Pirmieji kūdikio gyvenimo metai - ypatingas laikas, kai formuojasi svarbiausi įgūdžiai ir gebėjimai. Kūdikio raidos kalendorius yra nepamainoma priemonė tėvams, siekiantiems užtikrinti sveiką ir visapusišką savo mažylio vystymąsi. Stebint kiekvieną raidos etapą, galima greitai pastebėti, jei kūdikis atsilieka nuo bendraamžių ar rodo netipinius požymius. Tai ypač svarbu auginant ankstukus - net jei mažylio raida gali būti lėtesnė, vis vien labai svarbu ją palaikyti ir stebėti, kol ankstukas pasivys savo bendraamžius.

Kūdikis gimsta turėdamas pasyvų imunitetą kai kurioms infekcijoms. Jį gauna per placentą iš motinos dar būdami gimdoje, todėl 2-3 mėnesių kūdikis retai serga infekcinėmis vaikų ligomis (vėjaraupiais, tymais). Vėliau pasyvus imunitetas silpsta (ypač jei kūdikis nežindomas). Aktyvus imunitetas formuojasi iš lėto, todėl kūdikis gali dažniau sirgti įvairiomis ligomis (daugiausia kvėpavimo). Jei kūdikiai nežindomi arba netinkamai maitinami, dažniau suserga virškinamojo trakto ligomis. Dirbtinai maitinami kūdikiai gali sirgti alerginėmis odos ligomis.

Pirmasis gyvenimo mėnuo vadinamas naujagimiu. Naujagimystė - pirmasis kūdikio mėnuo šiame pasaulyje. Šis laikotarpis yra skirtas organizmo adaptacijai prie pasikeitusios aplinkos: temperatūros, vaizdinės ir garsinės stimuliacijos. Pirmaisiais gyvenimo metais sparčiausiai kinta kūdikio smegenys ir įvairios raidos sritys.

Fizinė ir motorinė raida

Fizinė raida: Kūdikio kūnelis vis dar labai gležnas, laikysena primena buvimą įsčiose - rankytės ir kojytės sulenktos, judesiai nekoordinuoti. Pirmų mėnesių judėjimas paremtas refleksais, tad normalu, kad naujagimis spontaniškai spardosi ar nevalingai juda kojytėmis ir rankytėmis. Ilgainiui jis po truputį atranda savo kūno dalis ir jo judėjimas tampa valingas. Įprastai, jeigu nėra trikdžių, kūdikio savęs bei pasaulio pažinimas ir judėjimas vystosi tam tikra seka. Čia svarbu, kad tėveliai prisidėtų prie sėkmingo augimo teisingai nešiodami ir keisdami guldymo padėtis.

1 mėnuo:

• Motorinė raida: Ryškūs naujagimio refleksai, atsiranda sugriebimo ir išgąsčio refleksai, ieško spenelio ar čiulptuko.
• Fizinė raida: Dauguma kūdikio judesių spontaniški, ritmiški, atsirandantys tam tikrais intervalais, neilgai trunkantys, nevisiškai valdomi, greiti ir pilnos amplitudės.

2 mėnuo:

• Fizinė raida: Galvytė dar svyruoja, bet stiprėja kaklo raumenys. Kūdikis geba pakelti galvą ir išlaikyti ją kelias sekundes, galva būna pakelta 45 laipsnių kampu. Gulėdamas ant nugaros kūdikis jau turėtų po truputį atrasti vidurio liniją ir gebėti išlaikyti galvą tiesiai bent 10 sekundžių, kūdikio rankos vis dar juda spontaniškai ir ne visai koordinuotai, kojos būna kiek sulenktos per šlaunis ir kelius, vis dar stebimas spotaniškas spardymasis.
• Motorinė raida: Guli ant pilvo, kelia galvytę 45° kampu, remiasi alkūnėmis. Kūdikis pakelia galvą, ją palaiko, seka žvilgsniu judantį daiktą, pakabintus žaislus, kalbinamas šypsosi, guguoja.

