Nerimas dėl vaiko apetito - viena dažniausių jaunų tėvų patiriamų baimių. Kai mažylis pradeda nenoriai valgyti, vengia buteliuko ar krūties, tėvai ima ieškoti atsakymų ir sprendimų. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kodėl kūdikis gali atsisakyti mišinuko ar kieto maisto, kokie yra galimi to priežastys ir kaip elgtis šioje situacijoje.
Kūdikio apetito ypatumai
Kūdikio apetitas priklauso nuo jo augimo tempo, kurį įtakoja ir paveldėtas medžiagų apykaitos greitis. Kūdikystėje, ypač 1-3 gyvenimo mėnesį, žmogus auga sparčiausiai, tad tuo metu jo apetitas didžiausias. Daugumos mažylių svoris penktą gyvenimo mėnesį padvigubėja.
Apetitą įtakoja kūdikio sveikatos būklė - susirgusio apetitas sumažėja, o jei sunkiai serga, atsisako valgyti. Sveikstant apetitas pagerėja ir greičiau arba lėčiau tampa toks, koks buvo iki ligos. Klysta tie suaugusieji, kurie iš sergančio vaiko reikalauja daug valgyti. Tai tampa kančia visiems.
Kūdikiui judėjimas - gyvybinis poreikis. Mažylis pradėjo judėti ir įsčiose - tai žino kiekviena mama. Taigi šio malonumo jam negalima atimti. Kuo daugiau energijos atiduodama judant, tuo didesnis yra jos poreikis - judėjimas gerina apetitą. Jei norime, kad suaugęs žmogus numestų svorio, siūlome daugiau judėti. Nuo 2-3 mėnesių valgus ir nevalgus kūdikis turi būti masažuojamas, mankštinamas tam, kad jis sparčiau tobulėtų. Jis turi būti aprengtas taip, kad drabužėliai nevaržytų judesių.
Neabejoju, kad esate pastebėję, kad ir jūsų apetitas paros metu svyruoja - kiekvieną kartą suvalgote skirtingą maisto kiekį, išgeriate skirtingą kiekį skysčių. Ir dar viena smulkmenėlė - bet kokio amžiaus kūdikio, vaiko apetitas nėra matuojamas suaugusiojo apetitu.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei gerai valgęs mažylis staiga atsisakė valgyti kelis maitinimus iš eilės, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Nuolatinis nevalgumas, apetito stoka gali būti vienas iš įvairių ligų požymių. Tai gali nustatyti tik gydytojas.
Kiek maisto reikia naujagimiui?
Mažylio skrandžio talpa priklauso nuo jo svorio. Naujagimio skrandyje gali tilpti apie 10 ml per vieną maitinimą. Toliau su kiekviena diena skrandžio tūris ir maisto kiekis padidėja 10 ml, tai reiškia, antrą gyvenimo dieną jis gali suvalgyti 20 ml, trečią dieną - 30 ml, septintą dieną - 70 ml. Naujagimis turėtų būti maitinamas maždaug kas 2-3 valandas.
Apytikslės mitybos normos
- Iki 1 mėnesio: Vidutiniškai intervalas tarp valgymų yra 2,5-3 valandos. Jei vaikas nori valgyti dažniau, galite sumažinti intervalą. Tokiu atveju reikia atitinkamai sumažinti ir vienkartinę porciją, kad išlaikyti tinkamą maisto paros normą.
- Nuo 1 iki 2 mėnesių: Kūdikiui maisto norma yra 1/5 kūno svorio, maždaug 600-900 ml.
- 2 mėnesiai: Šio amžiaus vaikus reikia maitinti bent 6-8 kartus per dieną. Tačiau nereikia jaudintis, jei vaikas nesuvalgo visos pasiūlytos porcijos iš karto.
- 3-4 mėnesiai: Šiame amžiuje maisto kiekis per dieną yra šeštadalis svorio, maždaug 750-950 ml. Vaikai tampa aktyvesni, o naktimis gali miegoti kiek ilgiau. Todėl naktį galite padaryti maitinimo pertrauką 4-5 valandoms. Per parą turėtų būti 6-7 maitinimai.
