Persileidimas - tai labai skausminga ir emociškai sunki patirtis moteriai ir jos partneriui. Po tokio įvykio kyla daug klausimų, tarp jų ir apie grįžimą prie intymaus gyvenimo. Seksas po persileidimo yra labai sudėtinga tema, ir tai, kas laikoma „normaliu“ fiziniu bei psichologiniu pasiruošimu, gali labai skirtis. Svarbu suprasti, kad kiekviena moteris persileidimą išgyvena individualiai, todėl nėra vieno teisingo ar neteisingo būdo gedėti ar atsigauti.
Fizinis pasiruošimas lytiniams santykiams po persileidimo
Viena svarbiausių fizinių priežasčių, dėl kurių nerekomenduojami lytiniai santykiai iškart po persileidimo, yra gimdos kaklelio būklė. Po persileidimo gimdos kaklelis praplečiamas, kad iš gimdos pasišalintų vaisiaus audiniai. Kad nekiltų potenciali infekcija, gimdos kaklelis turi būti visiškai užsivėręs. Šis procesas, priklausomai nuo nėštumo laikotarpio, gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Prieš grįžtant prie lytinio gyvenimo, būtina sulaukti leidimo iš savo gydytojo, kuris gali patikrinti gimdos kaklelio būklę apžiūros metu.
Vienintelė išimtis yra „cheminis“ nėštumas, kai testas buvo teigiamas, bet ultragarso tyrimas nieko neparodė. Tokiu atveju, sudarančiu apie 75 proc. persileidimų, galima nesulaukti prieš vėl užsiimant seksu.
Taip pat svarbu žinoti, kad po persileidimo gali prireikti laiko, kol atsistatys libido. Be fizinio pasirengimo, svarbus ir emocinis pasiruošimas. Gali kilti jausmas, kad kūnas nuvylė, arba moteris gali kaltinti save dėl persileidimo, nors dauguma pirmųjų persileidimų įvyksta dėl chromosomų anomalijų.
Po persileidimo svarbu atkreipti dėmesį į krūtų būklę, nes vėlesniu nėštumo laikotarpiu (maždaug po 16 nėštumo savaitės) gali prasidėti pieno gamyba. Krūtys gali padidėti, atsirasti sukietėjimų ar pieno tekėjimas.
Kada galima grįžti prie lytinio gyvenimo?
Paprastai po persileidimo moterims patariama palaukti bent kelias savaites, kol gimda visiškai atsistatys ir užsivėręs gimdos kaklelis. Kai kurie medikai rekomenduoja palaukti iki pirmųjų mėnesinių, kiti - apie 3-6 savaites po persileidimo. Jei buvo atlikta abrazija, gali tekti palaukti ilgiau, kol gimda visiškai išsivalys. Svarbiausia - pasitarti su savo gydytoju, kuris įvertins jūsų individualią situaciją ir duos konkrečias rekomendacijas.
Emocinis atsigavimas ir intymumas
Persileidimas yra ne tik fizinis, bet ir didelis emocinis iššūkis. Moterys gali jausti daugybę skirtingų emocijų: liūdesį, kaltę, pyktį, nerimą, neviltį. Svarbu suprasti, kad visos šios emocijos yra normalios. „Moterys labai skirtingai reaguoja į persileidimą, - sako Catherine Monk, mokslų daktarė. - Tikiuosi, kad moterys ir jų partneriai supranta, kad jausmų įvairovė yra normalu.“
Jeigu dėl šios patirties kurį laiką nenorite užsiimti seksu, viskas gerai. Taip pat gerai, jei skaičiuojate dienas, iki kol gydytojas duos leidimą vėl išdykauti lovoje. Galbūt jausitės dvejopai: norėsite ir vėl užsiimti seksu, tačiau taip pat labai jo bijosite. Tokiais atvejais labai naudinga kreiptis pagalbos į kvalifikuotą terapeutą, ypač turintį patirties dirbant su tokio pobūdžio netektį išgyvenusiomis moterimis.
Atviras pokalbis su partneriu apie savo jausmus ir lūkesčius yra labai svarbus. Partneris taip pat gali išgyventi gedulą savaip ir galbūt pats dar nėra pasiruošęs tęsti lytinio gyvenimo. Kalbėtis apie tai gali padėti jums abiem.
Psichologai mano, kad patyrus persileidimą žmonės išgyvena tas pačias 5 gedėjimo stadijas kaip ir po artimo žmogaus mirties: neigimas, derybos, pyktis, liūdesys ir susitaikymas. Kiekvienai moteriai reikia skirtingo laiko, kol ji susitaiko su netektimi ir pradeda gyventi toliau.
Planuojant kitą nėštumą po persileidimo
Dažnai moterys, patyrusios persileidimą, nori kuo greičiau vėl pastoti. Tačiau svarbu neskubėti ir leisti organizmui bei kūnui visiškai atsigauti.
Nėra vienareikšmių rekomendacijų, kiek laiko reikėtų laukti prieš bandant vėl pastoti. Kai kurie tyrimai rodo, kad moters organizmas po persileidimo gali atsistatyti vos po vieno menstruacijų ciklo. Kiti pataria palaukti 3-6 mėnesius. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja bandyti pastoti ne anksčiau nei praėjus 6 mėnesiams po persileidimo.
