Kiekviena mama gali papasakoti, kad kurį laiką jos vaikas nevalgė, todėl tekdavo nukreipti dėmesį, kad pavyktų įkišti bent šaukštą košės. Kodėl taip atsitinka? Vaikas gali atsisakyti valgyti sėdėdamas prie stalo dėl įvairių priežasčių. Gal jis per dieną jau prisiskanavo įvairių skanėstų ir nėra alkanas, gal jam neskanus maistas arba jaučia konfliktą su tėvais, kurie valgydina prieš jo valią. Mažylis, kuris maitinamas probėgomis visą dieną, be tvarkos ir režimo, praranda alkio pojūtį.

Su dvejų-trejų metukų vaiku susitarti sunku, nes jis gali griūti ant žemės, spjaudytis, kandžiotis, rėkti. Labai dažnai dėl maisto su vaiku susipykę tėvai ne ieško būdų susitaikyti su juo, o bando prisitaikyti, nusileisti ir kaip nors nejučiom primaitinti, pavyzdžiui, įjungia filmuką ir suduoda košę šaukštelis po šaukštelio. Vaikas net nepajunta, kad valgo, bet vis tiek tai daroma prieš jo valią. O konfliktas, prasidėjęs nuo maitinimo, gali suardyti visą dienotvarkę ir gerokai apgadinti tėvų ir vaiko santykius. Tokios kovos dėl maisto (vaikymasis su šaukšteliu, maitinimas nejučiom, per prievartą) paprastai baigiasi arba dideliais vaiko pykčio priepuoliais arba, priešingai, jis tampa apatiškas, nedrįsta ko nors paklausti, nes bijo.

Neretai nevalgymas yra tik trumpas epizodas mažylio gyvenime, jis pamaištauja - ir tiek, bet mama intuityviai jaučia, kaip elgtis, kad apetitas vėl taptų geras. Būna ir taip, kad namuose nevalgo, o išėjęs į darželį kemša pilnais žandais kartu su kitais.

Kaip ir kodėl prasideda kova su vaiku dėl maisto?

Nuo pat gimimo kūdikis valgo tada, kai išalksta. Jeigu mama yra rami ir savimi pasitiki, dažniausiai jokių bėdų dėl nevalgymo nebūna. Kartais net ir mažytis kūdikis praleidžia maitinimą, nes naktį gėrė daugiau pieno ir nesijaučia alkanas arba jo toks organizmas, kad valgo mažiau, nei rašoma knygose. Nereikia pamiršti, kad kiekvienas vaikas kitoks. Yra mamų (dažniausiai jos savimi nepasitiki), kurios jaučiasi nevisavertės, jeigu kūdikis atsisako valgyti. Taip ir prasideda nesąmoninga kova, noras įrodyti pačiai sau, kad yra gera mama. Dažniausiai tėvai nesuvokia, nepastebi, kad namuose prasidėjo konfliktas su mažyliu. Mama neįsiklauso į vaiko norus ir sako, kad jis turi valgyti. Ji negali pakelti vidinės įtampos, jeigu mažylis lieka nevalgęs. Tačiau kas gali atsitikti, jeigu vaikutis liks be pietų ar pusryčių? Galų gale jis taip pasirinko.

Vaikai gana anksti nori patys valgyti, bet iš pradžių jiems sunkiai sekasi. Neleisdamos to daryti nesukeliame priešiškų jausmų? Apie antruosius gyvenimo metus vaikas labai nori būti savarankiškas. Jaučia poreikį pats rengtis, eiti, lipti, aišku, ir valgyti. Mažylis labai džiaugiasi, kad gali pats tai daryti. Maža to, šiuo periodu jis nepriima niekieno pagalbos. Labai gerai, jeigu tėvai sustiprina vaikučio norą būti savarankiškam ir padeda jam taip, kad šis nė nepajunta pagalbos. Žinojimas, kad pats kažką padarė, yra labai svarbus. Gaila, bet ne visi tėvai savo mažyliui leidžia augti savarankiškam. Vienas vaikas susitaiko, sėdi su seilinuku nuleidęs rankas, išsižioja „pagal komandą“. Kitas nė už ką nesileidžia mamos maitinamas: spjaudosi, pyksta arba išvis atsisako valgyti. Taip „užverda“ karas, nes mažylis nori pats, o mama - kuo švariau ar „teisingiau“. Mama bėgioja su šaukšteliu, o vaikas purto galvą ir nevalgo. Mama mano, kad išalkęs paprašys valgyti, o kai paprašo, pasijuokia: „Matai, jau užsimanei valgyti.“ Taip dar labiau sustiprinamas priešiškumas.

