Kiekvienas tėvas su nekantrumu ir nerimu stebi savo mažylio vystymąsi. Vienas iš pirmųjų ir svarbiausių fizinės raidos etapų, kurį pasiekia kūdikis, yra gebėjimas savarankiškai laikyti galvą. Tai ne tik džiuginanti akimirka tėvams, bet ir esminis žingsnis, atveriantis kelią kitiems motoriniams įgūdžiams - vartymuisi, sėdėjimui ir šliaužiojimui. Nors kiekvienas vaikas vystosi individualiu tempu, egzistuoja tam tikros raidos gairės, kurios padeda suprasti, ar procesas vyksta sklandžiai. Visgi, šiame kelyje tėvai neretai susiduria su klaidinga informacija ar daro netyčines klaidas, kurios gali šiek tiek sulėtinti raumenų stiprėjimą.
Kūdikio galvos laikymo raidos etapai
Kūdikio galva, palyginti su visu kūnu, yra gana didelė ir sunki, o kaklo raumenys gimimo metu dar labai silpni. Todėl gebėjimas ją nulaikyti atsiranda ne iš karto, o vystosi palaipsniui, stiprėjant nugaros ir kaklo raumenynui. Pirmosiomis savaitėmis naujagimio kaklo raumenys yra visiškai silpni. Jei paguldytumėte vaiką ant nugaros ir švelniai patrauktumėte už rankų į sėdimą padėtį, jo galva loštųsi atgal.
Maždaug 2 mėnesių kūdikis, gulėdamas ant pilvo, jau gali pakelti galvą maždaug 45 laipsnių kampu ir išlaikyti ją šiek tiek ilgiau. Tai laikotarpis, kai įvyksta didžiausias progresas. Apie 3 mėnesius kūdikis jau gali išlaikyti galvytę kelias sekundes.
Dažniausiai iki 6 mėnesių galvos laikymas jau yra visiškai įvaldytas. Vaikas gali lengvai sukioti galvą į visas puses, stebėti aplinką, o kaklo raumenys yra pakankamai stiprūs, kad pasiruoštų sėdėjimui ir ropojimui.
Kada reikėtų sunerimti?
Nors svyravimai raidoje yra normalu, egzistuoja tam tikri „raudoni signalai“, kurių nereikėtų ignoruoti. Susirūpinti reikėtų, jeigu 4-5 mėnesių kūdikis galvos nenulaiko tiek vertikalioje, tiek horizontalioje padėtyje. Kūdikio galvos neišlaikymas 4-5 mėnesį yra signalas kreiptis į gydytojus, nes gimusio kūdikio judesio vystymasis prasideda nuo galvos išlaikymo, vėliau tikslesnių judesių (galvos nukreipimo į norimą pusę). Dar vėliau atsiranda judesiai rankose, krūtinėje, juosmenyje ir kojose. Todėl stebint galvos silpną išlaikymą gali būti sulėtėję ir kiti stambiosios motorikos judesiai.
Bendrieji raidos požymiai, rodantys, kad reikia atkreipti dėmesį:
- Silpna galvos kontrolė virš 3 mėn. (neišlaiko ar silpnai laiko galvą gulimoje bei vertikalioje padėtyje).
- Suglebęs (hipotoniškas) kūdikis, vangiai kelia galūnes, sunku keisti padėtį.
- Kūdikio rankos ir/ar kojos yra labai įtemptos ir juda labai mažai; vaikas lošiasi atgal (padidėjęs galūnių ar nugaros tiesiamųjų raumenų tonusas).
- Kiekvienas judesys reikalauja labai daug pastangų ir dėl to kūdikis labai sudirgęs, neramus, negali atsipalaiduoti.
- Patologiniai ar laiku neišnykę refleksai.
Jeigu pastebite bent vieną punktą, kurį jūsų mažylis daro iš srities „kada reikėtų sunerimti“, patarčiau kreiptis į kineziterapeutą konsultacijai, nes tai gali būti dalykas, kuris stabdys normalią kūdikio raidą.
Plokščios galvytės sindromas (KSD) ir kreivakaklystė
Viena iš priežasčių, kodėl kūdikiai gali ilgiau nelaikyti galvytės arba kodėl ji gali įgauti netaisyklingą formą, yra plokščios galvytės sindromas (KSD) arba kreivakaklystė. Kūdikio galvytės kreivumas tapo akivaizdus apie 3-4 mėnesį. Tėvai neretai susiduria su situacija, kai gydytojai teigia, kad galvytė išsitiesins savaime, pradėjus kūdikiui sėdėti, ropoti, tačiau tai gali užtrukti per ilgai, kol daroma efektyvi korekcija.
Viena pagrindinių KSD priežasčių - 1992 m. JAV pradėta taikyti „Saugaus kūdikio miego“ (arba kūdikio migdymo ant nugaros) programa, kuri staigios kūdikių mirties sindromo atvejų sumažino 4 kartus, tačiau pastebėta, kad KSD atvejų padaugėjo net 6 kartus. Nors ši programa yra gyvybiškai svarbi, ji taip pat prisidėjo prie didesnio KSD atvejų skaičiaus.
