Dažnas besilaukiantis žmogus susiduria su klausimu, ar saugu skristi lėktuvu nėštumo metu. Nors internete gausu informacijos, ji neretai prieštaringa, todėl svarbu atskirti mitus nuo faktų, ypač kalbant apie radiacijos poveikį.
Vidutinė metinė efektinė apšvitos dozė, kurią gauna vidutinis Lietuvos gyventojas, lygi 3,36 mSv. Apie 30 proc. šios apšvitos sudaro medicininių diagnostinių procedūrų metu gaunama apšvita. Kita gana didelė dalis visos metinės apšvitos gaunama dėl radioaktyviųjų radono dujų, esančių patalpų ore. Likusią apšvitos dozę sudaro radionuklidai, esančių grunte ir aplinkos ore, maiste, vandenyje ar taršoje ore. Lietuvos gyventojai patiria labai panašaus dydžio apšvitą kaip ir kitų šalių gyventojai.
Apšvitos dozės palyginimas
Svarbu suprasti, kad radiacijos poveikis mus lydi nuolat, net ir kasdieniame gyvenime. Pavyzdžiui, viena krūtinės rentgeno nuotrauka prilygsta maždaug 0,02 mSv apšvitos dozei. Vidutinė metinė apšvitos dozė Lietuvoje yra apie 3,36 mSv, o tai atitinka maždaug 168 krūtinės rentgeno nuotraukų. Netgi maistas, pavyzdžiui, bananai, kuriuose gausu kalio, turi nedidelį radiacijos kiekį. Kad susidarytų pavojinga dozė nuo bananų, reikėtų vienu metu suvalgyti 10 milijonų bananų.
Net ir tokios įprastos procedūros kaip danties rentgenas sukelia minimalią apšvitą. Vienos danties nuotrauka prilygsta dviejų bananų suvalgymui, o panoraminė dantų nuotrauka - maždaug trečdaliui krūtinės rentgeno nuotraukos.
Keliaujant lėktuvu taip pat susiduriame su radiacija. Kuo aukščiau esame, tuo didesnė apšvitos dozė gaunama iš kosmoso. Viena valanda skrydžio lėktuvu prilygsta maždaug 0,003 mSv, o tai yra apie 8 kartus daugiau nei būnant ant žemės. Taigi, viena krūtinės rentgeno nuotrauka yra tas pats, kas 7 valandos skrydžio lėktuvu įprastame aukštyje.
Skrydžiai nėštumo metu: kada ir kaip
Nėštumo metu skrydžiai lėktuvu apskritai nėra draudžiami, tačiau svarbu atsižvelgti į kelis aspektus. Geriausias metas skristi - antrasis nėštumo trimestras (14-28 savaitės). Šiuo laikotarpiu persileidimo ir priešlaikinio gimdymo rizika yra mažesnė, o dauguma moterų jaučiasi geriausiai.
Pirmąjį trimestrą (iki 12 savaitės) rekomenduojama vengti skrydžių, nes šiuo laikotarpiu gali pasireikšti kraujavimas, persileidimas, taip pat gali varginti silpnumas ir pykinimas, kas gali sukelti diskomfortą kelionės metu. Skrydžiai po 37 savaitės (nešiojant dvynius - po 32 savaitės) taip pat nėra geras pasirinkimas, nes gali prasidėti gimdymas.
Kada reikėtų vengti skrydžio:
- Sunkios mažakraujystės atveju.
- Kraujavimo metu.
- Sergant širdies ar plaučių ligomis.
Visada svarbu pasitarti su gydytoju, kuris įvertins nėštumo eigą ir išduos pažymą skrydžiui, jei nebus nustatyta jokių kontraindikacijų.
Ar skrydis pavojingas vaisiui ir motinai?
Moksliniai tyrimai neįrodė neigiamo skrydžio poveikio vaisiui dėl pasikeitusio slėgio ar sumažėjusios oro drėgmės. Skrydis nesukelia persileidimo, priešlaikinio gimdymo ar vandenų nutekėjimo. Jonizuojančioji spinduliuotė, gaunama skrendant, yra nepavojinga vaisiui.
Tačiau skrydžio metu moteris gali jausti kojų tinimą dėl skysčių susilaikymo, nosies ir ausų užgulimą. Ilgi skrydžiai (daugiau nei 4 valandos) didina riziką susidaryti kraujo krešuliams kojose ar dubenyje dėl ilgo sėdėjimo. Todėl rekomenduojama vilkėti laisvus drabužius, elastines kojines ir patogius batus, kas 30 minučių pajudėti, gerti daug vandens ir vengti gėrimų su kofeinu.
Aviakompanijų taisyklės ir dokumentacija
Dauguma aviakompanijų reikalauja pateikti gydytojo pažymą nuo 28 iki 36 nėštumo savaitės. Jei nėštumas sudėtingesnis (dvynukai, trynukai), gali prireikti pažymos anksčiau. Kai kurios avialinijos atsisako vežti keleives, kurių nėštumas siekia 36 ar 37 savaitę.
Gydytojo pažyma, patvirtinanti, kad nėščioji gali keliauti, paprastai galioja 14 dienų. Svarbu pasidomėti konkrečios aviakompanijos taisyklėmis, nes jos gali skirtis. Kai kurios avialinijos, pavyzdžiui, „Ryanair“, leidžia skristi ir be gydytojo pažymos, jei užpildoma speciali „Atleidimo nuo atsakomybės” forma.
Nepamirškite turėti nėščiosios kortelės, sveikatos draudimo bei reikalingų vaistų. Oro uosto patikros vartai jūsų vaikeliui nekenkia.
Radiacijos dozės palyginimas
| Veikla/Situacija | Apytikslė radiacijos dozė (mSv) | Atitikmuo krūtinės RO nuotraukoms |
|---|---|---|
| Viena krūtinės RO nuotrauka | 0,02 | 1 |
| Vieno danties nuotrauka | ~0,003 | ~0,15 |
| Panoraminė dantų nuotrauka | 0,007 | ~0,35 |
| Viena valanda skrydžio lėktuvu | 0,003 | ~0,15 |
| 7 valandos skrydžio lėktuvu | 0,021 | ~1,05 |
| Galvos KT tyrimas | 2 | 100 |
| Viso kūno KT tyrimas | 10 | 500 |
| Vidutinė metinė apšvita Lietuvoje | 3,36 | 168 |
| Likvidatoriaus dozė (1987-1990 m.) | 120 | 6000 |
Pirmasis nėštumo trimestras: viskas, ką reikia žinoti iš vaisingumo gydytojo
Nors radiacija yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis, jos poveikis nėštumo metu yra minimalus, ypač atliekant įprastus skrydžius. Svarbiausia - pasikonsultuoti su gydytoju ir laikytis jo rekomendacijų.