- 5-6 mėnesiai: Pieno mišinio kiekis per parą yra 1/7 kūno svorio, tai yra maždaug 850-1000 ml. Maitinimo dažnis sumažinamas iki 5-6 kartų per dieną.
- 6-12 mėnesių: Mityba gali būti palaipsniui papildoma kitais maisto produktais, pavyzdžiui, daržovių ir vaisių tyrėmis bei košėmis. Šio amžiaus kūdikiams mišinio dienos norma yra 1/8-1/9 vaiko svorio.
- 12 mėnesių: Pieno mišinio kiekis turėtų būti maždaug 1/10 svorio.
Pasak vaikų ligų gydytojos Rūtos Maciulevičienės, šiuolaikinė pediatrija teigia, kad vaiką maitinti reikia tada, kada jis nori, ir tiek, kiek nori. Žindoma mama ir kūdikis yra vientisa biologinė save reguliuojanti sistema. Tai labai individualu. Ką reiškia norma? Tai vidutinis porcijos dydis, kuris vienam vaikui gali būti per mažas, kitam gi per didelis. Paprastai pediatrai orientuojasi pagal vidutinį mėnesinį svorio prieaugį.
Ar kūdikiai gali persivalgyti?
Naujagimiui atėjus į šį pasaulį, visas jo organizmas pradeda prisitaikyti prie naujo režimo ir mitybos. Neretai tėvai susiduria su klausimu, ar kūdikis gali persivalgyti, ypač kai mažylis atrodo neramus ir nuolat prašo valgyti. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, ar kūdikiai iš tiesų gali persivalgyti, kokie yra persivalgymo požymiai, ir ką daryti, jei įtariate, kad jūsų kūdikis persistengia su maistu.
Persivalgymas maitinant krūtimi
Kursuose sakoma, kad kūdikiai MP persivalgyti negali, kad patys nusistato, kiek jiems reikia. Nelogiška, kad kūdikis gali persivalgyti. Kaip tik, jis turi kuo daugiau laiko praleisti prie krūties, kad įvaldytų techniką, ištrauktų vis daugiau pieno ir užkurtų pieno gaminimo mechanizmą. Nepamirškime, kad žindymas vaikeliui ne tik maistas, tai ir mamos artumas, šiluma, paguoda, kai skauda, saugumo jausmo patenkinimas dideliame ir nepažįstamame pasaulyje! Jei kūdikėlis priauga ir net 2 kg per mėnesį, tai visai nereiškia, kad permaitinate ir reikia „ilginti“ tarpus tarp žindymų. Turime pasidžiaugti tokiu puikiu rezultatu ir toliau žindyti pagal poreikį: kada tik nori ir kiek nori.
Persivalgymas maitinant mišiniais
Maitinant mišiniais, tėvai dažnai nerimauja dėl to, kiek mišinio duoti kūdikiui. Svarbu atsiminti, kad kiekvienas vaikas yra individualus, ir jo poreikiai gali skirtis. Reikėtų vadovautis apytikslėmis mitybos normomis, tačiau stebėti kūdikio elgesį ir apetitą.
Persivalgymo požymiai
Valgydami ar iš karto pavalgę, atsirūgdami, kūdikiai dažnai atpila suvalgyto pieno. Atpylimas laikomas normaliu reiškiniu, nes valgydami kūdikiai prisitraukia ir oro, kuris, besiverždamas į išorę, kartu išstumia ir pieną. Norint sumažinti atpylimų kiekį, žindymo metu reikėtų dažniau daryti pertraukėles ir leisti kūdikiui atsirūgti. Tokiu būdu mažėja slėgis skrandyje, kūdikiai greičiau pajunta sotumo jausmą, nepersivalgo. Padeda ir mankšta, kūdikio dažnesnis guldymas ant pilvuko, taisyklingas žindymas, kūdikio nešiojimas vertikalioje padėtyje.
Labai dažnai kūdikių atpylimas ir vėmimas aptariami drauge, tačiau atpylimas laikomas normaliu, o vėmimas gali reikšti, kad mažylis susirgo infekcine liga (pavyzdžiui, norovirusine infekcija), jis gali signalizuoti apie tam tikras medžiagų apykaitos ligas (pavyzdžiui, galaktozemiją).
