Žaizdų būna įvairių, priklausomai nuo jų atsiradimo priežasčių: pjautinės, kirstinės, durtinės, šautinės, taip pat dažni paprasti nubrozdinimai ar žaizdos nuo įkandimų. Daugiausia žmonių į vaistines plūsta dėl paprastesnių, buityje atsiradusių žaizdų. Pačios dažniausios yra pjautinės žaizdos, kurias lemia nelaimės virtuvėje ar dirbant su buities įrankiais. Kita labai dažna grupė - nubrozdinimai, ypač vaikų. Trečia apsilankančių dėl žaizdų grupė - tie, kurių žaizdos jau paveiktos užkrėtimo.
Svarbiausia, atsiradus net mažiausiai žaizdai, ją nuplauti po tekančiu vandeniu, švelniai nusausinti ir dezinfekuoti specialiomis priemonėmis.
Dezinfekcijos taisyklės
Tiesiai ant žaizdos pilti dezinfekcinės priemonės galima tik tuo atveju, jei žaizda negili, pavyzdžiui, nubrozdinimas. Jei sužeidimas sunkesnis, reikėtų dezinfekuoti tik žaizdos kraštus, antraip galima suerzinti žaizdą, pažeisti audinius ir gijimas bus tik sunkesnis. Norint apsaugoti žaizdas nuo užkrėtimų, prieš liečiantis prie jų labai svarbu kruopščiai nusiplauti rankas bei saugoti žaizdą nuo šiurkščių audinių. Populiarių liaudiškų priemonių - kopūsto lapų, šaltalankių, šalpusnių ar trauklapių - vaistininkai siūlo geriau nedėti, nes jie gali tapti infekcijos priežastimi. Taip pat nereikėtų žaizdų valyti vata ar tiesiogiai ant žaizdos pilti spiritinių skysčių, pavyzdžiui, jodo tirpalo ar briliantinės žalumos - stipriai pažeidus audinius, gijimo procesas taip pat pasunkėja.
Jei žaizda švari, rekomenduojama pleistrą ar tvarstį keisti vieną kartą per parą ir naudoti specialius tepalus, o nakčiai naudinga leisti žaizdai pailsėti nuo priemonių ir ją tik pridengti švariu tvarsčiu. Taip į žaizdą lengviau pateks oro ir ji greičiau gis. Palikti visai neaprištas rekomenduojama tik jau apgijusias žaizdas, ant kurių susiformavęs šašas.
Rimčiausia komplikacija - pūliavimas ir infekcija
Neatsakingai prižiūrint žaizdą, jos nedezinfekuojant, rečiau nei kartą per parą keičiant tvarsčius ar nesaugant nuo aplinkos poveikio, kyla grėsmė komplikacijoms, o šios gali išplisti ir pažeisti gilesnius audinius - raumenis, kaulus, užkrėsti kraują. Paraudusi žaizda, patinę aplink ją esantys audiniai, baltai gelsvos apnašos ar nemalonus kvapas - pagrindiniai pūliuojančios žaizdos požymiai. Neprižiūrimos pūliuojančios žaizdos gali komplikuotis kraujo užkrėtimu - sepsiu. Užkrėtimas pasireiškia kūno temperatūros sumažėjimu, bendru silpnumu, odos blyškumu, intensyviu širdies plakimu, padažnėjusiu kvėpavimu. Pajutus tokius simptomus ir pakitimus žaizdoje, patariama nedelsti ir kreiptis į specialistus.
Vaistininkė A. Krušnienė įvardija, kad žaizda supūliuoja dėl į ją patekusių bakterijų. Į jas sureaguoja organizmo imuninė sistema, kuri stengiasi iš kūno pašalinti visus nešvarumus, todėl susidaro pūliais vadinamas skystis. Pirmasis infekuotos žaizdos požymis ir yra pūlių susidarymas - jie gali būti balkšvi, geltoni ar žalsvi. Žaizda taip pat parausta, atsiranda patinimas, jautrumas, pažeista vieta skleidžia nemalonų kvapą, gali būti jaučiamas ir skausmas. Bandant patiems spausti pūlius, galite labai lengvai pabloginti situaciją. Namuose dažniausiai nėra tinkamų sąlygų sterilumui užtikrinti, todėl išauga dar sunkesnės infekcijos rizika. Taip pat, spaudžiant pūlius, bakterijos gali išplisti į kitus audinius bei kraują, sukeldamos rimtas komplikacijas. Kai kuriais atvejais, jei infekcija paveikia ir gilesnius audinius ar plinta į organizmą, žmogus pradeda karščiuoti, skauda raumenis, atsiranda šaltkrėtis, pažeista vieta įsitempia, tampa dar labiau skausminga. Nesiimant atitinkamų veiksmų infekcijai gydyti, gali kilti rimtos komplikacijos, pavyzdžiui, išsivystyti lėtinis uždegimas, kuris gerokai sulėtina gijimą ir padidina dar didesnės infekcijos riziką, kadangi žaizda ilgą laiką būna atvira ir nesugijusi. Taip pat atsiranda absceso susidarymo tikimybė - pūlių kaupimasis gilesniuose audiniuose, kuris gali pareikalauti net chirurginio įsikišimo ar gydymo ligoninėje. Blogiausia, kas gali nutikti - infekcija gali plisti į kraują bei paveikti visą organizmą, sukeldama sepsį. Pastarasis, nors ir retais atvejais, tačiau gali turėti tragiškų pasekmių.
