Kvėpavimo takai - tai sudėtinga organų sistema, kuria oras patenka į plaučius ir iš jų pasišalina. Kūdikių ir mažų vaikų kvėpavimo takai turi savitų anatominių ir fiziologinių ypatumų, dėl kurių jie yra jautresni įvairioms ligoms, ypač infekcijoms. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines kūdikių ir mažų vaikų kvėpavimo takų dalis, jų ypatumus, dažniausiai pasitaikančias ligas ir prevencines priemones.
Kvėpavimo takų sandara
Kvėpavimo takai skirstomi į viršutinius ir apatinius. Viršutiniai kvėpavimo takai apima nosį (su prienosiniais ančiais) ir ryklę. Apatiniai kvėpavimo takai prasideda nuo gerklų ir tęsiasi trachėja, bronchais bei plaučių alveolėmis. Kiekviena šių dalių atlieka specifines funkcijas, kurios užtikrina tinkamą kvėpavimo procesą.
Viršutiniams kvėpavimo takams priklauso nosis (lot. Nasus), su prienosiniais ančiais (lot. Sinus paranasales) ir ryklė. Viršutiniams kvėpavimo takams galima skirti ir burnos ertmę. Pirmiausiai oras įkvepiamas į nosies ertmę, ten oras sušildomas, sudrėkinamas, mechaniškai sulaikomos smulkios dalelės (dulkės). Toliau oras keliauja į prienosinius ančius, čia jis dar kart papildomai sušildomas.
Apatiniams kvėpavimo takams priklauso iš ryklės priekinės sienos susiformavę dariniai: gerklos (lot. Larynx), gerklė (trachėja) (lot. Trachea), bronchai (lot. Bronchi) (pagrindiniai, skiltiniai, segmentiniai ir kiti bronchai, bronchiolės). Įkvepiamas oras iš ryklės, patenka į gerklas, po to keliauja į gerklę (trachėją). Iš gerklės patenka į du pagrindinius bronchus.
Bronchinis medis
Bronchinis medis (lot. Arbor bronchialis) arba kvėpavimo medis, yra apatinių kvėpavimo takų dalis, kuri apima trachėją, bronchus ir alveoles. Jis susideda iš:
- Trachėja (lot. Trachea) - ją sudaro žiedinės kremzlės kaip gerklų tęsinys ir eina į krūtinės ertmę.
- Pagrindiniai bronchai (lot. Trachea) - nuo trachėjos skilimo prasideda vadinamasis bronchinis medis.
- a) Dešinysis pagrindinis bronchas (lot. Bronchus principalis dexter) yra apie 2,5 cm ilgio, jis yra trupesnis ir platesnis už kairįjį, todėl dešinįjį bronchą dažniau gali patekti kvėpavimo takų svetimkūniai.
- b) Kairysis pagrindinis bronchas (lot.
- Skiltiniai bronchai (lot.
- a) Dešinysis viršutinis skiltinis bronchas suskyla į tris segmentinius bronchus - viršūninį, užpakalinį ir priekinį. Vidurinis skiltinis bronchas dešiniajame plautyje skyla į du segmentinius bronchus: vidinį ir šoninį.
- b) Kairysis viršutinis skiltinis bronchas pradžioje pasidalina į dvi šakas, kurios savo eiga maždaug atitinka dešiniojo plaučio viršutinį ir vidurinį skiltinius bronchus.
- Segmentiniai bronchai (lot. Bronchus segmentalis) plaučiuose dar keletą kartų šakojasi dischotominiu būdu, jų spindis vis siaurėja, mažėja, kremzliniai sienos elementai darosi netaisyklingos formos. Jie vadinami vidiniais segmentų bronchais.
- Galinės bronchiolės (lot. Bronchioli terminales), jų sienelėse jau nebėra kremzlinių elementų.
- Kvėpuojamosios bronchiolės (lot.
- Alveoliniai latakėliai (lot.
- Alveoliniai maišeliai (lot. Succuli alveolares), kurie sudaryti iš alveolių, sudaro mažiausią plaučių struktūrinį vienetą - kekę (lot.
Kūdikių ir mažų vaikų kvėpavimo takų anatominiai-fiziologiniai ypatumai
Kūdikių ir mažų vaikų kvėpavimo takai nuo suaugusiųjų skiriasi savo dydžiu, forma ir sandara, todėl jie yra jautresni įvairioms patologijoms.
- Nosies kanalas yra siauras ir trumpas, todėl įkvepiamas oras mažiau sušildomas. Gleivinė puri, gausu kraujagyslių, todėl net nuo nedidelio uždegimo ji labai paburksta.
- Nosiaryklės limfinis audinys - adenoidai, linkęs hipertrofuoti 2-7 metų amžiuje, ypač alergiškiems ir sutrikusio imuniteto vaikams. Padidėję adenoidai sukelia nosies obstrukciją, gali trukdyti atsiverti Eustachijaus vamzdžiui, todėl sutrinka vidurinės ausies ertmės ventiliacija ir greičiau vystosi ausų uždegimas.
