Specialistai teigia, kad kuo anksčiau kūdikis supažindinamas su muzika, tuo geriau.
Tyrimų, kurie įrodytų muzikos naudą - apstu. Tarp jų nemažai ir tokių, kuriuose buvo tirtas ankstyvasis kūdikių muzikinis lavinimas ir muzikos nauda apskritai. Tyrėjų pastebėti rezultatai stebina - vaikai mokosi muzikos jau tada, kai pradeda funkcionuoti jų girdėjimo aparatas. O pakankamai girdėti vaikai moka jau itin anksti, nes klausa sėkmingai vystosi dar motinos įsčiose. Tą įrodo ne tik teigiamos pačių tėvų patirtys, stebint ir ugdant savo vaikus, bet ir rimti tyrimai.
Jau seniai buvo pastebėta, kad nuo pat mažumės vaikai reaguoja į girdimą muziką ir net parodo, kurios melodijos ar intonacija jiems labiau patinka. Jie labai anksti pradeda suvokti, kuo skiriasi tam tikra muzika, atlikti nesudėtingas muzikines užduotis ir dar labiau lavinti muzikinį suvokimą. Deja, visgi tyrimų, kuriuose būtų gilinamasi į dar ankstesnį muzikos poveikį bei muzikinį lavinimą, yra gan nedaug. Tik maža dalis tyrėjų buvo pasiryžę išsiaiškinti, ar dar negimęs kūdikis taip pat reaguoja į muziką ir ar ji gali turėti įtakos kūdikio intelektui bei klausai vėlesniame gyvenime.
Tad visai ne mitas tai, jog dar iki gimstant kūdikiui jam nemažai įtakos daro garsai, kuriuos jis išgirsta iš motiną supančios aplinkos. Besiformuojantis motinos pilve vaisius gali girdėti aplinkos garsus jau būdamas 16-os savaičių. Dar šiek tiek ūgtelėjus iki 24-os savaitės jau susiformuoja kūdikio ausytė.
Muzikos poveikis nėščiosioms
Daug mamų pradeda klausytis muzikos su savo atžala ar dainuoti savo vaikui dar jam tebeaugant įsčiose. Kai kurios iš jų tai daro tiesiog intuityviai, tačiau moksliniais tyrimais taip pat įrodyta, kad nėščių moterų dainavimas, klausantis tam tikrų dainų ar grojimas instrumentais yra itin naudingas.
Patirtos teigiamos emocijos nėštumo metu yra tiesiogiai susijusios su vaisiaus elgsena ne tik nėštumo metu, bet ir jam gimus, o užsiėmimų lankymas gali užkirsti kelią dideliam stresui. Tiriant emocinį tokių užsiėmimų poveikį išaiškėjo, kad tai padeda nėščiosioms sumažinti padidėjusį nervingumą ir gimdymo baimę, išgyventi teigiamas, džiaugsmingas emocijas. Net ir moterys, kurios muzikavo savarankiškai, o ne tam pritaikytuose centruose, lygiai taip pat jautė reikšmingus teigiamus pojūčius, tačiau juos dažniau patyrė užsiėmimuose besilankiusios nėščiosios.
Norint sumažinti stresą, gimdymo ar nėštumo problemas, itin svarbu palaikyti teigiamą moters emocinę būklę, nes tai yra smarkiai susiję. Tyrėjai jau yra pastebėję, jog nuolatinis stresas skatina hormono kortizolio išsiskyrimą. Kortizolis gali sumažinti organizmo atsparumą uždegimams, autoimuniniams susirgimams, alergijoms, astmai, lėtiniams skausmo sindromams ir gali sukelti imuninės sistemos disfunkciją. Be to, dėl gautos informacijos, išgirstų teigiamų nėščiųjų atsiliepimų, tokia muzikinė veikla skatina į nėštumą bei bendravimą su įsčiose tebeaugančiu vaiku įsitraukti ir vyrus.
Muzikos poveikis vaisiaus vystymuisi
Jau seniai buvo įrodyta, kad prenatalinis muzikinis ugdymas tiesiogiai prisideda prie augančio vaisiaus vystymosi, padeda pasiekti aukštesnį intelektą ir teigiamai veikia ankstyvą kūdikio motorinę koordinaciją. Iš tiesų ankstyvas muzikinis ugdymas yra labai svarbus, norint padėti vaikui vystytis.
Be to, tyrimai rodo, jog besimokantis groti kokiu nors instrumentu vaikas drauge gali patobulinti savo matematinius gebėjimus ir netgi akivaizdžiai pagerinti mokymosi rezultatus. Iš tiesų, siekiant, kad vaikas greičiau ir lengviau pasiruoštų mokyklai, muzikinis lavinimas taip pat yra itin svarbus.
Kaip muzika veikia negimusį vaiką?
