Muzika - neatskiriama žmogaus gyvenimo dalis, tai specifinis žmonių bendravimo būdas ir procesas. Muzikos svarba labai didelė ir įvairi. Muziką pagimdė žmogaus poreikis grožiui, meniniams pergyvenimams, noras gėrėtis ir džiaugtis. Tačiau muzika ne tik tenkina žmogaus poreikius, ji turi nepaprastai didelę reikšmę ir jo auklėjimui, estetinių pažiūrų, jausmų, meninio skonio ugdymui, dvasiniam turtinimui, asmenybės formavimuisi.

Muzika ne tik auklėja, bet ir lavina žmogų. Muzikavimas, kokia bebūtų jo forma, reikalauja tikslios reakcijos, mąstymo, judesių koordinacijos. Nėra nė vienos disciplinos, kuri taip idealiai tiksliai mokytų suvokti laiko trukmę, garsų aukštį, tūkstančius garsų spalvų, dinaminę jų įvairovę. Tai žmogų daro jautresnį, pastabesnį kasdieniniame gyvenime, moko susikaupti, įsiklausyti į subtiliausius gamtos ir gyvenimo reiškinius, nepraeiti abejingai pro mus supantį nepaprastai įvairų ir spalvingų garsų pasaulį. Pagaliau pats brangiausias žmogaus turtas yra balsas, o dainavimas ypač jį lavina, stiprina, ugdo gražią ir melodingą kasdieninę kalbą. Bet kuris menas, o ypač muzika, veikia tiek žmogaus sąmonę, tiek ir jo pasąmonę, kuri yra kur kas jautresnė ir turtingesnė už sąmonę. Meninė veikla, būdama tiltu tarp abiejų, įgalina sąmonės šviesa apšviesti kai kurias tamsiąsias pasąmonės sritis, tuo darydami žmogų sąmoningesnį ir viduje turtingesnį. Ji ugdo vaikų estetinius bei dorovinius jausmus, plėtoja vaizduotę, veikia intelektą ir teikia kūrybinio stimulo. Muzikoje išsakytų išgyvenimų suvokimas padeda suprasti kitą žmogų ir įsigilinti į savo vidinį pasaulį. Pagaliau muzika yra tam tikra kultūros sritis, be kurios civilizuotas žmogus negali apsieiti.

Muzikinio ugdymo svarba ikimokykliniame amžiuje

Teigiama muzikinio ugdymo nauda asmenybės raidos vystymuisi neabejojama. Įrodyta, kad muzikos besimokantiems vaikams lengviau ir greičiau sekasi įsiminti mokyklose pateikiamą informaciją bei turinį, jų mokymosi rezultatai yra geresni nei mokinių, papildomai nelankančių muzikinių užsiėmimų. Muzikinis ugdymas tam labai padeda. Žmogus, turintis pakankamus muzikos klausymosi ir muzikavimo įgūdžius, darosi jautresnis subtiliam garsų pasauliui, todėl nevelka paskui save triukšmų šleifo, neteršia akustinės aplinkos.

Nėra vienintelio kelio į muzikos pasaulį. Žmonės, pajutę savyje galią ir norą būti tokiose kelionėse kitų vadovais, intuityviai renkasi savo širdžiai mielesnius kelius, takus arba takelius. Kaip tik tada jie lyg kompaso vedami nepasiklysta. Ar ne per daug vienapusiškai kalbama apie „gerus“ ir „prastus“ kelius į muziką? Sisteminamos ir deramai perteikiamos patirtys gali būti naudingos kad ir nepanašios.

Muzikinio ugdymo procese (sąveikoje) tarp ugdytojo ir ugdytinio atsiduria muzika. Muzika, kaip ir kitoks menas, nėra vien tik racionalistinės veiklos ir mąstymo produktas, joje koduojami tam tikri jausmai, dvasiniai ryšiai ir santykiai. Muzikinio ugdymo samprata remiasi bendrapedagogine ugdymo samprata. Muzikinis ugdymas, kaip ir bendrasis ugdymas, turi dvi ugdymo puses: 1) išorinius muzikinio ugdymo veiksnius ir 2) vidinius, t. y. ugdytinio bei ugdytojo, muzikinius dvasinius bei intelektinius veiksmus. Muzikos ugdymo centre yra ugdytinis. Jis yra muzikinio ugdymo objektas ir subjektas. Paprastai ugdymo objektu ugdytinio struktūroje, pasak Z. reprezentuoja kaip asmenybę, o tai, kas jį išskiria kaip individą, išmokusi priimti tam tikras žinojimo ir sugebėjimo vertybes. Kreipiamas dėmesys į ugdytinio mokymo(si), lavinimo(si) veiklos produktą, žinias, meninius gebėjimus.