Manau, reikia nepamiršti, kad ankstyvieji maitinimosi įpročiai turi įtakos vėlesniam gyvenimui. Todėl labai svarbu, kad mažylis išmoktų laiku pavalgyti ir laiku paragauti naujų produktų. „Netvarkingas“ valgymas ankstyvoje vaikystėje vėliau gali virsti nutukimu, bulimija ar kitais sutrikimais. Būtų gerai, jei pagimdžiusi kūdikį mama po truputį jau pratintųsi prie minties, kad jis taps vis savarankiškesnis, kad vaikutis irgi turi vidinius poreikius ir net ir mama ne viską žino apie savo kūdikį.

Būna ir taip, kad valgo tik vieną ar kelis produktus, kodėl?

Taip, būna ir taip, kad vaikas nevalgo praktiškai nieko, tik vieną ar kelis produktus. Tai gali nulemti kelios priežastys. Pasitaiko maistui išrankių vaikų, kurie nevalgo tų produktų, kurių nemėgsta, arba intuityviai atsisako tų, kuriems yra alergiški. Paprastai valgo mėsą, o bulves palieka, arba, priešingai, tarsi žinotų, kad taip sveikiau. O mama, teta ar močiutė bando per prievartą „įkišti“ ir vieną, ir kitą. Pasitaiko, kad mažylis „bijo“ kokio nors produkto, nes buvo juo paspringęs.

Išrankumas maistui gali rodyti, kad vaiko ir tėvų santykiai nekokie. Mažylis maždaug iki penkerių metų amžiaus prisiriša prie mamos, tėčio ar senelių. Bet jeigu su jais bendraudamas jaučiasi nesaugiai, nesuprastas ir neišklausytas, gali prisirišti, pavyzdžiui, prie buteliuko pieno ar duonos riekės. Tokių vaikų maistas būna labai vienodas, kartais tik iki dešimties produktų. Vaikui, išaugusiam iš kūdikystės amžiaus, jau nepakanka vien tik košių ar pieno. Tačiau valgydamas vienodą kasdien tą patį maistą jis jaučiasi saugus.

Jeigu maitinimosi režimas yra išderintas, kaip grįžti į vėžes, įpratinti maitintis „tvarkingai“?

Vaikai labai greitai išmoksta manipuliuoti tėvais. Kuo vaikas guvesnis, tuo lengviau sugeba apsukti mamą aplink pirštą ir išsireikalauti ar nugvelbti tą kąsnį, kuris jį domina. Jeigu mažylis išmoko aplandžioti kampus ir pasisotinti sausainiais, saldainiais ar iš tėvų lėkštės, padėtį pakeisti nėra lengva. Mažyliui nepasakysime: „Pradėk gerai valgyti.“ Pirmiausia reikia, kad tėvai iš tikrųjų norėtų sureguliuoti vaiko mitybos įpročius. Maitinimosi režimo atnaujinimas yra ilgas ir sudėtingas procesas tiek tėvams, tiek vaikui. Reikia nusiteikti, kad mažylis priešinsis, verks ir bus nelengva atsispirti jo ašaroms.

Pirmiausia tėvai turėtų nesileisti manipuliuojami, neduoti jokio maisto tarp svarbiausių maitinimų (nei obuolio, nei duonos), išskyrus nesaldintą virintą vandenį ar nesaldintą arbatą troškuliui numalšinti. Šio principo reikia labai griežtai laikytis visiems. Maistą verta pradėti gaminti iš tų produktų, kuriuos vaikas labiausiai mėgsta. Taip pat svarbu sukurti ritualą. Nereikia iškart pulti maitinti pabudusio mažylio, tegul pažaidžia ir išalksta. Jei nepavalgė, duoti valgyti per kitą maitinimą.

Svarbu iki maitinimo režimo sureguliuoti tėvų ir vaikų santykius. Ta nematoma kova, apie kurią kalbėjau, atsiskleidžia dažniausiai žaidžiant, todėl neretai pirmiausia taisomi bendravimo santykiai ir pirmiausia stebima, kaip mama su mažyliu žaidžia, o tik vėliau mityba. Konflikto, kuris jau yra, negalima dar labiau didinti. Tai išties nemaža problema tėvams, kurių vaikučiai valgo labai mažai arba labai nenoriai košes, daržoves ir kitus reikalingus produktus.

