Labai svarbu, kad užaugintume naująją kartą su išugdyta rūšiavimo kultūra, supratimu, kam to reikia ir dėl ko tai darome. Svarbu išmokyti vaikus ne tik rūšiuoti, bet ir suvokti, kokia yra viso to svarba aplinkai, kurioje gyvename, žaidžiame, kuriame, augame. Mokyti rūšiuoti galima pradėti jau ikimokyklinėse amžiaus grupėse, kai mažieji aktyviai domisi pasauliu, kyla klausimai „kodėl“, kai jų vaizduotė labai laki, o protas imlus.
Ugdyti sąmoningumą, atsakomybės jausmą aplinkai reikia pradėti nuo mažens. Rūšiavimas tiek suaugusiems, tiek vaikams gali atrodyti sudėtingas, todėl savo edukacinėms pamokoms pasirinkome aktyvią ir nesudėtingą žaidimo formą. Balandžio 16 d. priešmokyklinės „Ežiukų“ grupės vaikai dalyvavo nuotolinėje pamokoje. Pamokos tikslas inicijuoti ir populiarinti atsakingą vartojimą ir atliekų rūšiavimą. Naudojant realias, kasdieninėje buityje susidarančias atliekas, ugdytiniams suprantamai ir vaizdžiai buvo demonstruojama, kaip svarbu atliekas rūšiuoti, o, jeigu įmanoma, jas kūrybiškai panaudoti dar kartą. Visas praktines matavimo, skaičiavimo, atliekų tūrio mažinimo, rūšiavimo, kūrybines užduotis atliko patys vaikai ir čia pat įsitikino: išrūšiuotoms atliekoms, jas nuvežus į atitinkamas gamyklas, suteikiamas naujas gyvenimas, o nerūšiuotų atliekų kiekis, patenkantis į sąvartyną, sumažėja.
11 gr. priešmokyklinukai spalio 8 d. dalyvavo nuotolinėje Ekonovus edukacinėje pamokoje „Maisto atliekų rūšiavimas”. Kodėl ir kaip turime rūšiuoti, kur naudojami perdirbti produktai, kam reikalingi kompostai? Įstaigos maitinimo organizatorė Virginija Niunevienė papasakojo ir parodė, kur keliauja vaikų nesuvalgyti maisto likučiai, į kokį įrenginį sudedami ir kam jie vėliau panaudojami.
Lopšelio - darželio "Volungėlė" ugdytiniai smalsiai tyrinėja pasaulį ir mokosi, kaip prisidėti prie jo išsaugojimo. Vaikai rūpinsis švaresne ir saugesne ateitimi, mokysis mažinti atliekų kiekį, o savo kasdieniais veiksmais skatins tvaresnį gyvenimo būdą. Per įvairias veiklas jie atranda, kad net ir mažiausi kasdieniai pasirinkimai gali padėti rūpintis gamta.
„Šermukšnio“ priešmokyklinio ugdymo grupė dalyvavo kūrybinėje projektinėje veikloje „Kaip pakeisti daiktus?“ Vaikai diskutavo apie aplinkos, gamtos ir daiktų tausojimo svarbą - išmoko įvardyti, kodėl svarbu saugoti mus supančią aplinką. Vėliau iš antrinių žaliavų sukūrė gėlę ir suprato, kad net su mažais ištekliais galima pasiekti puikių rezultatų! Susipažinę su fotografijos menu, mažieji kūrėjai gamtoje „spalvino“ medžių trafaretus naudodami tik gamtos dovanas - be dažų, tik su fantazija!
"Šermukšnio" ir "Eglės" grupių vaikučiai dalyvavo Ekonovus Tvarumo akademijos nuotolinėje pamokoje "ATLIEKŲ KELIAS". Pamokos metu mažieji aiškinosi, kas nutinka su atliekomis, kai jas išmetame į konteinerį, kaip jos tvarkomos ir koks kelias iki perdirbimo. Šios veiklos padėjo vaikams ne tik įgyti naujų žinių, bet ir ugdė atsakomybę bei rūpestį aplinka. Mažieji suprato, kad kiekvienas mūsų veiksmas svarbus - net ir paprasčiausias rūšiavimas gali turėti didelę įtaką.