Tačiau muzikiniai garsai - tai visų pirma harmonija. Panašiai muzikiniai garsai veikia ir žmogaus jausmus, emocijas, psichiką. Tokiu pat būdu muzika gali veikti ir dar negimusį vaiką. Muzikinė vibracija - tai lyg užkoduotos emocijos. Augantį ir besiformuojantį mažylį iš visų pusių veikia įvairūs garsai. Motinos įsčiose vaikas įgauna formas, užkoduotas tėvų genų. Muzika padeda jam harmoningai formuotis. Šis poveikis yra pats stipriausias iš visų veikiančių mažylio augimą ir vystymąsi poveikių.
Savaime suprantama, labai svarbu, kokie bus tie garsai, t. y. pirma informacija apie išorinį pasaulį. Jeigu šie garsai bus harmoninga muzika, vaikas įsčiose vystysis dvasiškai ir fiziškai harmoningai. Praleisti devyni mėnesiai be poveikio, formuojančio jo intelektinius, kūrybinius, muzikinius gebėjimus, bus negrąžinami. Kai vaikas gims, jį reikės tik tobulinti. Per garsą vyksta jo kontaktas su išoriniu pasauliu.
Pradedant nuo 20-24-osios nėštumo savaitės vaisius reaguoja į muzikinius tonus, prasiskverbiančius į gimdą, jeigu jų stiprumas viršija gimdos pagrindinį triukšmą. Daug muzikinių žanrų veikia vaikutį, nepriklausomai, ar tokią muziką mėgsta mama. Pavyzdžiui, vaikas labiau mėgsta klausytis klasikinės muzikos, liaudies dainų, senovės romansų bei operos arijų. Beveik visada negatyvias reakcijas jam sukelia ryškaus vienodo ritmo, didelio garso su žemo dažnio virpėjimu muzika (vibroakustinis poveikis). Negimęs vaikas pasirinktinai reaguoja į jam siūlomą muzikinę programą. Jos klausantis vaisiaus širdies plakimas tampa lygesnis, ramesnis, vaikas mažiau juda. Bacho ir Pergoleze muzika priverčia jį apmirti „polėkyje“. Šopenas nuteikia romantinei nuotaikai. Sunkaus roko muzika, atvirkščiai, daugumai negimusių vaikų sukelia neigiamas reakcijas: vaikai įsčiose pradeda neramiai, dažnai skausmingai, judėti. Jeigu jam patinka kokia nors ypač ritminga melodija, jis gali pradėti švelniai judėti.
Rekomendacijos nėščiosioms
Svarbu, kad muzika patiktų ir motinai, ir kūdikiui: jei motina jausis gerai klausydama pasirinktos muzikos, vaikas taip pat nepatirs streso. Rami muzika nėštumo metu užtikrins kūdikio ramybę jam gimus: būdamas pilve kūdikis ne tik girdi sklindančią muziką, bet ir ją atsimena. Klasikinė muzika - geriausia: ištirta, jog klasikinė muzika vaisių veikia geriausiai. Vivaldžio, Mocarto ir kitų klasikų kūriniai yra dinamiški, tiek intensyvūs, tiek ramūs. Mama turi ir pati dainuoti: motina turėtų dainuoti taip pat ir dar negimusiam vaikeliui. Kūdikis girdės ne tik iš išorės sklindančią mamos dainą, bet ir iš vidaus, per jos balso stygas, diafragmą atvirpančius tonus, kurie prisidės prie turtingos melodijos. Reikėtų vengti monotoniškų ar įkyrių garsų: kūdikius monotoniški ar įkyrūs garsai gali paveikti lygiai taip pat neigiamai, kaip ir suaugusius.
Pati efektyviausia priemonė, skatinanti bendravimą su būsimuoju kūdikiu, yra muzikos garsai, dainuojantis mamos balsas. Šiuolaikinėje praktikoje garso terapija nėščioms moterims yra pasiruošimo gimdymui dalis. Muzika gali sukelti skirtingą, ramybės ar sujaudinimo nuotaiką, gali padėti užmigti arba nuvesti į iliuzijų pasaulį. Populiarioji muzika tinka tiesiog poilsiui. Klausant klasikinės muzikos smagu vakarieniauti prie žvakių, ji kuria romantišką atmosferą.
Reikėtų išskirti muzikinius kūrinius, skirtus aktyviam klausymui kartu su vaiku. Tai Vivaldžio, Mocarto ir kitų klasikų muzika. Pavyzdžiui, viena muzikos dalis būtų greita, nuotaikinga, kita lėta, labiau padedanti pasinerti į apmąstymus. Klausykite kamerinių orkestrų su solo partijomis. Pasirinkdama repertuarą būkite išranki ir parodykite subtilų skonį. Aišku, šiuo atveju jums geriausia remtis specialistų, dirbančių su nėščiomis moterimis, patarimais.
