Pirmuosius vaiko gyvenimo metus psichologė Audronė Kancė-Grdzelišvili apibūdina kaip itin svarbų laikotarpį, kuris lemia jo tolimesnį santykį su savimi, kitais žmonėmis ir pasauliu. Šiame straipsnyje nagrinėjami svarbiausi kūdikio raidos etapai, saugaus prieraišumo formavimasis ir kaip tėvai gali padėti vaikui sveikai augti.

Ar pasaulis yra saugi vieta? Pirmieji vaiko gyvenimo metai ir saugus prieraišumas

Pirmaisiais vaiko gyvenimo metais - iki pusantrų-dvejų metų - vaiko tikslas yra formuoti saugų prieraišumą. „Ir tai yra be galo svarbu visam tolimesniam gyvenimui, nes tai lemia jo santykius su savimi bei kitais, saugumo jausmą pasaulyje apskritai. Ar jo norai ir poreikiai yra pakankamai svarbūs, kad juos pastebėtų visų pirma mama ar jį prižiūrintis asmuo? Ar pasaulis yra ta saugi vieta? Ar kiti žmonės yra patikimi, o gal nuviliantys ar išduodantys? Kūdikis gimsta atsinešdamas tam tikrus refleksus - jis turi refleksą sekioti judančius objektus, čiulpti, griebti. Šiuos refleksus modifikuojant savo kūno ir aplinkinių objektų pažinimui, formuojasi pirmosios veiksmų schemos ir vysta kognityvinė raida. Tačiau pagrindinis kūdikio tikslas yra saugaus prieraišumo santykio formavimasis. Jis vyksta tuomet, kai tėvai atliepia vaiko fiziologinius poreikius - maisto, miego, šilumos. Mama yra maistas, maistas yra mama. Per maitinimosi procesą vyksta labai daug dalykų: sotumas, saugumas, bendravimas. Mamos palaiko su kūdikiu akių kontaktą, kalbina, šypsosi, rodo įvairias grimasas ir taip vyksta bendravimas su kūdikiu. Šį procesą lydi ramybė - tai šiame etape vaikui be galo svarbu. Saugus ryšys su pasauliu formuojasi per saugų ryšį su mama“, - kalbėjo lektorė.

Vyresnės kartos žmonės dažnai dalija patarimus nelepinti vaiko ir nepulti prie jo iš karto, vos tik jis pravirksta. Pasak A. Kancės-Grdzelišvili, tai tik iš dalies tiesa ir reiktų atskirti, apie kokį amžiaus tarpsnį kalbame. „Jei mes kalbame apie pirmąjį vaiko gyvenimo pusmetį, tai dar nėra laikas palaukti - vaiko poreikiai turi būti pirmoje vietoje. Tai galima paaiškinti labai paprastai - vaikas dar nemoka suvokti objektų pastovumo. Iš akiračio dingusi mama kiekvieną kartą tarsi „miršta“, todėl labai svarbu, kad išsiskyrimai būtų kuo trumpesni“, - kalbėjo A. Kancė-Grdzelišvili.

Kūdikio veikla ir pasaulio pažinimas

Vadinamojoje pirmojo mėnesio stadijoje kūdikiui įdomu, ką jis gali daryti su savo kūnu - jis yra susižavėjęs savimi, savo rankomis, burna ir ką galima su tuo padaryti. Pavyzdžiui, dar viena įdomi detalė - tyrimai rodo, kad 10 procentų kūdikių verkia dėl to, kad jiems patinka girdėti savo balsą. 5-6 savaitėmis kūdikis toliau tyrinėja, ką galima padaryti su savo kūnu, jo susidomėjimo objektu dar išlieka jo kūnas, o ne daiktai, esantys aplink. „Tuo pačiu labai svarbu, kad jis turėtų veiklos. Dėl to prie lopšių tvirtinami įvairūs karoliai, judantys žaisliukai. Rekomenduojama, kad lopšio žaislai būtų įvairesnių faktūrų, o ne vien tik plastikiniai. Saugus prieraišumas, vaiko poreikių atliepimas ir galimybė pagal amžių tyrinėti pasaulį - svarbiausi dalykai pirmąjį pusmetį. Tai gali būti ir vilna, ir suverti kaštonai, medinės figūrėlės - kad būtų įvairesnės medžiagos pojūčiams. Visai tai, jei nėra perkrauta, jei nedirgina - yra gerai ir reikalinga vystymuisi, vaiko smegenų formavimuisi. Saugus prieraišumas, vaiko poreikių atliepimas ir galimybė pagal amžių tyrinėti pasaulį - svarbiausi dalykai pirmąjį pusmetį. Kai vaikas sulaukia 4-9 mėnesių, jis toliau tęsia potyrius, tik dėmesys krypsta nuo savo kūno prie objektų ir ką galima su jais padaryti. Pavyzdžiui, jis gali pastebėti, kad ranka pajudinus tam tikrą žaislą, šis skleidžia garsą, ir mėgsta kartoti tą veiksmą, nes tiesiog ranka mosuoti jam nebeįdomu. Veiksmus vaikai atranda atsitiktiniai ir juos kartoja - taip vystosi vaiko smegenys. Atsiranda miglotas objektų pastovumo supratimas. Tai reiškia, kad kiekvienas mamos išnykimas už kampo jau neatrodo, kad jos apskirtai nebėra. Nuo 6-9 mėnesių jau kūdikis gali kiek ilgiau palaukti mamos“, - pasakojo lektorė.