Plungės lopšelis-darželis „Pasaka“ yra prisijungęs prie Gamtosauginių mokyklų tinklo, įkūręs aplinkosauginį komitetą, kasmet mini Žemės dieną, rengia atviras veiklas pedagogams, konferencijas bei parodas ekologijos ir atliekų rūšiavimo temomis. Rugsėjo 21-22 dienomis buvo organizuota išvyka į Jėrubaičių sąvartyną, kur Telšių regiono atliekų tvarkymo centro specialistė Eglė Sakalauskaitė ne tik išsamiai supažindino su rūšiavimo ypatumais, bet ir perdirbimo bei daiktų prikėlimo „antram gyvenimui“ galimybėmis. Vaikus nustebino didžiulis neperdirbamų atliekų kalnas. Daug įvairių įrengimų, technikos vaikai pamatė rūšiavimo fabrike ir, žinoma, kalną šiukšlių, kurios jau buvo perrūšiuotos: plastmasė, spalvotas metalas, stiklas, buitinės atliekos ir kt. Nelabai mažiesiems patiko aplink tvyroję kvapai, jie raukė nosytes, bet buvo įdomu.
„Atliekų krepšinio“ pamokos sulaukė teigiamų pedagogų įvertinimo. Vilniaus Balsių progimnazijos mokytoja Jolita Jančiauskienė džiaugiasi VASA edukacinėmis pamokomis ir pasakoja, kad vaikams labai patiko ir suteikė naujų žinių. Anot mokytojos, rūšiavimo ir ekologinės temos jau kuris laikas yra integruotos į įvairias mokymo disciplinas, tačiau daug kas priklauso nuo pačių pedagogų išmonės, kūrybiškumo ir iniciatyvumo. Mokytojams nuolatos reikia ieškoti originalių būdų, kaip sudominti ir motyvuoti vaikus, kaip paskatinti juos rūšiuoti mokyklose.
Elektronikos atliekos - visame pasaulyje sparčiausiai augantis atliekų srautas. Kuo daugiau jų bus surinkta, tuo daugiau bus galima panaudoti pakartotinai arba perdirbti - sutaupyti vertingų išteklių bei prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo. Prie šio tikslo aktyviai prisideda vaikai ir jaunimas - išmokę rūšiuoti darželiuose ar mokyklose, savo žiniomis vėliau dalijasi ir su tėvais. Tinkamai rūšiuoti kasmet mokosi tūkstančiai vaikų.
2024 metų Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje teigiama, jog pasaulyje kasmet susidaro 62 milijonai tonų elektronikos atliekų, ar tiek, kiek pakaktų užpildyti 1,5 milijono sunkvežimių. Nemažą dalį sudaro įvairūs smulkūs daiktai, kurių žmonės nelaiko elektronikos atliekomis ir meta į mišrių komunalinių atliekų konteinerius arba kaupia garažuose ar rūsiuose. Maždaug 35 proc. vadinamųjų nematomų elektronikos atliekų sudaro vaikiški žaislai.
Kaip svarbu tinkamai rūšiuoti net ir mažiausias elektronikos atliekas, tokias kaip vaikiški elektroniniai žaislai, televizorių ir kitų prietaisų pulteliai, USB raktai, ausinės, kompiuterio pelės ir kiti daiktai, kurie turi bateriją, kištuką arba laidą ir kurių kiekvienuose namuose galima rasti po keliasdešimt, patys mažiausi ir vyresni vaikai sužino dalyvaudami nacionaliniame aplinkosaugos projekte „Mes rūšiuojam“.
Mokyklose ir darželiuose vyksta specialios pamokėlės, o auklėtiniai, jų artimieji ir bendruomenės nariai atsakingai rūšiuoja ir priduoda elektronikos bei baterijų atliekas, mainais renka taškus, kuriuos iškeičia į sporto reikmenis, knygas, stalo žaidimus, apsilankymus kino teatruose ar pažintines keliones. Šiemet projekte dalyvauja 1942 švietimo įstaigos. Jei 2022-2023 mokslo metais jos surinko 292 tonas elektros ir elektroninės įrangos atliekų bei 15 tonų baterijų atliekų, tai 2023-2024 mokslo metais - jau 315 tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų bei 17 tonų baterijų atliekų.