Pirmoji pagalba ir tinkamos priemonės
Šiltuoju metų laiku daugėja traumų, sunkiai ar lengvai gyjančių buitinių žaizdų: įpjovimų, nusibrozdinimų, įbrėžimų, nudegimų. Susižeidus svarbiausia pirmoji pagalba: jei žaizda nedidelė ir kraujuoja negausiai, ją reikia išplauti švariu vandeniu, dezinfekuoti specialiu tirpalu ir užtepti žaizdų gijimą skatinančios priemonės. Namų vaistinėlėje pravartu turėti žaizdų gijimą skatinantį hidrokoloidinį gelį, nes jis universalus, skirtas visų tipų buitinių žaizdų priežiūrai: įpjovimams, įbrėžimams, nubrozdinimams, odos įtrūkimams, nudegus saulėje ir pan. Taip pat tinka esant atviroms kojų opoms, praguloms.
Prieš liesdami sužeistą vietą, pirmiausia kruopščiai nusiplaukite rankas: vienas svarbiausių dalykų - nepadidinti infekcijos rizikos. Jeigu esate ne namuose, žaizdai nuplauti tiks ir pirktinis vanduo iš butelio. Žaizdai valyti, dezinfekuoti nenaudokite alkoholio, jodo, vandenilio peroksido ar kitų sudėtyje jų turinčių priemonių. Ant žaizdos klijuokite pleistrą, lipnų tvarstį ar sutvarstykite žaizdą kitomis turimomis priemonėmis. Klijuoti žaizdą reikėtų tol, kol susiformuos šašas. Jeigu baiminatės, kad tvarstis gali prie žaizdos prilipti, galite ją patepti antibiotikų tepalu. Kai ant nubrozdinimo ar pjūvio vietoje susiformuos šašas, žaizdą galite palikti atvirą.
Sveikatos specialistai pirmiausia pataria pamiršti senovėje dezinfekcijai neretai naudotas bet kokias po ranka pasitaikančias priemones - kvepalus, alkoholį, trauklapius. Tai gali dar labiau sudirginti žaizdą. Sužalojimams gydyti būtina naudoti tik vaistinius preparatus. Jei žaizda kraujuoja, prieš ją tvarstant būtina sustabdyti kraujavimą. Nedidelės žaizdelės dažniausiai nustoja kraujuoti pačios per 15 min., tereikia ramiai pasėdėti. Jei kraujuoja stipriau, rekomenduojama prispausti sterilios marlės gabalėlį. Kraujavimui sustojus žaizdą būtina išvalyti ir sumažinti infekcijos riziką, būtina valyti net ir iš pažiūros nedidelius nubrozdinimus. Sužeistą vietą pirmiausia reikia nuplauti. Žaizdoms plauti tinkamiausias vandenilio peroksidas. Šis odos tirpalas yra stiprus oksidatorius, sukelia antiseptinį poveikį, dezinfekuoja. Patekęs į žaizdą putodamas gerai ją išvalo. Antimikrobinį poveikį turintis vandenilio peroksidas veikia ir kai kuriuos virusus, taip pat stabdo nedidelį kraujavimą.