Saugiai, nesaugiai prisirišę arba vengiantys kūdikiai

Apie 4-9 mėnesių amžiaus formuojasi ir specifinis, konkretus prieraišumas. Pasak A. Kancės-Grdzelišvili, galima išskirti tris kategorijas: saugiai prisirišę, nesaugiai prisirišę arba vengiantys prisirišti kūdikiai.

• Saugiai prisirišę kūdikiai: Kai šalia yra mama ir nauja aplinka - saugiai prisirišę kūdikiai jaučia akiračio zonoje esančią mamą ir pakankamai saugiai domisi ir tyrinėja naują aplinką, žaislus. Jei mama išeina - jie nuliūsta, netyrinėja aplinkos, nežaidžia, bet grįžusią mamą sutinka džiaugsmingai.
• Nesaugiai prisirišę kūdikiai: Jie, net ir esant mamai, naujoje aplinkoje yra nerimastingi, aplinką tyrinėja nenoriai ir būna įsikibę į mamas, o jei mama išeina - labai nuliūsta, sunkiai nurimsta arba net grįžusią mamą piktai atstumia. Nesaugus prieraišumas dažnai atsiranda tada, kai pačios mamos yra labai neramios ir savo nerimą perduoda kūdikiams.
• Vengiantys prisirišimo kūdikiai: Jie lygiai taip pat vengia tyrinėti, bet mamai išėjus ir sugrįžus, jie tarsi ignoruoja ir būna draugiškesni su nepažįstamais žmonėmis, nei su savo mama.

„Nesaugus prieraišumas dažnai atsiranda tada, kai pačios mamos yra labai neramios ir savo nerimą perduoda kūdikiams. Toks prieraišumo tipas dažniausiai būna, kai tarp mamos ir vaiko nėra emocinio ryšio, mažai bendravimo, mažai lietimosi, paėmimo ant rankų, čiūčiavimo. Pasaulis tokiam vaikui atrodo labai atšiaurus ir jis jaučiasi galintis pasitikėti tik pats savimi“, - kalbėjo A. Kancė-Grdzelišvili.

Šiame etape tėvų uždaviniai yra tenkinti vaiko fiziologinius poreikius, stengtis pajusti, koks poreikis slypi po kūdikio verksmu (skausmas, išgąstis, nuobodis, nuovargis, alkis). „Mamų gebėjimas pajusti vaiko poreikius yra be galo svarbus, nes po to formuojasi vaiko savų pojūčių pajutimas. Man yra tekę skristi lėktuvu, kai šalia sėdėjo mama su kūdikiu. Buvo karšta ir matėsi, kad kūdikis yra labai šiltai aprengtas. Jis verkė, muistėsi, tačiau viso skrydžio metu į visas vaiko emocijas buvo vienintelis mamos atsakas - ji tiesiog pradėdavo jį maitinti. Tai nėra labai gerai. Būtent mama, atliepdama vaiko poreikį, moko vaiką atpažinti, koks poreikis slypi po frustracija, kurią jis išgyvena ir neskiria pats. Tada, kai nėra atspėjami poreikiai, sudėtingai formuojasi ir vaiko savo pojūčių pajutimas“, - kalbėjo lektorė.