„Švietimo įstaigose rūšiavimas tampa naudingu įpročiu, vaikai tą įprotį parsineša į namus, todėl pamažu formuojami geri rūšiavimo įgūdžiai. Tikiu, jog žinodami, kodėl naudinga rūšiuoti, vaikai niekada nebemes elektronikos ar baterijų į buitinių atliekų konteinerį ir šią taisyklę primins savo tėvams“, - kalbėjo Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorė Veronika Žeimys. Pašnekovė neabejoja, jog pasakodami vaikams apie būtinybę tinkamai rūšiuoti elektronikos atliekas, galime išauginti kartą, kuriai švari aplinka bei tvarumas bus savaime suprantami dalykai.
Kaip mokyti vaikus rūšiuoti: praktiniai patarimai
Vilniaus lopšelio-darželio „Karuselė“ socialinė pedagogė Valentina Kot taip pat pritaria - mokyti rūšiuoti vaikus galima pradėti jau nuo mažens, kuomet jie ypač domisi pasauliu, kyla klausimų, „kodėl“, jų vaizduotė labai laki, o protas imlus. Valentina pati kasdienybėje aktyviai palaiko žiedinę ekonomiką, pakartotinį žaliavų panaudojimą, tad to nori mokyti ir ugdomus priešmokyklinukus. „Svarbu vaikus išmokyti ne tik rūšiuoti, bet ir suvokti, kokia yra viso to svarba aplinkai, kurioje gyvename, žaidžiame, kuriame, augame. Būtent todėl, supažindindami vaikus su atliekų rūšiavimo svarba bei ypatumais, mes galime formuoti jų įgūdžius, gebėjimus tinkamai rūšiuoti. Kiekvieno žmogaus indėlis, nors ir nedidelis, prisideda prie bendro tikslo - švarios mus supančios aplinkos“, - sakė V. Kot-Osipian.
„Darželinukai ir vyresni moksleiviai labai aktyviai dalyvauja konkursuose, stebina savo kūrybingumu, aktyviai mainosi nenaudojama, bet dar veikiančia elektronika ir taip skatina žiedinę ekonomiką. Net ir patys mažiausi jau žino, kad baterijų ar elektronikos atliekų jokiais būdais negalima mesti į buitinių atliekų konteinerius. Panaudotų baterijų vieta - specialioje dėžutėje, iš kurios jos keliauja pas atliekų tvarkytojus, o šie perdirbdami atgauna vertingas medžiagas, todėl galime pasigaminti naujas baterijas, o ne teršti aplinką. Svarbu tiek suaugusiems, tiek vaikams priminti, kad jei elektronikos ir baterijų atliekos atsiduria sąvartyne, joms yrant, išsiskiria žmonėms ir gamtai pavojingų medžiagų, o baterijos netgi gali užsidegti ar sprogti“, - atkreipė dėmesį V. Masalienė.
Tinkamas atliekų rūšiavimas: ką svarbu žinoti
V. Masalienė primena, kaip taisyklingai elgtis su elektronikos bei baterijų atliekomis. Visų pirma, reikėtų įvertinti, ar jums nebereikalingas daiktas dar tinkamas naudoti. Jeigu taip, geriausias sprendimas - jį kam nors atiduoti ar parduoti ir taip pratęsti jo naudojimo laiką.
Visus smulkius elektronikos prietaisus, pavyzdžiui, vaikiškus žaislus su baterijomis, USB raktus, plaukų džiovintuvus, ausines, telefonus ir pan. galima atnešti į kone visuose didesniuose prekybos centruose esančias talpas, skirtas specialiai smulkiai elektronikai. Į jas taip pat galima dėti prietaisus, kuriuose yra integruotos baterijos.
Atskirai baterijas galima atnešti į prekybos centruose, parduotuvėse, biuruose, įvairiose įstaigose esančias dėžutes, skirtas specialiai baterijų atliekoms.
Stambią, sunkią buitinę techniką patogiausia perduoti užsisakius nemokamą jos išvežimą iš namų. Ši nemokama paslauga teikiama visoje Lietuvoje.
Visų rūšių elektronikos ir baterijų atliekas bet kuriuo paros metu galima atvežti į „Man rūpi rytojus” namelius, įrengtus miestelių centruose ir prie didžiųjų prekybos centrų didžiuosiuose miestuose.
Visą informaciją apie tai, kur ir kaip priduoti nebereikalingas baterijas, akumuliatorius, kitą seną elektros ir elektronikos įrangą ar buitinę techniką, arba užsiregistruoti, kad ji būtų nemokamai išvežta, galima „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt.
