Rytų medicinoje gydytojams daugiausia informacijos suteikia tai, ką pašalina žmogaus kūnas - išmatos, šlapimas ir prakaitas. Tai puikiai supranta vaikų gydytojai - sauskelnių ar puoduko turinys kartais pasako daugiau nei išsamūs laboratoriniai tyrimai.

Kaip tuštinasi kūdikiai?

Dažnai kūdikiui sunegalavus mamas kamuoja nežinia. Ar mano vaikelis sunkiai serga? Ar tai praeis? Ar jau kreiptis į gydytoją, ar bandyti susitvarkyti pačiai? Jeigu tai norma - kaip padėti vaikui ir ar išvis reikia kažką daryti, gal viskas praeis savaime?

Po to 2-4 paras naujagimiai tuštinasi pereinamosiomis išmatomis. Tai skystokos, nehomogeniškos (nevientisos, o rupokos konsistencijos) išmatos, kuriose gali būti gleivių, balkšvų ar žalsvų gumulėlių. Šiuo laikotarpiu naujagimis tuštinasi 6-7 kartus per parą.

Pasibaigus pereinamųjų išmatų periodui, išmatos pasidaro homogeniškos (vientisos), geltonos spalvos, košės konsistencijos, kartais gana vandeningos, jos vadinamos „pieno išmatomis“.

Žindomo kūdikio išmatos paprastai būna ganėtinai minkštos (tyrelės ar skystos košės konsistencijos), tuštinamasi nuo 1 iki 3-4 kartų per parą. Žindomi kūdikiai tuštinasi per ar po kiekvieno žindymo, tačiau gali tuštintis ir kartą per 2-3 paras (daugiausiai iki 7 parų).

Jei kūdikis tuštinasi retai, kartą per kelias paras, tačiau jo išmatos išlieka normalios (košės konsistencijos), vadinasi, viduriai jam nekietėja, ir gydyti tikrai nereikia.

Jei mama per dažnai pakeis žindamą krūtį, kūdikis gaus tik pradinio lieso pieno, kuriame gausu laktozės, ir negaus užtektinai galinio riebesnio pieno, todėl viduriai gali tapti per skysti. Štai kodėl rekomenduojama žindant leisti kūdikiui visiškai ištuštinti vieną krūtį ir tik tada pereiti prie kitos.

Mišinukais maitinamų kūdikių išmatos dažniau būna kietesnės konsistencijos nei motinos pienu maitinamų kūdikių išmatos.

Gimus naujagimiui jo mikrobiotą toliau papildo mikroorganizmai iš aplinkos, nuo suaugusiųjų rankų, drabužių, iš oro. Motinos piene yra medžiagų, skatinančių gerųjų bakterijų (bifidobakterijų) dauginimąsi. Bifidobakterijos neleidžia daugintis santykinai patogeniniams mikrobams naujagimio žarnyne.

Žindomų naujagimių žarnyne jau antros gyvenimo savaitės pabaigoje vyrauja bifidobakterijos, jos užtikrina normalią virškinamojo trakto veiklą.

Funkciniai virškinimo trakto sutrikimai (FVTS)

FVTS - tai virškinimo sutrikimai, kurių metu patologinių pokyčių virškinamajame trakte nerandama. Pagrindinė jų priežastis yra padidėjęs virškinamojo trakto jautrumas, atsirandantis dėl streso, emocinių išgyvenimų.

Kūdikių pilvo diegliai, būdingi kūdikiams iki 5-6 mėnesių, pasireiškia staiga atsirandančiu dirglumu, kūno įsitempimu, nenumaldomu verksmu, klykimu. Tai gali būti vienas iš alergijos maistui ar meteorizmo (pilvo pūtimo) simptomų.

Funkcinis viduriavimas būdingas kūdikiams nuo 6 mėn. iki 3-4 metų. Tai daugiau kaip 4 savaites trunkantis kasdieninis tuštinimasis 3-10 kartų per dieną gausiomis nesuformuotomis išmatomis. Taigi vaikas viduriuoja, tačiau tai ne infekcinis viduriavimas, atlikus tyrimus poliklinikoje ar ligoninėje, infekcijos požymių neaptinkama.

Vaiko ūgio ir svorio raida dėl šio pobūdžio viduriavimo neatsilieka. Vaikas tuštinasi neskausmingai, gausiai, ne miego metu, dažniausiai ryte. Išmatose gali būti gleivių, nesuvirškinto maisto.