Sprendimai ir patarimai tėvams

Gydytoja patarė pirmiausia nevalgiam vaikučiui duoti tą maistą, kuris atrodo mamos požiūriu sveikas ir reikia vaikui, o tai, kas vaikui patinka, pvz. Ką daryti, kai vaikas nevalgo košių? Pasak gydytojos, tai ne bėda - galbūt jis valgo daržoves, galbūt valgo kitus maisto produktus. Jei mes verčiame vaiką valgyti, einame tarsi prieš gamtą ir natūralius jos dėsnius. Nesijaudinkite. Vaikas neišbus net dienos nevalgęs. Baimė, kad mažasis numirs iš bado - visiškai nepagrįsta.

Vaikas gali nevalgyti pietų ar vakarienės, jei tarp jų užkandžiavo, t. y. Užkandis, o ne užkandžiavimas turi būti, tačiau tam tikru laiku. Užkandį vaikui dera duoti po pagrindinio valgymo, pvz., pusryčių, pietų, praėjus 2-2,5 valandos. Užkandis - mažas valgymas. Tiks vaisiai, nesaldintas jogurtas, keksiukas, varškė su pertrintomis uogomis. Užkandis valgomas kartu su vaiku atsisėdus prie stalo.

Nesijaudinti, jei mažas vaikas vieną ar kelias dienas atsisakė mėgstamo maisto. Kartu su vaiku ruošti patiekalus, kuriuos valgys jis ir jo šeima. Bet koks vaiko prisidėjimas prie maisto - patiekalo ruošimo yra jam malonus užsiėmimas, ypač kai mama ar senelė nuolat paaiškina kas, kodėl ir kaip daroma. Parodyti vaikui, kaip jums patinka valgyti maistą - patiekalą, kurį kartu paruošėte. Kitaip tariant, rodyti pavyzdį, nes mažieji kopijuoja tėvus. Padaryti valgymo laiką laimingą ne tik valgymo prasme, bet ir šilto bendravimo, prieraišumo ir savitarpio supratimo laiku. Patiekalą patiekti vaiko lėkštutėje su jo valgymo įrankiais. Į lėkštutę įdėti mažai patiekalo, nes daugumai mažų vaikų patinka mažos porcijos (mažas maisto kiekis). Valgymui skirti apie 20 minučių.

Jei vaikas nevalgė maisto, nunešti jį ir nesiūlyti alternatyvių užkandžių ar patiekalų. Pastebėjus, kad vaikas prarado susidomėjimą maistu ar atrodo pavargęs, niūrus ir / ar blogai nusiteikęs, patiekalą pašalinti. Niekada jokiomis priemonėmis nebausti vaiko už atsisakymą išbandyti naujus maisto produktus (patiekalus). Nepapirkinėti vaiko gardumynais, kad jis valgytų sveiką maistą. Nuolat siūlyti naujus maisto produktus. Vaikui gali prireikti 10-15 bandymų priimti ir mėgautis naujais maisto produktais (patiekalais). Leisti vaikui liesti, laižyti ir žaisti su maistu. Tol, kol išmoksta valgyti, šiokia tokia netvarka yra normalu. Pagirti mažylį už tai, kad suvalgė šaukštą ar kelis, išgėrė gurkšnį vandens… Jei šiandien vaikas valgė mažiau, tikėtina, rytoj ar poryt valgys daugiau, nes bus alkanesnis. Jei mažylis yra guvus, atrodo sveikai, nėra jokio pagrindo nerimauti ir maldauti jį suvalgyti dar nors vieną šaukštelį. Vaikas tikrai nevers savęs badauti ir kai tik praalks, būtinai tau apie tai praneš.

Auginant vaikus pasitaiko įvairių etapų. Vienas iš jų - ninoriu, kuris, deja, galioja ir maistui. Tokiu atveju neretai tėveliai pradeda nerimauti ir dairytis patarimų, ką daryti, jei vaikas nevalgo, kaip paskatinti jį įsidėti bent kąsnelį į burną. Deja, bet vieno universalaus atsakymo nėra - kiekvienas vaikas unikalus ir norint jį įkalbėti gali prireikti unikalaus būdo, ar net kelių. Jums gali padėti tiek vaikiški indai, tiek neįprastos formos ar legendomis apipintas patiekalas.