Švietimo įstaigos prie nacionalinio aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam“, kurį kartu su partneriais įgyvendina Gamintojų ir importuotojų asociacija ir VšĮ Elektronikos gamintojų importuotojų organizacija, gali prisijungti visus metus. Kauno rajone yra apie 50 ugdymo įstaigų - mokyklų ir darželių, kurios turi per 15 tūkst. ugdytinių. Kaip sakė Kauno rajono savivaldybės mero patarėjas Algirdas Reipas, teisės aktai savivaldybėms atliekų tvarkymo srityje kelia vis daugiau užduočių, o Kauno rajono savivaldybė pastaraisiais metais ir šiaip pradėjo kelti sau aukštus aplinkosauginius reikalavimus. „Manome, vaikai pirmuosius rūšiavimo įgūdžius turėtų įgyti dar darželyje ir mokyklose, - sako A. Reipas. - Būtent ten jie turėtų matyti tą tikrąjį rūšiavimą, kokio siekiama, koks turėtų būti ateityje.
Mero patarėjo teigimu, Kauno rajonas turi daug patirties teikdamas maitinimo paslaugas mokyklose, kadangi yra įdiegęs švediško stalo sistemą, - dėl to mokyklose beveik 40 proc. sumažėjo nesuvalgyto maisto kiekis. Bendradarbiaujant su „Žaliuoju tašku“, tariantis su jais, klausiant jų nuomonės, kaip galima geriau padaryti, buvo parengta rūšiavimo schema. Numatyta, kad jau šiais mokslo metais kiekvienoje rajono mokykloje kiekviename aukšte viename ir kitame koridoriaus gale bus rūšiavimo dėžutės iš trijų dalių - skirtos plastiko, popieriaus ir stiklo pakuočių atliekoms, o kiekvienoje darželio grupėje - po rūšiavimo komplektą.
„Šio projekto vainikavimas bus švietimo įstaigų tvarumo įvertinimas mokslo metų pabaigoje, - sako A. Reipas. - Mes suskaičiavome, kiek dabar turime nerūšiuotų atliekų, kiek - rūšiuotų, kiek iš viso susidaro atliekų, kokia jų sudėtis. Kadangi visi prie ugdymo įstaigų įrengti konteineriai bus įtraukti į apskaitą, galima bus stebėti, kaip įstaigoms sekėsi vykdyti tą rūšiavimo sistemą, kiek kokia įstaiga buvo tvari.
Kartu: tinkamas atliekų tvarkymas ir rūšiavimas, A. Burbaitės teigimu, yra viena svarbiausių veiklų, kuria kiekvienas galime prisidėti prie savo aplinkos taršos mažinimo. „Galime vaikus mokyti, bet jeigu jie mokykloje nemato konkrečios elgsenos, konkrečių veiksmų, tai tas ugdymas ir mokymas yra tik teorinis, jis neveiksmingas, - sako pašnekovas. - Šiuo projektu siekiame, kad tiek vaikai, tiek specialistai, tiek ugdymo įstaigų personalas gautų vienodą informaciją, labai aiškias rūšiavimo instrukcijas, kurias mums teiks „Žaliasis taškas“. Savivaldybės atstovas tikisi, kad kiekviena seniūnija pagalvos, kaip galėtų prisidėti prie bendruomenių tvarumo vystymo, kad nebūtų tas atliekų tvarkymas ar tvarumas atsietas nuo žmonių, nuo jų gyvenamos teritorijos. Toks, anot A. Reipo, Kauno rajono savivaldybės tikslas - kad ugdymo įstaigos prisidėtų prie aplinkos puoselėjimo, prie geresnio rūšiavimo. „Tikiu, ateityje galėsime didžiuotis, kad ir mūsų ugdymo įstaigos, mūsų mokyklos, mūsų bendruomenės ir vaikai prisidėjo prie atliekų tvarkymo sistemos pokyčių. Galėsime kartu su „Žaliuoju tašku“ pasidžiaugti, kad žengėme dar vieną žingsnį tvarumo link, parodėme, kad tik visiems bendradarbiaujant galima pasiekti rezultatų“, - sako A.
