Dauguma dabartinių Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojų yra kilę iš Europos. Pirmoji imigracijos banga prasidėjo dar XVII amžiuje, o ilgainiui JAV tapo tikru tautų katilu, kuriame šiandienos amerikiečiai gali didžiuotis įvairiomis protėvių šaknimis. Tarp daugybės tautų, kurios prisidėjo prie Amerikos formavimosi, reikšmingą vietą užima ir graikų bei lietuvių kilmės amerikiečiai.
JAV lietuvių bendruomenė
Lietuvių kilmės amerikiečių pasiskirstymas JAV yra įvairus, tačiau 2000 m. duomenimis, Čikaga ir jos apylinkės buvo vieta, kurioje gyveno daugiausia lietuvių. Čikagos skerdyklos XX amžiaus pradžioje buvo tradicinė lietuvių darbovietė. Siekiant suburti tautiečius, 1951 m. buvo įkurta tautiniu pagrindu veikianti nevyriausybinė organizacija - JAV Lietuvių Bendruomenė. Jos vyriausiasis vykdomasis organas yra Valdyba, o vyriausiasis organas - Taryba, kurią sudaro prezidiumas ir komisijos. Bendruomenė leidžia du žurnalus: „Bridges“ (10 kartų per metus anglų kalba) ir „JAV Lietuvių Bendruomenės naujienos“ (nuo 2013 m.). Čikagoje taip pat veikia 1956 m. įkurta Čikagos lietuvių opera, o 1966 m. Vašingtone buvo įsteigta lietuvių Šiluvos Švč. Mergelės Marijos, Tremtinių Karalienės parapija.
Tarp žymių amerikiečių, turinčių lietuvių kilmės, yra tokios asmenybės kaip NFL legendos Johnny Unitas ir Dick Butkus, kino režisierius Robertas Zemeckis, politikas Richard Durbin, dainininkai P!nk ir Brandon Flowers, teniso legenda Vitas Gerulaitis, režisierius Jonas Mekas, Jurgis Mačiūnas, aktoriai Karolis Bučinskis, Jason Sudeikis bei John C. Reilly.
Istorija mena ir ryškių lietuvių kilmės karininkų, pavyzdžiui, F. Bakutis. Jis gimė 1912 m. Broktono mieste, Masačusetso valstijoje. 1935 m. JAV karo lakūnų kovinių laimėjimų apskaitos dokumentuose jam priskiriami 6 asmeniškai numušti priešo lėktuvai ir dar 3 numušti ne jo vieno ugnimi. Karo metu F. Bakutis 1944 m. buvo numuštas ir pats. 1969 m. F. Bakutis pasitraukė iš karinės tarnybos, pasiekęs kontradmirolo laipsnį. Išėjęs į pensiją jis gyveno Havajuose, kur 2009 m. mirė. Jo vardu pavadinta Antarktidos kranto atkarpa Vakarų Antarktidoje, Merės Bird žemėje, vadinama Bakučio krantu (angl. Bakutis coast). Amerikiečiai šią vietovę ištyrinėjo pirmieji 1959-1966 m.
Graikija: istorija ir kultūra
Graikija (oficialiai Graikijos Respublika) yra valstybė Pietryčių Europoje, prie Viduržemio jūros, užimanti pietinę Balkanų pusiasalio dalį ir daugiau nei 100 salų. Graikija šiaurės vakaruose ribojasi su Albanija, šiaurėje - su Šiaurės Makedonija ir Bulgarija, rytuose - su Turkija. Šalį supa Viduržemio jūra ir jos dalys: vakaruose - Jonijos jūra, rytuose - Egėjo jūra, pietuose - Kretos jūra. Šiuolaikinė Graikija save laiko Senovės Graikijos palikuone ir Vakarų pasaulio kultūros lopšiu. Tai pramoninė šalis su aukštu žmogaus socialinės raidos indeksu ir gyvenimo standartu, Europos Sąjungos, NATO ir kitų tarptautinių organizacijų narė.
Graikijos istorija prasideda nuo Egėjo civilizacijos klestėjimo Kretoje ir Balkanų pusiasalyje II tūkstantmetyje pr. m. e. Senovės graikų kolonijos apėmė daug platesnes teritorijas nei šiuolaikinė Graikija, jos kolonizavo dabartinės Turkijos, Kipro, Italijos, Libijos pakrantes. Po Aleksandro Didžiojo užkariavimų graikai užvaldė Anatoliją, Egiptą, Siriją ir Mesopotamiją. Nuo Aleksandro Didžiojo mirties 323 m. pr. m. e. iki 146 m. pr. m. e. graikų svarba buvo didesnė Rytų Romos imperijoje (Bizantijoje). Konstantinas Didysis pavertė Konstantinopolį nauja Bizantijos-Romos imperijos sostine, kuri tapo svarbiausiu helenizmo centru.
Nuo 1204 m. prasidėjo paskutinis Bizantijos laikotarpis, kai graikai pirmąkart prarado Konstantinopolį lotynų kryžiuočiams. Po osmanų atėjimo vyko dvi graikų migracijos: pirmoji - inteligentų migracija į Vakarų Europą, skatinusi Renesanso pradžią, antroji - vietinė, kai graikai iš lygumų kėlėsi į kalnus. Osmanai valdė Graikiją iki XIX a. pradžios. 1821 m. graikai sukilo ir paskelbė nepriklausomybę, kurią pasiekė 1829 m. Rusijos imperijos užsienio reikalų ministras graikas Ioannis Kapodistrias tapo pirmuoju Graikijos respublikos prezidentu. Vėliau Graikija tapo monarchija.
