Visos būsimos mamos jaudinasi dėl savo mažylio pilvelyje: ar jam ten viskas gerai, ar sveikas, ar sklandžiai auga ir vystosi. Apie 18-20 nėštumo savaitę gydytojas ultragarso metu nuodugniai išmatuos kiekvieną kūdikėlio dalelę. O šiame straipsnyje pateikiame, kaip savaitė po savaitės didėja jūsų mažylio ūgis ir svoris pilvelyje. Atminkite, kad kiekvienas vaikutis vystosi skirtingai ir nukrypimai tikrai nereiškia, kad su jūsų mažyliu kažkas negerai.

Naujagimio svoris priklauso nuo daugelio veiksnių. Kodėl smulkutė mama užaugina tikrą milžiną, o stambi ir aukšta pagimdo vos 3 kg sveriantį mažylį? Nors lietuvaičiai vaikai yra nemažo gimimo svorio, jiems iki pasaulio rekordų - labai toli. Pats sunkiausias visų laikų naujagimis gimė 1879 metais Kanadoje. Jis svėrė 10,5 kg ir išgyvenęs vienuolika valandų mirė. Lietuvos rekordų knygoje užfiksuotas sunkiausias naujagimis, svėręs 6,8 kilogramo. Tačiau ir 5,5-5,8 kg svorio naujagimiai Lietuvos žiniasklaidoje vadinami milžinais, gigantais, apie juos rašomi straipsniai, pranešama per žinių laidas. Palyginimui - 2000 metais Šiauliuose gimusi Rasa Urbonaitė svėrė 450 g ir buvo 28 cm ūgio.

Vaisiaus svorio medicina kol kas dar neišmoko kontroliuoti. Pati nėščioji gali laikytis dietų, kad labai nestorėtų, bet vaisius bet kokiu atveju iš organizmo pasiims tiek, kiek jam reikia. Vaisiaus svorį apytiksliai galima nustatyti ultragarsu. Pirmasis tyrimas atliekamas pirmoje nėštumo pusėje. Antrąkart nėščia moteris tiriama ultragarsu maždaug 34 savaitę, likus mėnesiui iki gimdymo. Tada jau svarbus ir vaisiaus svoris, nes pagal jį gydytojas sprendžia, kokia bus gimdymo eiga.

Net geriausi gydytojai, tiriantys ultragarsu, numatydami naujagimio svorį, gali apsirikti vos ne 1 kg, nes paskutinį mėnesį įvyksta tikras vaisiaus augimo šuolis. Kuo nėštumas didesnis, tuo didesnė paklaida nustatant vaisiaus svorį. Kauno medicinos universiteto klinikų naujagimių ligų gydytoja dr. Jūratė Buinauskienė sako, kad naujagimio dydis skaičiuojamas pagal procentiles - tam tikro amžiaus (skaičiuojant nėštumo savaitėmis) naujagimis turi atitikti tam tikrą svorį. Naujagimiai, kurių svoris patenka tarp 25 ir 75 procentilių yra idealūs, tie, kurie patenka nuo 10 iki 90 procentilių dar „telpa“ į normas, o jeigu naujagimio svoris siekia 10 procentilių ar mažiau - jis per mažas.

Neišnešiotas naujagimis (iki 37 savaičių) niekada nesvers 4 kg. Jeigu vaikelis gimė 41 savaitės ir svėrė 3 160 kg, jis bus per mažas, o jeigu gims 37 savaičių - per mažai svorio bus 2 500 g. Gimęs 41 savaitės berniukas bus per didelis, jei svers 4 105 g. Patys keturi kilogramai nėra rodiklis - jeigu kūdikis gims 35 savaičių ir svers 3 400 g, tai bus jau per daug. Normalus išnešioto naujagimio svoris yra tarp 2,5 ir 3,5 kg. Šie skaičiai pritaikyti Lietuvos gyventojams, todėl medikai vis dažniau susiduria su problema, kaip nustatyti tikrą naujagimio dydį, kai gimdo moterys iš užsienio. Tarkime, Amerikos indėnų vidutinis gimimo svoris yra apie 3 kg, Papua Naujosios Gvinėjos naujagimio vidutinis svoris yra 2,3 kg. Jeigu pagal lenteles atsižvelgdami į Papua Naujosios Gvinėjos naujagimius vertinsime indėnus, jie visi bus per dideli, o jeigu atvirkščiai - per maži. Lentelės ir normos turi būti pritaikytos tam tikrai populiacijai.