Pavyzdys: A. Reipo manymu, vaikus galime mokyti rūšiuoti atliekas, bet jeigu jie mokykloje nemato konkrečių veiksmų, tai tas ugdymas ir mokymas yra tik teorinis, jis neveiksmingas. „Mūsų tikslas - kurti veiksmingą bendrą pakuočių atliekų tvarkymo ir perdirbimo sistemą, maksimaliai mažinti aplinkos taršą pakuočių atliekomis ir didinti visuomenės sąmoningumą, skatinti rūšiuoti atliekas, - sako „Žaliojo taško“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė. Siekdamas įvertinti Lietuvos gyventojų atliekų rūšiavimo patirtį ir žinias apie tinkamąą atliekų rūšiavimą, „Žaliasis taškas“ šių metų vasarį jau trečią kartą inicijavo visuomenės tyrimą. Jo rezultatai atskleidė, kad atliekas rūšiuojančių gyventojų skaičius Lietuvoje auga: palyginti su 2023 m., atliekas rūšiuojančių žmonių dalis padidėjo net 4 proc. - dažnai arba visuomet atliekas rūšiuoja 91 proc. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad nors lietuvių atliekų rūšiavimo įpročiai gerėja, egzaminą išlaikytų toli gražu ne kiekvienas, manantis, kad daro tai tinkamai. Skatindama rūšiavimo įpročius ne tik namų, bet ir darbo, ugdymo aplinkoje, organizacija „Žaliasis taškas“ pagamino patogius rūšiavimo dėžučių komplektus su tinkamo pakuočių atliekų rūšiavimo atmintinėmis. „Tai, visų pirma, sąvartynų mažinimas, gamtos išteklių ir energijos taupymas, sąmoninga ir atsakinga kova su klimato šilimu“, - pabrėžia A.
Edukacinės priemonės ir iniciatyvos
Manau, kad svarbiausia yra suteikti vaikams kuo daugiau priemonių ir savarankiškumo priimti patiems sprendimus, esant reikalui tolerantiškai nukreipti reikiama kryptimi, nedrausti suklysti. Kalbant apie priemones, jų yra įvairių, pritaikytų skirtingoms amžiaus grupėms: edukaciniai žaidimai, konkursai, vaikų darbų parodos (iš antrinių žaliavų kurti žaislai, paveikslai). Vaikai geriausiai įsisavina informaciją per motoriką, vizualizacijas ir emocijas, todėl būtinos išvykos į antrinių žaliavų įmones, rūšiavimo įmones, sąvartynus, kad galėtų iš arčiau pamatyti, pačiupinėti, užuosti.
Norite mokyti vaikus rūšiuoti šiukšles ir supažindinti juos su tvaresniu gyvenimo būdu? Kaip mokyti vaikus rūšiuoti atliekas? Remiantis apklausų duomenimis[1], 9 iš 10 namuose atliekas rūšiuojančių Lietuvos gyventojų teigia, kad tai daryti tampa vis paprasčiau. Šįkart pasidalinsime patarimais, naudingais rūšiuojant popieriaus atliekas. Svarbu paminėti, kad kuo teisingiau gyventojai rūšiuos popieriaus atliekas jau pirmajame jų surinkimo etape, į šalia namų pastatytus specialius konteinerius, tuo daugiau jo bus galima panaudoti dar kartą. Kaip žinia, popieriaus pluoštą įmanoma perdirbti iki septynių kartų. Netinkamos atliekos yra deginamos ir naudojamos energijai gaminti. Skaičiuojama, kad gaminant pakuotes iš perdirbto popieriaus pluošto reikia iki 40 procentų mažiau energijos nei pakuotėms, kuriamoms iš pirminės žaliavos. Statistiniai duomenys rodo, kad šiandien pasaulyje surenkama ir antrinėmis žaliavomis tampa tik vidutiniškai pusė popieriaus ir kartono atliekų - iš 85 mln. t perdirbama apie 44 mln.
