Prisipažinsiu, kad pirmą straipsnio pavadinimo dalį pasiskolinau iš vaikų knygų rašytojo Maco Barnetto pranešimo, skaityto TED („Technology. Entertainment. Design“ / „Technologijos. Pramogos. Dizainas“) konferencijoje. Suaugusieji neretai pamiršta, kokia stipri yra knygos galia. Visai nesvarbu, kokio amžiaus skaitytojas ją skaito. Mes nepripažįstame vaikų knygų kaip tikros meno formos, nes manome, kad vaikai nesugeba suprasti meno. Nuo Renesanso laikų Vakaruose vyraujantis žinovo idealas mums aiškina, kad literatūros vertinimas ugdomas daugelį metų, ilgai studijuojant. O mūsų, suaugusiųjų, šališkumas įtikina mus savo pranašumu prieš vaikus beveik visais atžvilgiais. Kaip vaikai gali suprasti grožinę literatūrą, kai, priprižinsime, daugelis jų nemoka užsirišti batų? Bet ką daryti, jei viską supratome neteisingai? O jeigu vaikai yra puiki meną suprantanti auditorija?
Esu įsitikinusi, kad tik geriausieji turi rašyti ir piešti vaikams, nes būtent knygos formuoja estetinį, meninį ir kultūrinį vaikų pasaulio suvokimą. Niekur neradau atsakymo, kam kilo mintis, kad vaikams patinka tik ryškios, blizgančios, dažnai primityviu vizualiniu turiniu užpildytos knygos, nes būtent tokių knygų bene daugiausia galima rasti jauniausiems skaitytojams skirtose knygų lentynose. Kam šovė į galvą mintis, kad vaikai geba suprasti tik stilistiškai panašias iliustracijas? Liūdna, kad mažiausiems skaitytojams dažnai brukamos ryškios, pypsinčios, grojančios ir kitaip vaiko dėmesį prikaustančios knygos, kurios nesilamdo, iškenčia kramtymus ir mėtymus, bet jose dažnai nėra jokio meninio turinio. Paskiri žodeliai, kelių sakinių istorijos parašytos tarsi atbula ranka. Per pirmuosius kelerius metus vaiko žodynas pildosi greičiausiai ir jį būtų galima dar labiau praturtinti. Pirmieji keli gyvenimo metai skiriami knygoms, atliekančioms ne lavinimo, o tik žaidimo funkciją. Liūdina ir tai, kad tinkamo dėmesio kokybiškam ankstyvajam vaikų skaitymui dažnai neskiria ne tik tėvai, bet ir kitos su vaikų ugdymu susijusios institucijos.
Pasidomėjusi, kokia situacija yra kitose Europos šalyse, supratau, kad turime iš ko pasimokyti. Pavyzdžiui, Prancūzijoje šiuo metu veikia 3 500 bibliotekų, turinčių knygų fondus 0-3 metų vaikams. Ar mes turime nors vieną biblioteką (ne lentyną vaikų knygų skyriuje), skirtą mažiausiems skaitytojams? Prancūzijoje tarp fonduose saugomų knygų yra ir paveikslėlių knygų. Šių knygų fondų įkūrėjai ne bibliotekininkai, o pediatrai. Jie pirmieji ne tik atkreipė dėmesį į ankstyvojo amžiaus vaikų švietimo būtinybę, bet ir išskyrė knygą kaip vieną pagrindinių priemonių, galinčią pagerinti vaikų emocinę sveikatą. Prancūzijoje specialistai, dirbantys su mažųjų auditorija, supažindinami su paveikslėlių knygų atrankos kriterijais, jie mokomi, kaip pasirinkti įtraukiančias, turinio ir iliustracijų prasme kokybiškas knygas.
Paveikslėlių knygų svarba ir ypatumai
Stiprus literatūrinis tekstas ir meninės iliustracijos - pagrindinės paveikslėlių knygos sudedamosios dalys. Talentingai parašyta istorija suteikia galimybę dailininkui išplėtoti knygos tekstą, įdarbinti vaizduotę ir meistriškumą. Knygos istorija pasakojama ne tik tekstu, bet ir iliustracijomis, jos sukonstruoja naują realybę, sukuria netikėtumo įspūdį, žadina skaitytojo vaizduotę. Popieriaus tekstūra skatina ne tik regos, bet ir lytėjimo pojūčius, o jie ankstyvajame amžiuje itin svarbūs. Skirtingi šriftai, griežtai arba laisvai atvarte išdėliotos iliustracijos - tai elementai, padedantys sukurti ypatingą meninį pasaulį, kuris ir yra tikroji knygos vertė.