Po gimimo namo su naujagimiu jį per 3 darbo dienas nuo išvykimo iš akušerijos stacionaro gydytojas arba slaugytojas turėjo aplankyti namuose. Sulaukus 2 mėnesių ateina metas vėl ruoštis pas gydytoją.

3 mėnuo:

• Fizinė raida: Kūdikis daug juda - mojuoja rankytėmis, spardo kojytėmis. Kūnas tampa lankstesnis.
• Motorinė raida: Šis mėnuo itin svarbus, kaip atskaitos taškas vertinant kūdikio raidą. Gulėdamas ant nugaros kūdikis jau turėtų būti atradęs vidurio liniją, išlaikyti galvą tiesiai, suvesti rankutes, nešti jas į burnytę (taip kūdikis stimuliuos ne tik savo pirštukus, bet ir kalbinę raidą) ir po truputį siekti žaislų. Tai rodys smulkiosios motorikos vystymosi pradžią. Kūdikis tiesia rankas į pakabintą žaislą, suka galvą į garso pusę, akimis ieško, iš kur jis sklinda. Pamatęs buteliuką čepsi. Paguldytas ant pilvo greitai išmoksta remtis alkūnėmis, pakelia galvą ir krūtinę, nuo nugaros persiverčia ant pilvo. Amerikos pediatrijos asociacija nurodo, kad trijų mėnesių kūdikis turėtų per dieną išbūti aktyviai gulėdamas ant pilvo 60 min., minimaliai 20 min.

Jei gausiai seilėjasi mažesnis kūdikis, o jokių kitų neraminančių simptomų nėra, jaudintis nereikėtų. Mažylis vystosi visapusiškai, tad tobulėja ir jo seilių liaukos. Jos pradeda ypač intensyviai „dirbti“, taip pat yra „paskatinamos“ į burnytę kišamų pirštukų, dažno žindymo, čiulptuko naudojimo. Kartais gausus seilėtekis gali būti ligos simptomas.

4 mėnuo:

• Fizinė raida: Gerėja kūno kontrolė, ypač viršutinės kūno dalies.
• Motorinė raida: Kūdikis galvą laiko tiesiai, tvirtai. Gulėdamas ant pilvo remiasi delnais, pakelia galvą ir krūtinę, dairosi aplink, atskiria svetimus žmones. Kiša į burną pirštus ir daiktus, rankoje tvirtai laiko žaislą. Gulėdamas ant nugaros kūdikis jau trečią mėnesį vis pakeldavo kojeles į viršų, o ketvirtą mėnesį būdravimo metu kojos jau turėtų būti daugiau pakeltos nei nuleistos. Kūdikis pamažu pradeda siekti keliukus ir taip atranda savo kojas. Čia aktyvinasi liemens ir pilvo preso raumenys, ko pasekoje kūdikis pakėlęs kojeles prie pilvo pradeda virsti ant šoniuko. Stipresni mažyliai net ir pilnai apsiverčia. Įprastai kūdikis apsiverčia nuo nugaros ant pilvo tarp 3 ir 5 mėn. Gulėdamas ant pilvo keturių mėnesių kūdikis geba siekti žaisliukus, kurie padėti priekyje.

5 mėnuo:

• Fizinė raida: Kūdikis sugeba laikyti galvytę visiškai stabiliai.
• Motorinė raida: Kūdikis daug juda, verčiasi nuo pilvo ant nugaros ir atvirkščiai. Domisi aplinka, bando pasiekti daiktus. Žaislą liečia abiem rankomis. Kūdikiui gulint ant pilvo - galime stebėti kaip sustiprėjęs kūdikio pečių juostos ir nugaros raumenynas. Jeigu kūdikis jau trečią mėnesį tvirtai gulėjo ant pilvo, vėliau išmoko pernešti svorį nuo vienos rankos prie kitos ir taip siekti žaislų, tai penktą mėnesį jis jau bando save kelti kiek aukščiau ir stumiasi į tiesių rankų atramą. Tiesių rankų atrama visapusiškai stiprina visą nugaros raumenyną nuo pat kryžmens iki pat kaklo. Čia svarbu ne tik, kad kūdikis būtų išsitiesęs rankomis ir remtųsi į pagrindą, bet kad ir gebėtų atkelti krūtinę. Itin dažnai kūdikiai visų pirma tarsi plaukia, o po to išsistumia. Kai kurie kūdikiai gulėdami ant pilvo jau bando kelti užpakaliuką į viršų, taip tarsi formuodami „palapinę“, ir tai yra šliaužimo ir ropojimo užuomazgos.