Rūšiuojant kartonines dėžes svarbiausia prisiminti vieną dalyką: prieš išmesdami tokią pakuotę į rūšiavimo konteinerį, suplėšykite arba supjaustykite ją, kad konteinerio talpa būtų išnaudota kuo efektyviau. Jeigu tiesiog suspausite, sulankstysite ir išmesite dėžę, ji labai greitai atgaus savo pirminę formą ir užims daugiau vietos. Dar blogesnis sprendimas - pastatyti kartonines (dažniausiai - didelių gabaritų) dėžes šalia konteinerių, net ir tada, jei žinote, kad šiandien yra šių pakuočių surinkimo grafikas. Beje, palikę stambias kartono pakuotes prie bendrojo naudojimo konteinerių, galite suklaidinti kitus gyventojus: dalis jų, tikėtina, manys, kad šioms atliekoms skirtas konteineris jau yra pilnas, tad atneštas šiukšles gali padėti šalia jo ar išmesti į bendrąją komunalinėms atliekoms skirtą talpą - mišriomis atliekomis užteršta popierinė pakuotė nebegalės būti naudojama dar kartą.
Suprantama, kad dideles (ypač tas, į kurias pakuojami baldai, buitinė technika ir kt.) pakuotes paruošti rūšiavimui (suplėšyti, supjaustyti) užtrunka laiko, bet visada yra kitas sprendimas: tokias dėžes galima patiems nuvežti į arčiausiai esančią stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelę ar pristatyti atliekų tvarkytojui. Sakote: reikės vežti? Taip, reikės, tačiau tada neteks pakuočių smulkiai plėšyti ar pjaustyti, užteks tik sulenkti arba suspausti.
Testas patikrinti: į kurį konteinerį mesite „TetraPak“ pakuotę? Tai yra pats paprasčiausias klausimas, į kurį sulaukę atsakymo suprasite, ar žmogus bent truputį domisi atliekų rūšiavimu, ar viską meta intuityviai spręsdamas, iš ko pagaminta pakuotė. Tiesa ta, kad nemaža dalis žmonių vis dar mano, kad „TetraPak“ (nuo sulčių, pieno, kefyro) pakuočių atliekas reikia mesti į popieriui skirtus rūšiavimo konteinerius, nes tai, neva, - kartonas. Taip, tai yra kartonas, bet pakuotė susideda iš kelių - popieriaus, plastiko ir metalo folijos - sluoksnių, saugiai laikančių skystį pakuotės viduje. Iš tokių medžiagų yra pagaminti ir išsinešti skirtos kavos, arbatos puodeliai. Nors plastikas sudaro mažą „TetraPak’ų“ dalį, jų negalima perdirbti kartu su popierinėmis pakuotėmis. Plastiku dengtas popierius lengvai atpažįstamas iš popierinio paviršiaus ir slidžios vidinės pusės - jis netirpsta vandenyje. Norėdami įsitikinti, galite pabandyti plėšti. Jei plyšta sunkiai, vadinasi, popierius turi priemaišų. Turbūt dažniausiai taip nutinka su picų, mėsainių dėžutėmis, kuriose likę maisto: riebalai užteršia pakuotę ir padaro ją nebetinkama perdirbti. Jei suvalgius maistą dėžutė lieka švari, tada galima ją mesti į popieriui skirtą konteinerį. Išrūšiuotos popieriaus atliekos privalo būti švarios, neužterštos kitomis medžiagomis, sausos. Vokai, iš vidaus dengti burbuline plėvele, priskiriami kombinuotoms pakuotėms - juos meskite į plastiko atliekoms skirtą konteinerį. Nors plastikas sudaro mažą saldainių popierėlių pakuotė dalį, jų negalima perdirbti kartu su popierinių pakuočių atliekomis.
Pirkinių kvitus / čekius meskite į mišrių komunalinių atliekų, ne rūšiavimo, konteinerius. Visų pirma, tai nėra pakuotės. Paprastas pavyzdys - knyga kietu viršeliu. Turbūt jums kyla klausimų: „kodėl, jei knygos viršelis yra kartoninis, jis yra neperdirbamas? Kodėl reikia jį atskirti ir mesti į mišrių atliekų konteinerį?“. Vis dėlto, tokius kietus viršelius perdirbti yra gana sudėtinga: neretai jie yra laminuoti, impregnuoti, klijuoti, tad dėl perdirbimo sunkumų juos naudingiau sudeginti išgaunant energiją. Ne paslaptis, kad ypač senyvo amžiaus žmonės yra linkę atliekas deginti krosnyse, bet ne visų knygų viršeliai tiktų būti taip sunaikinti dėl aukščiau išvardintų priežasčių ir esančių cheminių, galimai kenksmingų, priemaišų.