Muzikinis ugdymas - tai estetinis - muzikinis ugdymas. Juo siekiama ugdyti muzikos sukeliamus estetinius jausmus, gerą muzikinį skonį, teigiamą santykį su grožio vertybėmis, kurias teikia rimtoji muzika. Tai meilės muzikai ugdymas. Pagrindine ir galutine muzikinio auklėjimo vertybe laikomas muzikos estetinės raiškos kaip savaiminės, savitikslės vertybės įvaldymas, pažinimas ir sąlyčio su šiomis vertybėmis intelektualinis bei estetinis džiaugsmas. Toks muzikinis ugdymas pasižymi spontaniškumu, jis „ištirpęs“ ugdytinių meninio lavinimo veikloje ir pasireiškia visų pirma tada, kai ugdytiniai, atlikdami muziką, pasiekia tam tikrą meninio tobulumo lygį. Mokantis muzikos, asmenybė ugdosi tada, kai jos santykis su muzika pasiekia tam tikrą estetinį lygį. Rimtosios muzikos teikiamą estetinį ir dvasinį malonumą reikia itin pabrėžti. Tai kelias į asmenybės vidinio pasaulio, dvasios turtinimą. Dvasingąjį, auklėjamąjį poveikį arba nuolatinę įtaką muzika daro tuomet, kai vaikas ją suvokia ir išgyvena, t. y. būdamas atitinkamai parengtas, geba jos vaizdus priimti, atlikti ją. Tačiau gebėjimai nėra duoti iš anksto, juos reikia ugdyti. Tai svarbi bet kurios muzikinės veiklos sąlyga. Taigi pastangos veikti asmenybės formavimą muzikos vertybių pagalba turi būti derinamos su atitinkamų gebėjimų tobulinimu.

Muzikos vaidmuo įvairiais amžiaus tarpsniais

Ne visi žmogaus amžiaus tarpsniai vienodai tinkami muzikiniams gebėjimams skatinti ir ugdyti. Vaikų imlų protą ir jautrią sielą veikia visas supantis pasaulis - matomi ir girdimi vaizdai, įvykiai, žmonių išgyvenimų išraiška meno kūriniuose bei įgyjamos žinios. Svarbų vaidmenį jų gyvenime vaidina ir muzika. Kai kurie tyrinėtojai teigia, jog paskutinis amžiaus tarpsnis, kada dar galima pažadinti ugdyti muzikinius gabumus, yra jaunesnysis mokyklinis amžius.

Embrionas nėra atsietas nuo išorinio pasaulio, gimimui vaisius ruošiasi iš anksto. Jo fizinis, jutimų (sensorinis) vystymasis neatskiriamai susijęs su motinos ir aplinkos poveikiais. Šioje vystymosi stadijoje labai jautrūs klausos jutimai. Vaisius gerai girdi motinos garsus: jos širdies plakimą, kalbėjimą, juoką, dainavimą, verksmą. Nustatyta, kad nėščios moterys turi polinkį klausytis muzikos. Geriausia, kai vaisius girdi ramią, lyrinę muziką: motinos lopšinę, ramias dainas.

Naujagimio smegenys esti jau susiformavusios, naujų ląstelių nebeatsiranda. Mažylis - labai imli ir gležna būtybė. Kūdikiai gana anksti skiria garsus ne tik jų tembro, dinamikos, bet ir aukštumo požiūriu. Jų didelės sensorinės galimybės. Žadinti mažųjų dėmesį garsui - vienas svarbiausių tėvų uždavinių. Įdėmiai klausydamiesi, grožėdamiesi garso spalvomis, ir mes patys nuteikiame mažylį. Jis ima kitaip žiūrėti į aplinką ir daug ką matyti ausimis.