Specifinės priemonės žaizdų gydymui
Nuo bakterijų saugo joduotas povidonas, jodas. Išvalius žaizdą būtina patepti priemone, saugančia nuo bakterijų. Tam puikiai tinka joduotas povidonas, kurį galima tepti tiesiai net ant didelės žaizdos. Šis odos antiseptikas pasižymi plačiu veikimo spektru: sunaikina mikrobus, grybelius, bakterijas, virusus. Beskausmis antimikrobinis vaistas, naudojamas prieš chirurgines operacijas ar kitas procedūras, tinkamas įvairioms žaizdoms ir nudegimams gydyti. Dezinfekcijai plačiai naudojamas ir kiekvienoje vaistinėlėje randamas jodas, kuris veikia daugelį mikroorganizmų, bakterijas, pirmuonis, virusus, sporas. Svarbu žinoti - jodu tepti reikia aplink žaizdą esančią odą.
Kai žaizda nuplauta ir dezinfekuota, ją reikėtų aprišti bintu. Gilesnes žaizdeles reikėtų sutvarstyti, ypač tas vietas, kurios nuolat kliūna ir yra didelis pakartotinos traumos pavojus.
Sužalojimus, net ir pačius mažiausius, gydytojai pataria stebėti. Jei žaizdelė nemaloniai kvepia, šlapiuoja, pūliuoja, ją reikia plauti kalio permanganatu. Šis preparatas turi antiseptinį poveikį - naikina pūlinę infekciją sukeliančius mikroorganizmus žaizdose ir jų aplinkoje. Žaizdos gydomos 0,01 % koncentracijos tirpalu, kuriam paruošti reikia 0,1 g miltelių, ištirpintų 1000 ml (1 litras) šilto virinto vandens. Paruoštas tirpalas turi būti švelniai rožinės spalvos. Jeigu tirpalo spalva yra per ryški, reikia praskiesti jį didesniu kiekiu šilto virinto vandens.
Žaizdoms gyti taip pat padeda briliantinis žaliasis, kurį geriausia naudoti infekcijos profilaktikai po odos nubrozdinimų ar įdrėskimų. Briliantinis žaliasis žaizdas veikia antibakteriškai ir padeda joms gyti. Liaudyje vadinama „zelionka“ dar naudojama sergant vėjaraupiais. Dauguma tėvų vengia šios senovinės priemonės ir ieško modernesnių - nematomų preparatų. Tačiau pamiršta faktą, kad vėjaraupiai turi „užkrečiamąjį periodą“. Vėjaraupių karantinas yra apie 10 dienų, tai yra dar 5 dienos po paskutinio bėrimo atsiradimo. Taigi, su žaliu tirpalu nesekant, kada atsirado paskutiniai spuogeliai, tėvai nežino, ar jų vaikas dar gali užkrėsti kitus. Todėl pamatyti, kada atsirado paskutinis bėrimas, yra labai svarbu. Ši priemonė turėtų būti kiekvienos šeimos vaistinėlėje, nes briliantiniu žaliuoju galima tepti įvairias žaizdeles ir efektyviai gydyti netgi lūpų pūslelinę.
Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad prižiūrint žaizdas žmonės neretai daro didelę klaidą jas dezinfekuodami dezinfekantu. Pastarasis preparatas skirtas rankoms, odai dezinfekuoti, bet ne žaizdoms gydyti. Pandemijos metu dezinfekantų galima rasti net ir prekybos centruose ar buities prekių parduotuvėse, tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad dezinfekanto reikėtų ieškoti vaistinėse, kuris būtų be priemaišų - pagamintas pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą formulę. Ne daug kas žino, kad profilaktiškai odos dezinfekcijai taip pat naudojama ir salicilo rūgštis. Vaistinėse esantys salicilo rūgšties preparatai puikiausiai tinka rankų dezinfekcijai, nes jų sudėtyje yra 70 proc. etanolis. Tokios koncentracijos etanolis pasižymi virucidiniu ir antibakteriniu veikimu - naikina virusus, bakterijas bei kitus kenksmingus mikroorganizmus. Salicilas tinka ne tik rankų dezinfekcijai ar smulkių odos pažeidimų antiseptikai, šis preparatas labai veiksmingas gydant spuogus, todėl puikiai tiks spuoguotai paauglių odai.
Specialistai iš namų rekomenduoja neišeiti be dezinfekcinių priemonių, kurios nuo virusų padeda apsisaugoti veiksmingiau nei kaukės. Dezinfekantas ar salicilo preparatai turėtų būti kiekvieno šeimos nario rankinėje ar kuprinėje. Vykstant į gamtą su vaikais ar paaugliais tėvai visada turėtų pasiimti preparatus, reikalingus pirmajai pagalbai nuo įvairių sužeidimų: vandenilio peroksidą, joduotą povidoną, jodą, kalio permanganatą, briliantinį žaliąjį.