Kokios atliekos, intuityviai priskiriamos popieriui, visgi netinkamos rūšiuoti ir mesti į šių atliekų konteinerį? Dažniausiai pasitaikanti klaida: į popieriaus-kartono atliekoms skirtus konteinerius metamas tualetinis popierius, popieriniai rankšluosčiai, servetėlės, kepimo popierius. Išvardintos atliekos yra neperdirbamos, jos turi būti rūšiuojamos kartu su mišriomis atliekomis.
Ką dar reikėtų atsiminti prieš išmetant popieriaus atliekas? Atminkite, kad neištuštintos nuo maisto likučių pakuotės, neišimti pakuočių įdėklai, kaip, pavyzdžiui, polietileno plėvelė ar putų polistirolas - užteršia rūšiuojamųjų atliekų srautą.
Kur nukeliauja jūsų sukauptos popierinių pakuočių atliekos? Iš jūsų namų surinktos popierinių pakuočių atliekos, pagal šalyje nustatytą tvarką, yra vežamos į antrinių žaliavų perrūšiavimo bazę. Ten, naudojant rūšiavimo įrenginius, grupuojamos, tada supresuojamos ir atiduodamos perdirbimo įmonėms. Popieriaus perdirbimo gamyklose pakuočių atliekos plaunamos vandeniu ir įvairiomis cheminėmis priemonėmis, kad atsiskirtų popieriaus pluoštas. Vėliau sijojamos, kad būtų pašalintas rašalas ir kiti dažai, likusi plastikinė plėvelė, sąvaržėlės, klijai ir kiti nereikalingi kieti likučiai. Perdirbtas popierius suvyniojamas į didžiulius ritinius prieš supjaustant ir išsiunčiant naujus popieriaus gaminius, įskaitant kartoną, laikraščius ir rašomąjį popierių. Netinkamas pakuočių atliekų rūšiavimas, išmetant jas į ne jų surinkimui skirtus rūšiavimo konteinerius, apsunkina procesą. Rūšiavimo konteineriai yra skirti pakuotėms (išimtis - laikraščiai, žurnalai, skrajutės, knygos). Rūšiavimas neišspręs visų klimato problemų, bet tai padės išspręsti kitą - gamtos išteklių naudojimo (šiuo atveju - medienos) - opų klausimą.
Tėvų ir mokytojų vaidmuo
Lietuvoje tradicija rūšiuoti atliekas tęsiasi dar tik kiek daugiau nei dešimtmetį, tad tėvams trūksta žinių, kaip rūšiavimo mokyti vaikus. Tiesa, su atliekų rūšiavimo nauda vis plačiau vaikai supažindinami jau darželyje: vyksta aplinkos tvarkymo, grąžinimo akcijos, iš atliekų gaminami darbeliai, mokoma atliekų rūšiavimo pradmenų, vykstama į ekskursijas sąvartynuose, atliekų rūšiavimo aikštelėse ir t.
Pirmiausia tėvai turėtų rodyti tinkamą pavyzdį. Vaikai stebi ir stengiasi atkartoti tėvų veiksmus, todėl jei po iškylos gamtoje kruopščiai susirenkate visas atliekas ir nedvejodami pakeliate gatvėje numestą šiukšlę, vaikai mato gerą pavyzdį. Jei įsigysite specialias šiukšliadėžes ir kruopščiai rūšiuosite atliekas, o po to visą turinį išnešite į rūšiavimo konteinerius kieme, analogiškai elgsis ir vaikai.
Mokymas rūšiuoti atliekas per žaidimą ir pasakojimą. Rūšiavimą galima paversti žaidimu, pavyzdžiui, surengti konkursą, kas daugiau atliekų išrūšiuos ar gražesnį darbelį iš jų sukurs. Galima įsigyti spalvingas šiukšliadėžes arba papuošti jas lipdukais, vaikų pieštais simboliais ir t. t. Galite vaikui papasakoti istoriją, kaip numestas plastikinis maišelis pateko į vandenyną, tuomet jį prarijo delfinas ar ryklys ir jam labai ilgai skaudėjo pilvą. Mokyklinio amžiaus vaikui turėtų padaryti įspūdį pasakojimas, kad plastiko buteliai nesuyra net kelis šimtus metų.