Pagalba vaikui esant funkciniam viduriavimui: Ribokite saldžius gėrimus, taip pat gėrimus, kurių sudėtyje yra laktozės, fruktozės, sorbito, ksilito, medaus. Vietoje sulčių ir saldžių gaiviųjų gėrimų duokite gerti vandens. Vaikas turi būti girdomas ne iš mėgstamo buteliuko, o iš puodelio - tai irgi padeda sumažinti išgeriamų saldžiųjų gėrimų kiekį. Maiste turi būti daugiau skaidulinio maisto, šviežių vaisių (su luobelėmis) ir daržovių, rupaus malimo duonos ir neperdirbtų grūdų. Riebalai turi sudaryti bent 35 proc.

Kūdikių dischezija būdinga kūdikiams iki 6 mėnesių, nes jie dėl savo nervinės ir virškinamojo trakto sistemos nebrandumo dar nemoka gerai atpalaiduoti išangės rauko.

Cikliniai vėmimai būdingi 2-7 metų vaikams.

Vidurių užkietėjimas irgi gali būti kaip funkcinis virškinamojo trakto sutrikimas. Viduriai gali kietėti, kai kūdikis nepradedamas laiku papildomai maitinti (nuo 6 mėn.) ar kai papildomai maitinamas netinkamai.

Jei kūdikis susirgo žarnyno infekcija, būtinai žindykite toliau ir net dažniau nei įprastai, nes motinos piene yra biologiškai aktyvių medžiagų, kurios padeda kovoti su infekcijos sukėlėjais.

Kaip atpažinti, kada kūdikis atpila, o kada vemia?

Maisto atpylimas (atsirūgimas) yra tuomet, kai skrandžio sulčių paveiktas maistas išbėga pro lūpų kraštus, kartais išeina su garsu - oro burbulu. Vėmimas yra tuomet, kai maistas iš skrandžio yra išmetamas - išbėga su jėga, t.y. maistas nukrinta 30 - 50 cm nuo vaiko burnos.

Maisto atpylimo pagrindinės priežastys:

• Bevvalgydamas mažylis prarijo oro, - jis turi išeiti, nes nėra maisto medžiaga.
• Mažylis pavalgė tiek, kad maisto kiekis netelpa skrandyje.
• Raukas (vožtuvas) skiriantis stemplę nuo skrandžio yra nesandarus (’žiojėjantis’) - dėl to maistas diafragmai paspaudus skrandį lengvai patenka į stemplę, burną ir išbėga per jos kraštus.
• Kūdikių ir mažų vaikų stemplė lyginan su suaugusių yra trumpa - dėl to maistas greitai pasiekia burną ir ir išsipila.

Atsipylimas gali būti tuojau po valgio iki 45 min. Ar net ilgiau po valgio. Todėl, kiekvienam mažyliui, nepriklausomai nuo suvalgyto maisto kiekio ir paros laiko, kad jis valgė, turi būti padedama atsirūgti.

Skystas maistas yra lengviau atpilamas negu skystas. Pusiau tirštas ir tirštas maistas kūdikiui yra pradedamas duoti, kai jam sukanka 6 mėn. Kai kūdikiui yra duodama mišinių, galima duoti sutirštintą mišinį, nes jį yra sunkiau atpilti. Konkretų jo pavadinimą gali pasakyti tik kūdikio gydytojas, nes reklamos įstatymas kategoriškai draudžia pieno mišinių pavadinimus minėti visuomenei prieinamuose žinių šaltiniuose.

Ar atpylinėjančiam kūdikiui užtenka maisto, sprendžia jo gydytojas, kartą per 30-31 d mažylį pasvėręs, pamatavęs jo ūgį. Mažyliui yra duodama valgyti tada, kada jis nori ir tiek, kiek kiekvieną kartą nori, nepriklausomai nuo paros laiko. Kiekvienas mažylis per pirmą-antrą savo gyvenimo mėn. atranda maitinimosi laiką. Mažyliui augant maisto poreikis didėja.

Kada vaikas vemia ir viduriuoja?