Ką lemia naujagimio svoris?

• Mamos tautybė ir rasė. Kalbant apie Lietuvos naujagimius, 3,5 kg - standartinis gimimo svoris. Jei palyginsime viso pasaulio naujagimius, pamatysime gana margą vaizdą. Jei visa populiacija yra žemaūgiai, tautoje moterys neaukštos, smulkios, tai jos tikrai gimdys mažesnius naujagimius nei tose tautose, kur populiacija yra gerokai aukštesnė, moterys aukštos, stambios. Natūralu, kad standartinis naujagimių dydis Japonijoje, Kinijoje, Ispanijoje, o ypač - Portugalijoje, yra gerokai mažesnis nei, tarkime, Skandinavijos šalyse. Tose tautose, kur vidutinis moters ūgis yra apie 150-155 cm, naujagimio svorio vidurkis yra 2,9-3,1 kg. Jei jiems gimsta naujagimis apie 3,5-3,7 kg, jis laikomas labai dideliu. O pas mus toks - visiškai normalus!
• Vaisiaus lytis.
• Diabetas. Per didelį naujagimių svorį dažniausiai lemia mamos diabetas. Insulinas vaisiaus organizmą veikia kaip anabolinis hormonas, tokie vaikučiai turi daug cukraus kraujyje, dėl to užauga tokie dideli. Jei moteris nėštumo metu suserga gestaciniu diabetu, vaikutis irgi gali gimti didesnio svorio. Būna, kad moterys net nežino, kad serga slaptu, vadinamuoju nėščiųjų, diabetu.
• Paveldimumas. Viena iš priežasčių, lemiančių, kokio svorio gims vaikutis - genetika. Jei seneliai ir tėvai stambaus sudėjimo, yra tikimybė, kad dideli bus ir vaikai. Ir priešingai - smulkūs tėvai gimdo nedidelius vaikus.
• „Išorinės“ sąlygos. Kitaip tariant, genetiniai veiksniai šiuo laikotarpiu pasireiškia minimaliai. Bene 80 proc. naujagimio svorio ir dydžio lemia situacija gimdoje, motinos hormonų fonas, placentos ir virkštelės savybės, kitaip tariant - vaisiaus augimo sąlygos. Jei moteriai vienas vaikas gimė didelis, o kitas mažiukas, galbūt laukdamasi pastarojo, ji buvo pasigavusi infekciją, sutriko placentos kraujotaka ar pan.
• Vaikų eiliškumas. Naujagimio svoriui įtakos turi ir tai, kelintas vaikas šeimoje. Vaisiaus svoris didėja su kiekvienu nėštumu iki trečio vaiko. Po to stabilizuojasi ir ima mažėti.
• Pernešiojimas. Dalis didelio svorio naujagimių yra pernešioti. Medicinos požiūriu, vaisius jau laikomas pernešiotu, jei gimsta 42 savaičių. Tokie naujagimiai ne tik sunkiai gimsta. Jie jau patiria deguonies ir maisto medžiagų trūkumą būdami motinos pilve. Nuo 37-38 savaitės placentos funkcijos pradeda mažėti, todėl pernešiotas vaikas kenčia. Nors ir gimęs didelio svorio, toks naujagimis panašus į senuką.
• Rimtos ligos. Didelį svorį gali lemti sunkūs apsigimimai, ypač širdies ir kraujagyslių ligos.