Kai jūs klausotės muzikos, stebėkite, koks mažylio aktyvumas iš pradžių ir kaip jis keičiasi, pasikeičiant muzikai. Taigi net augalai ir gyvūnai jaučia garsų harmoniją. Ar tam tikra muzika nemaloni vaikui, mama iškart sužino pagal savo pojūčius.
Muzikos terapija
Muzikos klausymasis padeda ne tik atsipalaiduoti, bet ir nusiraminti, pagerinti miegą. Jei muzikos klausytume ryte, pasirinkę atitinkamą instrumentą, tempą, dažnį, greitesnė muzika suteiktų mums žvalumo, paruoštų darbui, pašalintų įtampą, būtų tarsi stimulas, kuris suintensyfina mūsų smegenis, padeda geriau atsibusti. Jei vakare klausytume raminančios muzikos, ši padėtų mums geriau išsimiegoti, nes veikia miego kokybę.
Kai klausomės muzikos, stresą imame įveikti: mūsų kvėpavimas, širdies plakimas sulėtėja, kraujyje vyksta pokyčiai. Be to, muzika padeda atsipalaiduoti ir atsiverti. Terapeuto skatinamas žmogus pradžioje būtų skatinamas atpažinti, kas su juo vyksta, kokie jo išgyvenimai, ką jis jaučia, kokios problemos. Tiesiog muzika užmezga pradinį kontaktą, ir tai gali vykti ne vieno terapijos seanso metu, ne per vieną kartą. O paskui jau, žinoma, viskas priklauso nuo nusiskundimų. Be streso, mes išgyvename ir nerimą, depresišką nuotaiką. Tai dažniausiai priklauso nuo mūsų minčių. Kai žmogus atsiveria, dėl muzikos jam lengviau kalbėti apie tas mintis ir savo jausmus bei išgyvenimus, tuo pačiu - kognityviškai keisti netinkamus ir klaidingus įsitikinimus ir skatinti keisti savo elgesį.
Žinoma, priklausomai net nuo instrumento parinkimo, nuo muzikos tempo, tai modeliuojama. Jei žmogus depresiškas, labiau tiktų stimuliuojanti muzika, jeigu jis dirglesnis, - raminama muzika. Gali būti ne tik muzikos klausymas, bet ir šokis, judesys, plojimas, galbūt perkusiniai žaidimai, dainavimas. Dainavimas gerina nuotaiką, o per judesį atsiskleistų ir žmogaus kūrybiškumas, būtų patenkinti aukštesnieji žmogaus poreikiai - saviraiška.
Klasikinės muzikos poveikis
Rekomenduojama rinktis klasikinę muziką, ypač - nėštumo metu. Wolfgango Amadeus Mozarto muzika daro poveikį smegenų vystymuisi ir netgi kūdikio psichofiziniam išsivystymui. Tyrimai rodo, kad, pirmaisiais nėštumo mėnesiais klausant tokios muzikos, gerėja vaiko fiziologinis ir psichinis išsivystymas, nes tarp neuronų tai daro junginius. Kaip ir moteris atsipalaiduoja, taip ir per tą moters būseną kūdikis jaučia atsipalaidavimą ir pats atsipalaiduoja. Daryti tyrimai rodo, kad širdies ritmas lėtėja ir vaikui. O neišnešiotukams, klausant klasikinės muzikos, greičiau auga svoris. Iš klasikinės muzikos būsimoms mamos rekomenduojama klausyti W. A. Mozarto, Antonio Vivaldi, Georgo Friedricho Handelio - tiesiog atpalaiduojantis poveikis.
Šiais laikais ir gimdymo palatose, ir operacinėse yra galimybė atsivežti savo muzikos, jei to pageidauja nėščioji, sutuoktinis. Net ir gimdymo namuose pasirinktinai yra galimybė klausytis muzikos. Tai būtų terapinis poveikis, kuris gimdymo metu moteriai sumažintų baimę, padėtų nusiraminti, atgauti fizines jėgas per sąrėmių pauzes, kai neskauda. Operuojant poveikis - tas pats tiek moteriai, tiek, sakyčiau, gydytojų komandai, nes kartais tenka operuoti neplanuotai, todėl gydytojams neabejotinai kyla stresas. Manau, kad jiems muzika taip pat padeda nukreipti dėmesį nuo tokios jaudinančios aplinkos, labiau susikaupti ir efektyviau dirbti komandoje. Moteriai poveikis - irgi labai geras.
Muzikos nauda gimdymo metu
Moksliniais tyrimais jau seniai įrodyta, kad nėščiųjų muzikavimas, kai moteris dainuodama, klausydama reikiamą muziką bei grodama specialiais muzikos instrumentais daro kryptingą poveikį savo būsimam kūdikiui ir savo sveikatai, yra labai naudingas. Ir ypač šiandien, gyvenant itin sparčiu tempu, užterštoje aplinkoje, patiriant stresą bei įtampą. Tad nėščiosios muzikavimas gali tapti nemenka pagalba jai pačiai ir laukiamam vaikeliui.
