Metabolinis sindromas - tai kompleksinis metabolinių sutrikimų rinkinys, kuris didina širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo cukrinio diabeto ir kitų sveikatos problemų riziką. Nors dažniausiai metabolinis sindromas yra siejamas su suaugusiaisiais, pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama jo paplitimui ir ypatumams vaikų populiacijoje. Šiame straipsnyje aptarsime metabolinio sindromo apibrėžimą, priežastis, diagnostiką ir gydymo būdus, ypatingą dėmesį skirdami kūdikiams ir vaikams.
Metabolinis sindromas nėra atskira liga, bet veikiau rizikos veiksnių grupė, kuri kartu padidina širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir kitų sveikatos problemų riziką. Pagrindiniai metabolinio sindromo komponentai yra:
- Pilvinis nutukimas: per didelis riebalų kaupimasis pilvo srityje.
- Aukštas kraujospūdis: nuolat padidėjęs kraujospūdis.
- Aukštas trigliceridų kiekis: padidėjęs trigliceridų (riebalų) kiekis kraujyje.
- Žemas DTL cholesterolio kiekis: sumažėjęs didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolio kiekis kraujyje.
- Aukštas cukraus kiekis kraujyje: padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje nevalgius.
Vaikams ir paaugliams metabolinis sindromas diagnozuojamas, kai nustatomi bent trys iš šių rizikos veiksnių. Svarbu pažymėti, kad vaikų metabolinio sindromo apibrėžimas ir diagnostiniai kriterijai gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, lyties ir etninės priklausomybės.
Vaikų nutukimas ir metabolinis sindromas
Nutukimas vaikystėje yra vienas iš pagrindinių metabolinio sindromo rizikos veiksnių. Nutukę vaikai dažniau turi aukštą kraujospūdį, padidėjusį trigliceridų kiekį, sumažėjusį DTL cholesterolio kiekį ir aukštą cukraus kiekį kraujyje. Be to, nutukimas gali sukelti atsparumą insulinui, kuris yra svarbus metabolinio sindromo komponentas.
Antsvoris ir nutukimas apibrėžiami kaip nenormalus arba per didelis riebalų kaupimasis, kuris gali pakenkti sveikatai. Pagrindinė nutukimo priežastis yra idiopatinė, kai organizmas suvartoja daugiau kalorijų nei sudegina. Nutukimas yra pasaulinė sveikatos problema, taip pat pastebima vaikams ir paaugliams. Vaikai ir paaugliai, turintys antsvorio ar nutukę, turėtų būti įvertinti dėl galimų gretutinių ligų.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo 1975 iki 2016 metų nutukimo paplitimas padidėjo 3 kartus. 2016 metais daugiau nei 1,9 mlrd. (39 proc.) suaugusių pacientų turėjo antsvorio, o 650 mln. - nutukę. Antsvorio ir nutukimo problema aktuali ir vaikų populiacijoje. Vertinant 5-19 metų vaikų ir paauglių antsvorio ir nutukimo paplitimo dinamiką nuo 1975 iki 2016 metų, nustatytas jo padidėjimas nuo 4 proc. iki 18 proc. (340 mln.).
„Jie serga ligomis, kuriomis prieš 20 metų sirgdavo tik suaugusieji: arterine hipertenzija, 2 tipo cukriniu diabetu, kepenų suriebėjimu, jų kraujyje padidėjęs cholesterolio kiekis“, - aiškino gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė. KMI - tik nuo 16 metų Europos Sąjungoje yra apie 22 mln. antsvorio turinčių vaikų, iš jų 5 mln. - nutukę. Šiandien nutukimas - viena labiausiai paplitusių vaikų ligų, sukelianti daugybę kitų rimtų sutrikimų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet nutukusių vaikų padaugėja 2 proc. Nutukimas dabar plinta 20 kartų greičiau nei prieš 40 metų. PSO prognozuoja, kad jau 2010 metais 1 iš 10 vaikų bus nutukęs. Lietuvoje vaikų nutukimas dar nepasiekė epidemijos masto, tačiau specialistai nerimauja. Antsvorio turinčių vaikų sparčiai daugėja.