Nėra vieno paveikslėlių knygų iliustravimo stiliaus, tinkamo vaikui vaizdais papasakoti istoriją. Paveikslėlių knygos iliustruojamos įvairiai: piešiamos ranka, kompiuteriu, karpomos, siuvinėjamos. Būtent tokia įvairovė leidžia vadinti paveikslėlių knygas pirmosiomis meno galerijomis vaikams. Ir vis dėlto tam tikros mados gyvuoja ir čia. 2017 m. Bolonijos knygų mugėje vykusios iliustruotojų parodos žiuri narys, apžvelgdamas 3 000 iliustruotojų darbus (16 000 piešinių), reziumavo: „Šiais metais pateiktose iliustracijose pastebėjome tokius dalykus: daug lapių ir banginių, labai daug geometrinės architektūros ir daug sodriai perteiktų džiunglių ir miškų, būdingi beveik abstraktūs vaizdai (…)“.
Vaikams patinka vartyti lapus, žiūrėti paveikslėlius, juos komentuoti, vis iš naujo peržiūrėti tą pačią knygą. Paveikslėlių knygos puikiai tinka mažiausiems skaitytojams ir todėl, kad gausiai iliustruota istorija leidžia ją perskaityti be knygos žodinio teksto. Gana dažnai knygos su paveikslėliais yra tapatinamos su paveikslėlių knygomis. Tai dvi skirtingos knygų vaikams kategorijos. Knygose su paveikslėliais iliustracijos vaizduoja tai, kas pasakojama tekstu, o paveikslėlių knygose jos sukuria ir išpletoja pasakojimą vaizdais, čia iliustracijos laisvesnės, jose dažnu atveju atsiranda ir papildomo teksto.
Kaip pradėti skaityti su vaiku
Knygas verta pradėti skaityti nuo jų viršelio. Pabandykite kartu su vaiku paspėlioti, kokia knygoje aprašomos istorijos nuotaika, kas yra jos pagrindiniai veikėjai. Garsiai perskaitykite knygos pavadinimą ir autorių. Pirštu parodykite, kur tai užrašyta. Pirmą kartą drauge su vaiku vartydami knygą, apsišarvuokite kantrybe. Suaugusiesiems knygos skaitymas pirmiausia siejasi su knygos tekstu, o vaikui - su vaizdu. Todėl nereikia tikėtis, kad, paėmęs knygą į rankas, mažylis iš karto norės išgirsti istoriją. Veikiausiai jis pradės nuo knygos vartymo, norės pamatyti iliustracijas ir tik vėliau susidomės knygos tekstu.
Paveikslėlių knyga - lėto skaitymo knyga. Net ir keliasdešimt kartų skaitytoje ar vartytoje knygoje galima rasti naujų dalykų. Todėl verta rinktis kokybišką paveikslėlių knygą, kuri bus skaitoma ilgai. Pradžioje tokią knygą mažyliui skaitys tėvai, o vėliau, išmokus skaityti, ta pati knyga su dideliu džiaugsmu bus perskaityta savarankiškai. Ir visai nesvarbu, kad jos tekstas ir paveikslėliai gerai žinomi. Pažinimo džiaugsmas kiekvieną iš mūsų aplanko tuomet, kai susiduriame su kažkuo, kas jau yra žinoma ir vėl iš naujo prisimenama.
Knygų nauda vaikų vystymuisi
Viena iš reikšmingų geros paveikslėlių knygos sudedamųjų dalių - stiprus literatūrinis tekstas. Vaikai paveikslėlių knygose ieško jų gyvenimą atliepiančių istorijų ir iliustracijų, nes su tokiomis jiems lengva susitapatinti. Be to, būtent iš knygų vaikai mokosi kalbos. Vaikai itin lengvai mokosi naujų dalykų - jiems tai žaidimo dalis. Vaizdais papasakota istorija - puikiausia priemonė mokyti vaikus įvairiausių dalykų, pritaikyti tą pačią knygą aptariant skirtingas temas.