Būsimos mamytės žino ne vieną būdą, kaip palengvinti gimdymą be vaistų. Nors tai atrodo neįtikima, tačiau mokslininkai ištyrė fiziologines organizmo reakcijas, kylančias klausantis muzikos, ir pastebėjo teigiamą jos poveikį - muzika sumažina stresą, nuovargį, pagerina bendrą organizmo tonusą, sustiprina imunitetą. Gimdymas, ypač pirmasis - ilgai užtrunkantis procesas. Daugiausiai jėgų tau prireiks pačioje pabaigoje, kai prasideda intensyvus darbas kvėpuojant ir stanginantis. Kaip tai padaryti? O gi ilsėtis tarp sąrėmių. Atsipalaiduoti gali padėti būtent muzika. Be to, muzika padės susitelkti jausmuose, susikoncentruoti kvėpuojant, o taip pat paskatins „laimės hormonų“ - endorfinų išsiskyrimą.
Naujo tyrimo duomenimis, muzika gali susilpninti skausmo pojūtį ir sutrumpinti sąrėmius sekančias emocines kančias. Tyrimui vadovavo JAV Case Western Rezerve universiteto Frances Payne Bolton slaugos mokyklą neseniai baigusi Sasitorn Phumdoung. Mokslinio darbo vadovė buvo slaugos mokyklos profesorė Marion Good. M.Good anksčiau atliko tyrimą, kurio metu nustatyta, jog muzika lengvina pooperacinį skausmą. S.Phumdoung tyrė dvi grupes pirmą kartą gimdančių moterų, kurių amžius svyravo nuo 20 iki 30 metų. Viena grupė galėjo pasirinkti kurią nors iš 5 raminančių melodijų ir klausytis jų pirmas tris aktyvaus gimdymo valandas. Kontrolinės grupės moterys gimdė normaliai. Moterys kasetinio įrašo klausėsi per ausines ir kartą per valandą darydavo 10 minučių pertrauką. Kontrolinė grupė apskritai neklausė muzikos. S.Phumdoung pasižymėjo, kaip moterys apibūdino skausmus iki tyrimo pradžios ir jam prasidėjus kartą per valandą. Muziką klausiusi grupė skausmais skundėsi kur kas mažiau nei kontrolinė grupė.
„Šio tyrimo duomenys labai svarūs gimdyti besiruošiančioms moterims“, sakė M.Good. „Daugelis moterų bijo su gimdymu susijusių skausmų, tačiau taip pat nenori ir naudoti vaistų, galinčių pakenkti jų vaisiui ir gimdymo eigai. Lengva muzika tokio poveikio neturi, todėl ji gali tapti efektyvia plačiai vartojama nuskausminamųjų vaistų alternatyva. Lengva muzika per pirmas tris gimdymo valandas sumažino skausmo pojūtį ir kančias po sąrėmių. Kai kurioms tyrimo dalyvėms muzikos teikiama nauda buvo ganėtinai skirtinga. Mažiau skausmo teikiantis gimdymas gali pagreitinti motinos reabilitaciją po gimdymo bei pagerinti motinos ir vaiko santykius.
Muzikos nauda kūdikiui
Kūdikį muzika veikia kaip mus visus: gali aktyvinti, raminti, sutelkti, nukreipti dėmesį. Muzikinė veikla (kaip ir bet kuri kita) aktyvina smegenų vystymąsi, suvokimą, pojūčius. Tačiau nereikia manyti, kad užtenka paleisti kūdikiui kokį nors klasikinį muzikos kūrinį ar jam dainuoti dainas ir jau turėsime genijų. Pirmiausia, kaip rodo naujausios mokslinės studijos, kad kūdikis gerai vystytųsi, reikia, kad nuo gimimo su juo būtų kokybiškai bendraujama. Kūdikis skleidžia nevalingai garsus, mama (tėtis, kiti artimieji) juos išraiškingai kartoja, kalbina savais garsais (klapsi liežuviu ir pan.), laukia atsako - tai vadinama motiniška kalba, nežodiniu ankstyvuoju dialogu. Kad dar labiau paskatintume dialogą, galima varijuoti intonacijomis, balso tembru, paprastais ritmais, melodiniais motyvais. Bendraujant su kūdikiu, svarbu daryti pauzes, kad jis galėtų atsakyti kalbinamas. Taip muzikiniai intarpai nudažo bendravimą naujomis spalvomis, suteikia galimybę pajusti mamos ar tėčio emocijas.
Toks muzikavimas, kurį vadinu muzikiniu kalbinimu, kūdikiui yra naudingiausias. Kalbindama kūdikį įvairiomis intonacijomis, mama gali suvaldyti jo emocijas, nukreipti dėmesį nuo to, kas jam nemalonu. Kai mama dainuoja, niūniuoja ir kartu supa kūdikį arba jį liečia, padeda jam pažinti patį save. Toks muzikavimas taip pat padeda kurti stiprius emocinius ryšius su kūdikiu kitiems artimiesiems - tėčiui, sesei, broliui. Į muzikinę veiklą po truputį gali būti įtraukiami ir instrumentai, kurie padeda skatinti įvairius kūdikio judesius, stambiąją, smulkiąją motoriką, taip pat papildo garsinę aplinką. Instrumentai ypač tinka, kai kūdikis ima aktyviai domėtis aplinka.
