Nėštumo ir gimdymo laikotarpis moteriai yra ypatingas, kupinas lūkesčių ir džiaugsmo. Tačiau, deja, kartais šis periodas gali būti apkartintas netikėtomis ir itin sunkiomis komplikacijomis. Viena iš tokių, nors ir reta, bet fatališkų komplikacijų yra mirtis gimdymo metu. Šiame straipsnyje gilinsimės į šią temą, analizuosime jos priežastis, statistiką ir atvejus Lietuvoje bei pasaulyje.
Embolija vaisiaus vandenimis: mirtina komplikacija
Viena iš pačių baisiausių gimdymo metu pasitaikančių komplikacijų yra embolija vaisiaus vandenimis. Tai situacija, kai gimdymo metu vaisiaus vandenys patenka į motinos kraujotaką. Medikų teigimu, 80 proc. tokių atvejų baigiasi mirtimi. Tokia komplikacija pasitaiko itin retai - skaičiuojama, kad vienai iš 8 000 ar net 80 000 gimdyvių. Deja, labai sunku nustatyti, kas lemia tokią komplikaciją ir kaip jos išvengti.
Embolija vaisiaus vandenimis yra viena iš dažniausių nėščiųjų ir gimdyvių mirties priežasčių, iki 90 procentų atvejų baigiasi gimdyvės mirtimi. Vaisiaus ar naujagimio mirtingumas priklauso nuo to, kuriuo metu įvyksta embolija vaisiaus vandenimis. Jei embolija įvyksta gimus naujagimiui, jam pavojus negresia. Embolijai įvykus nėštumo ar gimdymo metu, vaisius dažniausiai žūsta arba turi didelių sveikatos problemų dėl įvykusios smegenų hipoksijos, deguonies stygiaus.
Embolijos vaisiaus vandenimis metu vyksta pokyčiai, panašūs į sisteminio uždegiminio atsako sindromą ar anafilaksinį šoką: patekus į motinos kraują vaisiaus vandenims ir jame esančioms dalelėms, vystosi uždegiminių mediatorių aktyvacija ir išryškėja kuri nors viena vyraujanti patofiziologinio mechanizmo forma: kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, atoninis masyvus kraujavimas, lydimas diseminuotos intravazalinės koaguliacijos (DIK) sindromo, anafilaksinis šokas arba sustoja širdies veikla. Iki šiol nežinoma, kodėl vienoms moterims patekę vaisiaus vandenys nesukelia jokių, o kitoms įvyksta minėtos komplikacijos.
Nors tikrieji rizikos veiksniai nėra žinomi, vis tik literatūros duomenimis ši komplikacija dažniau ištinka, kai nėščioji yra vyresnė nei 35 metų, atliekama cezario pjūvio operacija, yra placentos pirmeiga, priešlaikinis placentos atsidalijimas, gimdos ar gimdos kaklelio plyšimas, daug vaisiaus vandenų, eklampsija. JAV nacionalinis registras skelbia, kad didelė dalis pacienčių, kurioms įvyko embolija vaisiaus vandenimis, laukėsi vyriškosios lyties vaisiaus, gimdymo veikla buvo skatinama oksitocinu ir turėjo alergijos anamnezę. Pasaulyje nacionaliniai registrai fiksuoja buvusius rizikos veiksnius embolijos vaisiaus vandenimis atvejais, tačiau duomenys nėra statistiškai reikšmingi, kad būtų galima prognozuoti ar numatyti baigtis.
Komplikacijos eiga ir gydymo veiksmai
Viena iš tokių komplikacijų, kurią nagrinėjo medikai, įvyko Kauno klinikose. Nėščioji, kuriai buvo 39 savaitės, gulėjo klinikose dėl pakilusio kraujospūdžio. Ji atvyko praėjus 9 dienoms po termino. Moteris skundėsi sąrėmiais ir nerimu. Taip pat buvo per daug vaisiaus vandenų. Visos šios priežastys lėmė sprendimą sužadinti gimdymą kitą dieną po atvykimo. Cezario pjūviui priežasčių nebuvo, nes pats šis pjūvis yra daug rizikos veiksnių sukeliantis veiksmas. Gimdymo metu moteris pasiskundė, kad jai trūksta oro. Jai deguonis buvo suteiktas per dvi minutes, netrukus pradėtas širdies masažas. Deja, šiuo atveju medikams nepavyko išgelbėti gyvybės.