Paveikslėlių knygos puikiai tinka pažindinti vaikus su emocijomis. Vartydami knygas ieškokite tokių iliustracijų, kuriose aiškiai pavaizduotos įvairios veikėjų emocijos. Aptarkite iliustracijas kartu. Knygoje Chameleono sapnai (Jurga Vilė, Lina Sasnauskaitė, „Tikra knyga“) atpažįstami skirtingi veikėjų išgyvenimai, juos lengva įvardyti. Jei šią knygą skaitysite aptardami tik nespalvotas iliustracijas, atrasite visą knygos personažų jausmų puokštę - susižavėjimą, džiaugsmą, laimę, nusivylimą, pyktį, agresiją, liūdesį ir kt. Galite paklausti mažojo skaitytojo, kaip jaučiasi chameleonas? Kodėl vaikas taip mano?
Remiantis tyrimo, vykdyto su 2-3 m. vaikais, duomenimis, po perskaitytos knygos užduodami klausimai apie emocinę personažų būklę padeda vaikams geriau suprasti savo jausmus ir moko juos empatijos. Atkreipkite vaikų dėmesį į tai, kad yra daug skirtingų emocijų. Kartu aptardami iliustracijas sužinosite, kokias emocijas atpažįsta vaikas, ar teisingai jas įvardija. Šiame kontekste minėtinas 2007 m. atliktas tyrimas, kurio metu apklausti 247 tėvai. Jų buvo paprašyta įvertinti, kaip dažnai jie kalbasi su vaikais. 99 proc. tėvų manė, kad su vaikais kalba dažniau nei vidutiniškai. Tačiau tyrimo rezultatai parodė, kad 51 proc. tėvų kalbėjosi su vaikais rečiau nei vidutiniškai, tik 29 proc. tėvų kalbėjosi su vaikais dažniau nei vidutiniškai. Įdomu, kad mamos su dukromis kalbėjosi dažniau nei su sūnumis.
Vaikui knyga su tuo pačiu tekstu ir iliustracijomis yra pastovumo garantas. Labai svarbu kiekvieną kartą istoriją skaityti tokią, kokia ji užrašyta knygoje - nekeičiant žodžių, nepraleidžiant pastraipų. Per pirmuosius kelis gyvenimo metus vaikas išmoksta daugybės dalykų. Vienas iš jų - suprasti kito asmens kūno kalbą. Vaikai puikiai kopijuoja suaugusiuosius, tik kažin ar visada teisingai interpretuoja jų veiksmus?
Daug paveikslėlių knygų pasakoja apie gyvūnus, jie dažnai yra pagrindiniai knygos veikėjai. Skaitydami tokias istorijas galite atkreipti vaikų dėmesį į tai, kaip mes elgiamės su gyvūnais, ar teisingai jais rūpinamės. Skaitydami paveikslėlių knygas atkreipkite dėmesį ir į jose vaizduojamą veiksmo aplinką. Ar toje aplinkoje yra vaikui pažįstamų objektų? Vaikai labai pastabūs, jie bus laimingi vartodami naujus žodžius, jais pavadindami knygoje esančius objektus.
Paveikslėlių knygų teksto ir iliustracijų daugiasluoksniškumas - didelė vertybė. Knygos iliustracijos gali būti naudojamos kaip papildoma knygoje pasakojamos istorijos informacija arba suvokiamos kaip nauja tema. Knyga Drambliai ėjo į svečius (Evelina Daciūtė, Inga Dagilė, „Tikra knyga“) skirta mokyti vaikus skaičiuoti iki 10 ir atgal. Šią knygą galima panaudoti pažindinant vaikus su gyvūnais, šalimis, kuriose jie gyvena, gyvūnų gyvenimo būdu. Ta pačia knyga galima pasiremti ir kalbant apie sveiką mitybą. Vienoje iš knygos iliustracijų nupieštas dramblys, suėdęs 92 bananus. Pasvarstykite su vaikais, kiek bananų drambliai gali suėsti, bananas yra vaisius ar daržovė? Šią knygą skaitant su pradinuku galima mokytis matematikos pagrindų: paprašyti vaiką įsivaizduoti, kokią kambario dalį užimtų dramblys, kokio ilgio galėtų būti jo straublys, uodega. Ta pati knyga gali būti visai kitaip skaitoma su skirtingo amžiaus vaikais.
