Liudvikas Stulpinas, gimęs 1871 m. gruodžio 4 d. Jomantų kaime, Telšių apskrityje, yra iškili Lietuvos jūrininkystės istorijos asmenybė. Jo gyvenimas ir darbai neatsiejamai susiję su Lietuvos jūrinės valstybės formavimusi, ypač su Klaipėdos uosto plėtra ir lietuviško prekybos laivyno steigimu.
Liudvikas Stulpinas gimė pasiturinčių ūkininkų Kazimiero ir Juozefatos Stulpinų šeimoje. Būdamas vos 14 metų, jis neteko tėvų ir liko našlaitis. Penkiolikmetis turėjo savarankiškai ieškoti pragyvenimo šaltinių.
1885 m., penkiolikmetis Liudvikas Stulpinas išvyko į Liepoją, kur įsidarbino burlaivyje „Honoria“ jaunesniuoju jūreiviu (junga). Tai buvo pradžia jo ilgametės jūrininko karjeros. Jūreivystės praktikos jis sėmėsi plaukiodamas įvairiuose latvių ir estų burlaiviuose. Vėliau tarnavo Rusijos imperijos prekybos laivyne.
1897 m., būdamas 26-erių, L. Stulpinas pradėjo tarnybą ledlaužyje „Ledokol II“, kur užėmė bocmano (denio komandos viršininko) pareigas. Su šiuo ledlaužiu jis dalyvavo ekspedicijoje į Špicbergeną. Po penkerių metų tarnybos ledlaužyje, 1900 m., jis pradėjo mokytis Liepojos navigacijos mokykloje.
1903 m. Liudvikas Stulpinas baigė Liepojos navigacijos mokyklą ir gavo tolimojo plaukiojimo šturmano diplomą, taip pat išlaikė kapitono egzaminus. Tuo metu tai buvo itin retas pasiekimas tarp lietuvių. Po mokyklos baigimo jis įgijo patirties ir Liepojos uosto statybos skyriuje, dirbdamas su uosto įrengimais ir gilinimo darbais.
1907 m. „Rusijos Rytų Azijos laivininkystės bendrovė“ įsteigė nuolatinį susisiekimą tarp Liepojos ir Niujorko. L. Stulpinas pradėjo dirbti šios bendrovės laivuose: tarnavo jaunesniuoju šturmanu garlaivyje „Livonia“, vėliau - vyriausiuoju šturmanu laive „Estonia“. Jo profesionalumas ir atsakingumas buvo aukštai vertinami.
1908 m. L. Stulpinas buvo paskirtas laivo „Lithuania“ kapitonu. Vėliau, 1909-1913 m., jis vadovavo dideliam keleiviniam garlaiviui „Birma“, kuris plaukiojo tarp Rusijos ir Šiaurės Amerikos. Šiuo laikotarpiu jo karjera buvo kupina iššūkių ir nuotykių.
1910 m. jo vadovaujamas laivas „Lithuania“ su 700 keleivių užplaukė ant uolų prie Škotijos, tačiau kapitono profesionalumas neleido įvykti didesnei nelaimei. Tais pačiais metais, žiemą, Baltijos jūroje, L. Stulpino vadovaujamas laivas išgelbėjo skęstančio vokiečių burlaivio įgulą, už ką kapitonas buvo apdovanotas.
1912 m. balandžio 14 d., Liudviko Stulpino vadovaujamas laivas „Birma“ buvo viena pirmųjų, gavusių pagalbos šauksmą iš skęstančio Didžiosios Britanijos keleivinio laivo „Titanic“. Nors „Birma“ buvo apie 100 jūrmylių nuo nelaimės vietos, kapitonas Stulpinas nedelsdamas pakeitė kursą ir skubėjo į pagalbą. Deja, dėl netikslių koordinačių, perduotų iš „Titaniko“, „Birma“ pasiekė tik ledkalnį ir laivų liekanas.
1913-1918 m. L. Stulpinas vadovavo didžiausiam „Rusijos Rytų Azijos laivininkystės bendrovės“ garlaiviui „Russia“. Per Pirmąjį pasaulinį karą šis laivas buvo mobilizuotas karo reikmėms, gabeno krovinius ir persekiojo priešo laivus.
Po Spalio revoliucijos Rusijoje, L. Stulpinas nepritarė bolševikų valdžiai. 1918 m. jis buvo suimtas Helsinkyje, įtariant ketinimais parduoti Rusijos Rytų Azijos kompanijos laivus. Jūrininkų užtarimo dėka jis buvo paleistas.
1918 m. Liudvikas Stulpinas sutiko tapti Lietuvos Respublikos konsulu Liepojoje. Eidamas šias pareigas, jis ragino įvairių laivybos kompanijų savininkus steigti Lietuvos prekybos laivyną.
1923 m., Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą, L. Stulpinas grįžo į Tėvynę ir buvo pakviestas vadovauti Klaipėdos uostui. Jis tapo pirmuoju Klaipėdos uosto viršininku ir uosto kapitonu, šias pareigas ėjo iki 1933 m. gruodžio mėn. Jo dėka uostas buvo aktyviai plėtojamas ir modernizuojamas.
L. Stulpinas aktyviai propagavo jūrines idėjas, prisidėjo prie Lietuvos Jūrininkų sąjungos steigimo, buvo jos garbės pirmininkas. 1929 m. už nuopelnus plėtojant Lietuvą kaip jūrų valstybę, jis buvo apdovanotas LDK Gedimino IV laipsnio ordinu.
Liudvikas Stulpinas mirė 1934 m. liepos 15 d. Klaipėdoje, po sunkios ligos. Jo paskutinis prašymas buvo „Palaidokite mane prie jūros…“.
Sovietmečiu Liudviko Stulpino nuopelnai Lietuvos jūrininkystei nebuvo minimi. Tik Atgimimo laikotarpiu pradėta rūpintis jo atminimo įamžinimu.
1988 m. susikūrė iniciatyvinė grupė L. Stulpino atminimui įamžinti. 1990 m. birželį Smiltynės kapinaitėse buvo atidengtas paminklas, o 1991 m. liepą Klaipėdoje, prie namo, kuriame jis gyveno, - memorialinė lenta ir skulptūrinis biustas.
1997 m. Klaipėdos 28-ajai vidurinei mokyklai buvo suteiktas jūrų kapitono Liudviko Stulpino vardas. 2006 m. mokykloje atidarytas L. Stulpinui skirtas muziejus.
2008 m. sukurtas dokumentinis filmas „Liudvikas Stulpinas. Pirmasis Klaipėdos uosto kapitonas“. 2013 m. Susisiekimo ministerija įsteigė kasmetinį apdovanojimą „Jūrų kapitono Liudviko Stulpino medalis“.
2016 m. gruodžio 4 d. Klaipėdoje, ant namo Tilžės g. 9, kuriame 1933-1934 m. gyveno kapitonas L. Stulpinas, atidengta paminklinė lenta su jo bareljefu.
2018 m. birželio 9 d. Telšiuose, ant Zakso kalno, atidengtas paminklas Liudvikui Stulpinui.
Liudvikas Stulpinas paliko neištrinamą pėdsaką Lietuvos jūrininkystės istorijoje, tapdamas pirmuoju lietuviu tolimojo plaukiojimo kapitonu ir pirmuoju Klaipėdos uosto vadovu.