Vartojimo mažinimas. Labai svarbu vaikus supažindinti ne tik su atliekų rūšiavimo pagrindais, bet ir su besaikio vartojimo žala: kuo daugiau vartojame, tuo daugiau atliekų išmetame. Todėl apsipirkdami prekybos centruose neškitės daugkartinio vartojimo maišelius, papasakokite, kodėl svarbu rinktis iš perdirbamų pakuočių pagamintus produktus, kodėl geriau pirkti Lietuvoje užaugintą produkciją ir t. Be to, jei vaikas paprašys dar vienos naujos žaislinės mašinos ar lėlytės, nors namuose jų ir taip apstu, skatinkite jį pamąstyti, ar tikrai reikia dar vieno naujo žaislo, kuris galiausiai taps buitine atlieka.
Kaip Marta išmoko rūšiuoti
Labai svarbu paaiškinti vaikams, kur mesti ledų, saldainių, bulvių traškučių pakelius. Be abejo, kiekvienas vaikas yra smaližius, tačiau ne tik smaližiauti turime atsakingai, bet taip pat elgtis ir su popierėliais, ledų, saldainių, bulvių traškučių pakuotėmis. Tokios atliekos turi būti išmestos į pakuočių rūšiavimo konteinerius. Mažiesiems gali būti sunku suprasti, kas ta pakuotė, todėl per žaidimus ir turime paaiškinti, kad numestą popierėlį gali suvalgyti karvutė, jai skaudės pilvelį ir nebeduos pieno, nebus iš ko padaryti ledų. Numesti saldainių popierėliai uždengs gėles, jos nuvys ir bitutės negalės atnešti medaus - saldainiai nebebus saldūs.
Šiais laikais žaislai gaminami iš įvairios žaliavos, todėl tinkamas jų perdirbimas yra ilgas procesas. Reikėtų skatinti vaikus dalintis žaislais su kitais, mažinti vartotojiškumą. Dauguma žaislų dabar yra su elektronikos komponentais, todėl juos reikėtų mesti į specialius elektronikos atliekų konteinerius arba nuvežti į įmones, kurios perdirba elektronikos elementus. Jei žaislas pagamintas iš plastiko be papildomų medžiagų, galima mesti į plastiko surinkimo konteinerį, minkštus žaislus - į tekstilės rūšiavimo konteinerius. Prieš išmetant žaislą, reikia pašalinti baterijas ar akumuliatorius (ar kitus energijos šaltinius) ir priduoti atskirai, kad nesukeltų gaisro.
Manau, kad vartotojiškumas priklauso tik nuo mūsų pačių fantazijos ir tam ribų nėra. Kas anksčiau buvo laikoma neestetiška, dabar - madinga. Kalbu apie didesnes ar mažesnes skylutes drabužiuose, skirtingas kojines, galima nešioti kokias tik randi. Kalbant apie vartojimo mažinimą ir tvarumą, reikėtų akcentuoti vaikams, kad svarbu naudoti kuo daugiau natūralių medžiagų. Ne visada natūralus maistas bus toks pat skanus, kaip tas, kuriame pridėta skonio stipriklių, taip pat yra ir su daiktais ar drabužiais - sintetiniai gali atrodyti puošnesni ir gražesni nei pagaminti iš natūralaus lino ar medvilnės, medinis žaislas ne visuomet bus toks patrauklus kaip plastikinis. Manau, tai ir yra pagrindinė suaugusiųjų užduotis - kad kiekvienas vaikas suprastų: svarbu ne tai, kiek jis suvartos (rūbų, žaislų, maisto), o ką (iš kokių medžiagų pagaminta) ir kaip.
Į stiklo konteinerius negalima mesti šių atliekų: veidrodžių, keramikos, porceliano, krištolo, elektros lempučių, stiklo paketų, automobilių stiklų, televizorių ekranų. Šios atliekos surenkamos stambiagabaričių atliekų aikštelėse. Į popieriaus konteinerius galima mesti: laikraščius, žurnalus, kartoną, vokus, reklaminius gaminius (skrajutės, lankstinukai ir kt.), knygas, maisto pakuotes (jos turėtų būti sausos ir švarios), dovanų pakuotes ir pakavimo popierių. Į popieriaus konteinerius negalima mesti šių atliekų: vienkartinių servetėlių, sauskelnių, ištepto ar plastiku dengto popieriaus, dokumentų segtuvų.
tags: #mes #rusiuojame #straipsniai #vaiku #darzelyje