6 mėnuo:

• Fizinė raida: Kūdikis sėdi remdamasis rankomis.
• Motorinė raida: Kūdikis gulėdamas ant nugaros ir ant pilvo geba siekti žaislų įvairiomis kryptimis, siekiant žaislo - apsiversti. Kūdikis geba pasiekti ir ragauti pėdutes, o tai rodo, kad kūdikio klubų mobilumas pasiruošęs sėdimui. Tad šis mėnuo reikšmingai svarbus, nes jeigu kūdikis jau pakankamai sustiprėjęs ir jo liemens raumenynas pasiruošęs - jau galima po truputį kūdikį sodinti ir mokyti sėstis per šoną. Kūdikis jau turėtų vartytis nuo nugaros ant pilvo per abi puses, gulėdamas ant nugaros atkelti galvelę ir pritraukti smakriuką, laikomas kiek pakeltu kampu - norėti riestis, tarsi sėstis, o būdamas ant pilvo - turėti tiesių rankų atramą ir netgi siekti žaislų iš šios pozicijos. Kai kurie kūdikiai geba ne tik apsiversti nuo nugaros ant pilvo, bet ir atsiversti. Paguldytas ant pilvo bando ropoti. Pradeda skirti spalvas, pastebėti smulkius daiktus, tarti pavienius skiemenis (laluoja).

7 mėnuo:

• Motorinė raida: Laisvai vartosi, savarankiškai sėdi, laikomas už pažastų pradeda žingsniuoti.

8 mėnuo:

• Motorinė raida: Savarankiškai atsisėda ir ilgai pasėdi. Laikydamasis rankomis už lovos krašto pats atsistoja ir pritupia, bando žingsniuoti. Ranka rodo kryptį, kur norėtų būti.

9 mėnuo:

• Fizinė raida: Dauguma kūdikių pradeda ropoti, sėdi be atramos.
• Motorinė raida: Laikomas už rankų pastovi, bando vaikščioti. Pradeda ropoti. Pats gali atsistoti remdamasis į stabilų objektą ir trumpai pastovi. Pirštukų judesiai vis tikslesni. Pradeda kalbėti dialogu - pasakius skiemenį ar skiemenų junginį bando atkartoti. Klausosi pokalbių, gali įvykdyti paprastus paliepimus.

10 mėnuo:

• Fizinė raida: Kūdikis laisvai sėdi, tad sėdėdamas mėgsta užsiimti sau įdomia veikla.
• Motorinė raida: Kai kurie kūdikiai pradeda vaikščioti, moka atsiklaupti ir atsistoti, ieško paslėpto daikto. Taria skiemenis, klausosi muzikos.

11 mėnuo:

• Motorinė raida: Vaikšto prilaikomas už vienos rankos, deda vieną daiktą ant kito, sumauna žiedus ant ašies. Mėgsta rengtis, džiūgauja, vykdo suaugusiųjų nurodymus.

12 mėnuo:

• Fizinė raida: Gali trumpam stovėti be atramos, bando atsistoti savarankiškai.
• Motorinė raida: Fizinė raida: Daugelis kūdikių pradeda vaikščioti savarankiškai, nors dar svyruodami. Naudoja gestus (mojuoja „viso gero“, rodo „negalima“), deda daiktus į dėžutes.
• Sensorinė raida: Suvokia, kad daiktai egzistuoja net tada, kai jų nemato.
• Socialinė ir emocinė raida: Ištaria pirmuosius žodžius, rodo tėvams norus gestais, emocijomis.

