Tikrasis margainis (lot. Silybum marianum) - tai natūralus preparatas, turintis daug naudingų savybių. Jo ekstrakte gausu silimarino (65-80 proc.), kuris pasižymi antioksidantinėmis, antivirusinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis.
Tradiciškai tikrojo margainio preparatai yra naudojami kepenų ir tulžies sutrikimams lengvinti, motinos pieno gamybai skatinti, ir kepenų apsaugai nuo žalingo alkoholio ir kitų medžiagų poveikio. Reguliariai vartojant tikrojo margainio ekstraktą, pastebima nauda pacientams, turintiems įvairių kepenų pažeidimų, pavyzdžiui, kepenų cirozę, kepenų suriebėjimą, hepatitą.
Anot Biofitus maisto papildų specialistės Vaivos Balanavienės, margainis yra vienas dažniausių papildų, kurio teiraujasi žmonės, norintys pasirūpinti kepenų funkcija. „Daug klientų pas mane ateina tada, kai jaučia sunkumą pilvo srityje, nuovargį ar žino, kad kepenims teko didesnis krūvis. Tokiais atvejais margainio ekstraktas tampa pirmuoju pasirinkimu, nes jis yra vienas labiausiai ištirtų augalų kepenų apsaugai.“
Tikrojo margainio preparatai tradiciškai yra naudojami neurologinėms, Alzheimerio ir Parkinsono ligoms gydyti jau daugiau nei du tūkstančius metų. Priešuždegiminės ir antioksidacinės savybės veikia kaip neuroprotekcinis mechanizmas, tai įrodyta su gyvūnais atliktų bandymų metu - pastebėta, kad sumažėjo amiloido plokštelių skaičius gyvūnų, sergančių Alzheimerio liga, smegenyse.
Eksperimentinių tyrimų su gyvūnais metu įrodyta, kad tikrojo margainio ekstraktas skatina kaulų mineralizaciją. Tai itin vertinga silpnus ir trapius kaulus turintiems pacientams, kenčiantiems nuo osteoporozės.
Tikrojo margainio poveikis itin naudingas žindančioms mamytėms - vaistažolėje esančios medžiagos veikia prolaktino hormoną, kuris atsakingas už pieno gamybą. Nors tyrimai dar nėra itin išsamūs, tačiau atsitiktinės imties analizė patvirtino, kad 420 mg silimarino kasdien vartojusių motinų organizmai pagamino iki 64 proc. daugiau pieno.
Spuogai - lėtinė uždegiminė odos liga, kuri gali stipriai pakenkti išvaizdai ir palikti randus. Įveikti šią nemalonią problemą padeda antioksidacinis ir priešuždegiminis tikrojo margainio poveikis. Tyrimo metu nustatyta, kad per 8 savaites, vartojant 210 mg silimarino, spuoguotumas sumažėjo 53 proc.
Visi tikrojo margainio produktai, vartojami per burną, yra visiškai saugūs, o tyrimų metu lengvą šalutinį poveikį patyrė tik apie 1 proc. tiriamųjų.
Tačiau tikrojo margainio patariama vengti nėščiosioms, augalui alergiškiems žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, turintiems hormonų disbalansą (įskaitant ir kai kurias krūties vėžio rūšis).
Fitoterapija, arba gydymas vaistažolėmis - vienas seniausių gydymo būdų. Nors daugelyje šalių gydomuoju poveikiu pasižyminčios žolelės - itin populiarios, medikai jas vertina gana skeptiškai, ypač nėštumo metu. Tačiau tyrimai rodo, kad, priklausomai nuo regiono, nėštumo metu žolinius preparatus naudoja nuo 22,3 iki 82,3 proc. nėščiųjų. Tad veikiausiai visiškai saugių vaistažolių ir augalinių preparatų nėštumo metu nėra, nes vienas augalas gali turėti net iki 50 farmakologiškai aktyvių komponentų.
Pavyzdžiui, melisų, mėtų arbatos nėštumo metu lyg ir tiktų, nes ramina, padeda pagerinti apetitą, slopina pykinimą ir kt. Tačiau vartojant per daug šių arbatų galimas priešingas efektas: vaistažolės gali sukelti galvos skausmą ar net persileidimą. Kai kurios nėščiosios pernelyg pasitiki natūralių maisto papildų galia ir tiki, kad jie gali sumažinti tipinius nėštumo negalavimus, pavyzdžiui, pykinimą ar nugaros maudimą.
Nėščiosioms ypač reikėtų vengti maisto papildų, į kurių sudėtį įeina vaistinių augalų koncentratai. Apskritai kalbant apie maisto papildus nėštumo metu, reikėtų žinoti, kad saugūs - tik specialiai skirti nėščiosioms ir žindyvėms. Paprastuose kompleksiniuose maisto papilduose dėl vienų medžiagų pertekliaus organizmui gali būti sunkiau įsisavinti kitas medžiagas, apsunkinama kepenų ir inkstų veikla.
