Tinkamiausio kūdikių maisto parinkimas yra itin atsakingas ir jautrus sprendimas. Todėl siūlome rūpestingai atrinktų ekologiškų produktų kūdikiams ir vaikams asortimentą. Rinkdamasis mišinį atkreipk dėmesį kokio amžiaus kūdikiams jis rekomenduojamas. Kūdikių maistas keičiasi pradėjus primaitinimą. Verta rinktis ekologiškas specialiai kūdikiams sukurtas košes. Jų įvairovė išties didelė: ryžių, pilno grūdo speltų, avižų košės su pienu ar be jo, taip pat rasi košių, pagardintų vaisiais bei daržovėmis. Vaisių ir daržovių tyrelė gali tapti gardžiu užkandžiu ar desertu. Patogiai įpakuota tyrelė taip pat leis greitai ir patogiai mažyliui užkąsti žaidžiant lauke ar smagiai leidžiant laiką kur kitur.
Pediatrai teigia, kad nuo 6 mėn. ima sparčiai mažėti kūdikių geležies atsargos, kurias jie sukaupė būdami dar mamos pilve. Todėl maždaug nuo 5-6 mėn. vaikams į valgiaraštį rekomenduojama įtraukti mėsą (po to, kai jie jau būna išragavę įvairių daržovių ir kruopų). Geležis iš mėsos pasisavinama daug lengviau nei iš kitų maisto produktų. Šis elementas aprūpina ląsteles deguonimi ir apsaugo organizmą nuo mažakraujystės.
Kiek mėsos rekomenduojama duoti vaikams?
Kasdien kūdikiai turėtų suvalgyti apie 20-30 g mėsos, vyresni - ir iki 100 g per dieną. Jei kalbėtume tiksliau, 5-6 mėn. amžiaus vaikams rekomenduojama 20-30 g mėsos per dieną, 6-7 mėn. - 30-50 g, vyresni ir iki 100 g. Kuo vaikas vyresnis - tuo galima duoti daugiau mėsos, tačiau persistengti nereiktų, nes apsunkinami vaikučio inkstai.
Kokios mėsos rūšys tinkamiausios kūdikiams?
Tiek dietologai, tiek gydytojai pediatrai sutaria, kad visų pirma reikia ieškoti ekologiškos mėsos. Ne gyvūno rūšis, o ekologiškumas turėtų būti kriterijus, pagal kurį renkamės mėsą. Būtų labai gerai gauti mėsos tokio gyvūno, kuris būtų augintas be antibiotikų, pesticidų, nebūtų sirgęs.
Pediatrai dažniausiai rekomenduoja pradėti primaitinti kūdikius veršiena ar triušiena, vėliau įtraukti ir kitas mėsos rūšis ir vis pakaitalioti jas: vieną dieną duoti veršienos, kitą kalakutienos, dar kitą triušienos ir t.t. Kalbant apie kiaulieną ar jautieną, tai šių mėsos rūšių rekomenduojama naudoti tik liesą ir naudoti rečiau, nes ši mėsa yra gana sunkiai virškinama. Jokiais būdais mažyliams negalima duoti rūkytų produktų ar lašinių, taip pat įvairiuose marinatuose pagamintų mėsos produktų (jų skrandukai dar labai jautrūs).
Pasak specialistų, kaip pirmoji mėsa žvėriena mažiau tinkama, nes ji yra kieta, sunkiau pasisavinama. Dar daugiau, ji pirmiausia turi būti veterinariškai patikrinta.
Teigiama, kad triušiena, kalakutiena ir veršiena lengviausiai virškinama mėsa. Jautienoje geležies yra daugiau, nei veršienoje, tačiau veršiena lengviau pasisavinama. Kuo jaunesnio gyvūno mėsa, kuo mėsa liesesnė - tuo ji lengviau pasisavinama. Tinkama ir stirniena, elniena, nutrijos mėsa, tačiau mažai kas turi galimybių ją įsigyti. Vėliau galima įvesti neriebios jautienos ar kiaulienos išpjovą, naminių paukščių mėsą, tačiau kaip pagrindinis pasirinkimas iki trijų metų vis dėl to turėtų išlikti triušiena, veršiena ir kalakutiena.
