Vokietijoje gyvenanti Austėja į LRT.lt portalą kreipėsi norėdama sužinoti apie galimybę užsienyje gimusiai dukrai turėti Lietuvos pilietybę. Moteris sako norinti, kad mergaitė turėtų ne tik Vokietijos, bet ir Lietuvos pilietybę.
„Mano vyras vokietis, mūsų dukrytė gimė Vokietijoje ir turi Vokietijos pilietybę. Su vyru vis pasikalbame ir svarstome pamėginti persikelti gyventi į Lietuvą. Taip pat norėčiau, kad dukra gautų ir Lietuvos pilietybę. Galbūt galėtumėte paaiškinti, kur reikėtų kreiptis, kokiais dokumentais pasirūpinti?“ - klausė Austėja.
Lietuvoje pilietybės įgijimo būdus reglamentuoja Pilietybės įstatymas (2002). Remiamasi ir kraujo, ir žemės teisės principais. Pagal ius sanguinis principą pilietybę nulemia tėvų ar vieno iš tėvų turėta pilietybė asmens gimimo metu.
Filiacija (pranc. filiation - giminystės ryšys) - pilietybės įgijimas gimstant. Pilietybę įgyjantis asmuo neišreiškia ir negali išreikšti savo valios, kurios valstybės piliečiu jis norėtų būti. Naujagimis gali įgyti savo tėvų pilietybę neatsižvelgiant į tai, ar jis gimė tėvų pilietybės valstybėje, ar už jos ribų (kraujo teisės principas, lot. ius sanguinis).
Pagal ius sanguinis principą pilietybė gali būti suteikiama automatiškai ir neautomatiškai. Vokietijoje, vaikai, gimę užsienyje tėvams, kurie taip pat gimę užsienyje po 1999 metų, šalies piliečiais galės tapti tik deklaracijos būdu. Vokietijoje vienas iš tėvų turi pragyventi 8 metus ir turėti nuolatinį leidimą gyventi, o Didžiojoje Britanijoje vienas iš tėvų (jei vaikas gimė ne santuokoje - motina) turi turėti leidimą nuolat gyventi šalyje.
„Šiuo atveju dviguba arba net daugybinė pilietybė yra galima, jeigu vaikas tas pilietybes įgijo gimdamas. Tai yra nebuvo papildomai pildomas prašymas dėl pilietybės. Lietuvoje galioja kraujo teisė, todėl vaiko gimimo lokacija nėra svarbi“, - aiškina Migracijos departamento atstovė Eglė Kazlauskienė.
Galima sakyti, yra bendroji procedūra - iš karto reikia registruoti vaiko gimimą civilinės metrikacijos skyriuje, internetu per MEPIS (Metrikacijos paslaugų informacinę sistemą - LRT) arba ambasadoje. Tuo atveju, jei asmuo kreipiasi į ambasadą, paprastai visi dokumentai - tiek dėl lietuviško gimimo liudijimo, tiek dėl paso - teikiami vienu metu.
Jeigu įgijote Lietuvos Respublikos pilietybę gimimu, o kitos valstybės pilietybę įgijote gimimu arba iki 18 metų (ne gimimu), tai turite teisę turėti dvigubą (daugybinę) pilietybę visą gyvenimą.
Jeigu gimėte laikotarpiu nuo 1990-03-11 iki 2008-07-21 ir Jūsų gimimo metu tėvai (ar vienas iš tėvų) buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, ir Jūs gimdamas (arba iki 18 metų, ne gimimu) įgijote kitos valstybės pilietybę, Jūs turite teisę pateikti prašymą laikyti Jus Lietuvos Respublikos piliečiu.
Užpildžius prašymą per MIGRIS būtina asmeniškai atvykti į Migracijos departamentą arba Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą ir pateikti prie prašymo pridėtų skaitmeninių dokumentų originalus. Į Migracijos departamentą pateikti dokumentų originalus gali atvykti ir Jūsų įgaliotas asmuo. Už prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo valstybės rinkliavos mokėti nereikia.
Jeigu prašymą teikia asmens globėjas (rūpintojas), turi būti taip pat pridėtas globą (rūpybą) patvirtinantis dokumentas. Visi papildomi dokumentai turi būti įkelti ir teikiami per MIGRIS, o jų originalai turi būti pateikti asmeniškai atvykus į Migracijos departamentą arba per asmens įgaliotą atstovą, arba atsiųsti paštu.