Nutukimas lengvai diagnozuojama liga. Užtenka vaiką pasverti, pamatuoti ūgį ir palyginti su normomis, atsižvelgiant į amžių. Suaugusiems žmonėms skaičiuojamas kūno masės indeksas (KMI). Jei jis viršija 30, nustatomas nutukimas. Vaikų KMI gali būti apskaičiuojamas tik nuo 16 metų amžiaus. Kiek vaikas turi riebalinio audinio, ar jo nėra per daug, galima nustatyti atlikus kūno sudėties analizę. Specialiu aparatu - kūno sudėties analizatoriumi - nustatoma vaiko riebalų ir raumenų masė. Tam tikras riebalų kiekis kūne yra būtinas. Jie apsaugo vidaus organus, palaiko nekintamą jų temperatūrą, dalyvauja kai kurių hormonų gamyboje. Tačiau per didelis riebalinio audinio kiekis kūne sukelia nutukimą, dėl kurio išsivysto įvairiausi sveikatos sutrikimai.
Metabolizmo sutrikimai ir mitochondrijų disfunkcija
Mitochondrijos - tai ląstelių organelės, atsakingos už energijos gamybą. Mitochondrijų disfunkcija gali sukelti įvairius metabolinius sutrikimus, kurie kartais gali būti susiję su metaboliniu sindromu. Mitochondriopatijos - tai ligos, kurias sukelia oksidaciniame fosforilinime dalyvaujančių fermentų ir fermentų kompleksų defektai. Nors mitochondriopatijos nėra tiesiogiai susijusios su metaboliniu sindromu, energijos apykaitos sutrikimai, būdingi mitochondrijų disfunkcijai, gali prisidėti prie metabolinio sindromo vystymosi.
Cukraus vartojimas ir žarnyno mikroflora
Didelis cukraus vartojimas yra susijęs su įvairiomis sveikatos problemomis, įskaitant nutukimą, metabolinį sindromą ir žarnyno disbiozę. Žarnyno mikroflora atlieka svarbų vaidmenį virškinimo procese, maistinių medžiagų sintezėje ir imuninės sistemos formavime. Disbiozė vaikų žarnyne gali sukelti virškinimo sutrikimus, padidėjusį uždegimo lygį ir imuninės sistemos funkcijų silpnėjimą.
Moksliniai tyrimai nurodo, kad cukrus skatina tam tikrų patogeninių bakterijų augimą, tuo pačiu mažindamas naudingų bakterijų, tokių kaip Lactobacillus ir Bifidobacterium, kiekį ir įvairovę. Vaikystė yra kritinis laikotarpis imuninės sistemos vystymuisi, o žarnyno mikroflora atlieka esminį vaidmenį šiame procese. Cukrus, sutrikdydamas mikrofloros pusiausvyrą, gali neigiamai paveikti imuninės sistemos raidą.
Diagnostika
Metabolinio sindromo diagnostika vaikams apima fizinę apžiūrą, kraujospūdžio matavimą ir kraujo tyrimus.
Gydymas ir prevencija
Metabolinio sindromo gydymas vaikams apima gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip sveika mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas. Kai kuriais atvejais gali prireikti vaistų kraujospūdžiui, cholesterolio kiekiui ar cukraus kiekiui kraujyje kontroliuoti.
Rekomenduojama riboti kaloringo ir mažos maistinės vertės produktų vartojimą (pvz., saldumynų, dribsnių, saldžių pusryčių, sūrelių, saldaus jogurto, saldintų gaiviųjų gėrimų, sulčių, greitojo maisto, maisto su pridėtiniu cukrumi, fruktoze ir kukurūzų sirupu, riebių ir sūrių produktų, kaloringų užkandžių).
Sportuoti bent 20 min. d. 5 d./sav. Metaboliniam aktyvumui pagerinti ir nutukimo rizikai sumažinti optimalus fizinio aktyvumo laikas yra ne mažiau kaip 60 min./d. PSO rekomenduoja vaikams ir paaugliams sportuoti 60 min/d. Sumažinti laiką, praleidžiamą prie kompiuterio, televizoriaus ar išmaniojo telefono.