Nereikia turėti daug knygų, svarbiausia išsirinkti kokybiško turinio, meniškai vertingą knygą. Tyrimai rodo, kad skirtumas tarp vaiko, kuriam skaitė nuo gimimo, ir vaiko, kuris iki šešerių metų neperskaitė nė vienos knygos - milijonas žodžių! Milijonas neišmoktų žodžių reiškia neišreikštus jausmus, neišsakytus norus, nepapasakotas istorijas ir neįvykusius pokalbius. Nežinoti milijono žodžių - tai gyventi pasaulyje be daugelio spalvų. Ne veltui minėtoji Prancūzijos pediatrų draugija įtraukė knygų skaitymą į privalomą kasdienę veiklą.
Yra tokių knygų vaikams, kurios maitina sielą, yra įdomios ir gerai sukurtos - istorijos parašytos vaikams, kokie jie iš tikrųjų yra, o ne tokiems, kokius suaugusieji norėtų juos matyti. Šios knygos yra geros. Kai kurios iš jų net puikios. Geriausia vaikų literatūra yra tokia pat kaip ir geriausia suaugusiems skaitytojams sukurta literatūra. Tai, apie ką kalbame, yra ne kas kita kaip menas vaikams.
MŪSŲ MAŽOJI PRINCESĖ: pirmoji ir pati gražiausia jūsų KŪDIKIO KNYGA
Kaip išsirinkti knygas patiems mažiausiems (0-2 metai)
Tik gimus mano vaikams nutariau, kad jau pats laikas juos supažindinti su rašytiniu žodžiu ir išrinkti pirmąsias knygeles. Nors šiais laikais knygynai tiesiog mirga vaikams skirtomis paveikslėlių knygomis, kaip suprasti ir neapsirikti, kuri knyga pati geriausia mažajam skaitytojui? Kaip išsirinkti saugią knygą? Kokio žanro, kokiomis iliustracijomis bei spalvomis marginta knyga tinkamiausia jūsų vaikui? Noriu su jumis pasidalinti savo patirtimi ir patarimais, į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis knygeles patiems mažiausiems skaitytojams. Papasakosiu, kaip aš rinkausi ir kalbėsiu ne tik apie knygų turinį, bet ir apie jų formas, spalvas, iliustracijas, saugumą.
Ar žinojote, kad tik gimę naujagimiai yra trumparegiai ir geriausiai mato daiktus, esančius 20-30 cm atstumu nuo jų? Tik būdami 2-3 mėnesių sugeba ir pradeda sekti akimis judančius objektus. Pirmiausia jie pradeda matyti juodą ir baltą spalvas, vėliau įsijungia raudona, oranžinė ir geltona spalvos. Ir tik vėliausiai atsiranda mėlynos ir violetinės spalvų matymas (6 mėn.). Todėl mano vaikų pirmosios knygelės (paveikslėliai, kortelės) buvo juodos, baltos ir raudonos. Dažnai - tai ne knygos, o tiesiog kartoninės kortelės su abstrakčiomis iliustracijomis, geometrinėmis formomis, įvairiais margais raštais ar gyvūnais. Šių knygelių-kortelių paskirtis nėra mokyti ar moralizuoti. Jos turi sudominti vaiką, žaidimo forma lavinti meilę knygoms ir jį supančiam pasauliui. Kūdikis akimis sekdamas šias knygas išmoksta koncentruoti dėmesį, išlaikyti žvilgsnį, sukti galvą. Būtent tokios knygelės geriausiai tinka mažyliams iki 6 mėn., o mano asmeninė rekomendacija būtų: „Mažoji karvytė. Knyga su pirštų lėle“, „Mažoji panda.