Dažniausiai vaikai vemia ir viduriuoja dėl virusinių žarnyno ligų (rotavirusiniai, noravirusiniai, adenovirusiniai ir kitų virusų sukelti žarnyno uždegimai). Tačiau, kalbant apie pirmąją pagalbą ir apie tai, ką daryti pirmiausia, jei vaikas staiga pradėjo vemti ar viduriuoti, principas yra vienas ir esminis - pirmiausia reikia užtikrinti pakankamą skysčių ir druskų kiekį, kad vaiko būklė nesikomplikuotų ir jis nedehidratuotų. Skysčiai yra pati svarbiausia pirmosios pagalbos ir gydymo priemonė vemiant ir viduriuojant tiek vaikui, tiek suaugusiajam.

Dažnai paklausus tėvų, kurie atvyko į vaikų priėmimo skyrių su vemiančiu ar viduriuojančiu vaiku, kiek vaikas per dieną išgėrė skysčių, jie nežino arba žino netiksliai. Tad pirmas dalykas pradėjus vaikui vemti ar viduriuoti - girdome jį skysčiais ir būtinai užsirašome kiek vaikas skysčių išgėrė: imam lapą ir rašome, kiek kartų vaikas vėmė, viduriavo, karščiavo, kiek išgėrė skysčių, ar šlapinosi. Gali iškilti klausimas, kam to reikia?

Fiziologinis skysčių poreikis skaičiuojamas pagal vaiko svorį, šį skaičių turėtų žinoti visi tėvai (idealu: lentelę atsispausdinti ir turėti vaistinėlėje, nes vaikai auga ir jų skysčių poreikis keičiasi), nes labai dažnai vaikai netenka daug skysčių ir nesirgdami. Lentelėje pateikiamas orientacinis vaiko paros skysčių poreikis pagal vaiko svorį, kai vaikas sveikas - tai visi skysčiai, kuriuos jis gauna dienos bėgyje: vanduo, arbata, sriuba, sultys, sultingi vaisiai.

Vaikas viduriuodamas ir vemdamas netenka labai daug skysčių ir druskų, laiku nepradėjus vaiko girdyti skysčiais, vaikas gali dehidratuoti, sunki dehidratacija yra pavojinga gyvybei, nes išbalansuoja visą vaiko vidinę terpę, sutrikdo organų veiklą.

Po kiekvieno vėmimo ir paviduriavimo vaikas turi išgerti tam tikrą kiekį druskinių tirpalų, tinkamų vaikų amžiui, pvz. „Rehydron optim“, „Hydral plus“, „Hipp ORS 200“, „Gastrolit“ ir pan.

Kiekvieną kartą paviduriavus, reikia išgerti 10 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio. Kiekvieną kartą pavėmus reikia išgerti 5 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio.

Skysčius reikėtų pradėti girdyti praėjus dviem valandom po vėmimo. Skysčių nereikėtų duoti iškarto labai daug, nes vaikas gali juos išvemt. Reikėtų duoti po truputį: po šaukštelį kas 5-10 minučių, taip pat galima vaikui po truputį skysčių įlašinti į burną su vienkartiniu švirkštu (be adatos), duoti atsigerti jų per šiaudelį.

Jei auginate darželinuką, reikia būti pasiruošus, kad anksčiau ar vėliau viena ar kita žarnyno infekcija jį gali užklupti - todėl vaistinėlėje reikėtų turėti druskinio tirpalo miltelių ir lentelę su fiziologiniu paros skysčių poreikiu.

Krūtimi maitinamiems kūdikiams, kurie vemia ir viduriuoja, reikėtų dažniau pasiūlyti krūtį. Šiuo atveju labai svarbu, kad mama (žindyvė) gertų labai daug skysčių.

Ką valgyti vaikui, kai jis vemia ir viduriuoja?

Kai vaikas vemia ir viduriuoja, jis valgyti gali ne bet ką, nes šie simptomai rodo, kad serga žarnynas, jis yra daugiau ar mažiau pažeistas. Šiuo atveju netinkamas yra aštrus, keptas, riebus, daug prieskonių turintis maistas, taip pat pienas ir pieno produktai, termiškai neapdoroti (žali) vaisiai ir daržovės, bei jų sultys, saldumynai, picos, gazuoti gėrimai.

Tokiu atveju nereikėtų vaiko versti valgyti, svarbiausia, kad jis gautų pakankamai skysčių ir druskų, kurių netenka viduriuodamas. Vaikas gali savaitę nevalgyti arba valgyti labai mažai (trapučių, duoniukų, barankų kramsnojimas idealiai tinka šiuo atveju) ir jam nieko nenutiks. Pasveikęs vaikas atsigriebs dvigubai.

