Montessori ugdymo sistema, sukurta italų gydytojos ir pedagogės Marijos Montessori (1870-1952), yra viena iš plačiausiai pripažintų ir taikomų alternatyvių švietimo metodikų pasaulyje. Marija Montessori (1870-1952) buvo italų gydytoja, pedagogė ir mokslininkė, kurios vardu pavadinta viena žymiausių pasaulio ugdymo metodikų. Ši ugdymo sistema remiasi vaiko prigimtiniais gebėjimais, savarankiškumu ir natūraliu smalsumu, siekiant sukurti optimalias sąlygas mokymuisi ir asmenybės ugdymui. Montessori yra 1897 metais italų medikės ir pedagogės Marijos Montessori sukurtas vaikų ugdymo metodas. Jis moko kiekvienam vaikui priimti kaip savarankišką ir unikalią asmenybę su savo prigimtiniais pomėgiais, kurie geriausiai atsiskleidžia žaidžiant. Montessori pedagogika - tai ne tik auklėjimo sistema, bet ir filosofija, kurios pagrindas - pasitikėjimas vaiku ir jo vidiniais impulsais. Ši metodika, sukurta XX amžiaus pradžioje italų gydytojos ir pedagogės Marijos Montessori, yra viena iš plačiausiai pripažintų ir taikomų alternatyvių švietimo metodikų pasaulyje.
Marija Montessori paliko didžiulį indėlį ugdymo pasaulyje. Jos metodika neabejotinai padeda vaikams ugdytis savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi, o taip pat paruošia juos visaverčiam gyvenimui bendruomenėje. Montessori ugdymo sistema yra unikalus ir veiksmingas būdas ugdyti vaikus, kuris remiasi vaiko prigimtiniais gebėjimais ir interesais. Ši metodika skatina savarankiškumą, kūrybiškumą ir socialinių įgūdžių vystymąsi, padedant vaikams augti harmoningoje ir palaikančioje aplinkoje.
Pagrindiniai Montessori Pedagogikos Principai
Montessori pedagogikai būdinga laisvės ir drausmės sąveika, todėl ugdomos vaiko bendražmogiškos vertybės, puoselėjama socialinio bendravimo ir bendradarbiavimo patirtis. Akcentuojamas vaiko individualumas, todėl daug dirbama su kiekvienu vaiku asmeniškai. Plačiai taikomi praktiniai pratimai, padedantys vaikui pasirengti tolesniam pažinimui. Svarbus auklėtojo ar ugdytojo vaidmuo.
Pagal Montessori pedagogiką nustatomi vaiko dvasinės raidos vadinamieji imlieji laikotarpiai: imlaus nesąmoningo proto (iki 3 metų), imlaus sąmoningo proto (3-6 metų), mokyklinis (6-12 metų), asmenybės brandos (12-18 metų). Šie laikotarpiai siejami su kiekviename amžiaus tarpsnyje atsiskleidžiančiais poreikiais ir gebėjimu suvokti tam tikras išorinio pasaulio reiškinių ypatybes ir ryšius, ryškėjančiu potraukiu ir gebėjimu atlikti tam tikrą veiklą, patenkinti socialinio bendravimo poreikį. Ugdomasis procesas, aplinka, priemonės turi sudaryti sąlygas vaikui patirti ir suvokti atitinkamo imliojo laikotarpio galimybes atitinkančią medžiagą.
Vaiko Savarankiškumas ir Mokymosi Aplinka
Montessori metodikoje didelis dėmesys skiriamas vaiko savarankiškumui. Vaikams suteikiama galimybė pasirinkti veiklas ir mokytis savarankiškai, taip ugdant jų atsakomybę ir pasitikėjimą savimi. Vaikai gali laisvai judėti ir pasirinkti veiklas, kurios jiems tuo metu atrodo įdomiausios. Tai leidžia jiems geriau susikoncentruoti ir giliau įsigilinti į tai, kas jiems patinka. Tačiau būtina pabrėžti, kad Montessori metodikoje laisvė ir drausmė yra glaudžiai susiję. Ugdymo aplinka yra kruopščiai pritaikyta vaiko poreikiams, kad skatintų vaikų nepriklausomybę ir aktyvų dalyvavimą mokymosi procese.