Gydytojas yra tas asmuo, kuris turėtų patarti, kaip keisti gyvenimo būdą, atsižvelgiant į vaiko amžių, kultūrinius aspektus. Jei nutukęs vaikas yra vyresnis nei 10 metų, rekomenduojama sumažinti svorį 10-15 proc. vartoti vandenį, valgyti iš mažesnės lėkštės, didinti fizinį aktyvumą (rekomenduojama bent 20 min. (siektina - 60 min.) vidutinio ar didelio fizinio aktyvumo veikla per dieną), mažinti neaktyvios / pasyvios veiklos trukmę (prie televizoriaus, kompiuterio ar telefono praleidžiamas laikas neturėtų viršyti 1-2 val. d.).
Farmakoterapinės priemonės rekomenduojamos tik nutukusiems vaikams nuo 16 metų. Farmakoterapija turi būti skiriama tik kartu su gyvenimo būdo modifikavimu. Vienintelis Jungtinėse Amerikos Valstijose maisto ir vaistų administracijos patvirtintas medikamentas paauglių nutukimui gydymui yra orlistatas.
Saldumynų ribojimas ir probiotikai. Siekiant sumažinti neigiamą cukraus poveikį, rekomenduojama vartoti probiotikus. Probiotikai gali padėti atkurti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą ir pagerinti virškinimą.
Vienas geriausių pasirinkimų - Dr.OHHIRA® probiotikai, kuriuos sudaro įspūdingas pluoštas skirtingų rūšių aktyvių bei gyvybingų lakto ir bifido probiotinių kultūrų, skaidulinių medžiagų bei keli šimtai per fermentacijos laikotarpį susiformavusių biogeninių metabolitų.
Nors su metaboliniu sindromu siejamų ligų sąrašas labai ilgas, daugelio jų galima išvengti. Reikia kovoti su pagrindine metabolinį sindromą sukeliančia priežastimi - nutukimu. Tai būtina daryti kuo anksčiau - vaikystėje ir paauglystėje, kol kūno masės indeksas dar nėra bauginančiai didelis ir ligos nespėjo įsigalėti.
Nutukimą lemia daug veiksnių, ne visi jų yra žinomi. Kai kurių negalime pakeisti, tokių kaip genetinis polinkis ar mažas svoris gimstant. Tačiau kai kuriuos keisti įmanoma - tai mityba ir fizinis aktyvumas. Net jei nutukimą sukėlė liga, ją gydant gali būti gydomas ir nutukimas.
Nutukusių vaikų gydymas skiriasi nuo suaugusiųjų. Jei antsvoris nedidelis, stengiamasi vienus metus išlaikyti esamą svorį, kad vaikas ūgiu „pasivytų” svorį. Jei vaikas nutukęs - svoris mažinamas. Svorio mažėjimas turėtų būti labai lėtas: nuo 0,5 kg per mėnesį iki 0,5 kg per savaitę. Svarbiausia ne sumažinti, bet stabilizuoti vaiko kūno masės augimą. Augantis organizmas negali būti varginamas dietų. Labai svarbu, kad vaikas gautų pakankamai maisto medžiagų, kad nesutriktų jo augimas ir brendimas.
Kiti vaikų nutukimo gydymo principai panašūs į suaugusiųjų: maitinimosi įpročių keitimas, fizinis aktyvumas. Daugeliui antsvorio kamuojamų vaikų užtektų intensyviai pasimankštinti ir kuo mažiau laiko leisti prie televizoriaus ir kompiuterio. Vaistai ir chirurginis gydymas gydant nutukusius vaikus naudojami rečiau, tik esant sudėtingiems atvejams.