Jei kūdikiui trūksta geležies (per mažas feritinų kiekis) tuomet vis dėl to rinkčiausi jautieną su didžiausiu kiekiu geležies ir pertrinčiau ją mėsmale du kartus, kad mažyliui būtų švelnesnis skonis. Jei trūksta geležies atsargų valgydami paukštieną rinkitės šlaunelių mėsą. Pastaruoju metu vis daugiau kalbama ir apie kiaulieną, kaip lengvai pasisavinamą mėsą. Taigi mityba mokslas kintantis ir atsiranda vis naujos mados. Tuo labiau, kad vaikams riebalų kiekis nėra ribojamas, todėl nebūtina net visų riebaliukų nupjaustyti. Tačiau verta atminti, kad kuo riebesnė mėsa, tuo joje mažiau būtinųjų mūsų organizmui baltymų.
Kaip paruošti mėsą kūdikiams?
Tiesiog išverdame mėsą puode ar troškiname garuose atskirai nuo daržovių (Nuo 1 m. galima į vandenį įdėti druskos). Išvirus mėsą reikia sumalti į vientisą masę be gumuliukų (kai pradeda kramtyti galima malti rūpiau arba pjaustyti gabaliukais) ir tuomet sumaišyti su daržovių koše, pagardinant ją sviesto gabalėliu ar lašeliu aliejaus (geriausia naudoti nerafinuotą, šalto spaudimo alyvuogių, saulėgrąžų ar linų sėmenų aliejų). Aliejus ar sviestas padeda vaiko organizmui pasisavinti ląstelieną. Ilgainiui mėsą galima maišyti ne tik su daržovėmis, bet ir su kruopomis.
Pirmam kartui visai pateikite mažą kiekį, pavyzdžiui 5-10 g trintos virtos mėsos įmaišykite į mažylio mėgstamą daržovių tyrę. Jei vaikelis griežtai kelis kartus iš eilės atsisako mėsos. Padarykite pertrauką ir vėl bandykite.
Vaikai iki trijų metų gimtadienio vis dar pavargsta ilgai kramtyti. Žinoma, juos to mokyti reikia, tačiau vis dėl to rekomenduočiau labiau gaminti maltinukus. Kaip tiksliai gaminti rasite receptų skiltyje. Verčiau suaugusiems prisitaikyti prie tokio gaminimo būdo, nei vaikus versti valgyti suaugusių gaminamus sunkiai kramtomus gaminius. Tuo labiau, kad ar esate tikri, kad maistą sukramtote iki košelės konsistencijos? Dar vienas būdas, puikiai tinkamas ir vaikams, ir suaugusiems , tai ilgas kepimas orkaitėje +130-150 C temperatūroje. Procesas užtrunka apie tris valandas ar ilgiau, priklausomai nuo mėsos rūšies bei gabalo dydžio. Bet juk prie viryklės stovėti nereikia. Labai mėgstu taip gaminti savaitgaliams. Pamarinuojame mėsą, prieš pat kepimą ištriname druska ir sudedame į kepimo uždarą indą ar kepimo maišą. Paprastai tokį gaminimo būdą renkuosi savaitgaliams. Mėsa tampa minkštutėle, net ir natūraliai augintų gyvūnų. Net nuo kaulų krenta. Panašus, bet dar geresnis būdas - ilgai virti. Jei gyvūnas, buvo augintas pakankamai natūraliai, tai nuvirusį koncentruotą buljoną supilkite į mažus, šaldymui skirtus indelius. užsišaldykite ir panaudokite daržovienėms ar sriuboms virti. Iš tinkamai pagamintos mėsos geriau pasisavinamos amino rūgštys (baltymai). Išvengiame sunkaus virškinimo bei apsunkimo, kurio taip vengia vaikai. Beje, didesni vaikai tikrai gali valgyti ir paukštienos odelę ir riebesnę mėsą.
Mėsos ir daržovių santykis
Svarbiausiai, kad mažylis gautų bent 30-40 g (vyresni ir daugiau) mėsos kasdien. Mėsos ir daržovių ar kruopų santykis košėje nėra svarbus, reikėtų įvairiai maišyti košes ir ieškoti mažylio mėgstamų skonių derinių.