Maištauja. Augdami vaikai pereina daug etapų. Vienas iš jų - maištavimas, arba kitaip - ribų ieškojimas. Maždaug po antrojo gimtadienio vaikai pradeda tyrinėti tėvų kantrybės ir meilės ribas. Jie daro neleistinus dalykus ir stebi, kokia bus tėvų reakcija, kur yra veiksmų ribos. Taip pat ir su maistu - kas bus, jei nevalgysiu, jei atsisakysiu vieno ar kito patiekalo.

Nemėgsta. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai vaikas nevalgo vieno ar kito patiekalo, nes jo arba vieno ir ingredientų tiesiog nemėgsta. Pabandykite paeksperimentuoti ir ką nors pakeisti įprastiniame patiekale, pridėti ar kažko jame atsisakyti.

Gal iš tiesų nėra išalkęs? Reikėtų nepamiršti, kad vaiko skrandis yra kur kas mažesnis, nei suaugusio žmogaus. Vaikai linkę valgyti nedaug, tačiau dažnai. Ir tai, kad jūsų atžala vakar valgė itin mažai, o šiandien valgo neišpasakytai daug - normali. Besivystantis organizmas nėra nuoseklus, tad ir maisto poreikis gali būti paprasčiausiai nestabilus.

Jūsų vaikas atsisako ragauti naujų, jam neįprastų patiekalų? Nesibaiminkite, tai - natūralu. Kaip ir jums, taip ir jam pirmą kartą ragauti neaiškius patiekalus nedrąsu. Labai natūralu, kad pamačius įtartiną patiekalą iš karto yra atsisakoma jo net paragauti. Tačiau tai nereiškia, kad jūsų vaikas šio patiekalo niekada ir nevalgys... Norėdami paskatinti vaiką ragauti naują patiekalą jums prireiks kūrybos. Galite jam pasiūlyti gaminti kartu - taip mažasis matys visus naudojamus produktus, galbūt net vieno ar kito paragaus gaminimo eigoje. Jei jau patiekalas pagamintas - papasakokite vaikui apie jo ingredientus ir taip neutralizuokite jo nepasitikėjimą nauju vaizdu lėkštėje. Galbūt visi naudojami ingredientai vaikui yra žinomi ir taip jis naują patiekalą greičiau priims.

Rodykite pavyzdį. Mūsų atžalos dažnai net nejausdami mus mėgdžioja. Taip gali būti ir su valgymu. Valgykite tuo pačiu laiku ir tą patį ką siūlote ir savo mažiesiems ir, tikėtina, vaikai mažiau spyriosis.

Naudokite jiems skirtus indus. Žaismingi vaikiški indai ar indai kūdikiams gali taip pat paskatinti jūsų atžalą valgyti. Juk iš lėkštutės-zuikučio ar meškučio daug maloniau kabinti šaukštais košę, nei iš paprastos nuobodios lėkštės.

Žaismingai patiekite pietus. Vaikams greitai atsibosta įvairūs dalykai. Tame tarpe ir maistas. Kepate blynus pietums? Šaunu - pakeiskite jų formą ir nustebinkite savo vaiką! Pildami paruoštą blynų masę į keptuvę pabandykite samčiu išvedžioti raides, skaičius, įvairius voratinklius, neaiškias formas.

Papasakokite netikėtą istoriją. Pietums trinta sriuba su špinatais, kurios, nujaučiate, jūsų vaikas atsisakys? O jei papasakotumėte apie tą keistą žalią sriubą dar keistesnę istoriją?

Gaminkite kartu. Jei jūsų vaikas jau geba atlikti nesudėtingas užduotis, pakvieskite jį kartu gaminti. Įduokite šaukštą ir paprašykite ką nors išmaišyti, perpilti, sudėti, suminkyti ar panašiai. Žinoma, toli gražu neduokite mažam vaikui aštrių ar kitokių įrankių, kuriais jie gali užsigauti. Gaminimas gali būti išties smagus, jei paversite tai žaidimu - prieš gamindami iš popieriaus išsilankstykite virtuvės šefo kepures, užsidėkite prijuostes ar kartu serviruokite stalą, lyg tai būtų restoranas.

