Švedija išsiskiria savo požiūriu į motinystės ir tėvystės atostogas, siūlydama vieną dosniausių ir lanksčiausių sistemų pasaulyje. Ši šalis ne tik rūpinasi savo gyventojais nuo gimimo iki mirties, bet ir nuolat tobulina šeimos politiką, siekdama užtikrinti lyčių lygybę ir stiprinti ryšį tarp tėvų ir vaikų.

Švedijos motinystės/tėvystės atostogų sistema

Švedijoje tėvai iš viso turi 480 dienų motinystės/tėvystės atostogų, per kurias gauna 80 proc. savo algos dydžio išmoką. Iš šio laikotarpio 18 savaičių privaloma išnaudoti moteriai, o likusias dienas tėvai gali dalintis kaip nori. Tai suteikia šeimoms lankstumo ir galimybę prisitaikyti prie individualių poreikių. Švedijoje gimus vaikui, tėvai turi teisę būti visiškai laisvi nuo darbo.

Tėvystės išmoka mokama 480 dienų, arba maždaug 16 mėnesių vienam vaikui. Iš jų 390 dienų kompensacija apskaičiuojama pagal visas asmens pajamas, o už likusias 90 dienų žmonės gauna fiksuotą 180 kronų (apie 16 eurų) per dieną sumą.

Naujas įstatymas dėl apmokamų atostogų seneliams

Švedija žengė dar vieną žingsnį šeimos politikos srityje, įteisindama naują įstatymą, pagal kurį seneliai gali įsitraukti į anūkų priežiūrą ir gauti apmokamas vaiko priežiūros atostogas. Naujai pradėtas taikyti įstatymas reiškia, kad seneliai, prižiūrintys savo anūkus, gaus užmokestį iki trijų mėnesių per pirmuosius vaiko metus. Šis įstatymas priimtas po to, kai Švedijos parlamentas pritarė vyriausybės pasiūlymui dėl tėvystės pašalpos perkėlimo. Pagal šį įstatymą tėvai gali dalį savo dosnios vaiko priežiūros atostogų pašalpos pervesti vaiko seneliams.

Agentūros atstovė Aleksandra Wallin teigė, kad naujasis įstatymas suteiks daugiau galimybių. Vis dėlto taisyklės seneliams yra tokios pačios kaip ir įprastoms tėvystės pašalpoms ir reikalauja, kad asmuo būtų apdraustas tėvystės pašalpai gauti. Tėvystės pašalpai gauti yra tam tikrų sąlygų, pavyzdžiui, pensininkas taip pat gali išeiti vaiko priežiūros atostogų, tokiu atveju kompensacija priklauso nuo asmens pensijos.

Lyčių lygybė ir vaiko priežiūra

Švedija ilgą laiką siekia lyčių lygybės, įskaitant ir vaiko priežiūros sritį. 1974 m. motinystės atostogos, skirtos tik moterims, buvo pakeistos vaiko priežiūros atostogomis abiem tėvams. Tuo metu vadinamasis tėvų draudimas suteikė tėvams galimybę atostogauti šešis mėnesius už kiekvieną vaiką - kiekvienas iš tėvų turėjo teisę į pusę šių dienų. Tačiau po šio žingsnio tėvai pasinaudojo tik 0,5 proc. mokamų vaiko priežiūros atostogų. Šiuo metu Švedijoje tėvai pasinaudoja apie 30 proc. mokamų vaiko priežiūros atostogų.

Siekiant paskatinti tėčius aktyviau įsitraukti į vaiko priežiūrą, buvo pristatyti neperleidžiami mėnesiai. 2002 metais neperleidžiamas laikotarpis buvo padidintas iki 2 mėnesių, o 2016 metais - iki 3 mėnesių. Ši priemonė pasiteisino, nes tėčiai atostogomis pradėjo naudotis vis dažniau ir ilgesniam laikui.

Anot A.-Z. Duvander, sistema naudinga dėl lyčių lygybės ir ypač lyčių lygybės namuose - tėvai dalijasi vaiko priežiūros užduotimis, abu yra atsakingi už vaiką. Tai turi teigiamos įtakos lyčių lygybei darbo vietose.

Vaiko priežiūros atostogų lankstumas

Švedijoje vaiko priežiūros atostogomis galima naudotis lanksčiai - didesnę dalį atostogų tėvai privalo išnaudoti iki kol vaikui sueis ketveri, o likusias dienas - iki kol sueis 12 metų. Tėvai taip pat gali dalį šių dienų sutaupyti ir, pavyzdžiui, per savaitę panaudoti 5 dienas mokamų ir 2 dienas nemokamų atostogų.

A.-Z. Duvander teigimu, lankstumas yra vienas esminių veiksnių, skatinančių tėčius pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis, nes jie jomis gali pasinaudoti tada, kai tai nekliudo jų darbui. Tačiau galimybė tėvams pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis pavienėmis dienomis ar net dienos dalimis itin nepatinka darbdaviams.