Ką daryti, jei vaikas atsisako mėsos?
Duodami paragauti pirmą kartą mėsos, turėtume prisiminti tai, ar kūdikio gomurys jautrus. Mažyliui, kuris vos pajutęs šaukštelį prie liežuvio žiaukčioja, mėsą reikia sumalti iki grietinės tirštumo. Jeigu gomurys nėra toks jautrus, vaikas gerai ryja tirštą maistą, mėsa gali būti malta šiek tiek rupiau, gali būti likę nedidelių gumuliukų, kuriuos kasos fermentai suskaldys, o žarnynas pasisavins. Kad mažylis nespringtų valgydamas mėsą, rekomenduojama užpilti ją trupučiu nuoviro, kuriame virė mėsa, išmaišyti ir duoti paragauti tokios mėsiškos tyrelės tam, kad kūdikis ne tik sužinotų mėsos skonį, bet ir gaus daugiau jo organizmui reikiamos geležies ir cinko. Įmaišius mėsos į kruopų ar daržovių tyrę - vaikutis mėsos suvalgys mažiau.
Jei kūdikis, kuriam duodate mėsos, bando ją išstumti iš burnytės, tuomet rekomenduojama nekišti jos per prievartą. Tiesiog pabandykite išvirti kitos rūšies mėsos, o jeigu ir šios nenorės, kurį laiką dėkite po lašelį mėsos tyrelės į kūdikio mėgstamą maistą ir palaipsniui vis didinkite kiekį. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo triušienos, veršienos ir kalakutienos. Tiesa, jei kūdikis alergiškas, gali tekti koreguoti siūlymą. Pavyzdžiui, jei mažylis negali valgyti kiaušinių, tai tikėti, kad bus ribojama ir vištiena. O jei alergiškas pieno produktams, prastas pasirinkimas bus veršiena.
Teigiama, kad vaiko iki metų amžiaus mėsos porcija yra 30-50 gramų per dieną, o vyresnio vaiko iki 100 g mėsos per dieną. Daug kur galima rasti rekomendacijas duoti mėsą kasdien. Taigi sudarius įvairų meniu mėsą vaikai valgys tikrai rečiau, nei kartą per dieną. Geriausia baltyminius produktus valgyti dienos metu. Mano nuomone prastas pasirinkimas, jei kelis kartus per dieną duodama mėsa, kas pas mus yra įprasta. Tokiu atveju gaunamas gyvūninių baltymų bei riebalų perviršis, bei kitų naudingų produktų suvalgoma mažiau. Išimtis - pirmi primaitinimai, kai vienu kartu mažylis suvalgo per mažą kiekį mėsos, kad patenkintų baltymų, geležies, cinko ir kitų reikalingų medžiagų poreikį. Tuomet galima tokią pačią daržovių ir mėsos tyrę duoti ir kelis kartus per dieną.
Kaip elgtis gimus kūdikiui?
Kūdikiams paruošti mėsą dedame daug pastangų, o jau ūgtelėjusiems dažnai duodame savo mėgstamus mėsos patiekalus. Tačiau taip nėra teisinga daryti, nes skiriasi mažylių sukramtymo galimybės bei virškinamo trakto branda. Taigi pirmiausia pasakysiu ko reikėtų vengti: perkeptos sausos mėsos. Ypatingai venkite grilyje skrudintos mėsos. Ji ne tik sunkiai virškinama, bet ir skrudėsiai kupini toksinių kancerogeninių (vėžinių) medžiagų. Taigi rinkitės natūralią mėsą. Pradėjus virti po 5 minučių nuovirą nupilti, mėsą dar kartą nuplauti ir tada antrą kartą virti jau ilgesnį laiką. Aš asmeniškai mėsą maldavau su mėsmale du kartus ir tuomet troškindavau su daržovėmis.
Ir pabaigai. Jei tik turite galimybę rinkitės natūraliai augintų gyvūnų mėsą. Sveika mityba vaikams: nuo fiziologijos iki psichologijos [2 val.