Klausydami muzikos su savo kūdikiu, judėkite pagal ritmą, niūniuokite melodiją, tapšnokite švelniai ranka, kad mokytųsi pajausti ritmą. Šiek tiek padainavusi, palaukite reakcijos, galbūt kūdikis panorės atkartoti girdėtus garsus. Dažnai tėvai sako, taip lyg ir nuvertindami savo mažiuką, kad iki 2 mėn. vaikelis tik miega, valgo ir „kakoja“, tad nėra kuo nei kada jį užimti. Taip gali būti, jei būsime abejingi jo ženklams, kurie rodo, kad jis nori bendrauti. Atrodo neįtikėtina, bet kūdikio dėmesį, muzikaliai kalbantis su juo su trumpomis atsitraukimo ir poilsio akimirkomis, galima išlaikyti pusvalandį ir ilgiau.
Kiekvienas vaikas - asmenybė, turinti savo bendravimo poreikių. Taip pat ir muzikos poreikis gali skirtis. Vienintelis patarimas - stebėti, bandyti, stengtis pajausti savo kūdikį. Vienam užtenka, kad būtų pasūpuotas, kitas užmiega skanaudamas mamos pienuką ar skambant ramiai muzikai, trečias greičiausiai „nulūžta“ triukšmingoje aplinkoje ar net veikiant dulkių siurbliui. Bet kokiu atveju tinkama muzika - teigiama patirtis kūdikiui, ypač jei tai mamos balsas. Nepakeičiamos ir laiko įrodyta mamos dainuojamų lopšinių nauda. Jos, beje, veikia abipusiškai.
Muzika gali trumpam nukreipti dėmesį nuo nemalonių pojūčių, bet negali pakeisti pirminių vaiko poreikių - mamos artumo, valgio, miego ir pan. Koks geriausias būdas nuramina kūdikį, randa kiekviena mama. Patariama pradėti nuo lopšinių, kūdikį švelniai sūpuojant. Juk lopšinių paskirtis ir yra kūdikį nuraminti, užmigdyti. Juk jos yra lėtos, siūbuojančio ritmo, dažniausiai paprastos melodijos, kupinos pasikartojimų. Tinka ir kita panašaus pobūdžio muzika.
Muzika - tai stimulų kompleksas, o kiekvienas žmogus kitaip į juos reaguoja. Kokios muzikos nemėgsta kūdikis, sužinosite, leisdama jam klausyti įvairių muzikinių žanrų. Juk be galo įdomu stebėti ir pažinti savo mažylį. Netrukus suprasite, kokia muzika išjudina apsnūdusį, kokia sutrikdo arba sujaudina. Dažniausiai lėto tempo, paprasto ritmo ir melodijos muzika ramina ir, priešingai, greito tempo, sudėtingų ritmų, intensyvi melodija aktyvina.
Dieną galite kūdikiui leisti muziką bet kada. Išskyrus, kai jis alkanas, šlapias arba nori miego. Muzikiniai garsai gali nebent trumpam atitraukti dėmesį. Pvz., kūdikis nemėgsta rengtis, aiškiai ir garsiai rodo pasipiktinimą. Tada mama ar kitas šalia esantis žmogus gali sugroti varpeliu, dūdele, imti išraiškingai burgzti, klapsėti liežuviu ar garsiai uždainuoti. Bandant nukreipti dėmesį, svarbu kontrastai ir garsiniai pokyčiai. Išraiškingas muzikinis kalbinimas gali kuriam laikui padėti ko nors išlaukti. Muzikaliai kalbinti galima tik prabudusį vaikelį, pervystant, masažuojant, būdraujant, net kai skanauja pienuko. Gerai nusiteikęs kūdikis yra atidesnis garsams. Galima jam leisti paklausyti įvairių instrumentų garsų: varpelio, dūdelės, metalofono, barškučio. Kūdikis gali ieškoti garso šaltinio, sekti instrumentą akimis, pasukti galvytę. Vėliau ir sugriebti barškutį ar kitą instrumentą, tapšnoti būgnelį delniuku ar kojomis. Galima siūlyti ir įvairios muzikos, stebėti reakcijas, ar suklūsta tik suskambus, ar ieško garso šaltinio. Kiek ilgai klauso sustingęs, tikėtina, kad tiek ir gerai girdi, aktyviai klausosi.
