Vienas dažniausių tėvų skundų pirmaisiais mažylio gyvenimo mėnesiais yra atpylimas. Šis reiškinys, kartais vadinamas nekomplikuotu refliuksu, atsiranda, kai skrandžio turinys nevalingai išmetamas į burnos ertmę. Atpilti gali sveiki naujagimiai ir kūdikiai, taip pat - ir žindomi, ir maitinami pieno mišiais. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais virškinimo sistema dar nėra brandi ir skrandžio turinys lengviau sugrįžta į stemplę, t. y. kūdikis atpila. Sveiko vaiko savijauta dėl to nenukenčia ir jis normaliai priauga svorio. Daugiau nei pusė visų kūdikių iki pusės metų amžiaus atpila bent kartą per dieną. Dažniausiai ir daugiausiai atpila kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, vėliau atpylimų vėl gali padaugėti, kuomet vaikas paauga, tampa judresnis, t.y. apie 8-9 mėn. Sulaukę 6 mėnesių kūdikiai atpila gerokai rečiau. Kūdikiui augant, skrandžio ir stemplės kampas pasikeičia, todėl jis natūraliai atpila rečiau.
Jeigu kūdikis atpila neapvirškintą, t.y. šviežią, baltą, bekvapį pieną ar mišinuką, atpylimas yra normalus, t.y. fiziologinis. Jeigu kūdikis atpila apvirškintą, gelsvos ar žalsvos spalvos, salsvo kvapo pieną arba mišinuką, galima įtarti patologiją. Sunerimti reikėtų ir jeigu kūdikis atpila labai dažnai ir labai daug, fontanu, beveik visą suvalgytą maistą, jam krenta svoris, atpila vyresnis nei 6 mėn. kūdikis. Nerimą turėtų kelti labai dažni atpylimai, kuomet kūdikis atpila bene viską, ką suvalgo, atpila labai stipria srove (fontanu), atpildamas verkia, pyksta, jaučia skausmą, jam blogai auga arba net krenta svoris, atpylimų nemažėja kūdikiui augant. Tokiais atvejais, galima įtarti patologinį, t.y. ligos sukeltą refliuksą.
Atpylimo priežastys
Kūdikių atpylimas dažnai susijęs su virškinimo sistemos nebrandumu. Viena iš priežasčių - silpnas apatinio stemplės rauko (atskiriančio stemplę ir skrandį) tonusas. Kai mes valgome, maistas iš burnos į skrandį patenka per stemplę. Ji panaši į vamzdelį, sudarytą iš audinių ir raumenų sluoksnių, kurie jai padeda praplatėti arba susiaurėti, stumdami maistą į skrandį (šis banguojantis judėjimas vadinamas peristaltika). Stemplės apatinėje dalyje, kuri sujungta su skrandžiu, yra žiedo pavidalo raumuo, vadinamas apatiniu stemplės sfinkteriu. Tačiau apatinis stemplės sfinkteris dėl raumenų silpnumo gali pilnai neužsiverti leisdamas skrandžio turiniui patekti į stemplę. Taip pat dažnai pastebima, kad kūdikiui pirmaisiais gyvenimo mėnesiais tuoj po valgymo ar atsirūgus iš burnos išbėga nedidelis kiekis apvirškinto pieno. Tai vadinama atpylimu. Dažniausiai kūdikis atpila dėl anatominių ypatybių (trumpa stemplė, maža skrandžio talpa). Kūdikis atpila ir dėl to, kad valgydami prisiryja oro arba suvalgo daugiau pieno, nei telpa jų skrandyje. Nuryto oro burbulai skranduke beveik visuomet atsiduria po pienu. Kai tik skrandis sujuda arba mažylis pats keičia padėtį, oro burbulai „šauna” į stemplę. Taip kartu su oru atpilama ir truputį skrandžio rūgšties paveikto pieno, kuris būna rūgštaus kvapo. Dažniau atpylinėja goduoliai - per 2-3 savaites išmokę žįsti jie godžiai čiumpa spenelį, stipriai traukia ir kartu su pienu pritraukia oro. Dažniau atpila ir tie, kurie blogai apžioja spenelį. Taip pat gali turėti įtakos mamos pieną per maistą patekusios medžiagos, kurių netoleruoja kūdikio organizmas. Kai kurie kūdikiai pieno atpila, nes plečiasi galvos smegenų skilveliai ir prisikaupia skysčių, serga meningitu arba kita rimta liga. Kai pasveiksta, neatpylinėja.
Kiti veiksniai, galintys lemti atpylimą:
- Prievarčio spazmas: Dėl nevalingo prievarčio (skrandžio, pereinančio į dvylikapirštę žarną, dalies) raumenų susitraukimo maistas iš skrandžio patenka į stemplę. Dažniau pasireiškia berniukams iki 6 mėn. amžiaus, išnyksta savaime.
- Prievarčio stenozė: Tai įgimtas prievarčio susiaurėjimas, kuris gydomas chirurginiu būdu. Dažniausiai iš pradžių atpilama truputį, o tuomet - fontanu, kūdikio svoris krenta. Esant stenozei antrą gyvenimo savaitę (liga gali išryškėti ir vėliau, sulaukus 1,5-2 mėnesių) kūdikis maisto pradeda atpilti jau ne gurkšnį. Atsirūgęs iš karto arba net po 1-2 val. fontanu išpila visą išgertą pieną. Nustoja augti jo svoris, nes privalgęs pieno atpila ir lieka alkanas.