- Klausomasis (Eustachijaus) vamzdis, jungiantis nosiaryklę su vidurine ausimi, yra horizontalus, trumpas ir platus, todėl sloguojant iš nosies infekcija lengviau patenka į ausį ir komplikuojasi vidurinės ausies uždegimu.
- Gerklos yra piltuvėlio formos ir sudaro siauriausią vaiko kvėpavimo takų dalį. Gerklų gleivinė švelni, joje daug kraujagyslių, todėl uždegimo metu paburkus gleivinei, atsiranda laringito klinikiniai simptomai, gali išsivystyti stenozė.
- Bronchai yra siauri, jų gleivinė puri, su plačiu kraujagyslių tinklu. Uždegimo metu paburkus gleivinei greitai vystosi bronchų obstrukcija.
Dažnos vaikų kvėpavimo takų ligos
Dėl minėtų anatominių ir fiziologinių ypatumų, kūdikiai ir maži vaikai dažniau serga įvairiomis kvėpavimo takų infekcijomis. Viena dažniausių ir pavojingiausių ligų yra bronchiolitas.
Bronchiolitas
Bronchiolitas yra ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija, pažeidžianti mažiausius plaučių kvėpavimo takus - bronchioles. Dėl uždegimo ir gleivių kaupimosi bronchiolės susiaurėja, todėl apsunksta kvėpavimas. Ši liga dažniausiai pasitaiko kūdikiams ir vaikams iki 2 metų, ypač pirmaisiais gyvenimo metais, o didžiausia rizika kyla 3-6 mėnesių amžiaus kūdikiams. Dažniausia bronchiolito priežastis yra respiracinis sincitinis virusas (RSV), tačiau kiti virusai taip pat gali sukelti šią ligą.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ūminį bronchiolitą dažniausiai sukelia virusai, kurie užkrečia kvėpavimo takus. Pagrindiniai sukėlėjai:
- Respiracinis sincitinis virusas (RSV): Dažniausia bronchiolito priežastis. RSV yra labai užkrečiamas ir dažniausiai pasireiškia žiemą bei ankstyvą pavasarį.
- Paragripo virusas: Sukelia panašius simptomus kaip RSV, bet dažniau vyresniems vaikams.
- Adenovirusas: Gali sukelti sunkesnius bronchiolito atvejus, ypač kūdikiams.
- Metapneumovirusas: Panašus į RSV, taip pat sukelia kvėpavimo takų infekcijas vaikams.
- Rinovirusas: Sukelia peršalimą, kuris gali komplikuotis į bronchiolitą kūdikiams.
Virusai plinta per kvėpavimo takų išskyras, o infekcija gali lengvai plisti per kontaktą su užkrėstais paviršiais arba tiesioginiu kontaktu su sergančiais asmenimis.
Ligos simptomai
Ūminio bronchiolito simptomai paprastai pasireiškia praėjus kelioms dienoms po infekcijos ir gali apimti:
- Sloga ir nosies užgulimas: Dažnai pirmieji simptomai, kurie panašūs į įprastą peršalimą.
- Kosulys: Pradžioje sausas, vėliau gali tapti produktyvus, su skrepliais.
- Sunkus kvėpavimas: Kvėpavimas gali tapti greitas ir paviršutiniškas, kartais švokštimas ar girgždesys girdimi kvėpavimo metu.
- Krūtinės raumenų įtraukimas: Raumenys aplink šonkaulius ir kaklą įsitraukia kvėpuojant, tai yra ženklas, kad kvėpavimas yra sunkus.
- Karščiavimas: Gali būti lengvas arba vidutinio sunkumo.
- Maitinimo sunkumai: Kūdikiai gali atsisakyti valgyti arba maitintis sunkiai dėl kvėpavimo sunkumų.
- Letargija ir nuovargis: Sunkesniais atvejais vaikas gali tapti vangus ir silpnas.
Ligos klasifikacija
Ūminis bronchiolitas dažniausiai klasifikuojamas pagal ligos sunkumą:
- Lengvas bronchiolitas: Simptomai yra švelnūs, ir vaikas gali būti gydomas namuose. Dažniausiai stebimas lengvas kosulys, nedidelis švokštimas ir minimalus kvėpavimo sunkumas.
- Vidutinio sunkumo bronchiolitas: Vaikas gali turėti vidutinio sunkumo kvėpavimo sunkumų, tokius kaip greitas kvėpavimas, švokštimas ir padidėjęs krūtinės raumenų įtraukimas. Gydymas gali būti reikalingas ambulatoriškai ar dienos stacionare.
- Sunkus bronchiolitas: Stiprus kvėpavimo sunkumas, vaikas gali tapti labai neramus arba vangus, dažnai reikalaujama hospitalizacijos ir deguonies terapijos.
Ligos diagnostika
Ūminio bronchiolito diagnostika dažniausiai remiasi klinikiniais požymiais ir paciento istorija:
- Klinikinė apžiūra: Gydytojas įvertins kvėpavimo dažnį, švokštimą, krūtinės raumenų įtraukimo požymius ir kitus simptomus.