Jei vaikas nevalgo mėsos ar daržovių - juos galima įmaišyti į košes ar blynus. Dabar madingos užtepėlės, padažai, glotnučiai - gal ta forma vaikui tinka, gal jam patinka spalvos - maistas turi būti patrauklus vizualiai. Kitas dalykas - valgymo aplinka turi būti rami: be jokių televizorių, telefonų, planšečių. Be to, tėvai turi rodyti pavyzdį nuo pat mažens: jei patys tėvai nevalgys daržovių ar maitinsis chaotiškai tai ir vaikai nevalgys. Geriausia, kai šeima kuo dažniau valgo drauge. Kitas dalykas, mes neturime klausti Petriuko „ar valgysi daržovių?“, mes turime klausti „ar valgysi agurkus, ar pomidorus?“. Leisdami vaikui rinktis tarp kelių variantų, mes skatiname jo savarankiškumą (pats nusprendžia) ir bendradarbiavimą.

Kai kurie vaikai nemėgsta sumaišytų maistų, padažų, troškinių - maisto pateikimą reikia gerbti, tačiau ne iki tokio lygio, kad namie gaminami penki atskiri patiekalai. Vaikams reikia dėti nedideles porcijas (su galimybe paprašyti dar, jeigu vaikas nori), maistą galima patiekti neįprastuose induose, žaismingai jį dekoruoti, kad sudomintume valgytojus. Taip pat, patariama, kad vaikai praleistų kuo daugiau laiko lauke: daryti piknikus, patiems eiti į svečius, iškylauti.

Gydytoja akcentavo, kad tie vaikai, kurie buvo žindomi, greičiau pripranta prie rimto maisto, jie linkę labiau viską ragauti. Jeigu vaiko nevalgumas trunka ilgesnį laiką, sukelia psichosocialinės adaptacijos sutrikimų ir/ar tėvai pastebi pablogėjusią bendrą sveikatos būklę, reikia pasikonsultuoti su šeimos gydytoju arba dietologu. Svarbu žinoti, jog kai kurios su vaiko išrankumu maistui susijusios būklės, pavyzdžiui, mažakraujystė, gali turėti įtakos jo protiniam vystymuisi ir gebėjimui mokytis mokykloje. Taigi, gydytojo konsultacija gali padėti išvengti didesnių problemų bei grįžti prie malonumą, o ne stresą keliančio, valgymo.

Pagrindinė vaikų „nevalgumo“ priežastis yra nuolatinis užkandžiavimas. Jeigu vaikas privalgo daug užkandžių maisto, tai jis nenori normalaus maisto. Todėl tarp valgymų reikia daryti apie 3-4 val. pertraukas. Tarpuose gali būti užkandis, tačiau tai galėtų būti vaisiaus gabaliukas, o ne pusė pakelio duoniukų. Taip pat reikėtų atsargiai vertinti naujus maisto produktus. Kartais vaikas įtariai žiūri į dar neragautą maistą. Vaikui reikia duoti 10-12 kartų naujo maisto paraguti, kol jis pripranta - tai reikėtų turėti omenyje. Tam, kad vaikas pradėtų valgyti naują maistą, padeda pasakymas “ gali nevalgyti, bet paragauk“. Paragavus vaikas dažnai sako „gerai, man patinka“.

Jeigu vaikas atsisako valgyti normalų maistą, jam nereikia vietoj jo siūlyti užkandžių. Vaikui reikia pasakyti „kai norėsi valgyti, aš tau duosiu“, ir, vaikui išalkus, siūlyti jam tą patį patiekalą, o ne jogurtuką, sumuštinuką, duoniuką. Norint, kad vaikas valgytų daugiau, jam reikia duoti valgyti savarankiškai - tada vaikas patiria daugiau valgymo malonumo.

Dar vienas dalykas, dėl ko vaikas gali būti nevalgus - tai žarnyno parazitai. Parazitus galima įtarti, jeigu vaikas pasidaro irzlus, labai nori saldumynų ir nenori normalaus maisto. Tada reikia eiti pas gydytojus ir daryti tyrimus. Tokiems vaikams, kurie žaidžia smėlyje kartą per metus, vasaros pabaigoje, rekomenduoja sugerti antikirminėlinių vaistų kursą.

tags: #kudikis #nevalgo #susiciaupes

• Vaikų pramogos Alytuje
• Dainelės apie gėles vaikams
• Konstitucinė teisė: Vaidoto Vaičaičio perspektyva
• Geriausio vaikiško vežimėlio pasirinkimas
• Vienosalkio apvaisinimas