Kiti požymiai:
- Dažnas atpylinėjimas arba vėmimas: Jei kūdikis dažnai atpila didelį kiekį pieno arba vemia "fontanais", tai gali būti persivalgymo požymis.
- Pilvo diegliai (kolika): Pilvo diegliai - tai raižymas, diskomfortas, kiti nemalonūs ir skausmingi pojūčiai virškinimo sistemoje. Labai dažnai dėl pilvo dieglių naujagimiai ir kūdikiai gali verkti be perstojo net kelias valandas.
- Neramumas ir irzlumas: Kūdikis gali būti neramus, irzlus ir sunkiai nuraminamas.
- Gausus tuštinimasis: Jei kūdikis tuštinasi labai dažnai ir išmatos yra skystos, tai gali būti persivalgymo pasekmė.
- Svorio prieaugis viršija normą: Jei kūdikio svoris auga per greitai, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Ką daryti, jei įtariate, kad kūdikis persivalgo?
Jei įtariate, kad jūsų kūdikis persivalgo, pirmiausia reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Jis įvertins kūdikio būklę, svorio prieaugį ir patars, kaip koreguoti mitybą.
Patarimai maitinant krūtimi:
- Maitinkite pagal poreikį: Leiskite kūdikiui žįsti tiek, kiek jis nori, ir kada nori.
- Stebėkite sotumo požymius: Kai kūdikis pradeda lėčiau žįsti, atsitolina nuo krūties arba užmiega, tai gali būti ženklas, kad jis jau sotus.
- Leiskite atsirūgti: Žindant kūdikį, patartina daryti pertraukas ir leisti jam vieną ar kelis kartus atsirūgti.
- Venkite spenelio painiavos: Nenaudokite buteliukų ar čiulptukų, kol kūdikis gerai įpras žįsti krūtį.
Patarimai maitinant mišiniais:
- Laikykitės rekomenduojamų normų: Vadovaukitės apytikslėmis mitybos normomis, tačiau stebėkite kūdikio apetitą.
- Naudokite tinkamą buteliuką ir žinduką: Rinkitės buteliukus ir žindukus, kurie atitinka kūdikio amžių ir poreikius.
- Leiskite atsirūgti: Maitinant kūdikį iš buteliuko, taip pat svarbu leisti jam atsirūgti.
- Venkite prievartos: Neverčiate kūdikio suvalgyti visos porcijos, jei jis nenori.
Papildomi patarimai:
- Masažuokite pilvuką: Švelniais judesiais pagal laikrodžio rodyklę pamasažuokite kūdikio pilvelį.
- Šildykite pilvuką: Ant pilvuko uždėkite šiltą sausą daiktą, pvz., šiltą vystyklą.
- Sūpuokite kūdikį: Sūpavimas gali padėti nuraminti kūdikį ir sumažinti diskomfortą.
- Koreguokite mamos mitybą: Jei mama žindo natūraliai, patariama koreguoti mitybą (dažniausiai atsisakoma pieno produktų).
Kūdikių pilvo diegliai
Pilvo diegliai (kolika)
Pilvo diegliai (kolika) - tai raižymas, diskomfortas, kiti nemalonūs ir skausmingi pojūčiai virškinimo sistemoje. Kūdikis verkti pradeda staiga, dažniausiai vakare. Verksmas kolikos metu yra garsesnis, intensyvesnis, aukštesnių tonų, lyginant su įprastu kūdikio verksmu; jį galima pavadinti rėkimu. Verkdami jie prisiryja oro, jiems pučia pilvą. Verksmo metu pilvukas gali būti įtemptas ir gurguliuoti, nugara išriesta lanku, kojos pritrauktos prie pilvo ar ištiestos, pėdos šaltos, sugniaužti kumščiai, įtemptos ištiestos rankos. Ką tėvai bedarytų, nuraminti taip rėkiantį vaiką yra labai sunku ar net neįmanoma. Paprastai dėl kolikos kenčiantys smarkiai verkiantys kūdikiai yra sveiki, jie gerai valgo ir auga, atrodo vis išalkę, prašo valgyti.