Žarnyno infekcijos atveju yra lygiai taip pat. Vėmimas ir viduriavimas yra normali fiziologinė organizmo reakcija į virusą, bakteriją arba toksinus - organizmas stengiasi visus mikrobus pašalinti lauk, kad jie nekenktų mūsų vaikui ir kad jis pasveiktų.

Dehidratacija (didelis skysčių ir druskų netekimas) nėra normali organizmo reakcija, tad mūsų pagrindinis tikslas gydant vaiką - išvengti dehidratacijos, o ne stabdyti viduriavimą ar vėmimą.

Yra pakankamai klinikinių įrodymų apie gerųjų žarnyno bakterijų naudą žarnyno infekcijų atveju.

Žarnyno infekcija sergančiam vaikui yra labai svarbus poilsis ir ramybė, nes liga vaiką labai išsekina, net ir sveikstantis vaikas gali būti irzlesnis, tad idealiausia aplinka tokiam vaikui yra namų aplinka, o geriausias vaistas - tėvų dėmesys, supratingumas ir globa. Miegas yra svarbus bet kokia liga sergančiam vaikui, tad ir šiuo atveju vaikui reiktų leisti miegoti tiek, kiek jis nori, nes miegodamas vaikas sveiksta.

Neskubėkite vaiko, sirgusio žarnyno infekcija, leisti į kolektyvą, nes viduriuodamas vaikas netenka labai didelės savo organizmo apsaugos - gerųjų žarnyno bakterijų, mineralų, nusilpsta vaiko imunitetas. Todėl vaikas darželyje ar mokykloje labai greitai gali „pasigauti“ kitą, pvz. kvėpavimo takų virusą. Taip pat reikia turėti omenyje, kad vaikas, persirgęs virusine žarnyno infekcija (rota-, adeno-, noravirusine), virusą su išmatomis išskiria dar apie savaitę.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreipkitės į gydytoją, jei vaikui pasireiškė dehidratacijos požymiai, tokie kaip neįprastas mieguistumas, burnos džiūvimas ir odos sausumas, didelis troškulys, įdubusios akys ar verkimas be ašarų, vaikas nesišlapina ar šlapinasi labai mažai, oda pilkšvo atspalvio.

Vėmimas gali būti vienas iš bakterinių ligų požymių: tonzilito, meningito, plaučių uždegimo, šlapimo organų infekcijų, šias ligas dažniausiai lydi karščiavimas.

Jei mažesnis nei 2 mėn. kūdikis ar vaikas iki 6 metų vemia ilgiau nei kelias valandas, yra ir viduriavimas, karščiuoja, atsiranda dehidracijos požymių, ar 4-6 val. nepagerėjus būklei po 24 val. Jei žindomas kūdikis vemia (ne atpila, išvemia beveik visą suvalgytą maistą) daugiau nei vieną kartą, maitinti trumpiau (po 5-10 min.) ir kas 2 val., jei tokį maitinimo režimą toleruoja, ilginti maitinimo trukmę. Jei vėmimas nesiliauja taip maitinant, reikia kreiptis į gydytoją. Jei vemia pieno mišiniais maitinamas vaikas, girdyti gydytojo rekomenduotais geriamaisiais elektrolitų ir gliukozės tirpalais po kelis šaukštelius kas 15-20 minučių. Jei vyresnis nei 6 mėn. kūdikis nenori gerti skaidrių elektrolitų tirpalų, juos galima paskaninti keliais šaukšteliais mėgstamų sulčių. Jei per kelias valandas išgertų mažų porcijų skysčių kūdikis neišvemia, jų kiekį galima didinti iki maitinimui skirtos apimties. 8 val.

Ką dar svarbu žinoti?

Dažnai tėvai galvoja, kad pagrindinis ir geriausias žarnyno infekcijos gydymas yra lašinė skysčių infuzija.

Pagrindinė specifinė rotavirusinės infekcijos profilaktika yra skiepai, pagrindinė nespecifinė žarnyno infekcijų ir kitų virusinių infekcijų profilaktika yra kruopštus rankų plovimas, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko, parduotuvės, poliklinikos, kitos viešos įstaigos, prieš valgant.