Savarankiškai menkai judėti galintį kūdikį neišvengiamai tenka daug nešioti ir svarbu tą daryti taisyklingai. Iki 4 mėnesio kūdikį reikėtų stengtis kuo mažiau nešioti stačiose padėtyse, kad neapkrautume jo nugaros ir stuburo. Tokio amžiaus vaikų raumenys nėra pasiruošę statmenai pozicijai ir jie turi gulėti. Maždaug nuo 4 mėnesio pradedame naudoti „45 laipsnių padėtį“ (t.y. Nešiojimo padėčių ir pusių įvairovė yra labai svarbu. Pirmaisiais metais tėvai turėtų prisidėti prie sėkmingo augimo teisingai nešiodami ir keisdami guldymo padėtis. Pirmais mėnesiais turėtų dominuoti horizontalios nešiojimo padėtys, tokio kaip.: „Lopšio poza“, nešiojimas šonu ar pilvu žemyn, bet taip pat kartais galima pakeisti pozicijas vertikaliomis, tokios kaip.: nešiojimas ant peties arba „Veidu į pasaulį“. Nešiojant kūdikį svarbu keisti tiek nešiojimo padėtį, tiek nešiojimo puses. Pasak Amerikos pediatrijos asociacijos (APA) kūdikius guldyti ant pilvelio reikėtų nuo pat pirmų gyvenimo dienų. Pradžioje tai turėtų vykti vos kelias sekundes, bet svarbu nebijoti ir praktikuoti gulėjimą ant pilvo, nes taip po truputį bus stiprinama galvos kontrolė, o vėliau kaklo, pečių juostos ir nugaros raumenys. Šie - svarbūs sklandžiam tolimesniam judėjimo vystymuisi.

Regėjimo ir sensorinė raida

Ką mato kūdikis? Kaip manote, kas gali sudominti jūsų naujagimį be valgymo, miegojimo ir verkimo? Dauguma naujagimių įdėmiai stebi aplinką, tad labai smagi veikla yra tiesiog - žiūrėti. Vaizdinis žaidimas yra vienas geriausių būdų sudominti mažylį būdravimo metu. Atidžiai žvelgdamas į objektus kūdikis mokosi ir tobulėja, vystosi jo rega. Dar būdamas gimdoje vaisius geba atskirti šviesą ir tamsą. Naujagimiai naudodamiesi šiuo pradiniu kontrasto supratimu atskiria figūras ir linijas. Naujagimis natūraliai yra trumparegis, geriausiai sutelkia dėmesį į objektus esančius 20-30 cm nuo jo. Tarsi pati gamta apsprendė, kad žindomas naujagimis galėtų matyti savo mamos veidą.

Regėjimo vystymasis nuo 0 iki 2 mėnesių: regėjimas neryškus, vaizdai nespalvoti, tačiau bręstant smegenims 2 mėn mažyliai pamato savo pirmąją spalvą - raudoną. Kūdikis mato arti esančius daiktus, pastebi dideles, ryškias ir kontrastingas formas (juoda - balta, raudona). Jie mato arti esantį jūsų veidą, bet jo dar neatpažįsta. Kūdikis vis dar negeba suderinti abiejų akių judėjimo kartu, stebėti judančių objektų.

3 - 4 mėnesiai: Kūdikis pasisuka į šonus, stebėdamas supantį pasaulį. Pradeda atskirti keletą spalvų, sekalėtai judančius ir ryškius spalvotus objektus. Lavėja akies - rankos koordinacija. Kūdikis jau geba atpažinti ir stebėti mamos bei tėčio veidus, tai gali sutapti su pirmąja šypsena, nes veido raumenų koordinacija taip pat gerėja. Palaipsniui vystosi akių raumenys, smegenys mokosi priimti gaunamą regimąją informaciją, ją suprasti ir apdoroti.