Knygos, pritaikytos tokio amžiaus vaikams, ne tik gražios, bet ir naudingos. Liečiant įvairius paviršius vystosi kūdikio taktilinis pasaulio pažinimas. Vaikas geba piršteliu parodyti patikusius objektus ar sekti juos akimis. Taip pat, šiuo metu labai svarbu vystyti mažylio kalbinius gebėjimus. Tai reiškia, kad turėtumėte ne tik rodyti paveikslėlius, bet ir įvardinti juos. Tekstas turėtų būti trumpas, lakoniškas. Puikiai tinka eiliuoti sakinukai. Tikriausiai esate girdėję, kad vaiko protas ir pirštelių judesiai yra neatsiejami vienas nuo kito. O taip yra todėl, kad zonos, atsakingos už kalbą ir rankų judesius smegenyse, esti visai šalia. Todėl miklindami ir mankštindami pirštelius skatiname vaiko kalbinių įgūdžių vystymąsi. Kuo geriau ir užtikrinčiau juda mažylio piršteliai, tuo sklandžiau vystosi kalba. Lavinant smulkiąją motoriką gerinami pirštų, plaštakos, riešų judesiai, rankų ir akių koordinacija. Taip pat, yra ugdomas dėmesys, atmintis, kantrybė.
Žinoma, knygelės su liečiamais paviršiais. Tai puikus būdas kūdikiui pažinti jį supantį pasaulį jį liečiant. Pagrindinė šių knygų savybė - liečiamos, iškilios iliustracijos. Rinkitės paveikslėlius su kuo įvairesniais paviršiais, skirtingo grubumo, skirtingų formų ar tekstūros. Ieškokite detalių, kurios būtų sutvertos iš skirtingų medžiagų: kartono, odos, kailio, silikono, plastmasės. Knygelės su liečiamais paviršiais vienos smagiausių ir labiausiai pasiteisinusių mūsų namuose, jos bene labiausiai patiko mano vaikams. Jos ne tik įdomios, bet kaip ir minėjau, skatina smulkiosios motorikos vystymąsi. Mažyliams labai patinka čiupinėti įvairios tekstūros paviršius, juos laižyti, kramtyti, bandyti išlupti. Vienintelės knygos, kurios neatlaikė visų išbandymų - tai knygelės su silikoniniais intarpais. Šie intarpai aistringo „skaitymo“ metu buvo išlukštenti, iškąsti ir nugraužti.
Knygų nauda 0-6 mėn. Knygos, pritaikytos tokio amžiaus vaikams, ne tik gražios, bet ir naudingos. Liečiant įvairius paviršius vystosi kūdikio taktilinis pasaulio pažinimas. Vaikas geba piršteliu parodyti patikusius objektus ar sekti juos akimis. Taip pat, šiuo metu labai svarbu vystyti mažylio kalbinius gebėjimus. Tai reiškia, kad turėtumėte ne tik rodyti paveikslėlius, bet ir įvardinti juos. Tekstas turėtų būti trumpas, lakoniškas. Puikiai tinka eiliuoti sakinukai.
Knygelės su atvartėliais ar slankiomis detalėmis. Šiose knygelėse vis laukia koks netikėtumas, paslaptingas piešinėlis už atvartėlio ar judančios detalės. Iš patirties sakau, kad mažyliams labai patinka smalsauti, kas slepiasi po langeliu.
Vonios, minkštos knygelės - tai puiki knygelių forma. Jos lengvos, „skaityti“ galima ne tik kambaryje, bet ir maudantis vonioje. Jos nebijo vandens ir jas galima lengvai išdžiovinti. Dažna vonios knygelė turi atvartėlius, įvairius garsus skleidžiančias detales, čežančius, barškančius paviršius. Kai kurios knygelių iliustracijos sušlapusios keičia spalvą.
Kaip laikyti ir prižiūrėti knygas
Daugelio lietuvių lentynas puošia knygos. Rinkos tyrimų bendrovės „Kantar“ atlikto tyrimo duomenimis, knygų skaitymas yra mėgstamiausias lietuvių hobis - 4 iš 10 Lietuvos gyventojų įvardija tai kaip savo pomėgį. Visgi norint džiaugtis knygomis ilgus metus, ne visuomet dulkėms ir saulės spinduliams lengvai prieinamos knygų lentynos yra geriausia vieta joms laikyti. Ekspertai išskyrė svarbiausius knygų priežiūros akcentus, kad šios per savo gyvavimo laikotarpį spėtų pradžiuginti ne vieną skaitytoją.