Migracijos departamentas nagrinėja prašymą ir priima sprendimą dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo. Priėmus sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, duomenys apie asmens turimas Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybes įrašomi Gyventojų registre.
Dėl dvigubos pilietybės reikalingų dokumentų sąrašas gali skirtis priklausomai nuo valstybės. Jeigu santuoka buvo sudaryta užsienyje, reikėtų ją įtraukti į apskaitą Lietuvoje.
Ar Lietuva remiasi vien kraujo teise, ar ir gimimo vietos principu?
Lietuvoje pilietybės įgijimo būdus reglamentuoja Pilietybės įstatymas (2002). Remiamasi ir kraujo, ir žemės teisės principais. Pagal ius sanguinis principą pilietybę nulemia tėvų ar vieno iš tėvų turėta pilietybė asmens gimimo metu. Tačiau taip pat yra taikomas ir ius soli principas, kai pilietybę nulemia asmens gimimo šalis.
Pagal ius soli principą pilietybę nulemia asmens gimimo šalis. Užsieniečių vaikai gimę Austrijoje, Graikijoje, Italijoje, Liuksemburge, Suomijoje, Švedijoje ir Danijoje neįgyja šių šalių pilietybių gimimo metu ar iš karto po to. Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Olandijoje ir Vokietijoje pilietybės įgijimo gimstant pagal ius soli principas yra taikomas ex lege arba yra bent numatyta galimybė pilietybę įgyti iš karto po gimimo.
Šis principas ypač paplitęs Šiaurės ir Pietų Amerikoje, tačiau Europoje taikomas labai retai. Lietuvoje - beveik niekada. Jei mūsų šalyje gyvenančių užsieniečių šeimoje gimsta vaikas, Lietuvos piliečiu jis netampa. Išimtis Europos šalyse ir Lietuvoje daroma tik nežinomų tėvų paliktiems vaikams.
Kai kurie ius soli principo elementai taikyti dar antikoje, tačiau modernioji versija siejama su Prancūzija. Šioje šalyje 1789-ųjų metų Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metu nuskambėjo šūkis - „Laisvė, lygybė, brolybė“. Taip visi Prancūzijos gyventojai, kokia kalba jie bekalbėtų, tapo lygūs. Vėliau ius soli principas išpopuliarėjo ir Šiaurės bei Pietų Amerikoje. Taip imigrantai iš kitų šalių galėjo lengvai tapti kolonizuotų Amerikos valstybių piliečiais.
Tinklalapis sovereignman.com išskyrė keletą šalių, kurių teritorijoje gimę vaikai gauna tos šalies pilietybę, ir kur gimdyti labiausiai apsimoka:
- Brazilija: Jeigu vaikas gimė Brazilijoje, jis automatiškai tampa šios šalies piliečiu. O braziliškas pasas yra vienas geriausių kelionės dokumentų pasaulyje, mat su juo be vizos ar gavęs vizą vos atvykęs, gali lankytis net 146 šalyse.
- Čilė: Čilė yra dar viena vieta, kur daugeliu atvejų jos teritorijoje gimę vaikai tampa piliečiais. Ir tai yra puiki galimybė. Čilės piliečiai turi teisę be vizų keliauti po visą pasaulį, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas.
- Kanada: Kanada, kaip ir Jungtinės Amerikos Valstijos, suteikia besąlygišką prigimtinę teisę į pilietybę bet kuriam vaikui, gimusiam jos teritorijoje. Ir tai yra puiki galimybė.
- Panama: Panamos konstitucijos devintas straipsnis aiškiai pažymi, kad kiekvienas, gimęs Panamos žemėje, yra šios šalies pilietis.
- Barbadosas: Ši buvusi britų kolonija šiuo metu yra puiki galimybė tėvams, savo vaikams ieškantiems prigimtine teise įgyjamos pilietybės. Barbadoso pasas suteikia teisę be vizos ar gavus vizą vos atvykus patekti į 138 šalis.
Visos šalys, kurios remiasi "žemės teisės" pilietybės principu: JAV, Antigva ir Barbuda, Argentina, Barbadosas, Belizas, Bolivija, Brazilija, Kanada, Čilė, Kolumbija, Dominika, Dominikos Respublika, Ekvadoroas, Salvadoras, Fidžis, Grenada, Gvatemala, Gajana, Hondūras, Jamaika, Lesotas, Meksika, Nikaragva, Pakistanas, Panama, Paragvajus, Peru, Sent Kristoferis ir Nevis, Sent Lusija, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Trinidadas ir Tobagas, Urugvajus, Venesuela.