Kūdikio tuštinimasis
Įprastai naujagimių išmatos būna košės konsistencijos. Žindomi kūdikiai yra linkę tuštintis dažniau, nei maitinami pieno mišiniais. Tačiau išmatoms tapus neįprastai skystoms galima įtarti kūdikių viduriavimą.
Kūdikių tuštinimosi ritmas gali žymiai svyruoti, nuo tuštinimosi kartą per savaitę iki tuštinimosi po kiekvieno maitinimosi, ir būti normos ribose. Dėl šios priežasties kūdikių vidurių užkietėjimą nėra paprasta atpažinti.
Viduriavimas
Jei kūdikis viduriuoja, paprastai išmatos būna gausios, vandeningos, nemalonaus kvapo, dažnai ir gleivėtos bei putotos. Viduriavimas gali užsitęsti iki 5-7 dienų. Jeigu kūdikis viduriuoja, visais atvejais būtina kreiptis į gydytoją, nes ši būklė kelia pavojų vaikelio sveikatai. Dėl gausaus viduriavimo kūdikis netenka daug skysčių. Jų trūkumą rodo išsausėjusi oda, burnos gleivinė, iškilęs momenėlis, retas šlapinimasis (kai kūdikis per parą pasišlapina vos kelis kartus), tamsiai geltonos spalvos šlapimas. Dėl skysčių trūkumo kūdikis tampa irzlus, vangus, mieguistas.
Vidurių užkietėjimas
Jei viduriai užkietėjo kūdikiui iki 4 mėn., visuomet patariama kreiptis į gydytoją. Kūdikiams tarp maitinimų reikėtų duoti gerti vandens. Kūdikiams nuo 4-6 mėn. per dieną galima duoti iki 120 ml laisvinamuoju poveikiu pasižyminčių perpus su vandeniu atskiestų džiovintų slyvų, obuolių ar kriaušių sulčių.
4-8 mėn. kūdikiams per parą galima duoti 60 - 120 ml, o 8-12 mėn. Linkusiems rečiau tuštintis kūdikiams papildomą maitinimą pradėkite nuo vaisių tyrelės, pvz. slyvų, obuolių, vėliau į racioną įtraukite kriaušių, abrikosų, pasiūlykite saldžiųjų bulvių (batatų). Iš daržovių tiktų brokoliai, špinatai.
Atpylinėjimas
Maždaug 50-60 proc. kūdikių iki 6 mėn. bent kartą per parą atpila pieno arba pieno mišinio. Atpylimas laikomas normaliu reiškiniu, nes valgydami kūdikiai prisitraukia ir oro, kuris, besiverždamas į išorę, kartu išstumia ir pieną. Norint sumažinti atpylimų kiekį, žindymo metu reikėtų dažniau daryti pertraukėles ir leisti kūdikiui atsirūgti. Tokiu būdu mažėja slėgis skrandyje, kūdikiai greičiau pajunta sotumo jausmą, nepersivalgo. Padeda ir mankšta, kūdikio dažnesnis guldymas ant pilvuko, taisyklingas žindymas, kūdikio nešiojimas vertikalioje padėtyje.
Maitinimas mišiniais: ką svarbu žinoti?
Pirkite mišinius specializuotose vaikiškų prekių parduotuvėse arba kitose patikimose prekybos vietose ir visuomet atkreipkite dėmesį į galiojimo laiką ir pakuotės vientisumą. Atidarytą mišinio pakuotę laikykite vėsioje, sausoje vietoje, ne ilgiau kaip tris savaites. Būtinai nusiplaukite rankas prieš ruošiant mišinį ir maitinant kūdikį. Buteliukai naujagimiams turi būti sterilizuojami ir laikomi uždarose vietose, kad išvengti dulkių ir nešvarumų patekimo. Mišinį ruoškite tik prieš pat kūdikio maitinimą, vandens temperatūra turėtų būti maždaug 37-40 °C. Mišinys turi būti ruošiamas naudojant virintą arba filtruotą vandenį. Paruoštus mišinius šaldytuve reikia laikyti ne ilgiau kaip 12 valandų, kambario temperatūroje - ne ilgiau kaip 2 valandas. Maitinant kūdikį laikykite buteliuką 45 laipsnių kampu, buteliuko žindukas turi būti užpildytas mišiniu. Naudokite vienos rūšies mišinius - norint pereiti prie kito tipo mišinių, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju. Papildykite kūdikio mitybą vandeniu, maždaug 80-100 ml per dieną. Geriausia duoti virintą arba filtruotą kambario temperatūros vandenį, maždaug 1-1,5 valandos po maitinimo. Jei po maitinimo buteliuke liko mišinuko, jį reikia išmesti ir nepalikti iki kito maitinimo.