Įprastai knygų lentynos tampa puikiu namų interjero akcentu, o ir, prireikus, išsitraukti norimą skaitinį iš jos gana patogu, tačiau, pasak spaustuvės „KOPA“ technologės M. Miklaševičiūtės, norint, kad lentynoje knygoms būtų saugu, reikia atsižvelgti į namų išplanavimą. „Knygos turi „kvėpuoti“, todėl dėti jas į lentynas yra kur kas geriau nei kaupti dėžėse. Svarbu atsiminti kelias taisykles - lentynos neturėtų pasiekti tiesioginiai saulės spinduliai, todėl ją statyti tiesiai prieš langą nėra tinkama. Dar viena rekomendacija - kabinti ar statyti lentyną šalia vidinės namų sienos. Taip maksimaliai išvengiama temperatūros skirtumų, kurie turi įtakos knygų ilgaamžiškumui“, - sakė technologė. Specialistė taip pat pridūrė, kad tobuliausia aplinka knygai - patalpa, kurioje vyrauja vidutinė santykinė oro drėgmė bei apie 20-22 laipsnių temperatūra. Sausesnėje ar drėgnesnėje aplinkoje popierius drėgmę priima arba atiduoda, o tai lemia kokybės pakitimus.
Daugelis puikiai žino, kad tiesioginiai saulės spinduliai per ilgą laiką veikia spaudos dažus, tiksliau - pigmentą, todėl jie blunka, tačiau knygos būklę gali paveikti ir dulkių dalelės. „Knygos neturėtų tapti dulkių surinkėjomis. Dulkių dalelių pH yra rūgštinis, kai tuo tarpu popierius paprastai būna šarminis (angl. acid-free), todėl reikėtų knygas dulkių šluoste apvalyti kartą per savaitę arba laikyti jas uždarose lentynose, pavyzdžiui, už stilko, - sakė M. Miklaševičiūtė. - Taip pat padėti apsaugoti knygą gali specialūs viršeliai (angl. dust jacket).“
Trys didžiausi knygų „priešai”:
- Saulės spinduliai. Tiesioginė saulė gali greitai sugadinti knygas - popierius gelsta, tampa trapus, o viršeliai gali net deformuotis. Todėl knygas reikėtų laikyti toliau nuo langų arba naudoti užuolaidas bei roletus, kad apsaugotumėte jas nuo pernelyg didelės šviesos.
- Drėgmė. Jei knygos sudrėksta, jos gali deformuotis, o blogiausiu atveju jose gali atsirasti pelėsiniai grybai. Tai ne tik sugadina popierių, bet ir gali būti pavojinga sveikatai, sukeliant alergijas ar kvėpavimo takų problemas. Todėl knygas reikėtų laikyti sausose vietose, vengiant rūsio ar vonios kambario, kur drėgmė natūraliai didesnė.
- Per didelė šiluma. Knygoms kenkia ne tik saulė, bet ir arti esantys šilumos šaltiniai, tokie kaip radiatoriai ar šildytuvai. Šiluma gali deformuoti knygas, išsausinti klijus ir sukelti popieriaus trapumą. Optimaliausia laikymo temperatūra yra apie 18-22°C, o santykinė oro drėgmė - apie 40-50%.
Atviros ar uždaros lentynos? Dauguma knygų mylėtojų susiduria su dilema - rinktis atviras llentynas ar uždaras knygų spintas? Atviros lentynos leidžia knygoms „kvėpuoti”, jose nesikaupia drėgmė. Tačiau tokiu atveju knygos labiau veikiamos dulkių, kurias reikia reguliariai valyti. Uždaros spintos apsaugo nuo dulkių, bet gali padidinti drėgmės kaupimąsi, jei nėra tinkamos ventiliacijos. Tokiu atveju patartina reguliariai vėdinti lentynas ir naudoti specialias priemones, kurios sugeria perteklinę drėgmę.