Vėmimas gali būti apsauginė reakcija į vaiko skrandį patekus jam netinkamo maisto, apsinuodijus toksinėmis medžiagomis, tačiau vėmimas gali būti pirmuoju skrandžio ir žarnyno uždegimo požymiu. Vėmimas vienas ar kartu su pykinimu nėra atskira liga, tačiau atsiranda sergant įvairiomis ligomis. Jei vaikas vemia, skirti nedidelius skysčių kiekius dažnai. Neduoti gerti grynų sulčių, karbonizuotų tirpalų ar kitų gėrimų, turinčių daug angliavandenių. Jei vaikas vemia ir viduriuoja dėl virusinio gastroenterito, jis neturi lankyti darželio ar mokyklos, leisti į kolektyvą kai 24 val.

Ką daryti, jei vaiką pykina kelionėje?

Važiuojant automobiliu pasodinti vaiką taip, kad galėtų žiūrėti tiesiai į kelią, o ne pro šalį į greitai lekiančius objektus. Prieš važiuojant su vaiku į ilgesnes keliones vertėtų pasirūpinti specialiais medikamentais. Vėmimas būna dėl ausyse esančių labirintų kanalų stimuliacijos.

Jei vaikui išsivėmus palengvėja, situacija nėra jau tokia ir bloga. Reikėtų vaiką paguldyti ant šono (kad netyčia nepaspringtų, jei netikėtai vėl pradėtų vemti) ramioje vietoje ir nuolat stebėti. Vaiką reikėtų girdyti nedideliais kekiais skysčių, 6 valandas neduoti nieko valgyti. Vanduo turėtų būti nei karštas, nei šiltas − toks tik dar labiau stimuliuos vėmimą. Kambario temperatūros vanduo tinkamiausias. Jei vaiko sveikata negerėja, reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Jei vėmimas yra periodinis, reikėtų kreiptis į gydytoją, kad šis paskirtų tyrimus ir surastų vėmimo priežastis. Gali būti, kad toks vėmimas − nervinės kilmės. Patiems rinkti vaistus vaikui nėra gerai, geriau neduoti maisto, girdyti jį vandeniu ir stebėti. Užslopinus vėmimą galima nebepastebėti tikrosios ligos priežasties. Vaikus dažnai pykina ir šio negalavimo priežasčių yra nemažai. Vėmimas vienas ar kartu su pykinimu nėra atskira liga, tačiau atsiranda sergant įvairiomis ligomis. Pasak R. Molotkovos, įprastai sudėtingiausia nustatyti kūdikių vėmimo priežastis, ne visada aišku, ar mažylis vemia, ar atpylinėja, todėl geriausia kreiptis į gydytoją, kuris patars, koks gydymas reikalingas.

Dažniausios vėmimo priežastys kūdikiams

Kūdikių, kaip ir vyresnių vaikų, vėmimą gali sukelti įvairios infekcijos. Dažniausia vaikų vėmimo priežastis - infekcinis gastroenteritas. Sergant šia liga vėmimas dažniausiai prasideda staiga ir praeina per parą. Infekciniam gastroenteritui būdingi ir kiti simptomai - pykinimas, viduriavimas, karščiavimas, pilvo skausmas. Taip pat, staiga atsiradusio bet kurio amžiaus vaiko vėmimo dažniausia priežastis - infekcija.

Vaiką turėtų apžiūrėti gydytojas, nes vėmimas kartu su pilvo skausmu gali būti rimtos ligos požymis, pavyzdžiui - apendicito. Vemia su kraujo priemaiša dažniau vyresni vaikai, ypač jeigu vėmimo priepuoliai (ir atsirūgimai) dažnai kartojasi. Kraujo priežastis paprastai yra skrandžio gleivinės plyšimas, kurį sukelia nuolatinė pilvo raumenų įtampa. Dėl šios priežasties kraujo netekimo rizika nedidelė ir kraujavimas greitai liaujasi.

Kitos galimos priežastys:

• Maisto intoksikacija
• Žarnyno obstrukcija
• Apsinuodijimas maistu ar cheminėmis medžiagomis (pavyzdžiui, alkoholiu) paaugliams
• Ūmus apendicitas ar kasos uždegimas
• Bulimija paauglystėje

Pavojingos būklės, galinčios sukelti vėmimą

„Naujagimių ir kūdikių vėmimas - gali būti grėsmingos būklės simptomas, todėl vemiantį mažylį visada būtina nuodugniai ištirti. Naujagimiai ir kūdikiai gali vemti dėl skrandžio pylorinės dalies susiaurėjimo ar dėl žarnyno obstrukcijos“, - sako vaistininkė. Nedelsiant į gydytoją reikėtų kreiptis, jeigu mažylis pradėjo karščiuoti, jo temperatūra pakilo iki 38°C ar daugiau ir kartu prasidėjo vėmimas.