Kaip pasirinkti tinkamą buteliuką ir žinduką?
Aptarkime pagrindinius kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis buteliuką maitinimui.
Žindukas
Dažnai žindukas perkamas atskirai nuo buteliuko, kadangi jis taip pat turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Taigi, į ką atsižvelgti renkantis žinduką?
- Amžius: Ant žinduko pakuotės dažniausiai nurodomas amžius, kuriam jis skirtas, tad išsirinkti tinkamą nebus labai sunku. Ką tik gimusiam kūdikiui reikia rinktis žinduką su maža skylute, kad valgydamas jis neužspringtų. Tačiau žinduko skylutė neturėtų būti per maža, kadangi mažyliui gali būti per sunku žįsti, jis greitai pavargs ir gali atsisakyti valgyti.
- Medžiaga: Čia tėvai turi tik dvi galimybes - pirkti žinduką, pagamintą iš latekso arba silikono. Latekso žindukai yra minkštesni, todėl puikiai tinka naujagimiams, tačiau neretai gali sukelti alerginę reakciją. O silikoninis yra elastingesnis, tačiau tai užtikrina jo tvirtumą ir neleidžia jam sulipti. Silikoniniai žindukai yra hipoalergiški, beskoniai ir bekvapiai. Silikoniniai žindukai tinka kūdikiams nuo 1 mėnesio amžiaus.
- Tėkmės greitis: Žindukai taip pat skiriasi pagal tėkmės greitį. Yra žindukai skirti naujagimiams - jie minkšti, lėto tekėjimo. Kiek vyresniems, 3 mėnesių kūdikiams tinka vidutinis tėkmės greitis, o vyresniems nei 6 mėnesių kūdikiams galima rinktis greitos tėkmės žinduką.
- Forma: Geriausias pasirinkimas yra anatominiai žindukai, kurie savo forma primena moters spenelį. Be to, toks žindukas verčia kūdikį kiek pasistengti, kad gautų pieno.
- Apsauga nuo dieglių: Kūdikiui valgant, kartu su pienu į skranduką patenka šiek tiek oro, todėl atsiranda pilvo diegliai. Žindukas su specialiu vožtuvu leidžia orui laisvai cirkuliuoti buteliuke ir taip padeda išvengti pilvo dieglių.
Buteliuko forma
Buteliuko formą rinktis reikia pagal patogumą. Verta atkreipti dėmesį į buteliukus su nuimamomis rankenėlėmis, jie puikiai tinka kūdikiams, kurie pradėjo rodyti savarankiškumą valgydami.
Buteliuko tūris ir kaklelio dydis
Buteliuko tūris turi būti parenkamas pagal kūdikio amžių ir maisto kiekį, kurį jis gali suvalgyti vieno maitinimo metu. Naujagimiui vienam maitinimui reikia 90-120 ml mišinio, tad puikiai tinka 150ml tūrio M...
Kodėl kai kurie vaikai nenori valgyti?
Beveik kiekviena mama gali papasakoti, kad kuriuo nors gyvenimo periodu jos vaikas nevalgė, tad tekdavo nukreipti dėmesį, kad pavyktų įkišti bent šaukštą košės. Kodėl taip atsitinka?
Vaikas gali atsisakyti valgyti sėdėdamas prie stalo dėl įvairių priežasčių. Gal jis per dieną jau prisiskanavo įvairių skanėstų ir nėra alkanas, gal jam neskanus maistas arba jaučia konfliktą su tėvais, kurie valgydina prieš jo valią. Mažylis, kuris maitinamas probėgomis visą dieną, be tvarkos ir režimo, praranda alkio pojūtį. Su dvejų-trejų metukų vaiku susitarti sunku, nes jis gali griūti ant žemės, spjaudytis, kandžiotis, rėkti.