Kaip gydyti lūžį ir lūžių tipai – pirmosios pagalbos mokymai – Šv. Jono greitoji pagalba
Kada kreiptis į specialistus?
Jei žaizda yra gili arba labai nešvari, reikėtų patikrinti, ar vaikas yra skiepytas nuo stabligės. Jei žaizda didelė, neparodžius jos gydytojui ir nesiimant atitinkamų priemonių, galima sau rimtai pakenkti. Nesiimant atitinkamų veiksmų infekcijai gydyti, gali kilti rimtos komplikacijos, pavyzdžiui, išsivystyti lėtinis uždegimas, kuris gerokai sulėtina gijimą ir padidina dar didesnės infekcijos riziką, kadangi žaizda ilgą laiką būna atvira ir nesugijusi. Jeigu žaizda šlapiuoja, pūliuoja ar prasideda uždegimas, pirmiausia ją reikia gydyti konservatyviai. Tik visiškai išsivaliusią žaizdą susiūti galima ir vėliau, po kelių dienų ar net savaitės, atnaujinus jos kraštus. Tiesa, tokia žaizda gyja ilgiau nei susiūta pirmąją dieną po traumos. Todėl geriau nedelsti ir kreiptis į medikus iš karto.
Jeigu įsipjovėte, taip pat būkite atidūs. Gilesnį ir didesnį nei pusės centimetro įpjovimą reikėtų susiūti. Rizikingesnės vietos yra plaštakos ir padai. Padų pjautinės žaizdos - vienos labiausiai paplitusių ir pavojingiausių vasaros traumų: esant net nedideliam įpjovimui gali būti pažeista sausgyslė. Plaštakose ir paduose yra daugybė sausgyslių. Susižeidę žmonės dažniausiai nejaučia jokių simptomų. Jie išryškėja tik po kelių savaičių. Netikėtai pajuntama, kad pirštas nesilanksto per kurią nors vietą, yra išlinkęs, pakilęs, negalima atlikti kokio nors judesio. Tada prireiks sudėtingo ir ilgo gydymo: teks gultis į ligoninę, medikams ieškoti nutrūkusios sausgyslės, ją bandyti susiūti, bus taikoma nejautra, galūnė gipsuojama.
Ypač atidiems reikėtų būti nukentėjus nuo gyvūnų. Tokių sužeidimų ypač pagausėja birželio-rugsėjo mėnesiais. Net jei plėštinės ar kąstinės žaizdos mažos ar vos įžiūrimos, skubiai vykite į gydymo įstaigą pasiskiepyti nuo pasiutligės, nes gyvūnas galėjo sirgti šia pavojinga liga. Papildoma rizika atsiranda tais atvejais, kai žaizda padaroma surūdijusiu daiktu arba žemės ūkyje naudojamu įrankiu, užterštu mėšlu, trąšomis. Jeigu vaikas paskiepytas nuo stabligės, nerimauti nėra pagrindo. Tiesa, apsauga tokiu atveju trunka tik iki 18 metų. Suaugusiems žmonėms reikėtų pasiskiepyti iš naujo ir kartoti revakcinaciją kas 10 metų.
Jei tėvams kyla abejonių, neramu prisiimti atsakomybę dėl vaiko būklės, geriau laiku kreiptis į medikus, negu per vėlai, prasidėjus komplikacijoms. Nors tėveliams dažnai praeina noras gaišti laiką, tačiau visada patariu - jei jau atvykote, pakentėkite. Viena vertus, jausitės ramiau, kai vaiką apžiūrės gydytojas, tinkamai dezinfekuos žaizdą, nereikės baimintis dėl galimų komplikacijų, kita vertus, gausite tikslius nurodymus, kaip tinkamai gydytis namuose.
Žinoma, dėl vos matomo įbrėžimo ar uodo įkandimo dydžio paviršinės žaizdelės neverta per daug jaudintis. Taip pat nepulkite liniuote matuoti pažeistos vietos, tiesiog pasistenkite objektyviai įvertinti žaizdą ir vaiko savijautą, savo galimybes suteikti pirmąją pagalbą ir spręskite, ar būtina nedelsiant vykti į ligoninę. Kartais žaizdos būna apgaulingos: tuoj po sužeidimo ar tą pačią dieną atrodo geriau nei kitą, todėl jas reikėtų stebėti, o ne pamiršti užklijavus pleistru ar užbintavus.
Žaizdų priežiūra reikalauja atidumo ir tinkamų priemonių. Laiku suteikta pagalba ir profesionalus gydymas padeda išvengti komplikacijų ir užtikrina greitesnį gijimą.