Apgalvotai įrengta Montessori aplinka suteikia vaikui galimybę įgyti praktinius įgūdžius ir tobulinti įvairius gebėjimus. Visa ugdomoji aplinka yra nukreipta į vaiką, o mokymosi temos yra pristatomos individualiai ar mažoms grupėms, todėl vaikai gali mokytis savo ritmu. Nėra padalinto laiko, ugdymas vyksta nepertraukiamai 3 valandų cikle. Vaikai mokosi dirbdami su Montessori priemonėmis, analizuoja ar gilinasi pagal savo susidomėjimo sritį. Jie prižiūri savo mokymąsi ir tampa atsakingi už jį.
Vaikai ugdomojoje aplinkoje nuo pat mažens susipažįsta su įvairiomis mokymosi sąvokomis sensoriniu, patyriminiu būdu. Nuo pat pirmojo įžengimo į Montessori aplinką puoselėjama tvarka, kordinacija, susikaupimas ir savarankiškumas.
Žaidimas kaip Mokymosi Būdas ir Individualizuotas Mokymas
Montessori pedagogika supranta žaidimą kaip svarbiausią ikimokyklinio amžiaus vaikų veiklą. Kiekvienas vaikas laikomas unikaliu, todėl ugdymo procesas yra pritaikomas prie individualių vaiko poreikių ir interesų.
Svarbiausia - suprasti, kokių tikslų siekiame, pirkdami vienus ar kitus klasės reikmenis. Šiais laikais elektroninių prietaisų, pavyzdžiui, padedančių skaityti ar skaičiuoti, tinkamai elgtis, pasirinkimas milžiniškas. Idėja yra tokia: jei seksime vaiko interesus ir jo galimybes, neatsiras motyvacijos problemų, ir mokytojui dirbti bus žymiai lengviau. Be to, užduotys yra taip apgalvotos, kad jas atlikti galima be įtampos, ir jomis formuojami būtina nuovoka bei suvokimas.
Montessori Žaislai ir Priemonės
Montessori žaislai yra specialiai sukurti siekiant skatinti vaiko savarankiškumą, kūrybiškumą ir problemų sprendimo įgūdžius. Šie žaislai yra pagaminti iš natūralių medžiagų, turi aiškų tikslą ir yra pritaikyti vaikų amžiui bei vystymosi etapui. Labai svarbios ankstyvojo lavinimo priemonės, kurios skatina vaiką tyrinėti aplinką, ugdyti pažinimo, kalbos ir socialinius įgūdžius. Šios priemonės padeda vaikams atrasti pasaulį per įvairias veiklas, pvz., skaičiavimą, rašymą, spalvinimą ir kt.
Vadinamosios Montessori darželio grupės aplinką sudaro trys zonos: gyvenimo praktikos pratimų, sensorinė ir mokslo. Kiekvienas auklėtinis gali mokytis to, kas jam labiausiai patinka. Klasėje gali būti kompiuterių su ausinėmis mokytis kalbai ar sukurti prezentaciją.
Mokytojo Vaidmuo Montessori Sistemoje
Montessori mokytojas nėra tradicinis žinių teikėjas, o veikiau vadovas, stebėtojas ir pagalbininkas, kuris padeda vaikams atrasti savo interesus ir mokytis savarankiškai. Pedagogas stebi kiekvieną vaiką ir seka jo vystymosi procesą, jei reikia - stebi ir tiria jį papildomai: tai suteikia galimybę nepraleisti problemų, kurios vėliau aštriai gali iškilti vaiko mokymosi procese. Montesori mokykloje pedagogas laikomas gidu, palydovu - tuo, kuris padeda surasti savo kelią, savo būdą.
Pedagogų vaidmuo Montessori darželyje yra labai specifinis. Jie neveda pamokų per tradicines instrukcijas. Pedagogai dirba vadovaudamasi "sudominti ir leisti" principu. Pagrindinis jų uždavinys yra padėti vaikui savarankiškai pasirinkti veiklą ir jos trukmę.
Montessori Metodika Lietuvoje
Lietuvoje 1927 įkurtas pirmasis Montessori darželis, 1934-1944 veikė Lietuvos M. Montessori draugija (viena steigėjų M. Montessori pedagogikos pradininkė Lietuvoje M. Varnienė). 1958 Jungtinėse Amerikos Valstijose įkurta Amerikos lietuvių Montessori draugija. 2004 išleistas Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Dėl Montesori pedagogikos Lietuvoje sampratos. Veikia Lietuvos M. Montessori asociacija.
