Minaičiuose, Radviliškio rajone, šalia memorialo, skirto Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos pasirašymui, vyko iškilmingas renginys. Ši Deklaracija, savo svarba prilygusi Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įteisino Lietuvos laisvės kovos sąjūdį kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo organizaciją.
Minaičiuose, Miknių-Petrėčių sodyboje esančiame Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. vietoje, susirinko gausus būrys svečių. Tarp jų buvo Lietuvos Respublikos Seimo nariai, kariuomenės padalinių atstovai, Lietuvos Laisvės kovotojai ir Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovai, Radviliškio rajono gyventojai, mokiniai ir kiti atvykę dalyviai.
Istorinis suvažiavimas ir Deklaracijos svarba
Minaičiuose 1949 metais vyko svarbus Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Šio suvažiavimo metu buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis (LLKS) ir pasirašyta Deklaracija. Šis dokumentas, kartu su kitais tuomet parengtais dokumentais, sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą. Deklaracijos pasirašymas buvo kulminacija penkerius metus trukusių didžiulių partizanų ir ryšininkų pastangų, kurių metu buvo paaukota tūkstančiai gyvybių.
Deklaraciją 1949 m. vasario 16 d. pasirašė aštuoni posėdžio dalyviai: LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas ir LLKS Tarybos nariai Aleksandras Grybinas-Faustas, Vytautas Gužas-Kardas, Juozas Šibaila-Merainis, Bronius Liesys-Naktis, Leonardas Grigonis-Užpalis, Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir Petras Bartkus-Žadgaila. Deja, nė vienas iš šių drąsių kovotojų nesulaukė to, ko siekė - nepriklausomos Lietuvos.
Pagerbimo renginio akimirkos
Renginyje skambėjo Lietuvos valstybės ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio vėliavos. Susirinkusius sveikino 1990 m. kovo 11 Nepriklausomybės Akto Signatarė, Lietuvos Respublikos Seimo narė Rasa Juknevičienė, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, atkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos štabo viršininkas Vytautas Balsys, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, Radviliškio rajono savivaldybės meras Antanas Čepononis.
Partizanų vado generolo Adolfo Ramanausko-Vanago duktė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė kalbėjo apie laisvės prasmę ir partizanų atminties įprasminimą. Jos tėvas 1949 m. vasario mėn. Prisikėlimo apygardos teritorijoje dalyvavo visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime.
PARTIZANŲ KELIAIS - Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija
Radviliškio muzikos mokyklos jaunių choro „Saulės vaikai“ ir Radviliškio miesto kultūros centro Tremtinių ir politinių kalinių choro „Versmė“ pasirodymai papildė iškilmingą renginio atmosferą.
Rekonstruktorių klubo „Partizanas“ nariai atkurtame partizanų bunkeryje pristatė dailininko Česlovo Bernatavičiaus sukurtą partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago statulėlę. Paklaustas, kodėl pasirinko sukurti būtent šio partizano statulėlę, Č. Bernatavičius sakė: „Jis buvo galingas žmogus.“
Lietuvos didžiavyrių, partizanų apygardų vadų atminimas pagerbtas tylos minute. Aidėjo trijų šūvių salvės, kurias atliko Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai. Atminimo laužus įžiebė Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai, kurie vos prieš kelias valandas pėsčiomis baigė daugiau nei 200 kilometrų žygį, skirtą Adolfo Ramanausko-Vanago atminimui įamžinti. Savaitę trukusio žygio metu kariai aplankė partizanų mūšių ir žūčių vietas, bunkerius, taip pat vietas, susijusias su partizanų gyvenimu.
Tuo tarpu Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės savanoriai renginio dalyvius ir svečius vaišino kareiviška koše ir arbata.
Renginio dalyviai apžiūrėjo atkurtą bunkerį, kuriame prieš 67-rius metus buvo pasirašyta Deklaracija. Iš viso partizaninio karo metu žuvo 20,5 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.
tags: #mikniute #petretiene #gime