Kūdikis mokosi:

• išlaikyti, fiksuoti žvilgsnį (nebesuka akių aplink);
• žiūrėdamas išlaikyti abi akis kartu (nebežvairuoja, nebetolina);
• sutelkti žvilgsnį į objektus esančius skirtingu atstumu;
• akimis sekti judančius objektus.

5 - 8 mėnesiai: Mažylis geba suvokti spalvų įvairovę , 3D vaizdą, gali valdyti savo akių judesius. Atsiranda svarbus „Gylio" supratimas (arti ar toli objektas). Pradėjus verstis, šliaužti veikiama ne tik akių - rankų koordinacija, bet ir kiti motoriniai įgūdžiai.

9 -12 mėnesiai: Kūdikis intensyviai mokosi apdoroti visą informaciją, kurią stebi. Regėjimas apie 2 metus beveik pasiekia suagusiojo lygį, tai siejasi su padidėjusiu domėjimusi aplinka ir jos tyrinėjimu.

Akių chirurgas Romeshas Angunawela iš „Clinic Compare“ sukūrė labai informatyvią GIF'ų seriją, parodančią regėjimo keitimąsi nuo gimimo iki 12 mėnesių.

Geriausias dalykas besivystančioms smegenims yra būti apsuptam kontrastingų splavų. Vaizdiniam kūdikio žaidimui skirtos priemonės pasižymi paprastais, didelio kontrasto paveikslėliais, dedamais 30 cm atstumu, naudojamais skirtingose padėtyse (gulint ant nugaros, pilvo, šono) ir įvairioje aplinkoje.

SVARBU: Nenaudokite mirksinčių ir ryškiai šviečiančių žaislų kūdikiams iki 3 mėnesių. Jie patraukia kūdikio dėmesį, tačiau nelavina vizualinių gebėjimų, gali per daug stimuliuoti, dirginti naujagimį, nes jo akys dar labai jautrios ryškioms šviesoms dėl vyzdžio savybių.

Sensorinė raida: Matymas labai ribotas - mato apie 20-30 cm atstumu. Atpažįsta motinos balsą, kūdikį ramina pažįstamas kvapas, balso tembras. Pradeda sekti veidus ar ryškius objektus akimis iš vienos pusės į kitą. Susipažįsta su aplinka per burną ir dažnai viską, kas pakliūva, dedasi į ją. Susidomėjimą kelią garsus ar spalvas skleidžiantys žaislai.

Būdamas 5 mėn. mažylis pradeda intensyviai pažinti aplinką per burną. Tai nėra primityvus aplinkos pažinimas. Per burną kūdikis apie daiktą sužino labai daug: kvapą, skonį, formą, dydį, svorį, temperatūrą.

Psichologinė ir socialinė raida

Kūdikis gimsta turėdamas pasyvų imunitetą kai kurioms infekcijoms. Jį gauna per placentą iš motinos dar būdami gimdoje, todėl 2-3 mėnesių kūdikis retai serga infekcinėmis vaikų ligomis (vėjaraupiais, tymais). Vėliau pasyvus imunitetas silpsta (ypač jei kūdikis nežindomas). Aktyvus imunitetas formuojasi iš lėto, todėl kūdikis gali dažniau sirgti įvairiomis ligomis (daugiausia kvėpavimo). Jei kūdikiai nežindomi arba netinkamai maitinami, dažniau suserga virškinamojo trakto ligomis. Dirbtinai maitinami kūdikiai gali sirgti alerginėmis odos ligomis.