Dehidratacija: Pavojus ir požymiai

Vemdamas vaikas netenka daug skysčių, o drauge ir druskų bei kitų medžiagų. Pirmasis dehidratacijos požymis - išsausėjusi burna. Kitas požymis - mažas šlapimo kiekis. Stipresnės dehidratacijos požymiai - įdubusios akys, o kūdikiams - įdubęs momenėlis, prarandanti elastingumą oda.

Kaip patikrinti odos elastingumą: Timptelkite vaiko pilvuko ar rankos odą ir greitai atleiskite suimtą odos raukšlę. Sveiko vaiko oda tuojau pat grįš į ankstesnę būklę, o esant dehidratacijai, oda labai lėtai lyginsis ir kurį laiką bus matomas anksčiau suimtas jos plotelis. Labai daug skysčių netekusio vaiko pulsas ir kvėpavimas padažnėja, oda pabąla, jis labai mieguistas, jį gali ištikti koma (sąmonės netekimas).

Pirmoji pagalba vemiant

Apie vėmimą pirmiausiai įspėja vaikui prasidėjęs pykinimas, pablyškimas. Pastebėjus šiuos simptomus R. Molotkova pataria pasodinti vaiką (jeigu jis jau gali sėdėti) ir švariu vystyklu arba paklode pridengti kaklą ir krūtinę. Jei kūdikis dar nesėdi arba jo negalima paimti ant rankų ir palaikyti palenkto į priekį, paguldykite jį ant šono, o galvą palenkite žemyn.

Vaistininkė įspėja, kad vieną kartą vėmęs kūdikis gali greitai vemti ir kitą kartą, todėl vėmusį vaiką reikėtų guldyti tik ant šono, jeigu vaikas gali sėdėti, jį vertėtų pasodinti, o vemiant prilaikyti galvą ir pečius. „2-4 minutes išsivėmusiam bet kurio amžiaus vaikui yra labai silpna, todėl jo nekalbinkite, nedarykite varginančių higienos procedūrų“, - sako R. Molotkova.

Vėmimui praėjus, vaiko burnytę patariama išvalyti vatos ar marlės tamponu (jei leidžiasi) ir duoti gurkšnį vandens, jei vaikas sugeba, po vėmimo paprašykite praskalauti burną kambario temperatūros virintu vandeniu. Vaistininkė pataria, kad kūdikio vėmimui kartojantis kelis kartus, dar prieš gydytojo apžiūrą jam duoti po 30-60 ml truputį pasaldinto natūralaus negazuoto mineralinio vandens. Rekomenduojama kas 20-30 min. matuoti temperatūrą.

Jei mažylis vemia dažnai ir kasdien, pablogėja jo sveikata - nedelsiant parodykite jį vaikų gydytojui. Taip pat svarbu nepalikti vemiančių vaikų vienų. „Vėmimas vaiką labai nuvargina, todėl jo nekalbinkite, nelinksminkite, o jei verkia - nuraminkite“, - pataria „Eurovaistinės“ vaistininkė.

Skysčių atstatymas

Vaikui reikia duoti daug gerti. Ligoniuko gėrimams tinka sultys arba paprastas vanduo. Gerti vaikui geriausia duoti po keletą gurkšnių kas 5-10 minučių, užuot kelis kartus išgėrus didelį skysčio kiekį, kurį jis gali tuojau pat išvemti. Vaikui geriau neduoti pieno, nes jis sunkiai virškinamas ir sukelia dar didesnį viduriavimą.

Jeigu Jūsų mažylis dehidratuotas, gydytojas rekomenduos vartoti elektrolitų tirpalus, jų sudėtyje yra gliukozės, ir elektrolitų, kurie vemiant prarandami. Dehidratuotam vaikui nerekomenduojama duoti arbatų, vaisių sulčių bei kiti gėrimų.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei mažesnis nei 2 mėn. kūdikis ar vaikas iki 6 metų vemia ilgiau nei kelias valandas, yra ir viduriavimas, karščiuoja, atsiranda dehidracijos požymių.

