirtingi: Simona - „degtukas“, o Jonas - „ramybės įsikūnijimas“. Tai padeda vienam iš kito nuolat mokytis. Simona išmoko ramiau reaguoti į netvarką, o Jonas stengiasi, kad namai būtų tvarkingi. „Jis toks yra, bandyti jį kažkaip pakeisti, prievartauti - ar jam bus malonumas grįžti į tokius namus? Jam čia bus katorga“, - apie Jono poreikius kalba Simona.
Prieš dvejus metus Simona jautėsi emociškai ir psichologiškai išsekusi nuo nuolatinio lėkimo. „Sėdėjau ant lovos ir verkiau, nes suprantu, kad, pavyzdžiui, man reikia į darbą, bet mano kūnas negali, aš esu išsunkta žmonių, nieko savo nebeturiu, viską išdalinau visiems kitiems ir nebesusirenku savęs“, - prisimena ji. Po ilgo savęs analizavimo, Simona priėmė siūlymą dalyvauti šokių projekte „Šok su žvaigžde“, kurioje jautėsi spindinti.
Jono Nainio kelias į viešumą
Jonas nuo vaikystės savimi nepasitikėjo, bijojo kalbėti viešai. „Aš turėjau labai didelę baimę kalbėti viešai. Labai norėjau tai daryti, atsistoti klasėje ir gražiais sakiniais sakyti tai, ką noriu, jaučiu, bet labai labai bijojau“, - pasakoja jis. Žavėjosi žmonėmis, galinčiais gražiai kalbėti viešai. Jo svajonė transliuoti savo mintis balsu išsipildė dirbant radijuje ir vedant televizijos laidas.
Kai atrodė, kad viskas klostosi puikiai, Jonas susidūrė su nemalonia situacija, kai vienas iš televizijos kanalų atsisakė jo paslaugų. „Visų pirma, reikia nieko nekaltinti dėl to, kas įvyko. Priimti taip, kaip yra, nes kaltė, kad esi galbūt negeras, arba pyktis ant žmogaus, kuris tave atleido, niekur nenuves. Tai nuves tiktai į destrukciją, savęs ėdimą“, - teigia jis. Tokiomis akimirkomis svarbu sau užduoti klausimus: „kokia yra mano asmenybė, kokios yra mano teigiamos savybės, ką aš per savo gyvenimą dar veikiau be to?“
Susidėliojęs savo pliusus ir minusus, Jonas ėmėsi muzikos kūrimo, investavo į viešbutį ir su kolega sumanė autorinę internetinę laidą.
Simonos kelias į drabužių kūrybą
Simonai, kaip ir Jonui, teko atsidurti ant kryžkelės. Ji norėjo sukurti savo prekės ženklą ir siūti drabužius. „Kai pamačiau, kiek yra audinių, man kilo mintis: jeigu aš mokėčiau siūti, žinai, kaip aš rengčiausi?“, - pasakoja Simona. Mokytis siūti pradėjo dėl savęs, neturėdama minčių apie verslą.
Pradžioje ji neretai pirmiausia išsiųsdavo apdarą užsakovui ir tik tuomet, jeigu jam patikdavo, prašydavo apmokėti. „Labai gerai atsimenu: nusifotografavau tuos drabuželius, susikabinau namuose, žiūriu prieš fotosesiją ir Jonui sakau: aš jų nefotkinsiu, nes jie visi labai negražūs, jų niekas nepirks ir jie yra visi labai blogi“, - prisimena Simona.
Jonas ją palaikė ir paskatino. „Ateinantį rudenį bus septyneri metai, kai Nainiai sukasi ne tik santuokos rate, bet ir sėkmingose veiklose“, - džiaugiasi Simona.
Simona atvirauja, kad yra savikritiška ir dažniausiai nežiūri laidų, kuriose filmuojasi. Ji buvo pavargusi nuo visko, nes yra perfekcionistė. „Mano didžiausia blogybė ta, kad esu perfekcionistė ir visada viską turiu padaryti gerai. Mano pozicija buvo tokia: „Viskas - tik dėl jūsų, o aš jau kaip nors.“ [...] Labai daug dirbau ir „subyrėjau“. Esu žmogus, kuris tiki tuo, ką galima paliesti. Man jokios jogos ar kvėpavimai neegzistavo, iki kol visai palūžau“, - pasakoja ji.
Ji suprato, kad reikia rūpintis savimi. „Dabar aš gyvenu fantastiškai. Labai geras posakis, kad nėra gyvenime svarbesnio žmogaus nei tu pati, kad ir kaip egoistiškai tai skambėtų. Tik aš pati esu atsakinga už savo laimę, sėkmę ir karjerą“, - kalbėjo Simona.
Simona Nainė nauju amplua – ieškos žinomų porų laimingų santykių receptų
Vaikų tema
Jonas ir Simona neretai sulaukia klausimų, kodėl dar neturi vaikų. „Mes jau turime vaikų - tris Maltos bišonus“, - juokauja jie. „Ateityje jų tikrai bus“, - surimtėja Simona. „Kol kas mes gyvename labai gerą gyvenimą. Kai kam atrodo, kad tai labai egoistiška, savanaudiška. Aš žinau, kad tai, kaip aš gyvenu dabar, man labai patinka. Vaikus be proto myliu. Tiek aš, tiek Jonas. Kada nors jų bus, tačiau dabar mudu esame nusprendę gyventi taip, kaip gyvename.“
Simona svarsto, kad jie gali būti pavyzdžiu šeimoms, kurios augina vaikus, nes turi stiprų ryšį su vyru. „Vaikai ateina į tavo gyvenimą, užauga ir išeina. Ir tada senatvėje lieki tu ir tavo vyras. Man labai svarbus ryšys tarp manęs ir mano vyro“, - teigia ji.
Nainiai yra svarsčiusi ir apie įsivaikinimą. „Aš netgi esu sakiusi, kad norėčiau turėti du savo vaikus ir paskui įsivaikinti“, - pasakoja Simona. Jie labiausiai norėtų dvynukų.