- Pulso oksimetrija: Neinvazinis būdas, naudojamas deguonies koncentracijai kraujyje įvertinti.
Gydymas ir prevencija
Daugeliu atvejų bronchiolitas gydomas namuose simptominiu būdu - užtikrinant pakankamą skysčių vartojimą, atpalaiduojant nosies gleivinę, palaikant tinkamą patalpų mikroklimatą. Sunkesniais atvejais gali prireikti hospitalizacijos, deguonies terapijos.
Svarbiausios prevencinės priemonės yra higienos laikymasis (rankų plovimas), vengimas kontakto su sergančiaisiais, patalpų vėdinimas.
Bronchiolitas (priežastys, patogenezė, požymiai ir simptomai, gydymas)
Dažnos vaikų ligos ir jų priežastys
Daugelis vaikų, pradėję lankyti kolektyvą (vaikų darželį), pradeda dažnai sirgti kvėpavimo organų infekcijomis. Tyrimai rodo, kad pradėjęs lankyti darželį vaikas gali sirgti 12-14 kartų per metus. Dažnas vaikų sergamumas kvėpavimo takų infekcijomis lemia kelios priežastys:
- Nesubrendusi imuninė sistema: Kūdikių ir mažų vaikų imuninis atsakas 2-3 kartus silpnesnis nei suaugusiųjų.
- Anatominiai-fiziologiniai ypatumai: Siauri kvėpavimo takai, linkę paburkti, trumpas Eustachijaus vamzdis, adenoidų hipertrofija.
- Socialiniai veiksniai: Kontaktų su infekcijomis dažnis, kolektyvo lankymas.
Apie 30 proc. dažnai sergančių vaikų nustatoma alergija, lemianti padidėjusį imlumą kvėpavimo takų infekcijoms, pasikartojančius rinitus, rinosinusitus, laringitus ar obstrukcinius bronchitus.
Persistuojančios Nosiaryklės Infekcijos
Pastaraisiais metais infekcijos židinys nosiaryklėje tampa bene svarbiausia dažno ikimokyklinio amžiaus vaikų sergamumo priežastimi. Ūmų, pasikartojantį ar lėtinį adenoiditą, rinosinusitą, tonzilitą ar otitą reikėtų įtarti kiekvienam vaikui, turinčiam šiuos simptomus:
- Nuolatinė, recidyvuojanti sloga
- Užburkusi nosis
- Pūlingas sekretas
- Užnosinė rinorėja
- Pasikartojantys vidurinės ausies uždegimai (otitai)
- Kosulys, ypač naktį
- Knarkimas
- Pasikartojantys bronchitai, pneumonijos
- Neefektyvus astmos profilaktinis gydymas
Bronchų Astma Ir Kitos Lėtinės Kvėpavimo Takų Ligos
Bronchų astma yra dažniausia lėtinė apatinių kvėpavimo takų (AKT) liga, apie kurią pagalvojama visada, kai vaikui kartojasi švokštimo epizodai, kosuliai, obstrukciniai bronchitai. Po vaikų bronchų astmos diagnoze dažnai „slepiasi“ ir kitos viršutinių (adenoiditas, alerginis rinitas, rinosinusitas) bei apatinių kvėpavimo takų ligos (poinfekcinis kosulys, anatominiai kvėpavimo organų defektai, kvėpavimo takų svetimkūniai).
Kaip Stiprinti Vaiko Imunitetą
Imuninei sistemai daug įtakos daro tinkama mityba, fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas, streso valdymas. Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į vaiko higienos įpročius.
- Tinkama mityba: Svarbiausia vaiko mityboje yra protingai paskaičiuoti baltymus, angliavandenius, riebalus ir produktus, kuriuose gausu vitaminų ir mikroelementų. Labai svarbu duoti vaikui produktų, kuriuose gausu už organizmo apsaugines galias atsakingų vitaminų A, C ir D.
- Fizinis aktyvumas: Sportuoti išties naudinga. Svarbiausia pasirinkti teisingus krūvius, kad vaikas per daug neprakaituotų ir nepervargtų.
- Kokybiškas miegas: Ikimokyklinukams reikia žymiai daugiau poilsio negu suaugusiems.
- Higiena: Nuo mažų dienų svarbu išmokyti vaiką plauti rankas prieš valgį ir pabuvus lauke, užsidengti burną ir nosį kosint bei čiaudint.
Oro Kokybė Vaiko Kambaryje
Tinkamai įrenkite vaiko kambarį. Jame neturi būti laikomi dulkes kaupiantys daiktai. Kambarį reikia nuolat vėdinti - intensyviausiai prieš ir po miego. Naktį vaikui geriausia miegoti vėsiame ir drėgname ore: optimali kambario temperatūra - 18 laipsnių, o drėgmė - 50-70 proc. Jeigu kambaryje per sausa, pastatykite oro drėkintuvą.
Vaistai
Nepirkite vaistų saujomis. Cheminiai vaistai, ypač antibiotikai ir kraujagysles siaurinantys nosies lašai silpnina imunitetą. Antibiotikai visiškai neveikia virusų ir naikina gerąsias žarnyno bakterijas.