Atsižvelgiant į vaikų psichiką, jų mąstymo išsivystymą bei sugebėjimus, muzikinę atmintį lavinti reikia jau ankstyvojoje vaikystėje. Kaip tik tada ryškiausiai atsiskleidžia individualūs mažylių savitumai, skirtingi charakterio bruožai, nevienodi atminties ypatumai. Šio amžiaus vaikai itin jautrūs, emocingi, jų išgyvenimai stiprūs. Sparčiai formuojasi jų emocinė atmintis. Tačiau jie dar nesuvokia savo išgyvenimų ir, žinoma, nemoka savo emocinės patirties įvardinti žodžiais. Suaugusieji padeda vaikui orientuotis savo jausmuose, juos valdyti. Taigi dirbant su mažaisiais ir norint nuosekliai, veiksmingai lavinti jų muzikinę atmintį, reikia skatinti kiekvieno mažylio individualias ypatybes - parinkti kuo įvairesnius būdus klausos, judesio, regos ar net uoslės aktyvumui lavinti.

Keturių metų vaikas pradeda išgyventi elementarius estetinius jausmus; nesunkiai skiria ir atitinkamai estetiškai reaguoja į melodingą, harmoningą ir chaotišką, netvarkingą garsų seką. Tuos išgyvenimus vaikai išreiškia ne kalba, o kūno judesiais. Motorikos sfera, glaudžiai susieta su vaiko emociniu gyvenimu, vaizduote, daiktiniu (vaizdiniu) mąstymu, itin svarbi muzikinio ugdymo požiūriu: čia itin daug erdvės judėjimui, su kuriuo pagalba vaikas pamažu vis labiau suvokia muzikos reiškiamą nuotaiką, veikėjų jausmus ir net dorovinių nuostatų pagrindus. Todėl ikimokykliniame amžiuje plačiai taikomi visų pirma tokie muzikinio ugdymo metodai, kurie sudaro sąlygas su vaiko judesių pagalba ugdyti jų muzikinę klausą, muzikalumą, tobulinti muzikos suvokimo, jos išgyvenimų kultūrą.

Vaiko balso aparatas yra labai trapus. Dėl jo formavimo pedagogui tenka labai didelė atsakomybės, todėl viena svarbiausių sąlygų - mokytoja pati turi taisyklingai kalbėti, dainuoti. Reikia nepamiršti, kad vaikams įgimta imituoti, mėgdžioti. Mokantis šiame amžiuje turi didelę reikšmę žaidimas. Žaidimas ir meninė veikla čia taip glaudžiai susiję, jog sunku išskirti, kur dar žaidimas ir kur jau meninė veikla, meninė kūryba. Jie geba ryškiai emociškai reaguoti į muziką. Vaikai lengvai, natūraliai ir taikliai įžvelgia muzikos bendrąjį pobūdį. Šio amžiaus vaikai greitai ir lengvai įsijaučia į mokytojo pasakojimą, dainuojamą ar klausomą muzikos kūrinį, paveikslą; jo judesiai emocingi, išraiškingi. Vaikui bręstant didėja teigiamų emocijų vaidmuo. Tad pagrindinę reikšmę, ypač mokant muzikos, turi malonių potyrių atmintis, kūno judesių patyrimas, vaizduotė.

Paaugliai lakios vaizduotės, lengvai emociškai pažeidžiami, dažnai jų proto sprendimai grindžiami emocinių poveikių pagrindu. Jaunuoliams(-ėms) itin rūpi žmogaus gyvenimo prasmė, vertybiniai požiūriai į pasaulį, žmogų, save; jie stengiasi suprasti moralines, psichologines savo ir kitų ypatybes. Grožinė literatūra, teatras, kinas tampa jų gyvenimo mokykla. Svarbu, kad šią mokyklą jie matytų ir geroje muzikoje, kaip žmogaus jausmų ir minčių, dvasinės kultūros filosofijos. Šiame amžiuje muzika itin gerai dera su žmogaus polinkiu į emocinę bei mąstymo anatomiją, į vertybinę bei moralinę autonomija.

Muzikinis ugdymas įvairiose institucijose

Vaikų ugdymą sąlygoja tam tikri veiksniai, kurie sudaro atitinkamą sistemą. Vaikų muzikiniu ugdymu rūpinasi įvairios institucijos (šeima, darželis, mokykla ir kitos visuomenės įstaigos). Vienos institucijos gali atlikti šių funkcijų daugiau, kitos mažiau. Tačiau visas jas jungia muzika, tampanti svarbiausiu veiksniu realizuojant šias funkcijas.