Labai dažnai dėl maisto su vaiku susipykę tėvai ne ieško būdų susitaikyti su juo, o bando prisitaikyti, nusileisti ir kaip nors nejučiom primaitinti, pavyzdžiui, įjungia filmuką ir suduoda košę šaukštelis po šaukštelio. Vaikas net nepajunta, kad valgo, bet vis tiek tai daroma prieš jo valią. O konfliktas, prasidėjęs nuo maitinimo, gali suardyti visą dienotvarkę ir gerokai apgadinti tėvų ir vaiko santykius. Tokios kovos dėl maisto (vaikymasis su šaukšteliu, maitinimas nejučiomis, per prievartą) paprastai baigiasi arba dideliais vaiko pykčio priepuoliais arba, priešingai, jis tampa apatiškas, nedrįsta ko nors paklausti, nes bijo.
Neretai nevalgymas yra tik trumpas epizodas mažylio gyvenime, jis pamaištauja - ir tiek, bet mama intuityviai jaučia, kaip elgtis, kad apetitas vėl taptų geras. Būna ir taip, kad namuose nevalgo, o išėjęs į darželį kemša pilnais žandais kartu su kitais.
Kaip ir kodėl prasideda kova su vaiku dėl maisto?
Nuo pat gimimo kūdikis valgo tada, kai išalksta. Jeigu mama yra rami ir savimi pasitiki, dažniausiai jokių bėdų dėl nevalgymo nebūna. Kartais net ir mažytis kūdikis praleidžia maitinimą, nes naktį gėrė daugiau pieno ir nesijaučia alkanas arba jo toks organizmas, kad valgo mažiau, nei rašoma knygose. Nereikia pamiršti, kad kiekvienas vaikas kitoks. Yra mamų (dažniausiai jos savimi nepasitiki), kurios jaučiasi nevisavertės, jeigu kūdikis atsisako valgyti. Taip ir prasideda nesąmoninga kova, noras įrodyti pačiai sau, kad yra gera mama. Dažniausiai tėvai nesuvokia, nepastebi, kad namuose prasidėjo konfliktas su mažyliu. Mama neįsiklauso į vaiko norus ir sako, kad jis turi valgyti. Ji negali pakelti vidinės įtampos, jeigu mažylis lieka nevalgęs. Tačiau kas gali atsitikti, jeigu vaikutis liks be pietų ar pusryčių? Galų gale jis taip pasirinko.
Vaikai gana anksti nori patys valgyti, bet iš pradžių jiems sunkiai sekasi. Neleisdamos to daryti nesukeliame priešiškų jausmų?
Apie antruosius gyvenimo metus vaikas labai nori būti savarankiškas. Jaučia poreikį pats rengtis, eiti, lipti, aišku, ir valgyti. Mažylis labai džiaugiasi, kad gali pats tai daryti. Maža to, šiuo periodu jis nepriima niekieno pagalbos. Labai gerai, jeigu tėvai sustiprina vaikučio norą būti savarankiškam ir padeda jam taip, kad šis nė nepajunta pagalbos. Žinojimas, kad pats kažką padarė, yra labai svarbus. Gaila, bet ne visi tėvai savo mažyliui leidžia augti savarankiškam. Vienas vaikas susitaiko, sėdi su seilinuku nuleidęs rankas, išsižioja „pagal komandą“. Kitas nė už ką nesileidžia mamos maitinamas: spjaudosi, pyksta arba išvis atsisako valgyti. Taip „užverda“ karas, nes mažylis nori pats, o mama - kuo švariau ar „teisingiau“. Mama bėgioja su šaukšteliu, o vaikas purto galvą ir nevalgo. Mama mano, kad išalkęs paprašys valgyti, o kai paprašo, pasijuokia: „Matai, jau užsimanei valgyti.“ Taip dar labiau sustiprinamas priešiškumas.