- Gastroezofaginio refliukso liga (GERL): Dėl silpno stemplės rauko į stemplę, ryklę, burną, gerklas patekęs rūgštus skrandžio turinys nudegina jautrią gleivinę.
- Maisto netoleravimas ar alergija maistui: Kartais atpylimui gali turėti įtakos į mamos pieną per maistą patekusios medžiagos, kurių netoleruoja kūdikio organizmas.
- Dirglus kūdikis: Neramus, dirglus vaikas gali prašyti krūties norėdamas prisiglausti prie mamos ir nusiraminti. Gal jis jaučia nerimą, nori mamos švelnumo arba atsibosta gulėti vienam? Kai mama jį priglaudžia prie krūties, pašnekina, gyvenimas iškart pašviesėja, nes jaučia jos kūno kvapą, girdi švelnų balsą. Todėl verkdamas prašo dėmesio, o mama pamano, kad nori valgyti, ir pamaitina. Kūdikis persivalgo, pienas nebetelpa į skrandį ir atpila.
- Padidėjusi raumenų įtampa: Dažno kūdikio raumenys yra įsitempę, tuo pačiu metu ir prievarčio raumuo tarp skrandžio ir dvylikapirštės žarnos. Todėl vaikui skauda, pučia pilvą.
- Pilvo bėdos: Jei gimusiam kūdikiui trūko deguonies, reikėjo gaivinti arba sunkiai sirgo užkrečiamąja arba kita liga, taip pat gali atlieti pieno. Kai vaikas sustiprės, ši bėda išnyks.
Kada reikėtų sunerimti?
Nors atpylimas dažnai yra normalus reiškinys, yra ženklų, į kuriuos tėvai turėtų atkreipti dėmesį. Reikėtų sunerimti, jei kūdikis gausiai atpila po kiekvieno ar beveik po kiekvieno maitinimo, blogai priauga svorio, dažnai užspringsta, atsirūgęs ir atpylęs tampa neramus, raitosi, keičiasi jo veiduko mimika, verkia ir akivaizdu, kad jam skauda. Taip pat nerimauti reikėtų, jei atpylimas fontanu yra labai stiprus, beveik visas suvalgytas maistas yra atpilamas, kūdikio svoris mažėja, o pats atpylimas nemažėja kūdikiui augant. Jei pamaitinate ir po pusvalandžio ant marškinėlių ar seilinuko išsilieja pusė arba net visas pienas, nedidėja arba net sumažėja vaiko svoris, tada reikia atlikti tyrimus dėl virškinimo sistemos ligos. Gelsvas atpiltas turinys gali reikšti, kad jis jau yra apvirškintas, galimai dėl skrandžio sulčių. Tokiu atveju svarbu pasitarti su gydytoju.
Ką daryti, kad sumažėtų atpylimas?
Yra keletas būdų, kaip palengvinti kūdikio atpylimo problemą:
- Tinkama maitinimo poza: Maitinkite kūdikį vertikalioje padėtyje, kad sumažintumėte nuryjamo oro kiekį.
- Po maitinimo palaikykite vertikaliai: Po maitinimo palaikykite kūdikį vertikaliai apie 5-30 minučių, kad jis galėtų atsirūgti ir pasišalintų oras. Šiuo metu neatlikite aktyvių manipuliacijų, pavyzdžiui, nekeiskite sauskelnių, nevartykite mažylio ir stenkitės, kad jis pabūtų ramiai.
- Nepermaitinkite: Venkite permaitinti kūdikį. Maitinkite jį dažniau, bet mažesnėmis porcijomis. Jei kūdikis maitinamas mišinėliu, rinkitės buteliukus su vožtuvėliu (angl. anti-colic valve), kuris padeda sumažinti oro patekimą į skrandį.
- Tinkamas žindymas: Jei kūdikis žindomas, svarbu, kad jis tinkamai apžiotų spenelį ir aplinkinį laukelį, o apatinė lūpa būtų atsivertusi į išorę. Jei tai nepadeda, galite pabandyti nutraukti kelis lašus pieno į kūdikio burnytę ir tada žindyti.
- Mamos mityba: Jei kūdikis maitinamas motinos pienu, atkreipkite dėmesį į mamos mitybą. Kai kurie maisto produktai gali sukelti netoleravimą ar alergiją. Žindyvei rekomenduojama 1-2 savaitėms atsisakyti alergizuojančių produktų ir stebėti kūdikio savijautą.
- Specialūs mišiniai ar priedai: Jei kūdikis maitinamas mišinėliu, gydytojas gali patarti vartoti specialius adaptuotus pieno mišinius (AR - anti-regurgitation), kurie yra tirštesni. Taip pat gali būti naudojami specialūs milteliai pienui sutirštinti arba preparatai, skirti atpylinėjimams mažinti.
- Raminantis aplinka: Nerimaujantį, sudirgusį mažylį valgydinkite tik nuraminusi.
Jeigu kūdikis atpila neapvirškintą arba vos apvirškintą, t.y. šviežią pieną ar mišinėlį, tai yra normalu. Jei atpiltas pienas yra apvirškintas, gelsvos ar žalsvos spalvos, su salsvu kvapu, reikėtų sunerimti. Tokiu atveju, svarbu pasitarti su gydytoju, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas.