Šeima yra pirminė ir lemianti asmenybės ugdymą institucija, suteikiantį ir fizinį, ir psichinį jos pamatą. Šeimoje vaikas išmoksta kalbėti, mąstyti, susiduria su dorovine, estetine tautos patirtimi. Tik šeimoje augdamas vaikas per tėvų meilę, rūpinimąsi visais šeimos nariais, aukojimąsi kitų labui gauna tvirtus dorovinius pagrindus. Šeimoje girdimos liaudies pasakos, legendos, žaidimai, dainos atveda vaiką į estetinį tautos gyvenimo suvokimą. Šeima ypač svarbi normaliai vaiko raidai tiek ikimokykliniame, tiek mokykliniame amžiuje. Šiuo laikotarpiu (ypač iki trijų metų) vaikui būtina labai individuali fizinės ir dvasinės jo raidos priežiūra. Kas geriau už motiną kitus šeimos narius gali žinoti, ką jų mažylis paveldėjo iš savo tėvų ir protėvių, ką jame labiausiai reikėtų puoselėti, o ką slopinti. Visa tai lemia ir vaiko muzikinį ugdymą. Iš šeimos vaikas paveldi muzikinių gabumų užuomazgas, intelekt...

Individualus muzikos mokymas visada reiškia tiesioginį pedagogo priėjimą prie vaiko. Mokytojui lengviau per trumpiausią laiką suvokti konkretaus mokinio poreikius bei parinkti tinkamiausią mokymosi metodiką. Toks mokymasis labai tinka uždaresniems, jautriems mokiniams, taip pat ir hiperaktyviems vaikams, mat jie sulauks maksimalaus reikalingo pedagogo dėmesio pamokos metu.

Reikia atidžiai stebėti vaiką ir įsiklausyti į jo rodomą (nors ne visada) iniciatyvą. Tradiciškai populiariausi instrumentai - fortepijonas, kaip universalus muzikos mokymo įrankis, smuikas, fleita, gitara ar dainavimas. Tačiau kiti styginiai - violončelė, arfa, pučiamieji - trimitai, obojai, valtorna, mušamieji instrumentai-būgnai bei nepaminėti instrumentai taip pat puikiai tiks jaunesnio ir vyresnio mokyklinio amžiaus mokiniams mokantis muzikos. Svarbiausia - išdrįsti pradėti muzikuoti. Tai nepamainomas indėlis į harmoningos asmenybės ateitį.

Mokantis muzikos, asmenybė ugdosi tada, kai jos santykis su muzika pasiekia tam tikrą estetinį lygį. Muzikinis ugdymo paskirtis yra atverti moksleiviui muzikos pasaulį, jo vertybių sistemos prasmę kaip asmeninę dorovinę, socialinę ir kultūrinę vertybę. Tiesiogiai to galima siekti remiantis menine veikla, muzikos kūriniais, o ne pateikinėjant užduotis, skirtas lavinti specifinius atlikimo ar panašius įgūdžius. Taip suprantant muzikinį auklėjimą nesitenkinama juo kaip estetiniu, o siekiama prisidėti sprendžiant sudėtingiausią pedagoginį uždavinį - ugdyti Žmogų.

Muzikos ugdymo nauda ikimokyklinukams

• Daugiafunkciškumas: Mokymasis groti konkrečiu instrumentu, dainavimas lavina ne tik muzikinius, bet ir socialinio vaiko bendravimo su aplinka gebėjimus.
• Koordinacijos bei judesių motorikos gerinimas.
• Atminties lavinimas.
• Matematiniai bei intelektiniai gebėjimai: Muzikos menas turi aiškią struktūrinę ženklų sistemą, artimą matematikai.
• Savidisciplina.
• Muzikinis ugdymas glaudžiai susijęs su lingvistiniais gebėjimais. Ankstyvas muzikinis lavinimas teigiamai veikia smegenų centrus, atsakingus už kalbinės raiškos vystymąsi, skaitymo gebėjimus, padeda gydyti dislekciją.
• Motyvacijos ugdymas.
• Pasitikėjimo savimi ugdymas.
• Gerina socialinius įgūdžius.
• Gerina emocinę pusiausvyrą.
• Kūrybiškumo bei fantazijos ugdymas.

Muzika jaudina mažąjį klausytoją, sukelia atsakomąsias reakcijas, gyvenimiškas asociacijas. Vaikas mokosi išgyventi tai, kas pasakyta muzikoje. Ikimokykliniame amžiuje klostosi muzikinės kultūros pirmapradžiai pagrindai. Vaikai susipažįsta su muzikos kūriniais ir vadovaujant jų suvokimui, galima išugdyti paprasčiausius kultūringo klausymo įgūdžius.