Prieš planuojant kitą nėštumą, svarbu išsiaiškinti persileidimo priežastis. Gali prireikti atlikti įvairius tyrimus: kraujo tyrimus hormonų lygiui nustatyti, echoskopinį ar rentgenologinį gimdos tyrimą, taip pat pasitikrinti dėl lytiškai plintančių ir kitų infekcijų.
Jei persileidimas įvyko dėl vaisiaus chromosomų anomalijų, tai savaime nepadidina rizikos kitam nėštumui. Tačiau jei persileidimų pasikartoja, reikėtų atlikti išsamesnius tyrimus.
Viena svarbiausių sąlygų sėkmingam nėštumui po persileidimo yra moters fizinė ir emocinė sveikata. Svarbu pasirūpinti tinkama mityba, vengti žalingų įpročių, palaikyti sveiką svorį ir mažinti stresą.
Jei bijote vėl pastoti, svarbu kartu su partneriu aptarti kontracepcijos klausimus, kol būsite pasiruošę naujam nėštumui.
Seksas nėštumo metu ir po gimdymo
Nors straipsnio pagrindinė tema yra seksas po persileidimo, verta paminėti ir lytinius santykius nėštumo metu bei po gimdymo. Mokslo įrodyta, kad lytiniai santykiai nesukelia nei ankstyvojo persileidimo, nei priešlaikinio gimdymo. Tačiau jei yra kraujavimo ar grėsmė persileidimui, gydytojas gali uždrausti vaginalinius lytinius santykius.
Po gimdymo, dauguma moterų gali pakankamai greitai pradėti lytinius santykius, paprastai po 6-8 savaičių. Tačiau svarbu atsižvelgti į fizinį ir emocinį pasirengimą. Jei jaučiamas skausmas ar sausumas, verta naudoti lubrikantus ir rinktis patogesnes pozas.
Svarbiausia - atviras bendravimas su partneriu apie intymų gyvenimą, lūkesčius ir poreikius. Tai padeda išlaikyti darnius santykius bet kuriuo gyvenimo etapu.
Nėštumas suteikia moterims laimės, tačiau taip pat gali būti kupinas nerimo, ypač jei anksčiau buvo patirta persileidimas. Įprasta jausti daugybę emocijų. Svarbu suprasti, kad persileidimas yra kūdikio netekimas prieš 20-ąją nėštumo savaitę ir kad dauguma atvejų jis įvyksta dėl vaisiaus vystymosi sutrikimų, dažnai dėl atsitiktinių chromosomų problemų.
Seksas nesiūlomas dvi savaites po persileidimo, kad būtų išvengta infekcijos. Moterys gali ovuliuoti ir pastoti jau po dviejų savaičių po persileidimo. Jos gali paprašyti gydytojo patarimo, kai jaučiasi emociškai ir fiziškai pasirengusios nėštumui.
Prognozuojama persileidimo rizika būsimo nėštumo metu, kai moterys patyrė vieną persileidimą, yra apie 20 proc. Perėjimas per emocijas po persileidimo gali užtrukti. Moterys gali jausti liūdesį, nerimą ar kaltę. Licencijuotas terapeutas gali padėti įveikti šias emocijas ir išmokyti, kaip su jomis susidoroti.
Yra keletas dalykų, kurie gali padėti sumažinti persileidimo riziką. Būkite aktyvūs, vidutiniškai mankštindamiesi bent 150 minučių kiekvieną savaitę. Naudingi tokie pratimai kaip vaikščiojimas, bėgiojimas, plaukimas, joga ir pilatesas. Reikėtų vengti tam tikros veiklos, pavyzdžiui, kontaktinio sporto, veiklos, kurioje galima kristi, ir karštos jogos. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į psichikos sveikatą, nes normalu, kad nėščiosios po persileidimo jaučia įvairiausias emocijas.
Vartokite folio rūgštį ir multivitaminus, venkite žalingų įpročių, laikykitės gydytojų rekomendacijų, jei turite lėtinių ligų, ir ribokite kofeino kiekį. Gydytojas gali skirti ultragarsą, kraujo tyrimus, audinių tyrimus ar chromosomų analizę, priklausomai nuo situacijos.
Po persileidimo svarbu leisti sau išgyventi gedulą ir neskubinti procesų. Kalbėkite apie savo jausmus su artimaisiais, ypač su partneriu. Jei jaučiatės vieniši, ieškokite pagalbos savitarpio pagalbos grupėse. Svarbiausia - nesikaltinti nei savęs, nei partnerio dėl įvykusios nelaimės.
Kadangi dauguma persileidimų įvyksta dėl vaisiaus chromosomų anomalijų, visada neįmanoma apsisaugoti nuo persileidimo. Tačiau moterys gali sumažinti riziką, pasirinkdamos sveiką gyvenimo būdą ir atidžiai klausydamos savo kūno bei gydytojų rekomendacijų.
tags: #lytiniai #santykiai #po #persileidimo