Kanados mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis, 46,7 proc. kūdikių iki 4 mėnesių turės KSD požymių. Galvytės deformacijos priežastis - nuolatinis spaudimas į tą pačią vietą, ir visai nesvarbs, ar spaudimas pasireiškia dar gimdoje, ar ant tėvo rankos, ar miegant.
Tarp medikų gana plačiai vyrauja nuomonė, kad „galvytė pati išsitiesins, kai kūdikis pradės sėdėti, ropoti ar vaikščioti“. Bet tai bus tik nuo 6 mėnesio ir vėliau, o korekcija efektyviausia per pirmuosius 4 mėnesius, taigi bus prarasta labai daug laiko, o deformacija galbūt jau bus sunkaus pobūdžio. Kitas gajus požiūris, kad tai „nieko tokio, kad tai tik estetinė problema, kuri, užaugus plaukams, nebus matoma“. Tačiau ypač sunkiais atvejais gali sulėtėti vaiko raida.
Kaip atpažinti kreivakaklystę?
Stebėdami naujagimį ar kūdikį galime įtarti kreivakaklystę, jeigu galva yra palenkta į vieną pusę (pažeisto kaklo raumens link), o veidas ir akys pasuktos į kitą pusę. Jeigu kaklo raumuo yra smarkiai pažeistas, net ir rankomis ne visada įmanoma pakreipti kūdikio galvytę į kitą pusę arba labai sunku tai padaryti. Kūdikis gali priešintis ir jausti skausmą.
Dažniausios kreivakaklystės priežastys:
- Ydinga kūdikio padėtis mamos įsčiose: vaisius gali netaisyklingai įsitaisyti ir užspausti vieną kaklo raumenų.
- Sunkus gimdymas: gimdant gali būti pažeistas vienas kūdikio galvos sukamųjų raumenų, kuris vėliau trumpėja.
- Regos sutrikimai, ypač žvairumas.
- Neurologinės problemos, kai vienos kūno pusės raumenų tonusas yra aukštesnis, kitos - žemesnis.
Jeigu gimdymo namuose gydytojai pastebėjo kreivakaklystę, naujagimį iškart siunčia pas gydytoją ortopedą, mat gydyti reikia pradėti kuo anksčiau. Jeigu kyla įtarimų, kad mažylis netaisyklingai laiko galvą, būtinai kreipkitės į gydytoją.
Kaip padėti kūdikiui stiprinti raumenis ir koreguoti galvytės formą?
Tėvai gali imtis tam tikrų veiksmų, kad padėtų kūdikiui greičiau pasiekti raidos etapus ir koreguoti galvytės formą.
Pratimai ir mankštos
Vienas dažniausiai pediatrų ir kineziterapeutų kartojamų patarimų - guldyti kūdikį ant pilvo (angl. tummy time). Tai nėra tiesiog žaidimas, tai - pagrindinė treniruotė kūdikiui.
- Guldymas ant pilvuko: Tai efektyviausias būdas sustiprinti kaklo ir viršutinės kūno dalies, stuburo raumenis. Stenkitės, kad mažylis būtų geros nuotaikos, pavalgęs ir pamiegojęs. Pradėkite nuo kelių minučių 2-3 kartus per dieną. Palaipsniui laiką ilginkite. Jei vaikas verkia, pabandykite jį guldyti ant savo krūtinės (jums gulint ant nugaros) arba nešioti „lėktuvėlio“ poza.
- Rankų tiesimas gulint ant pilvo: Paguldome mažylį ant pilvelio, pasižiūrime, ar mažylis teisingai pasidėjęs rankytes į rankų atramos poziciją, ir tiesiame po vieną ranką į priekį. Galite priedėkite pasidėti mėgstamus mažylio žaisliukus ir tarsi jų siekti.
- Kūdikis kamuoliukas: Tai toks pratimas, kuris skatins kūdikį verstis. Jo atlikimas: paguldome vaikutį ant nugaros, laikome jo kojytes ir su jo rankytėmis apkabiname po vieną koją.
- Ridenimas ant pilvelio: Ant didelio mankštos kamuolio paguldome kūdikį ant pilvo, pasižiūrime, ar teisingai laiko rankytes priekyje, turėtų atsiremti dilbiais.
- Mini atsilenkimai: Kai kūdikis guli ant nugaros, suimkite jį už rankučių ir švelniai tempkite jas aukštyn.
- Nešiokite kūdikį stačiomis.
Tai tik keli pratimai mankštai namuose, mankštinkitės saugiai ir lėtai.
Pozicijų keitimas ir įranga
Subalansuotas spaudimas - tai aktyvus kūdikio pozicijų keitimas, siekiant, kad galvytė tolygiai ir vienodai būtų spaudžiama visomis kryptimis. Svarbu!