Kaip tinkamai valyti knygas? Knygoms reikalinga ne tik tinkama laikymo vieta, bet ir reguliari priežiūra:
- Dulkes nuo knygų rekomenduojama nusiurbti mažo galingumo siurbliu su minkštu antgaliu arba nušluostyti sausa, minkšta šluoste.
- Kartą per metus reikėtų visas knygas išimti iš lentynų, lentynas išvalyti ir palikti jas bent kelias valandas atviras, kad išgaruotų bet kokia drėgmė.
- Nepatartina naudoti drėgnų šluosčių knygoms valyti, nes drėgmė gali pažeisti popierių.
Kaip tinkamai sudėti knygas? Knygų laikymo būdas taip pat turi didelės reikšmės:
- Statomas knygas geriau nesugrūsti per stipriai, kad traukiant nesuplyštų viršeliai.
- Didelės ir sunkios knygos gali deformuotis stovėdamos, todėl geriau jas guldyti.
- Minkšto viršelio knygos greičiau susidėvi, tad jas verta laikyti tarp kitų knygų, kurios padės išlaikyti formą.
Tinkama knygų priežiūra padės išsaugoti jų vertę ir džiuginti ne tik jus, bet ir būsimas kartas.
Pasak specialistės, laikyti knygas reikia vertikaliai, nes dedant jas vieną ant kitos, kyla deformacijos rizika bei pažeidžiamos knygų nugarėlės. Knygas dėliojant vieną šalia kitos svarbiausia - nelaikyti jų pasvirusių į vieną ar kitą pusę, nes taip ilgainiui deformuosis knygos viršelis, kuriam tokiu atveju tenka laikyti visą knygos svorį. „Išimtis galėtų būti tik itin storos knygos, kurios vertikalioje padėtyje sunkiai išlaiko savo formą ir šiek tiek krypsta, tačiau įprastai knygas glausti yra net patartina. Taip jos atlieka atramos funkciją viena kitai ir yra išlaikomos vertikalioje padėtyje. Jeigu pilnai užpildyti knygų lentynos nepavyksta, rekomenduojama statyti skirtukus“, - teigė spaustuvės „KOPA“ technologė.
Keliaujant lėktuvu knygą geriau turėti su savimi. Ilgesni skrydžiai knygoms taip pat gali pakenkti jei jos atiduodamas į lėktuvo bagažo skyrių. Specialistė rekomenduoja knygą pasilikti kuprinėje, kuri skrydžio metu būna šalia. „Ilgos kelionės metu sušalę puslapiai po nusileidimo šiltuose kraštuose pradės kondensuotis, sugers išsiskiriančią drėgmę ir popierius ims deformuotis - susibanguos negrįžtamai. Žinoma, padėtų knygos apkamšymas drabužiais - taip knyga vidutinio ilgio skrydžio metu temperatūros skirtumų pajausti neturėtų“, - dėstė technologė.
Vienas lengviausių būdų sugadinti knygą - netyčia apipilti ją gurkšnojamu gėrimu. Popierius yra itin jautri medžiaga, todėl vidiniai knygos puslapiai bus nepataisomai sugadinti paveikus juos bet kokiu skysčiu. „Jei skystis skaidrus, išliks tik popieriaus deformacija - bangelės, tačiau jei spalvotas - knygos puslapiai dar ir nusidažys. Tuo tarpu knygos viršelis neretai būna apsaugomas polimerine laminato plėvele, todėl jį apliejus galima drąsiai valyti drėgna šluoste ir knyga atrodys kaip ką tik iš spaustuvės, - sakė spaustuvės „KOPA“ specialistė. - Ištepus vidinius puslapius sausa dažančia priemone galima tą vietą labai švelniai patrinti trintuku, stengiantis nepažeisti popieriaus struktūros.“ Pasak technologės, dar vienas labai svarbus dalykas - naudojant knygą minkštu viršeliu negalima jos atlenkti pilnai - taip nepataisomai sulaužomas popierius knygos nugarėlėje ir prarandama ne tik estetinė išvaizda, bet kartais - ir funkcinės savybės. Norint knygos, kurią galima pilnai atversti, vertėtų rinktis kietais viršeliais arba atviromis nugarėlėmis.