Statistika ir tendencijos Lietuvoje
Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Higienos instituto Sveikatos informacijos Mirties priežasčių registro duomenimis, nėščiųjų bei gimdyvių mirčių skaičius Lietuvoje nedidėja. 2011 metais mirė dvi, 2012 m. - trys, 2013 m. - dvi, o 2014 m. - 1 moteris. 2009 m. mirčių nebuvo, o 2010-aisiais registruotos dvi mirtys. Kūdikių ir naujagimių mirčių kasmet tolygiai mažėjo.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ką reiškia tokia gimdymo komplikacija ir ar tai - dažni atvejai Lietuvoje? Įvairių autorių duomenimis, dažnis svyruoja nuo 1 iš 40 000 iki 12 iš 100 000 gimdymų. Lietuvoje per paskutinį dešimtmetį turėjome penkis klinikinius atvejus, kuomet patvirtinta embolija vaisiaus vandenimis. Vienas atvejis 2013 m., du atvejai 2015 m. ir du atvejai 2023 m. Vertinant, kad per metus Lietuvoje įvyksta iki 25 000 gimdymų, galima teigti, kad šalyje ši komplikacija įvyksta vienai iš 40 000/50 000 gimdyvių arba vidutiniškai vieną kartą per dvejus metus.
Kalbant apie minėtus penkis atvejus Lietuvoje, tik vienu atveju moteris liko sveika ir po kelių metų sėkmingai išnešiojo bei pagimdė sveiką naujagimį. Tiesa, jai embolija vaisiaus vandenimis įvyko, kai buvo sužadintas gimdymas dėl žuvusio vaisiaus. Kiti atvejai buvo itin skaudūs: trys mirties atvejai, kai gimdyvės mirė, o kitu atveju pacientė turi labai daug sunkių liekamųjų smegenų veiklos sutrikimų. Dviem atvejais ši komplikacija įvyko atliekant cezario pjūvio operaciją, užgimus naujagimiui.
Kiti skaudūs atvejai ir pasaulinė statistika
Lietuvoje, deja, pasitaiko ir kitų skaudžių atvejų, susijusių su nėštumo ar gimdymo komplikacijomis. Pavyzdžiui, 2023 m. balandžio mėnesį Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje gimdyvė po gimdymo komplikacijų atsidūrė komoje ir vėliau mirė. Tikėtina, kad jai įvyko embolija vaisiaus vandenimis. Jos naujagimis sūnelis, kuriam vardą dar spėjo išrinkti mama, patyrė deguonies trūkumą.
Pasaulyje daugiausia nėščiųjų ir gimdyvių miršta dėl nukraujavimo - 24 proc., infekcijos - 15 proc., nesaugaus nėštumo nutraukimo - 13 proc., aukšto arterinio kraujo spaudimo - 12 proc., neprogresuojančio gimdymo - 8 proc. R. Nadišauskienė pastebėjo, kad Lietuvoje dauguma nėščiųjų ir gimdyvių miršta dėl su nėštumu nesusijusių priežasčių, dažniausiai ligų, kuriomis sirgo iki nėštumo. Ji teigė, kad nėštumas paaštrina beveik visas ligas, kuriomis moteris sirgo.
Visuomenė turėtų žinoti, kad nėštumas ir gimdymas yra natūralios, bet labai rizikingos fiziologinės būklės, nes komplikacijos gali vystytis žaibiškai. Svarbu suprasti, kad net ir pačios geriausios medicininės priežiūros sąlygomis, kartais atsitinka tragedijos, kurių išvengti nepavyksta.
Gluminantis KODAS: vaisiaus vandenų embolija
Perinatalinis mirtingumas Lietuvoje
Retrospektyvus kohortinis tyrimas, atliktas LSMU Neonatologijos klinikoje, parodė, kad perinatalinis mirtingumas Lietuvoje 2006-2016 m. svyravo nuo 5,3 iki 8 atvejų 1000-čiui gyvų gimusių naujagimių ir turi tendenciją mažėti. Didžiausias mirtingumas (77%) nustatytas 22-23 savaitės nėštumo grupėje, mažiausias (0,25 % ir 0 %) - 37-42 savaitės ir daugiau nei 42 savaitės. Dažniausia perinatalinės mirties priežastis buvo antenatalinė hipoksija, rečiausios - įgimtos infekcijos. Dažniausia naujagimių mirties priežastimi buvo įgimtos formavimosi ydos. Dažniausia ankstyvo naujagimių mirtingumo priežastis buvo įgimtos formavimosi ydos, antroje vietoje - intrauterinė hipoksija/asfiksija ir kvėpavimo sutrikimo sindromas.
Perinatalinio mirtingumo duomenys 2006-2016 m.:
| Rodiklis | 2006-2016 m. |
|---|---|
| Perinatalinis mirtingumas | 5,3 - 8 atvejai 1000-čiui gyvų gimusių |
| Didžiausias mirtingumas (GA) | 77% (22-23 sav.) |
| Mažiausias mirtingumas (GA) | 0,25% ir 0% (37-42 sav.) |
Staigios kūdikių mirties sindromas (SKMS) Lietuvoje nėra dažnas reiškinys - registruojama iki 10 SKMS atvejų per metus (iš apytiksliai 30 000 gimusių kūdikių). Nors SKMS prigimtis iki šiol nėra aiški, rekomenduojama laikytis tam tikrų saugos priemonių, tokių kaip kūdikio guldyma ant nugaros, miego aplinkos saugumas ir kt.