1-1,5 metų: laikas, kuris gali lemti vidinės tuštumos jausmą

Tai - lavinimosi stadija. Vaikas, kažką atradęs atsitiktiniu būdu, galvoja, ką su tuo galima daryti, o pasaulį labai stipriai pažįsta per burną: būtent ji leidžia su mama palaikyti tiek fizinį, tiek emocinį ryšį. „Įdomu tai, šioje stadijoje vyksta fiksacija ir, jei vaikas yra pakankamai nepamaitintas arba permaitintas, taip irgi formuojasi charakteris - oraliai pasyvus arba oraliai agresyvus. Pirmu atveju gresia daug priklausomybių - pradedant nuo rūkymo, alkoholio, kramtymo, valgymo. Kitu atveju bus daug agresyvių impulsų - vadinamasis kandumas, vidinės tuštumos jausmas, meilės deficitas, tarsi jam niekada negana ir nėra dugno. Dažnai būna, kad vidinę tuštumą toks žmogus stengiasi kompensuoti fiziniais dalykais - godumu, persivalgymu, materialių daiktų įsigijimu, dideliu vartojimu“, - pasakojo lektorė.

Laikas nuo metų iki pusantrų svarbus norint išsiugdyti pasitikėjimą tėvais ir pasauliu, savimi, o padėti tai padaryti yra tėvų uždavinys. Pasak A. Kancės-Grdzelišvili, svarbiausia savybė, kuri ateina įveikus šią stadiją, yra gebėjimas susitvarkyti su nusivylimu: „Sveiką vaiko raidą rodo, ar jis gali palaukti, kol, pavyzdžiui, maistas bus paruoštas ir paduotas. Jei vaikas pasidaro išvadą, kad mama ir tėtis yra netobuli, o jei jų nėra - vadinasi, jie tuojau bus, tai rodo gerai įveiktą 1-1,5 metų raidos etapą.“ Suaugus į asmenybės charakterį tai įsirašo kaip gebėjimas įveikti nusivylimus - reikalai gali būti sunkūs, bet jie išsispręs. Tai padeda įveikti sunkumus tiek meilėje, tiek karjeroje. Bet jei tėvai nepatikimi, jei jį skriaudžia, jei vietoje vaiko interesų tenkina savus - tada kūdikis išsiugdo nepasitikėjimą ir baimingumą, įtarumą. Visos traumos iki pusantrų metų - dėl sutrikusio atsiskyrimo nuo mamos - keliauja į ribinį asmenybės išsivystymo lygį, kuris gali būti sunkus.

Apie antruosius gyvenimo metus: simbolinis mąstymas ir gėdos jausmas

Apie antruosius savo gyvenimo metus vaikai jau atsimena, pavyzdžiui, kur yra padėti saldainiai, formuojasi simbolinis mąstymas. „Pagrindiniai simboliai yra žodžiai. Vaikas ima kalbėti ir tai rodo smegenų išsivystymą, bet mąstymas matomas žaidimuose. Tarkim, reikia mašinėlės? Ją gali atstoti batukas, o vairą - puodo dangtis. Ir mąstymo egocentrizmas: vaikai įsitikinę, kad visi kiti galvoja taip pat, kaip jie. Tokiame amžiuje tikėtis empatijos iš vaiko dar neverta. Taip, jis gali suprasti, kad kitam irgi skauda, bet mąstymo egocentrizmas jam dar neleidžia turėti tokių bruožų. O apie trečiuosius gyvenimo metus yra atsiskyrimo nuo mamos ir socializacijos pradžia“, - kalbėjo A. Kancė-Grdzelišvili.

Tai yra ir sėdimosi ant puoduoko laikotarpis. Kai vaikas mokosi kontroliuoti tualeto reikalus, jis mokosi pakentėti, formuojasi jo ego funkcija, jo asmenybės vadybininkas, kuris bus atsakingas už poreikių tenkinimo atidėjimą ar tenkinimą visuomenei priimtu būdu. „Taip pat prasideda konfliktai su visuomene, o tai pasireiškia ir poreikiu kontroliuoti aplinką. Vaikas labai greitai pajaučia, kad kai jis viską tvarkingai padaro - tėvai labai džiaugiasi. Kai jam nepavyksta - nuliūsta. Jis santykius su tėvais aiškina per puodo reikalus.“, - sakė lektorė.