Jei vemia pieno mišiniais maitinamas vaikas, girdyti gydytojo rekomenduotais geriamaisiais elektrolitų ir gliukozės tirpalais po kelis šaukštelius kas 15-20 minučių.

Vaistininkė įspėja, kad vėmimą slopinantys vaistai gali būti vartojami tik tam tikroms situacijoms ir jų skyrimą kontroliuoja gydytojas. „Niekuomet neduokite vėmimą slopinančių vaistų savo vaikui prieš tai nepasikonsultavę su gydytoju. Kai kuriais atvejais gali prireikti ir chirurginio gydymo, jei vėmimas kyla dėl skrandžio pylorinės dalies susiaurėjimo ar žarnyno obstrukcijos“, - informuoja vaistininkė.

Mitybos rekomendacijos

Prasidėjus vėmimui labai svarbu tinkamai subalansuoti vaiko mitybą. R. Molotkova rekomenduoja vengti didelio kiekio saldumynų ar riebaus maisto.

Kaip apsisaugoti nuo vėmimo?

Kadangi vėmimą dažniausiai sukelia įvairios į organizmą patekusios infekcijos, todėl patariama daugiau dėmesio skirti profilaktikai: kruopščiai plauti rankas, ypač prie ir po valgio, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko.

„Eurovaistinės“ vaistininkė R. Molotkova taip pat pataria vengti veiksmų, kurie gali išprovokuoti vėmimą, pavyzdžiui, važiuojant automobilyje vaiką geriausiai sodinti taip, kad jis žiūrėtų tiesiai į kelią, o ne pro šalį greitai lekiančius objektus. „Žaidžiant žaidimus ar skaitant knygą automobilyje, galima išprovokuoti judesio sukeliamą pykinimą ir vėmimą. Taip pat rekomenduojama važiuojant automobiliu neleisti vaikui ir valgyti“, - pataria specialistė.

Jeigu vaikas vemia, tėvai turėtų neleisti jo į mokyklą ar darželį, o jeigu žinoma, kad vaikų kolektyve yra vemiantis vaikas, turėtų būti kuo labiau mažinamas kontaktas su tuo vaiku.

5 taisyklės, ką daryti vemiant vaikui:

1. Prasidėjus vėmimui pasodinkite vaiką (jeigu jis jau gali sėdėti) ir švariu vystyklu arba paklode pridengti kaklą ir krūtinę. Jei kūdikis dar nesėdi arba jo negalima paimti ant rankų ir palaikyti palenkto į priekį, paguldykite jį ant šono, o galvą palenkite žemyn.
2. Vėmimui praėjus, vaiko burnytę patariama išvalyti vatos ar marlės tamponu.
3. Nepaliekite vaiko vieno.
4. Duokite pakankamai vandens ir subalansuokite mitybą.
5. Kūdikis sėdi: kada pradėti ir kaip padėti?