Tėvų vaidmuo gydant vaikų nutukimą itin svarbus. Nuo mažens permaitintas vaikas ir toliau skatinamas gausiai valgyti. Taip susiformuoja vaiko įpročiai. Tėvai turėtų ruošti sveiką maistą, pasirūpinti, kad vaikas taisyklingai pavalgytų ne tik namie, bet ir mokykloje, po užklasinių užsiėmimų. Vaikui sunku suprasti, kodėl jis turi maitintis kitaip nei jam norisi. Būtų gerai, kad įpročiai pasikeistų ir šeimoje. Pavyzdžiui, jei tėvai nevalgo pusryčių, galėtų pradėti juos valgyti kartu su vaiku. Taip pat būtų naudinga, jei tėvai kartu su vaiku aktyviai leistų laisvalaikį: eitų į baseiną, žaistų judrius žaidimus.
Subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas svarbūs valdant gestacinį diabetą ir siekiant išvengti metabolinio sindromo. Kinijoje atlikus tyrimą su daugiau nei 2400 besilaukiančių moterų, nustatyta, kad jei moteris nėštumo viduryje valgo kokybiškai ir tam tikrus maisto produktus, t. y. bulves, pupeles, tamsiai žalias daržoves ir vaisius, mažėja metabolinio sindromo tikimybė nėštumo metu.
Kito tyrimo duomenimis, jaunesnės nei 30 m. PSO ir Jungtinių Tautų Vaikų fondas (UNICEF) rekomenduoja išimtinai žindyti kūdikį pirmuosius šešis jo gyvenimo mėnesius. Tyrimų duomenimis, žindymas yra ankstyviausias prevencijos metodas po gimdymo, nes jis teigiamai veikia gliukozės ir lipidų apykaitą gestaciniu diabetu sirgusioms moterims, sumažina angliavandenių apykaitos sutrikimų, metabolinio sindromo dažnį, kai kurie, tačiau ne visi tyrimai nurodo ir mažesnę antrojo tipo diabeto riziką ilgiau maitinančioms krūtimi moterims.
Nepaisant rekomendacijų, gestaciniu diabetu persirgusios moterys rečiau ir trumpiau žindo kūdikį, palyginti su moterimis, turėjusiomis normalų gliukozės kiekį nėštumo metu. Tyrimai rodo, kad svorio pokyčiai nuo 6 savaičių iki 6 mėnesių po gimdymo reikšmingai keičia metabolinio sindromo ir jo komponentų paplitimą tarp moterų, neseniai sirgusių gestaciniu diabetu. Paaiškėjo, kad pirmą pusmetį po gimdymo numetus daugiau nei 2 kg svorio, sumažėja medžiagų apykaitos sutrikimų rizikos veiksnių, o kartu ir metabolinio sindromo paplitimas daugiau nei 2 kartus, palyginti su moterimis, kurios išlaiko stabilų svorį (± 2 kg) arba priauga daugiau nei 2 kg. Atliekami tolesni tyrimai, kad būtų galima patvirtinti, jog svorio metimas yra naudingas medžiagų apykaitai ilgesnį laiką, t. y. ilgiau nei pirmuosius 6 mėnesius po gimdymo.
Kadangi moterys po gimdymo susiduria su keliomis kliūtimis, trukdančiomis keisti gyvenimo būdą dėl laiko stokos, vaikų priežiūros poreikių ir motyvacijos trūkumo, nėštumą prižiūrėjęs ir / ar kitas gydytojas, pas kurį lankėsi nėščioji, turėtų aptarti šias galimybes bei kviesti ieškoti būdų, kaip išvengti kliūčių ir paskatinti svorio metimą ankstyvuoju laikotarpiu po gimdymo visas moteris, persirgusias gestaciniu diabetu. Gestacinis diabetas - tai ne tik laikina nėštumo komplikacija, bet ir ženklas, kad reikia daugiau dėmesio skirti savo sveikatai.
Metabolinis sindromas nėštumo metu yra reikšminga medicininė būklė, galinti turėti įtakos tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatai, ypač jei moteris serga gestaciniu diabetu, todėl svarbu laiku diagnozuoti ir tinkamai valdyti abi būkles. Subalansuota sveika mityba, reguliarus ir pakankamas fizinis aktyvumas, gliukozės kiekio kraujyje ir kraujospūdžio stebėjimas gali žymiai sumažinti galimų komplikacijų riziką.
tags: #metabolinis #sindromas #kudikiui