Manau, reikia nepamiršti, kad ankstyvieji maitinimosi įpročiai turi įtakos vėlesniam gyvenimui. Todėl labai svarbu, kad mažylis išmoktų laiku pavalgyti ir laiku paragauti naujų produktų. „Netvarkingas“ valgymas ankstyvoje vaikystėje vėliau gali virsti nutukimu, bulimija ar kitais sutrikimais.
Būtų gerai, jei pagimdžiusi kūdikį mama po truputį jau pratintųsi prie minties, kad jis taps vis savarankiškesnis, kad vaikutis irgi turi vidinius poreikius ir net ir mama ne viską žino apie savo kūdikį.
Būna ir taip, kad valgo tik vieną ar kelis produktus, kodėl?
Taip, būna ir taip, kad vaikas nevalgo praktiškai nieko, tik vieną ar kelis produktus. Tai gali nulemti kelios priežastys. Pasitaiko maistui išrankių vaikų, kurie nevalgo tų produktų, kurių nemėgsta, arba intuityviai atsisako tų, kuriems yra alergiški. Paprastai valgo mėsą, o bulves palieka, arba, priešingai, tarsi žinotų, kad taip sveikiau. O mama, teta ar močiutė bando per prievartą „įkišti“ ir vieną, ir kitą. Pasitaiko, kad mažylis „bijo“ kokio nors produkto, nes buvo juo paspringęs.
Išrankumas maistui gali rodyti, kad vaiko ir tėvų santykiai nekokie. Mažylis maždaug iki penkerių metų amžiaus prisiriša prie mamos, tėčio ar senelių. Bet jeigu su jais bendraudamas jaučiasi nesaugiai, nesuprastas ir neišklausytas, gali prisirišti, pavyzdžiui, prie buteliuko pieno ar duonos riekės. Tokių vaikų maistas būna labai vienodas, kartais tik iki dešimties produktų. Vaikui, išaugusiam iš kūdikystės amžiaus, jau nepakanka vien tik košių ar pieno. Tačiau valgydamas vienodą kasdien tą patį maistą jis jaučiasi saugus.
Jeigu maitinimosi režimas yra išderintas, kaip grįžti į vėžes, įpratinti maitintis „tvarkingai“?
Vaikai labai greitai išmoksta manipuliuoti tėvais. Kuo vaikas guvesnis, tuo lengviau sugeba apsukti mamą aplink pirštą ir išsireikalauti ar nugvelbti tą kąsnį, kuris jį domina. Jeigu mažylis išmoko aplandžioti kampus ir pasisotinti sausainiais, saldainiais ar iš tėvų lėkštės, padėtį pakeisti nėra lengva. Mažyliui nepasakysime: „Pradėk gerai valgyti.“ Pirmiausia reikia, kad tėvai iš tikrųjų norėtų sureguliuoti vaiko mitybos įpročius. Maitinimosi režimo atnaujinimas yra ilgas ir sudėtingas procesas tiek tėvams, tiek vaikui. Reikia nusiteikti, kad mažylis priešinsis, verks ir bus nelengva atsispirti jo ašaroms.
Pirmiausia tėvai turėtų nesileisti manipuliuojami, neduoti jokio maisto tarp svarbiausių maitinimų (nei obuolio, nei duonos), išskyrus nesaldintą virintą vandenį ar nesaldintą arbatą troškuliui numalšinti. Šio principo reikia labai griežtai laikytis visiems. Maistą verta pradėti gaminti iš tų produktų, kuriuos vaikas labiausiai mėgsta. Taip pat svarbu sukurti ritualą. Nereikia iškart pulti maitinti pabudusio mažylio, tegul pažaidžia ir išalksta. Jei nepavalgė, duoti valgyti per kitą maitinimą.
Taip pat žr
Svarbu iki maitinimo režimo sureguliuoti tėvų ir vaikų santykius. Ta nematoma kova, apie kurią kalbėjau, atsiskleidžia dažniausiai žaidžiant, todėl neretai pirmiausia taisomi bendravimo santykiai ir pirmiausia stebima, kaip mama su mažyliu žaidžia, o tik vėliau mityba. Konflikto, kuris jau yra, negalima dar labiau didinti.