Trūkumai ir iššūkiai

Nepaisant daugybės privalumų, Švedijos vaiko priežiūros atostogų sistema turi ir trūkumų. A.-Z. Duvander teigimu, apie 20 proc. tėčių vaiko priežiūros atostogomis išvis nesinaudoja. Dažniausiai tai susiję su darbo rinkos situacija ir rizika prarasti darbą. A.-Z. Duvander atkreipia dėmesį, kad neretai tėvai vaiko priežiūros atostogomis naudojasi vietoj kasmečių atostogų. Be to, gana sunku administruoti vaiko priežiūros panaudojimą, kai tėvai tuo naudojasi lanksčiai: gali naudotis po dieną, po pusdienį, po ketvirtadalį ar net po aštuntadalį dienos.

Pritaikymas kitose šalyse

D. Telišauskaitė-Čekanavičė teigia, kad negalima to paties modelio perkelti kitoms šalims, mes galime tik jį adaptuoti, pritaikydami gerąsias patirtis. V. Poškutė akcentuoja, kad darant kiekvieną pakeitimą reikia labai gerai įvertinti pasekmes. Jeigu nebūtų sudarytos sąlygos tėvams, sulaukus vaikui tam tikro amžiaus, turėti prieinamą darželį-lopšelį, paslaugas, kurios Švedijoje yra išplėtotos, tuomet vaiko priežiūros atostogų trumpinimas, dalijimas tarp tėvų nepasiteisintų.

A.-Z. Duvander atkreipia dėmesį, kad Švedijoje tiek tėčių įtraukimas į vaiko priežiūrą, tiek neperleidžiamų mėnesių sprendimas priimtas tuo metu, kai šalis intensyviai diskutavo apie lyčių lygybę ne tik darbo rinkoje, bet ir šeimoje. Nors Europos Komisijos direktyva numato, kad ES šalys narės privalės keisti vaikų priežiūros tvarką ir įtraukti neperleidiamus mėnesius, A.-Z. Duvander teigia, kad kiekvienai šaliai reikia įvertinti, ar tam yra tinkamas metas.

Kitų šalių patirtis

Kiekviena pasaulio šalis turi savų papročių, susijusių su vaikų migdymu, maitinimu, su naujagimių priėmimu. Štai keletas pavyzdžių iš kitų šalių:

• Suomija: Motinystės atostogos yra devyni mėnesiai, paskui galima gauti išmoką vaiko auginimui iki trejų metų, jei vaikas auginamas namuose.
• Indija: Kūdikiai ir vaikai miega kartu su tėvais, nes manoma, kad miegant kartu stiprėja ryšys, meilė, kantrybė.
• Kanada: Motinystės atostogų trukmė - vieneri metai, kuriuos gali pasidalinti abu tėvai. Taip pat kas mėnesį mokami vaiko priežiūros pinigai.
• Rusija: Pietų miego kūdikiai miega lauke net žiemą (žinoma, šiltai apkloti), gauna daug gryno oro.

Motinystės atostogų palyginimas Baltijos šalyse

Šiuo metu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje motinystės atostogos kompensuojamos išmokant visą buvusį darbo užmokestį. Skiriasi tik apibrėžimas, nes vienur nurodoma kompensuojama dalis nuo neto darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius), kitur nuo bruto (neatskaičius mokesčių). 100 proc. neto darbo užmokesčio kompensuojama Lietuvoje ir Estijoje, o Latvijoje - 80 proc. bruto darbo užmokesčio. Taigi galima teigti, kad visose trijose Baltijos valstybėse motinystės atostogos apmokamos labai panašiai - kompensuojant visą buvusį darbo užmokestį.

Didžiausias skirtumas - reikalingo darbo stažo trukmė. Lietuvoje motinoms, norinčioms gauti motinystės atostogų išmoką, reikalingas 12 mėn., Latvijoje - 6 mėn., Estijoje - 3 mėn. darbo stažas per paskutinius 24 mėn.

Tėvo atostogų schemos Baltijos valstybėse taip pat gana skirtingos. Latvijoje ir Estijoje tėvo atostogų laikotarpis sudaro tik 10 dienų, Lietuvoje - vieną mėnesį, taigi yra tris kartus ilgesnės. Be to, šį mėnesį kompensuojama 100 proc. buvusio darbo užmokesčio. Latvijoje už 10 dienų atostogas kompensuojama 80 proc. buvusio darbo užmokesčio, o Estijoje nuo 2009 m. dėl socialinių išmokų „karpymo“ tėvo atostogų nuspręsta nekompensuoti visai. Taigi šioje šalyje vyrams sudarytos prasčiausios sąlygos.

tags: #motinystes #istatymai #svedijoje

• Kazimiera Drutienė: gimimo data
• Gyvenimas su cistine fibroze
• Panemunės vaikų sanatorijos istorija
• Pereinant nuo institucinės globos prie šeimos principų
• Globos namai Kirtilissiu