Tik gimusio kūdikio akys jau yra truputį pramerktos ir jis tyrinėja veidus, ypač savo tėvų. Naujagimis naudojasi visais jutimais - rega, klausa, skoniu, uosle, lytėjimu, kad pažintų tėvus ir užmegztų ryšį. Kūdikiai greitai pažįsta pasaulį jutimais. Svarbiausi dalykai nuo pat pirmos gyvenimo dienos yra prisirišimas ir pasitikėjimas. Tad labai svarbu suprasti ir patenkinti šiuos vaiko poreikius. Nuo tos akimirkos, kai kūdikis gimsta, jūs pradedate bendrauti. Ypatingai svarbūs garsiniai ir lytėjimo jutimai. Nors naujagimiai ir nesupranta, ką sakote, tačiau jūsų ramus, užtikrinantis balsas suteikia saugumo. Kai vaikui šypsotės, kalbate su juo, jūsų veidas ir balsas tampa atpažįstamu nusiraminimo ir jaukumo šaltiniu. Tokiu būdu mažylis susieja, kad iš jūsų gali tikėtis maitinimo, šilumos ir raminančių prisilietimų. Jeigu tinkamai tenkinate vaiko poreikius - pamaitinate, kai jis alkanas, nuraminate, kai išsigandęs, sušildote, kai sušalęs, - kūdikis jaučiasi saugus ir gali pasitikėti jumis ir supančiu pasauliu.

Kaip padėti vaikui atsiskleisti?

• Kuo daugiau kalbėkite su kūdikiu, lieskite, glamonėkite, sūpuokite, dainuokite.
• Kūdikiui patinka ne tik klausytis jūsų balso, bet ir pačiam „kalbėti, klegėti, dainuoti, burkuoti“. Entuziastingai reaguokite į vaiko skleidžiamus garsus, veido mimikas, kartokite juos ir palaukite kol vaikas vėl ką nors „pasakys“.
• Negailėkite mažyliui bučinių, apkabinimų, paglostymų.
• Visada sureaguokite į naujagimio verksmą.
• Stenkitės suprasti, ko kūdikiui reikia, ir būtent tai suteikti.

Prasideda tyrinėjimo metas, kai vaikas bando pats pasiekti daiktus, juos čiupinėti ir išnagrinėti. Jūs galite skatinti pažinimo procesą reaguodami į vaiko atradimus, dalyvaudami jo žaidimuose ir leisdami jam tyrinėti aplinką. Svarbu, kad vaikas turėtų žaislų, daiktų, kurie galėtų padėti jam lavintis. Jam bus įdomios įvairios spalvos, formos. Liesdami ir čiupinėdami daiktus vaikai pažins formos ir paviršiaus ypatybes.

• Suteikite vaikui galimybių išbandyti savo jėgas, kurti ir lavintis. Pasirūpinkite, kad vaikas turėtų įvairių formų, dydžių, spalvų, jo amžiui tinkamų žaislų, žaidimų. Taip pat vaikui įdomūs ir buityje naudojami daiktai, pvz.: mediniai šaukštai, plastikiniai indai, puodeliai.
• Mažylis bandys pasiekti viską, ką mato. Tad labai svarbu namus paruošti taip, kad jis galėtų saugiai žaisti.
• Kalbėkitės su vaiku ir reaguokite į jo skleidžiamus garsus. Tai padeda mokytis socialinių kalbos ir bendravimo aspektų. Kartokite vaiko skleidžiamus garsus, įterpkite naujų garsų bei paprastų žodžių. Pastebėsite, kaip vaikas bando jus pakartoti.
• Supažindinkite mažylį su knygomis. Patartina skaityti kiekvieną dieną. Kai skaitote, įvardinkite objektų, žmonių, gyvūnų pavadinimus ir parodykite juos paveikslėlyje, pademonstruokite kokius garsus jie skleidžia. Parinkite paprastas knygas, kuriose yra daug nesudėtingų paveikslėlių.

Dabar mažylis pradeda daugiau kalbėti. Žinoma, ne žodžiais, bet jo gugavimas ir narnėjimas rodo, kad pradeda vystytis kalbos įgūdžiai. Kalbinkite mažylį kiekviena pasitaikiusia proga. Ypač įdėmiai jis klausosi aukštų balsų, todėl tikrai jį sudominsite, jei kalbėsite tai aukštesniu, tai žemesniu balsu. Išgirdusi guguojantį kūdikį, pasilenkite taip, kad jis matytų jūsų veidą ir lūpas, pabandykite pakartoti jo skleidžiamus garsus.