Po Balkanų karų 1912-1913 m. graikai atgavo Epyrą, pietinę Makedoniją, Kretą ir Egėjo salas. Graikijos pilietinis karas vyko 1944-1949 m. tarp Vyriausybės pajėgų (remtų Jungtinės Karalystės, vėliau JAV) ir Graikijos Demokratinės Armijos. 1974 m. rugpjūčio 14 d. graikų kariai pasitraukė iš NATO struktūrų protestuodami prieš Turkijos vykdomą šiaurės Kipro okupaciją. 1975 m. įsigaliojo demokratiška respublikos konstitucija.
Graikija yra išsidėsčiusi Pietų Europoje, Balkanų pusiasalio pietuose ir Peloponeso pusiasalyje, kurį nuo žemyninės dalies skiria Korinto kanalas, bei daugybėje salų. Šalies plotas yra 131 957 km², iš kurių apie 19 % sudaro 3 054 salos. Graikija yra labai kalnuota šalis, kalnai užima net 79,9 % teritorijos. Aukščiausia viršukalnė - Olimpas (2918 m). Šalyje vyrauja subtropinis Viduržemio jūros klimatas: drėgnos, švelnios žiemos ir sausos bei karštos vasaros.
Graikijos ekonomikai būdinga kapitalo koncentracija, o užsienio kapitalas (ypač iš JAV, Prancūzijos) vaidina svarbų vaidmenį. Šalis tapo dešimtąja EEB nare 1981 m. sausio 1 d. Per narystės metus Graikija padarė didelę ekonominę pažangą, plėtojosi pramonė ir infrastruktūra. 2001 m. Graikija įsivedė eurą. Šalis kasmet pritraukia daugiau nei 16 mln. turistų, turizmas sudaro 15% BVP pajamų.
Graikijos populiacija senėja: 1981 m. 14-mečiai ir jaunesni sudarė 23,7 % gyventojų, o 2009 m. - tik 14,3 %. Vyresnių nei 65 metai procentas išaugo nuo 12,7 % iki 19,2 %. Beveik du trečdaliai Graikijos populiacijos gyvena miestuose. Apie 93,76 % šalies gyventojų yra graikai, 4,32 % - albanai. Dvidešimtame amžiuje apie 6 milijonai graikų emigravo į kitas šalis, bet devintame dešimtmetyje ekonominė situacija pagerėjo ir dabar daugiau žmonių imigruoja į Graikiją.
Graikų ortodoksai sudaro 95 %-98 % šalies populiacijos ir turi „dominuojančios religijos“ statusą. Taip pat šalyje yra musulmonų mažuma. Oficiali kalba yra graikų, ja kalba 99 % gyventojų. 57 % gyventojų moka bent vieną užsienio kalbą, populiariausia - anglų (48 %).
Senovės Graikija buvo Europos kultūros centras, kur susiformavo įstatymai, valdymo sistema, gimė teatras, literatūra, mokslai, sportas ir architektūra. Graikų architektūros darbus kopijavo ir vėlesnių laikų architektai. Graikų dailės istorija prasidėjo apie 2500 m. pr. m. e. priešistorinėse Kikladų ir Mino civilizacijose, davusiose pradžią Vakarų klasikiniam menui antikos laikais. Bizantijos laikais graikų architektūra buvo plėtojama toliau, o modernioji Graikijos architektūra susidarė po Graikijos nepriklausomybės 1821 m.
Senovės Graikija vaikams | Sužinokite visą Senovės Graikijos istoriją su šia smagia apžvalga
Graikų ir lietuvių kilmės asmenybės pasaulyje
Nors šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama graikų ir lietuvių kilmės amerikiečiams bei Graikijai, svarbu paminėti, kad šių tautų atstovai paliko ryškų pėdsaką ne tik JAV, bet ir kitose pasaulio šalyse. Tiek graikai, tiek lietuviai, išvykę iš savo gimtųjų žemių, prisidėjo prie pasaulio kultūrinio, mokslinio ir ekonominio vystymosi.
Tarp žymių amerikiečių, turinčių graikų kilmės, galime paminėti aktorius, sportininkus, verslininkus ir mokslininkus. Nors konkrečių vardų iš pateiktos medžiagos atrinkti nepavyksta, graikų imigracija į JAV prasidėjo XIX amžiaus pabaigoje ir tęsėsi XX amžiuje. Graikai įsikurdavo didmiesčiuose, tokiuose kaip Niujorkas, Čikaga, kurdavo savo bendruomenes, išlaikydami savo kultūrą ir tradicijas.
Tiek graikų, tiek lietuvių kilmės žmonės, gyvendami JAV, dažnai išlaiko ryšius su savo šaknimis, dalyvauja bendruomenių veikloje, puoselėja kalbą ir kultūrą. Tai praturtina ne tik pačių išeivių gyvenimą, bet ir visą JAV visuomenę, kurią sudaro daugybė skirtingų tautybių.