Vėmimas kūdikyje gali būti labai rimtas simptomas, reikalaujantis nedelsiant tėvų reakcijos. Pirmiausia tai yra pavojinga dehidratacija. Kas sukelia vėmimą? Regurgitacija yra normalus procesas, kuriam nereikia gydymo, o vėmimas yra dažnesnis ligoms. Kai regurgitacija yra nereikšminga, ją lengva atskirti. Daugelis vaikų kartais vemia, bet paprastai tai įvyksta tik vieną kartą ir nenurodo, kad yra rimta liga, todėl galite padėti vaikui namuose. Vėmimas dėl per didelio maitinimo ar greito maitinimo yra gana nekenksmingas ir atsiranda, kai daugiau trupinių maisto patenka į skrandį, nei ji gali sutalpinti. Kad išvengtumėte tokio vėmimo, jums nereikia maitinti kūdikio daugiau, nei turėtų būti (jei kūdikis maitinamas mišiniu) ir po valgio pusvalandį neturėtumėte maudyti kūdikio ar aktyviai žaisti. Vaikams iki vienerių metų vėmimą gali sukelti naujas mišinys. Maistas turėtų būti pakeistas tik dėl geros priežasties pasikonsultavus su pediatru. Jei motina nesilaiko higienos taisyklių ir nekontroliuoja jos mitybos, tada tai yra infekcinių ligų vystymosi rizikos veiksniai, pasireiškiantys vėmimu. Kūdikis gali reaguoti į vėmimą ir papildomus maisto produktus. Tokiu atveju nebūtina panika, jei vėmimo epizodas buvo vieną kartą. Taigi kūdikio kūnas gali reaguoti į nepažįstamą produktą. Ypač dažnai vėmimas įvyksta, kai žarnyno infekcijos. Prie jo prijungtas viduriavimas, kuris yra ypač pavojingas dėl didelių skysčių nuostolių. Liga kelia grėsmę kūdikio gyvybei, todėl reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Pilorestenozės atveju raumenų žiedas, esantis perėjime nuo skrandžio iki dvylikapirštės žarnos, sutirštėja, todėl jis neleidžia maisto patekti į ploną skrandį. Maistas lieka skrandyje, o tada išeina vėmimas. Todėl vaikas nori valgyti ir, nepaisant dažno šėrimo, kūdikio svoris mažėja, o pienas nėra absorbuojamas. Smegenų sukrėtimas gali sukelti vėmimą. Kadangi vėmimas yra pavojingas dėl greito dehidratacijos vystymosi, tėvai turėtų ne tik laukti greitosios pagalbos ar vietinio gydytojo, bet ir privalo užtikrinti, kad skysčio trupiniai, kuriuos jiems reikia, patenka į kūną. Papildomas skysčių praradimas yra svarbus, kad būtų pradėtas iškart po vėmimo. Be to, vaikams rekomenduojama skirti tirpalus iš farmacinių preparatų, kuriuose yra reikalingų elektrolitų. Jei neturite galimybės įsigyti farmacinį preparatą, paruošite analogą namuose ištirpindami druską (arbatinį šaukštelį be skaidrių) ir cukrų (4-6 arbatinius šaukštelius) į vieną litrą virinto vandens. Vaikui neturėtų būti leidžiama išgerti arbatos, saldus soda, vištos sultys, karvės pienas ir net ryžių vanduo. Tokiuose gėrimuose vėmimo metu nėra prarasta elektrolitų, todėl jie tik pablogins būklę.

Taigi, ką daryti su vėmimu kūdikio kūdikyje prieš pediatrą:

• Suteikite kūdikiui krūtį dažniau (jei maitinate krūtimi).
• Dažniau siūlomi trupinių mišiniai (jei kūdikis maitinamas buteliu). Pakeiskite mišinį nebūtina.
• Be pieno ir mišinio, kūdikiui 60-120 ml. tirpalas po elektrolitų. Tokį tirpalą reikia duoti mažomis dozėmis per butelį su speneliu arba iš šaukšto. Jūs taip pat galite suteikti tirpalą švirkštu, kuriame nėra adatos.
• Jei kūdikis gėrė nurodytą tirpalo kiekį, bet vis dar nori išgerti, toliau duokite jam tirpalą tol, kol jis išnyks troškulį.
• Jei kūdikis sulaikė sprendimą, kurį jis tiesiog girtas, pabandykite dar kartą išplauti kūdikį, suteikiant skysčio keletą mililitrų su mažomis pertraukomis.
• Nuo maisto, skirto kūdikiams, vyresniems nei 6 mėn., galite duoti ryžių, obuolių tyrės, krekerių ir bananų.
• Prieš atvykstant gydytojui, vaikui nerekomenduojama skirti jokių vaistų - antibiotikų, vaistų nuo viduriavimo, sorbentų, prebiotikų, antiemetikų ir kt. Jei manote, kad vaikas buvo apsinuodijęs narkotikais ar maistu, nedelsdami kreipkitės į gydytoją ir informuokite jį apie galimas priežastis. Siekiant išvengti mikrobų, sukeliančių ūminį žarnyno ar infekcinį apsinuodijimą, infekcijos, plauti rankas, buteliukus, puodelius, šaukštus ir spenelius. Po šėrimo reikia kruopščiai nuplauti indus muiluotu vandeniu, o pirmaisiais metais juos reikia sterilizuoti periodiškai.

tags: #kudikis #vemia #primaitinimas

• Informacija apie Aflubin vaikams
• Panevėžio lopšelis-darželis „Gintarėlis“
• Kiaušinių šviežumo testai
• minkšti žaislai vaikams
• Kaip paruošti moliūgų ir melionų tyrę kūdikiams