Tirta kūdikių reakcija į svetimą žmogų su nematytais žaislais per pirmuosius gyvenimo metus. Nustatyta, kad pirmosiomis gyvenimo savaitėmis naujagimiai, matydami svetimą suaugusįjį ir nematytus žaislus, nereiškia jokių emocijų, sulaukę 4 mėn. - pradeda domėtis svetimu asmeniu ir jo atsineštais žaislais, o nuo 6-7 mėn. - šalintis svetimo žmogaus bei jo žaislų. Atsiskyrimo nuo mamos nerimo, svetimų baimės pagrindu formuojasi prieraišumo jausmas.

Gali prasidėti atsiskyrimo nerimas. Kūdikis gali sunerimti, pamatęs jam nepažįstamą žmogų, pasilikęs su aukle, ar kai jūs tiesiog išeinate trumpam į kitą kambarį. Vaikas gali pradėti verkti, prašytis ant rankų, įsikibti į jus ir reikalauti dėmesio. Tai yra normalus elgesys šiame raidos etape. Svarbu vaikui pasakyti bei parodyti, kad jūsų išsiskyrimas yra laikinas. Vėliau toks elgesys pasireikš vis rečiau, nes vystysis vaiko kalba ir socialiniai įgūdžiai, jis išmoks nusiraminti ir supras, kad išsiskyrimas yra laikinas.

Socialinė ir emocinė raida: Atpažįsta motinos balsą, kūdikį ramina pažįstamas kvapas, balso tembras. Emocinis atsakas ryškėja - džiaugsmas, susidomėjimas. Reaguoja į žaidimus, domisi kitais žmonėmis. Reaguoja į savo atvaizdą veidrodyje, kviečia atkreipti į jį dėmesį garsu, šypsena, judesiais. Pradeda mėgdžioti balsus, veido išraiškas. Rodo aiškų prisirišimą prie tėvų, pradeda ieškoti daiktų, kurių nemato. Pradeda reikšti savarankišką nuomonę - gali nusisukti, kai kažkas nepatinka. Atsiranda stiprus prisirišimas prie vieno ar kelių asmenų.

Pirmąjį gyvenimo mėnesį atsiranda sąlyginis refleksas: rengiantis kūdikį maitinti, keičiant kūdikio padėtį jis pasuka galvą, čiulpsi. Paguldytas ant pilvo kelia galvą. Trumpai sutelkia žvilgsnį į ryškų daiktą, pradeda šypsotis.

Maitinimas ir skiepai

Pats tinkamiausias kūdikio maistas, ypač pirmąjį jo gyvenimo pusmetį, yra motinos pienas. Iki 5-6 mėnesių kūdikis užtenka motinos pieno ir jame esančių maistinių medžiagų. Vėliau jis papildomai maitinamas augaliniu ir gyvūniniu maistu (vaisių ir uogų tyrės, sultys, daržovių ir kruopų košės, žuvys). Su papildomu maistu kūdikis gauna daugiau augimui būtinų medžiagų: mikroelementų, mineralinių medžiagų, baltymų, riebalų, angliavandenių. Papildomo maisto duodama sveikam vaikui: pradedama nuo mažo kiekio, paskui kas 2-3 dienos didinamas iki reikiamo kiekio.

Daugiau nei pusė visų kūdikių iki pusės metų amžiaus atpila bent kartą per dieną. Fiziologinį (t.y.