Pasak A. Kancės-Grdzelišvili, šio laikotarpio fiksacijos gali formuoti kelių rūšių charakterį: „Pirmas, kai tėvai labai kontroliuoja vaiką ir gėdina, kai jam nepavyksta. Arba kai viską daro už jį. „Tokie tėvai nudrąsina vaikus, kurie būdami 2-3 metų labai nori būti savarankiški ir viską daryti patys. Tokiu būdu vaikas nudrąsinamas ir nesusiformuoja jo vidinis jausmas „aš galiu“. Tai yra labai svarbu šiame amžiaus etape. Taip pat šiame raidos etape gali įvykti gėdos fiksacija - šis jausmas nėra įgimtas, o išmokstamas. Pirmojo tipo charakteriui bus būdingas siekis kompensuoti menkavertiškumą ir gėdą dideliu tvarkingumu, pedantiškumu, punktualumu, siekiu viską daryti tobulai, savikontrole. Formuojasi kompulsinis charakteris. Kitas charakterio kraštutinumas 2-4 metų laikotarpyje: kai tėvai per daug leidžia. Tai ateityje lemia nepunktualumą, netvarkingumą, žemą impulsų kontrolę, labai didelį išlaidumą. Tai vadinama anališkai palaido charakterio fiksacija. Teisinga ši amžiaus fazė formuoja vaiko savarankiškumą ir autonomiją, vidinės kompetencijos ir pasitikėjimo savo jėgomis jausmą, spontaniškumą“, - sakė lektorė.

Atsiskyrimas nuo mamos ir savęs formavimasis

Antraisiais ir trečiaisiais gyvenimo metais vaikai apie save kalba trečiu asmeniu. Šiuo gyvenimo etapu vaiko tikslas yra formuoti aš ir identitetą. „Tai ir ribų bandymo laikotarpis, atsiskyrimo nuo mamos pradžia. Kai vaikas gimsta - gimsta jo fizinis kūnas. Mes dar ilgai su vaiku esame surišti emocine bambagysle, kuri po truputį vis ilgėja. Mamų tikslas - auginti vaiką taip, kad galėtų ramiai numirti žinodamos, kad vaikas ne tik be jų išgyvens, bet ir klestės, bus laimingas. Todėl 2-3 metų laikotarpiu svarbu padėti vaikui atsiskirti, paleisti jį į socialinį pasaulį, - sakė A. Kancė-Grdzelišvili.

Šio laiko krizės simptomai yra negatyvizmas, tai reiškia, kad vaikas tiesiog iš principo priešinsis viskam, ką pasiūlė suaugęs žmogus, taip pat užsispyrimas: jeigu jis nori kažką gauti, tai ir norės kažką gauti vien tik todėl, kad to pareikalavo. „Atžagarumas. Negatyvizmas yra apskritai prieš suaugusį nukreiptas, o atžagarumas - prieš suaugusio siūlomas elgesio normas. Bus bandomos ribos, kad šito tai jau tikrai nedarysiu. Taip pat savivaliavimas, kalbant apie norą daryti viską pačiam, protestas, despotizmas - visi šie dalykai tarsi kalba apie vaiko siekį tapti nepriklausomu. Kodėl yra krizė? Turbūt todėl, kad vaikas išgyvena daugialypius jausmus. Viena vertus, jis nori viską daryti pats, būti nepriklausomas, savarankiškas ir jam svarbu sakyti ne. Antra vertus, jam baisu būti tuo atskiru, nes jis turi tokį pat stiprų poreikį priklausyti. Atskyrimo nuo mamos laikotarpį žymi ir kovos su tėvais (ypač mama ir ypač tualeto reikalų srityje). Santykis su tėvais dažnai būna kraštutinis: arba myliu, arba nekenčiu. Labai gerai, kai vaikas turi du tėvus. Kai jis ant vieno pyksta, tada kitą gali mylėti. Ir atvirkščiai. Nes jei šeimoje yra vienas iš tėvų - tada dažnai pyktis būna slopinamas, o šiame laikotarpyje vaikas turi pykti“, - pasakojo lektorė.

Fizinio kontakto ir artumo svarba

Knygoje “Atttached at the heart“ autorės Lysa Parker ir Barbara Nicholson aprašo „nesugebėjimo išgyventi“ reiškinį, kuris įrodo, kad lietimas, fizinis kontaktas su kitu žmogumi, mums yra vienas iš svarbiausių įgimtų poreikių, suteikiantis galimybę išgyventi. Tai įrodo istoriniai faktai. Pavyzdžiui, 1950 m. kūdikių, paliktų savo tėvų ligoninėse ar našlaičių namuose JAV, mirtingumas siekė beveik 100 proc. Visą kitą laiką jie buvo paliekami vieni gulėti lovelėse. Be to, aprašyti ir tokie atvejai, kai kūdikiai taip pat našlaičių namuose ar ligoninėse, atsidūrę prie mirties slenksčio, kai medicina jau atrodydavo bejėgė, išgydavo nuo to, kad juos globoti paimdavo šiltas, geras žmogus, kuris nuolat laikydavo ir nešiodavo priglaudęs prie savęs.