Vargu ar yra specialistų, kurie rekomenduotų triukšmingą muziką - roką ar metalą. Net ir ne visa klasikinė muzika yra rekomenduotina. Tikrai neverta apkrauti kūdikio sudėtingais simfoniniais kūriniais ar operomis. Tyrinėtojų stebėjimais, kūdikiai mieliau klausosi darnios, linksmos, o ne triukšmingos muzikos, taip pat gyvai atliekamų dainelių, instrumentų, o ne įrašo. Ypač suklūsta, jeigu išgirsta dainuojančius vaikus.
Labai norėtųsi priminti tėveliams apie garsinės aplinkos higieną. Dauguma tėvelių džiaugiasi, kad kūdikis užmiega esant triukšmui, kai nuolat veikia radijas ar televizorius. Tačiau sveikiausia jam yra tyla ir natūralūs garsai: žmogaus balsas, gyvi instrumentai. Negerai auginti kūdikį esant nuolatiniam triukšmui, nes jis bando atsiriboti nuo aplinkos, kurioje per daug garsų, o tada apskritai tampa jai abejingas. Naujagimiui gražiausias instrumentas - mamos balsas, kuris jį ramina, teikia saugumo pojūtį. Vėliau ima atpažinti ir tėčio, brolio, sesės, kitų artimųjų balsus. Norint, kad į juos naujagimis atkreiptų dėmesį, jie turėtų skambėti raiškiai, aiškiai. Vėliau galima pasiūlyti paklausyti varpelio, vėjo varpelių, gražaus tembro barškučio, dūdelės, metalofono, lūpinės armonikėlės. Svarbu negroti jais nuolat, o daryti pauzes - bendrauti, kviesti paklausyti, kad atkreiptų dėmesį. Jei nesuklūsta, galbūt tuo metu nukreiptas kitur kūdikio dėmesys, galbūt instrumentas skamba per tyliai. Bandykite dar kartą. Po truputį galite supažindinti su aplinkos garsais (čiuženkite popierių, barbenkite mediniu šaukštu ir pan.). Jūros akmenukai, graikiniai riešutai, šaukštai - visu tuo galite naudotis, muzikuodami su kūdikiu. Ypač įdomu kūdikiui „muzikos“ šaltinį sugriebti ir palaikyti, patyrinėti.
Keli idėjos, kaip muzikuoti su kūdikiu
- Dar mamai besilaukiant, kiekvienas šeimos narys gali sugalvoti savo melodiją ar išrinkti dainelę „pilveliui“, o tuo pačiu eiliškumu kiekvienas gali ją padainuoti gimusiam. Taip naujagimis ima numatyti ir laukti kito šeimos nario „pasirodymo“.
- Sugalvoti ar pritaikyti daineles pagal kūdikio dienos ritmą, kurti ritualus: dainuoti įvairias daineles (su kalbinimo elementais) prabudusiam, valgančiam, kai masažuojate, maudote.
- Iš skirtingų pusių kūdikiui pagroti įvairiais instrumentais: pvz., kairėje pusėje papūsti dūdelę, padaryti pauzę, dešinėje - paskambinti varpeliu (tik ne prie pat ausytės). Neskubėti, kartoti, leisti kūdikiui ieškoti garso šaltinio, sekti akutėmis judantį instrumentą. Gali dainuoti šeimos nariai.
- Prie kojų galima prikabinti barškučius ar užsegamus varpelius, kad kūdikis turėtų galimybę susieti garsą su judinamomis kojomis, tai skatina „atrasti“ kojytes. Taip pat galima pakabinti netoliese gulinčiam kūdikiui vėjo varpelių, kad atsitiktiniu rankos judesiu išgautų garsų - vėliau ims tai daryti sąmoningai. (Ir vėl svarbu būti šalia, pasidžiaugti tuo, ką kūdikis daro: „Aš matau, ką tu darai, ką tu girdi.“)
- Dainuoti išraiškingai, kūdikiui judinant kojytes, pagal jo ritmą, jam nustojus judėti, nustoti ir dainuoti, pauzę padaryti kartu (kūdikis suklūsta, ima suvokti savo veiksmų autorystę).