Vaiko muzikalumui didelę įtaką daro ir jį supanti akustinė aplinka. Akivaizdu, jog nuolat trinksinčios durys, vienu metu veikiantys televizorius, magnetofonas ir radijo imtuvas, garsiai skambantys žmonių balsai mažina vaiko jautrumą subtiliam garsų pasauliui, taigi ir jo muzikalumą. Garsinė ekologija ir akustinė higiena - mums kiek neįprastos sąvokos, tačiau kiekvieno žmogaus akustinės higienos, garsinės savikontrolės įgūdžiai turėtų būti ugdomi nuo pat mažumės.

Pedagogai ir tėvai įvairiais amžiaus tarpsniais turi žadinti vaiko interesą muzikai, ugdyti jo muzikinius gabumus, suteikti muzikinių estetinių žinių, padėti išmokti tam tikrą kiekį muzikos kūrinių, lavinti muzikinius įgūdžius, per vaiko estetinį santykį su muzika, formuoti jo muzikinę estetinę sąmonę.

Kursinis darbas susideda iš šešių skyrių, pagrindinis skyrius - Muzikos svarba ugdant asmenybę, suskirstytas į tokius poskyrius: ugdymas ir asmenybė, muzikos reikšmė įvairiais amžiaus tarpsniais, muzikinis ugdymas ir muzikinis ugdymas įvairiose institucijose. Šiuose poskyriuose plačiau aptarsiu, kaip vyksta ugdymas ir kaip apibrėžiama “asmenybės” sąvoka, ko reikia, kad asmenybė ugdytųsi, kaip muzika padeda formuotis brandžiai asmenybei, ką lavina, ugdo įvairiais amžiaus tarpsniais (kūdikystėje, ankstyvojoje vaikystėje, pirmojoje vaikystėje, antrojoje vaikystėje, paauglystėje ir kt.), kaip muzikinis ugdymas veikia žmogų, kokios institucijos ir kaip padeda suvokti muzikos svarbą.

Kursinio darbo struktūra: Rašydami kursinį darbą peržiūrėkite ar jūsų darbe yra visos šios nurodytos dalys: titulinis lapas, turinys, įvadas, pagrindinė dalis, išvados, literatūra bei nurodyti priedai. Svarbiausia - pagrindinė dalis, kurioje turi būti atliekama mokslinės literatūros analizė. Šioje dalyje svarbu išnagrinėti numatytas darbo užduotis. Visus teiginius svarbu pagrįsti kitų autorių teiginiais - citatomis. Taip pat šioje dalyje aprašoma analitinė dalis - tyrimo metodai, tyrimo eiga, rezultatai, kurie lyginami su kitų autorių duomenimis. Aprašomas praktinis tyrimo rezultatų pritaikomumas, galimi ateities pokyčiai. Taip pat kursiniame darbe svarbu tinkamai suformuoti išvadas. Jos gali būti surašytos ir pagal išsikeltus darbo uždavinius. Išvados turi būti susijusios su tyrimo tikslu bei išsikeltais uždaviniais.

Literatūros paieška: Rašydami kursinį darbą naudokitės duomenų bazėmis. Jose sukaupta nemažai straipsnių. Dažnai ieškoma informacijos ir pasitelkiant interneto paieškos sistemomis. Darbą rašykite nuosekliai, logiškai. Jei dėl kažko nesate tikri, patikrinkite informaciją. Laikykitės kursinio darbo rengimo reikalavimų, primiršus citavimo, literatūros sąrašo pateikimo taisykles - pasitikslinkite. Viskas turi būti tvarkingai bei formaliai. Neplagijuokite ir nepateikite kito autoriaus minčių kaip savo. Turite perfrazuoti, kitu atveju - cituoti. Visada galite naudotis rasta informacija, pavyzdžiais, kurie užves ant kelio, tačiau rašyti turite patys.

tags: #muzikos #svarba #ikimokykliniame #amziuje #kursinis

• Priešmokyklinis ugdymas
• Tradicijos Kaziuko mugėje
• Žaisliniai virtuvės prietaisai
• Saugūs kilimėliai kūdikiams
• Sužinokite daugiau apie neišsivystantį nėštumą