Skiepai: Pagal Lietuvos Respublikos skiepų kalendorių, kūdikiai skiepijami nuo B hepatito, rotaviruso, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito ir kitų infekcijų. Pirma vakcinos nuo hepatito B dozė naujagimiui įskiepijama per 24 val. Hepatito B virusas sukelia užkrečiamą, virusinį kepenų uždegimą, galintį ilgainiui progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį. Mažiausiai 15 metų, o kartais ir visą likusį gyvenimą trunkantis imunitetas hepatito B virusui įgyjamas įskiepijus pilną vakcinos kursą, t.y. 2 mėnesių kūdikiai skiepijami nuo kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, pneumokokinės ir B tipo Haemophilus influenzae infekcijų bei rotaviruso. Reikėtų stebėti skiepo dūrio vietą ir vaiko savijautą. Normalu, jeigu dūrio vieta truputį parausta, patinsta (raudonas „guziukas“ turėtų išnykti per 1-3 dienas), iki 38,5°C pakyla temperatūra, kūdikis yra neramus, irzlus, neturi apetito, dažniau tuštinasi. Svarbu prisiminti, kad įvairios medicininės procedūros (pavyzdžiui, kraujo tyrimai, skiepai ir kt.) nėra privalomos, t.y. Pirmuosius skiepus naujagimis gavo iškart po gimimo.

Skiepai pagal grafiką:

• Kūdikis per 2 mėn.
• Per 4 mėn.
• Per 6 mėn.
• Per 9 mėn.
• Per 12 mėn.

Kūdikio priežiūra ir lavinimas

Tinkamai parinktos lavinamosios priemonės padeda mažyliui augti, tyrinėti aplinką ir ugdyti motoriką. Sensoriniai žaislai, tokie kaip įvairių tekstūrų kamuoliukai, lavina pojūčius, gerina rankų ir akių koordinaciją bei skatina smalsumą. Veiklos kubai su skirtingomis užduotimis lavina smulkiąją motoriką, o kramtukai padeda ne tik dantukų dygimo laikotarpiu, bet ir stiprina burnos raumenis.

Lavinamieji žaislai yra tik viena kūdikio vystymosi dalis - ne mažiau svarbu ir tinkama fizinė veikla. Profesionalus kineziterapeutas gali padėti įvertinti vaiko raidą, pasiūlyti tinkamus pratimus ir padėti tėvams suprasti, kaip skatinti mažylio motorinį vystymąsi. Reguliari mankšta padeda stiprinti raumenis, gerinti laikyseną ir suteikia kūdikiui daugiau pasitikėjimo savimi judant.

Mankšta ir masažas kūdikiams: Fizinė veikla svarbi nuo pat pirmųjų gyvenimo mėnesių. Kūdikio mankšta - tai ne tik smagus užsiėmimas, bet ir būdas stiprinti jo raumenis, gerinti pusiausvyrą bei koordinaciją. Atliekant specialius pratimus, mažylis mokosi naujų judesių, kurie padeda pasiruošti ropojimo, atsisėdimo ar vaikščiojimo etapams. Be to, tinkama mankšta gali padėti išvengti raidos sutrikimų ir pagerinti bendrą fizinę būklę. Kūdikio masažas - dar viena svarbi terapinė priemonė, kuri ne tik atpalaiduoja, bet ir padeda gerinti kraujotaką, stiprinti raumenis bei skatinti sveiką vystymąsi. Jis taip pat gali būti naudingas esant įtampai ar miego sutrikimams, nes švelnūs prisilietimai ramina ir suteikia saugumo jausmą.

Mūsų studijoje siūlome individualias konsultacijas, kūdikių mankštas ir masažus, kuriuos galima atlikti tiek mūsų erdvėje, tiek jūsų namuose.

Faktas: 2010 m. pradžioje kas penktas Lietuvos gyventojas buvo vaikas (iki 18 m.).

Faktas: 2021 m. natūraliai pastojusiai moteriai iš Pietų Afrikos Respublikos po cezario pjūvio gimė 10 vaikų: septyni berniukai ir trys mergaitės.

tags: #kudikis #yra #iki

• Kaip užkirsti kelią gaisrams, kuriuos sukelia 6 metų vaikai
• Filmai ikimokyklinukams: tolerancija ir socialiniai įgūdžiai
• Ginčijant tėvystę
• Karjera Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės
• Jaukūs kostiumėliai jūsų mažyliui