Yra žinoma, kad vaisiaus intelektas didžiąja dalimi priklauso nuo gimdos garsinės apsupties, t. y. Pasak M. Lazarevo (1986), klasikinės muzikos intonacijos geba aktyvuoti vaisiaus smegenų neuronus, kurie įprastai, t. y. nepatyrę prenatalinio muzikinio poveikio, lieka „nepažadinti“. Muzika yra stipriausias žinomas neuronų vystymąsi sužadinantis dirgiklis. Ir ne tik. Nustatyta, kad 20 min. skambinimo pianinu (Altenmüller 2002) paskatina suaugusių žmonių smegenų neuroninių jungčių augimą. Vadinasi, mums meniniai įspūdžiai yra labai svarbūs! Tad įvairių rimtosios, liaudies ar sakralios muzikos koncertų bei renginių lankymas nėštukėms turėtų būti labai aktualus. Tik svarbu žinoti, kad būsimos mamos turi vengti triukšmingos muzikos ar garsų, viršijančių 115 dBA garsą. Tokiu garsumu dažnai vyksta populiariosios muzikos koncertai, dirba grandininiai pjūklai, lėktuvų varikliai, aidi šūviai ir t. t. Tačiau ar pati muzikuojanti ir muzikos renginiuose dalyvaujanti mama gali patirti naudą sau pačiai? Kaip rodo ilgametė muzikinio ugdomojo sveikatinimo centro „Sveikutis“ patirtis, nėščiosios dainavimas normalizuoja moters kvėpavimo dažnį ir kvėpavimo minutinį tūrį, t. y. jai tampa lengviau kvėpuoti, dingsta dusulys, normalizuojasi širdies darbas (retėja pulsas), ji tampa ramesnė ir labiau pasitiki savimi, mažėja gimdymo baimė. Bendravimas su laukiamu vaikeliu pasitelkus specialias daineles padeda būsimiems tėvams „susidraugauti“ su kūdikiu dar iki jo gimimo, o pačiai moteriai - labiau suvokti nėštumo reikšmę ir jo teikiamas galimybes. Taip formuojasi pozityvi tėvystė, padedanti susilaukti visapusiškai sveikų vaikų.
Šio mito klaidingumą padės suprasti paprasta tiesa: vaiko psichofiziniam vystymuisi įtakos turi smegenų sinapsinių jungčių „tinklelio“ tankumas. Jis panašus į tankiai smegenis vagojančias magistrales, kuriomis keliauja nerviniai impulsai, o su jais - mintys ir veiksmai. Jei vaikelio besilaukianti moteris dainavo savo būsimam mažyliui dainas ar lopšines, lankėsi koncertuose, grojo pati ir klausėsi muzikos, tikėtina, kad neuroninių jungčių „tinklelis“ bus tankesnis nei įpratai. Tokio mažylio smegenų žievė bus storesnė, jis bus atsparesnis įvairioms nervų sistemos ligoms (šizofrenijai, įvairioms neurozėms), taip pat epilepsijai, disleksijai. Kaip rodo pasaulinė ir muzikinio ugdomojo sveikatinimo centro „Sveikutis“ patirtis, nėštumo metu muzika „stimuliuoti“ vaikai gimsta lengviau, nes daug judėję gimdoje turi gerai susiformavusį raumenyną. Jiems būdingas didesnis savisaugos jausmas ir gerokai didesni nei bendraamžių gabumai. Pvz., trejų metukų vaiko išprusimas labai dažnai prilygsta penkiamečio gebėjimams abstrahuoti, klasifikuoti daiktus. 19 mėn. vaikas jau gali pažinti raides, o 3 m. - skaičius. Dar iki gimimo ugdytiems vaikams būdinga greita reakcija ir ryškus gebėjimas greitai įsiminti bei suvokti daug įvairios informacijos. Tokie ikimokyklinukai mielai atsakinėja į suaugusiųjų klausimus, pasakoja apie save, kalbėdami vartoja girdėtas patarles, mėgsta humorą, moka daug eilėraščių, žino savo namų adresą ir kaip pasiekti namus.
Jų kalbinis žodynas labai turtingas. Manau, kad visi žino vieną žymiausių visų laikų kompozitorių J. S. Bachą, kurio pavardė XVII-XVIII a. rodė, kad ja besivadinantis žmogus yra muzikantas. Tuo metu kompozitoriai dažniausiai būdavo vyrai, tad jų žmonos, besilaukdamos savo atžalų, nuolatos girdėdavo vyrų grojimą. Tikėtina, kad tai turėjo įtakos jų vaikų profesijai, nes muzika dar iki gimimo ugdyti mažyliai dažnai turi absoliučią muzikinę klausą, puikų ritmo pojūtį, gerokai lengviau mokosi groti muzikos instrumentais. Tad viskam gabus vaikas turi daugiau galimybių būti laimingas ir save sėkmingai realizuojantis žmogus. Nuostabu ir tai, kad šią dovaną savo vaikams būsimi tėvai gali padovanoti! Jau minėta, kad būsimo vaikelio intelektas didesne dalimi priklauso nuo gimdos garsinės apsupties, t. y. nuo motinos dainavimo, muzikavimo, dalyvavimo koncertiniuose renginiuose ir muzikos klausymo, ir mažesne - nuo motinos ir tėvo genų. Keletą žodžių norėčiau tarti apie D. Campbello „Mocarto efekto“ teoriją, teigiančią, kad šio kompozitoriaus muzika turi išskirtinį poveikį dar įsčiose esančiam kūdikiui. Išties V. A. Mocarto kūryba skiriasi nuo kitų kompozitorių savo įvairiapusiškumu - beveik nė vienas kitas nesugebėjo kurti tokios tobulos formos, džiaugsmo ir saulėtumo kupinos melodijos, turtingos harmonijos, puikios polifonijos bei orkestruotės kūrinių. Tad mielos būsimos mamos, apsupkite savo po širdimi esantį mažylį muzikinės veiklos įvairove: dainuokite (moters muzikiniai gabumai, kaip jau minėta, neturi reikšmės) savo laukiamam vaikeliui lopšines ar savo pamėgtas vaikystės daineles, glostykite priekinę pilvo sienelę (juk jūsų rankas nuo ūgtelėjusio vaikelio skiria vos vienas du centimetrai) ir stenkitės išreikšti džiaugsmą būsimu susitikimu. Teigiamų emocijų išgyvenimas paskatins laimės hormonų raišką, kuri, savo ruožtu, atliks gerus darbus: aktyvins endokrininės liaukos - hipofizės veiklą, gerins savijautą ir nuotaiką, skatins teigiamą požiūrį į esamą situaciją bei pozityvumą kylančių iššūkių atžvilgiu. Apsupkite savo mažylį muzikiniais garsais tam, kad vėliau jūsų namuose skambėtų laimingo ir sveiko žmogučio juokas. O jei norite draugijos, „Sveikučio“ interneto svetainėje rasite nėštukių muzikavimui skirtus kursus.