Pirmasis Montessori darželis Lietuvoje atidarytas 1927 metais. Nuo to laiko įkurta kelios dešimtys Montessori darželių ir mokyklų visoje šalyje. Nepaisant to, kad Montessori institucijų skaičius yra ribotas, tėvai gali rasti alternatyvų. Lietuvos švietimo sistema taip pat pradeda atkreipti dėmesį į šią pedagogiką. Kai kurie tradiciniai ugdymo centrai imasi integruoti Montessori principus į savo programas. Ypač populiarus Montessori metodas tampa mažesniuose miesteliuose ir kaimuose, kur švietimo pasirinkimas yra ribotas. Tėvai, norintys suteikti savo vaikams kokybišką ir individualizuotą ugdymą, renkasi Montessori. Be to, vis dažniau susiduriama su situacija, kad tėvai patys siekia išmokti Montessori principų ir taikyti juos savo vaikų auklėjime namuose.
Montessori Metodo Taikymas Namuose
Šiuo metu Lietuvoje daug kalbama apie skirtingas ikimokyklinio ugdymo sistemas, tačiau iki šiol mažai žinoma apie ugdymo sistemas tėvams, kurie ugdo savo vaikus namuose. Straipsnyje atskleidžiamos M. Montessori sistemos taikymo namuose galimybės. Eksperimentu nustatyta, kad tėvai, taikydami M. Montessori ugdymo sistemą namuose, gali išlavinti vaikų sensorikos, sensomotorikos, skaičiavimo, skaitymo, rašymo įgūdžius, o be to ir pasiekti, kad ikimokyklinio amžiaus vaikas būtų savarankiškas, iniciatyvus ir pan. Tėvai dirbdami pagal šią metodiką turi laikytis tokių reikalavimų: sudaryti palankią dirbtinę aplinką skleistis vaiko individualumui (nedidelėje erdvėje tvarkingai ir estetiškai sudėlioti funkcionalius vaiko atžvilgiu daiktus ir priemones, kurios turi atlikti sensorikos, sensomotrikos, gyvenimiškos veiklos, skaičiavimo, skaitymo bei rašymo įgūdžių plėtotės funkcijas), stengtis tik demokratiškai bendrauti su vaiku, nesiekti visko daryti už jį, bet stebėti, palaikyti savo vaiko veiksmus, siekti, jog vyrautų inspiruota ir tik retkarčiais organizuota veikla, kurios metu vaikas palaipsniui savo tempu lavina sensomotoriką, išmoksta gyvenimiškų darbų, o taip pat susiformuoja skaičiavimo, skaitymo ir rašymo pradmenis.
Moksliniai Tyrimai ir Montessori Metodo Efektyvumas
Straipsnio idėja - ištirti pedagogų nuomonę apie M. Montessori metodo efektyvumą ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikų, atsižvelgiant į metodo įtaką vaiko sveikatos, supratingumo, atsakingumo ugdymą. Standartizuota anketa, susidedanti iš 35 klausimų, buvo pateikta 51 Lietuvos ikimokyklinio ugdymo pedagogui. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad pagrindinis ikimokyklinio ugdymo tikslas, pasak pedagogų, yra kokybiškas ugdymas rengiant vaikus mokyklai. 82% respondentų nuomone, M. Montessori metodo efektyvumas priklauso nuo darželio bei šeimos sąveikos. Remiantis daugumos pedagogų nuomone, galima neabejotinai teigti, kad M. Montessori metodo įtaką vaiko asmenybės raidai stebime po 4 - 5 darželio lankymo metų. Tyrimo rezultatai parodė, kad M. Montessori metodas sėkmingai subrandina vaiką mokyklai, tuo tarpu geriausių rezultatų pasiekiama ugdymo namuose bei vaikų darželyje esant vienovei.
Montessori ugdymo įtaka ateičiai yra įrodyta ir akademiniais tyrimais. Ne viena studija išskiria tokius pačius ar dažnai ir aukštesnius vaikų rezultatus iš Montessori ugdymo įstaigų. Tie vaikai išmoksta viską tą patį, ką ir kiti, kartais net aukštesniems rezultatams, tik principas, kaip jie tai daro, yra visai kitas. Harvardo mokslininkai jau virš 85 metų trunkančiame longitudiniame tyrime studijuoja laimės jausmą lemiančius faktorius. Vienas faktorių - kad vaikams, kurie nori būti laimingais suaugę, reikia gyvenimo praktikos, buvimo pilnaverčiu šeimos nariu, įsitraukimo į darbus. Vėliau tokie vaikai jaučiasi pilnaverčiais bendruomenės nariais, nori prisidėti, išlaiko aukštą motyvaciją. Tad Montessori - ne tik apie akademinius rezultatus, bet ir apie žmogaus formavimąsi.
tags: #montessori #metodo #reiksme #vaiku #ikimokykliniam #ugdymui