Tyrimais įrodyta nauda:

• Dažniau nešiojamų ir liečiamų kūdikių smegenys bręsta trečdaliu sparčiau nei jų bendraamžių.
• Kūdikio lietimas, glostymas, buvimas šalia stimuliuoja jo augimo hormonus, pagreitina intelektualinį ir motorinį vystymąsi.
• Nešiojimas, artimas fizinis kontaktas (oda prie odos) kūdikiams padeda reguliuoti kūno temperatūrą, širdies plakimą, būdravimo ir miego stadijas.
• Tarpkultūriniai tyrimai rodo, kad šalyse, kuriose įprastas dažnas fizinis kontaktas, prisilietimai, apkabinimai, nešiojimai, yra žemas fizinio smurto lygis.

Kalbant apie paaugusius vaikus, dažniausiai vaiko netinkamas elgesys, pykčio priepuoliai byloja apie artumo ir šilumos trūkumą, ištuštėjusį emocinį rezervą, todėl pirma priemonė taisyti elgesį yra atkurti vaiko emocinę būseną stipriai apkabinant ir pabūnant kartu.

Kengūros priežiūra ir nešiojimo nauda

Akivaizdi artumo galia ir nauda yra įrodyta su prieš laiką gimusiais kūdikiais. Šiais laikais yra plačiai paplitęs kengūros priežiūros metodas, kuomet neišnešiotą naujagimį jo globėjas glaudžia prie savęs taip, kad būtų kuo daugiau odos kontakto. Prieš laiką gimusių kūdikių tyrimai parodė, kad artimas fizinis kontaktas su mama gali padėti stabilizuoti prieš laiką gimusio kūdikio širdies ritmą, temperatūrą ir kvėpavimą, nes tokiems kūdikiams neretai sunku koordinuoti kvėpavimą ir širdies ritmą patiems. Be to, motinos, naudojančios šį metodą, dažniau turi galimybę kūdikius maitinti krūtimi ir turi daugiau pieno. Prieš laiką gimę kūdikiai, kuriems taikomas kengūros metodas, ilgiau miega, priauga daugiau svorio, mažiau verkia, tampa judresni, ir anksčiau išrašomi iš ligoninės.

Nešioti vaikus galima visaip: paprastai ant rankų arba naudojant tam tinkamas nešynes, slingus. Kūdikių nešiojimas medžiaginėse nešyklėse suteikia jiems reikalingą kontaktą su tėvais, o šiems palieka laisvas rankas kitiems darbams. Daugelis šiandien Lietuvoje populiarių nešyklių į Vakarų Europą atkeliavo iš kitų kraštų - tai tradicinės Azijos bei Afrikos tautų vaikų nešiojimo priemonės arba nežymiai modifikuoti jų variantai. Na o paneigiant populiarųjį mitą, kad „nešiojamas vaikas įpranta ir tuomet nenulipa nuo rankų“, trumpai galima atsakyti taip: nešiojami ir daug glaudžiami vaikai yra ramesni, daug mažiau verkia. Nešiojami vaikai reikalauja daug mažiau dėmesio, kadangi būdami šalia, jie patenkina savo artumo ir stimuliacijos poreikį, pripildo savo emocijų bagažą. Jie pasitiki pasauliu, todėl daug drąsiau jį tyrinėja, nes žino, kad pabuvę atokiau nuo mamos ir tėčio, jie visada panorėję ar kažko išsigandę, gali sugrįžti į saugų glėbį. Tokie vaikai, kaip tik anksčiau nulipa nuo rankų, yra savarankiškesni, labiau pasitiki savimi, aplinkiniais. Dažnai nešiojamų vaikų yra greitesnė pažintinė raida, kadangi jie visur dalyvauja kartu su tėvais, daug mato, girdi daug kalbos, tėvai turi daugiau galimybių su vaiku bendrauti.

tags: #mama #kudikio #seselyje

• Kaip palaikyti ryšį su vaiku po skyrybų
• Sveika mityba nėštumoje
• „Air Max“ krepšinio batai vaikams
• Sužinokite apie kūdikio miego režimo formavimąsi
• Vardų parinkimo patarimai