Negalinčiai dainuoti mama nerimauti neturėtų, nes gamta tuo pasirūpino: širdies dūžiai, peristaltikos garsai bei gimdos apsupties garsai (greta esančių žmonių kalba, jų balsai, baltas triukšmas, skambanti muzika) pilnai kompensuoja motinos dainavimo stoką. Klausos negalią turinčiai mamai galiu patarti kuo dažniau būti skambančios muzikos apsuptyje, nors ir pati moteris to negirdi. Po širdimi esantis mažylis girdės išorės garsus (pradžioje - vibracijas kūnelio paviršiumi, vėliau - ausytėmis) ir jo klausos nervai bus dirginami, kas stimuliuos smegenų sinapsinių jungčių vystymąsi. Įvairių tautų tradicijos rodo, kad moteriai bendrauti su dar po širdimi esančiu mažyliu yra natūralu ir sava. Lopšinių dainavimas, pasakų skaitymas, priekinės pilvo sienelės lytėjimas, glostymas - tarsi pasiruošimas būsimai motinystei.
Iš pirmo žvilgsnio tai yra paprastų ir nesudėtingų melodijų lydimi, specialiai sukurti, gerą ateitį ir teigiamus vaizdus projektuojantys tekstai, kurių paskirtis - padėti būsimai mamai suvokti, kad po jos širdimi besivystantis vaisius yra ne tik tolydžio augantis ir ją storinantis vaikas, bet girdintis, jaučiantis ir jau turintis atmintį mažas žmogutis, labai trokštantis dėmesio, švelnių prisilietimų, meilės ir jautriai reaguojantis į visus moters nuotaikų pasikeitimus (čia verta prisiminti anksčiau minėtą gimdos aplinkos svarbą vaisiaus intelekto vystymuisi). Kaip rodo praktinė darbo „Sveikutyje“ patirtis, žmogaus organizmas geba padėti šiems judesiams „pasiekti“ adresatą, tačiau tam būtina svarbi sąlyga: keturių veiksnių - aiškaus, mintyse suformuoto vaizdinio; nuoširdaus jausmo įsitikinus, kad regimi vaizdai ir svajonės netrukus taps realybe; švelnaus judesio ir dainuojamo žodžio - vienovė. Vyro ranka ant nėščiosios pilvo, švelnūs lytėjimo judesiai padės vaikeliui „susidraugauti“ su savo tėčiu dar iki gimimo, priprasti prie jo balso ir biolauko, o būsimam tėčiui - įsisąmoninti tėvystę. Dainuodama nesudėtingus tekstus ir melodijas būsima mama turi aiškiai įsivaizduoti žodžiais kuriamus vaizdinius, juos išgyventi, neabejodama jų būsimu išsipildymu ir nenagrinėdama būdų ar situacijų, kaip jie išsipildys, „piešti“ ant pilvo priekinės sienelės apdainuojamas saulytes, gėlytes, pieno upelius, debesėlius, „glostyti“ vaikelio galvytę, rankutes, petelius, „liesti“ skruostelių duobutes, plaukučių garbanėles, „kutenti“ kojytes, rankytes, pažastuką, kakliuką… Toks „darbas“ netruks pateikti rezultatų: mažylis ims savo judesiais, apsivertimais atsiliepti į jam siunčiamus kalbinimus, glostymus bei mokymus. Iki gimimo užsimezgęs ryšys vėliau taps gilaus savitarpio supratimo, užuojautos, pagarbos ir meilės pagrindu, kuriam kurti nėštumo metu tereikia šiek tiek kasdienio stropumo. Beje, aktyvūs dar po širdimi esančio kūdikio judesiai padeda jam (sunku patikėti!) užsiauginti raumenukus, būtinus sėkmingam gimimui.