- Keiskite kūdikio padėtį lovelėje: migdykite jį ant įvairių šonų. Jeigu kūdikis atsiverčia atgal ant nugaros, galite pakišti susuktą rankšluostį po šonu.
- Guldymas ant šonų: Kūdikis ant abiejų šonų turėtų praleisti maždaug vienodai laiko. Guldymas ant šonų yra efektyvus tol, kol kūdikis nesivarto.
- Ribokite laiką su įranga: Šiuolaikiniai gultukai, sūpynės ir automobilinės kėdutės yra puikūs pagalbininkai tėvams, tačiau piktnaudžiavimas jais gali sukelti vadinamąjį „konteinerio sindromą“. Kai kūdikis didžiąją dienos dalį praleidžia pusiau gulimoje padėtyje, suvaržytas diržų, jis neturi galimybės laisvai judėti ir stiprinti kaklo raumenų. Naudokite juos tik tuomet, kai būtina.
- Nešiokite kūdikį: ant rankų, nešynėse ar vaikjuostėse. Tai ne tik apsaugos kūdikį nuo plokščios galvos sindromo, bet ir padės užmegzti glaudesnį ryšį. Stenkitės tai daryti vienodai abejomis pusėmis.
Ortopedinės pagalvės ir šalmai
Kai pastebima galvytės formos pokyčių, veiksmų reikėtų imtis kuo skubiau. Kūdikio priežiūrai skirta įranga (automobilinės kėdutės, gultukai, vibro kėdutės, supynės, pagalvės ir kt.) dažnai turi pusiau gulimą padėtį ir neužtikrina laisvų kūdikio judesių. Yra atlikta tyrimų, kurių metu paaiškėjo, kad kūdikiai vidutiniškai praleidžia daugiau nei 5 val. įvairiose kūdikių priežiūros priemonėse.
Viena iš priemonių, skirta koreguoti kreivoms galvytėms, yra Mimos pagalvės. Sužinota, kad Mimos pagalvės gaminamos jau 10 metų, o jų „išradėjai“ - tėvai, kurių vaikui buvo plagiocefalija. Šios pagalvės specialiai sukurtos kūdikiams migdyti ant nugaros ir yra saugios, nes nekelia uždusimo rizikos. Taip pat yra specialios Mimos pagalvės, skirtos automobilinėms kėdutėms ir vežimėliams.
JAV buvo sukurti specialūs šalmai, koreguojantys galvytės formą. Šalmus galima įsigyti ir Europoje, tačiau Lietuvoje jų nėra. Šalmas netaikomas esant rimtajai deformacijai, kai reikia operuoti. Kai yra pozicinė deformacija, kuri nėra pavojinga, ir kuriai esant nereikia operacijos, šalmas taikomas vienareikšmingai tik kosmetiniais tikslais.
Renkantis ortopedinę pagalvę ar šalmą, svarbu atkreipti dėmesį į gamintojo sąžiningumą ir rekomendacijas. Solidus gamintojas būtinai paprašys neurochirurgo konsultacijos, kad būtų atmesta kraniosinostozės (kaukolės siūlių ankstyvo užsidarymo) galimybė.
Kūdikiui suėjo 6 mėnesiai - ką jis turėtų mokėti? Asta Brazauskienė
Kada kreiptis į specialistus?
Jei kūdikiui gali būti sunku laikyti galvytę dėl žemo raumenų tonuso, kreivakaklystės ar kitų priežasčių, svarbu kreiptis į specialistus. Galite kreiptis į šeimos gydytoją, kuris išrašys siuntimą pas neurologą. Jeigu neturite galimybės greitai pateipti pas šį specialistą, rekomenduojama tuo pačiu metu susirasti profesionalų kineziterapeutą. Kineziterapeutas atsakys į visus rūpimus klausimus ir esant reikalui pradės stiprinančią programą.
Jeigu pastebite, kad jūsų mažylis gulėdamas ar būdamas vertikalioje padėtyje galvą suka ar kreipia tik į vieną pusę, tai gali būti raumenų tonuso sutrikimo arba kreivakaklystės požymis. Tėvai dažnai mano, kad vaikas „taip mėgsta“, tačiau dažniausiai tai reiškia, kad vienos pusės raumenys yra labiau įsitempę arba silpnesni.
Kiekvieno vaiko kelionė stiprėjimo link yra unikali. Vienas mažylis galvą tvirtai iškels jau antrojo mėnesio pabaigoje, kitas - tik įpusėjęs ketvirtąjį, ir abu šie variantai gali būti visiškai normalūs. Svarbiausia užduotis tėvams yra sukurti palankią aplinką vystymuisi: suteikti laisvę judėti, motyvuoti žaislais ir bendravimu bei riboti laiką, praleidžiamą suvaržytose padėtyse. Tačiau niekas nepažįsta jūsų vaiko geriau nei jūs patys. Jei jūsų intuicija kužda, kad raida vyksta ne taip, kaip turėtų, arba pastebite nerimą keliančius ženklus, niekada nebijokite ieškoti specialistų pagalbos.