Gamta per daug gudri, o žmogaus organizmas per daug protingas, kad nesuprastų, kokiame kūne auga vaikas. Visa bėda ta, kad šiuo metu tas organizmo savęs pajautimas kartais sutrinka. Taip yra dėl hormoninių dalykų, tam tikrų ligų, veiksnių, kurie neigiamai veikia visus mus, mūsų aplinką, o ypač - motinos organizmą. Jei taip būtų prieš 100-200 metų, 90 proc. tokių moterų būtų mirusios gimdydamos. Istorijos raidoje atsitiko taip, kad išliko ir prisitaikė tiktai tos mamos, kurios sugebėjo išnešioti adekvatų savo organizmui vaisių. Kiekviena motinos kūno ląstelė nuo pastojimo akimirkos jaučia, kokio dydžio vaisių gali išauginti, šią informaciją apdoroja ir „siunčia“ į smegenis, čia tą informaciją smegenys dar kartą perfiltruoja ir duoda įsakymą kitiems centrams - stabdykite (spartinkite) vaisiaus augimą. Ši schema dar mažai išaiškinta, todėl galima pasakyti tiek - vaisiaus svorį reguliuoja ištisas mechanizmas hormonų, kurie dabar vadinami „audinių hormonais“.

Nuostabu, kaip gamta iš anksto viską apgalvoja ir sutvarko, kad vaisiui motinos gimdoje sudarytų pačias geriausias sąlygas užaugti iki reikiamo dydžio. Teoriškai žinome, kad kai prasideda mėnesinės, prasideda ir reprodukcinis amžius. Lietuvoje mėnesinės mergaitėms prasideda vidutiniškai 13-13,5 metų. Teoriškai tokios mergaitės lyg ir galėtų susilaukti vaikų. Tačiau - tik teoriškai. Manoma, kad kol moters kūnas nepasieks tam tikro dydžio, o ypač svarbus tam tikras dubens dydis, tol neprasidės vaisingumo funkcija. Nors mėnesinės ir bus, kiaušinėliai nebus subrendę. Mergaitės ištįsta tarp 12-14 metų, o dubuo baigia augti tik 16-17 metų merginoms. Kita gamtos gudrybė - norint susilaukti vaikų, moters riebalų kiekis turi būti pakankamas ir ne mažesnis už vadinamąjį „kritinį kiekį“, kuris, beje, įvairių moterų šiek tiek skiriasi. Laimei, pagaliau ir populiarioje spaudoje jau aiškinama, kad jeigu riebalų kiekis yra mažesnis nei kritinis, mėnesinės moteriai neatsiras arba sustos. Kai tik moteris pradeda mesti svorį ir badauti arba kai ją užpuola sekinančios ligos, pats akivaizdžiausias ribinio organizmo įtempimo rodiklis yra mėnesinių dingimas. Tai vienas iš kriterijų, įvertinant anoreksijos rimtumą. Jei dingo mėnesinės, psichiatrai ypač susirūpina paciente. Mėnesinių dingimas rodo, kad pasiekta riba, kai organizmas galvoja: „Moteris paliegusi, tad jai reikia pirmiausia sustabdyti mėnesines, kad tik ji nepastotų, nes jos vaisius kentės. Pirmiausia tegul sustiprėja“. Ne veltui svarbiausias instinktas gamtoje yra išlikimo, o tik paskui dauginimosi.

Kai tyrimų metu nustatoma, jog vaisius didelis, tampa aišku, kad moters gimdymas bus sudėtingesnis. Kai vaisius didelis, gimdymas trunka ilgiau. Kur kas ilgesnis pats išvarymo laikotarpis, nes didelio svorio vaikeliui sunkiau praeiti gimdymo takais. Dažnesni ir didesni tarpvietės plyšimai. Užgimdamas didelis vaikutis gali patirti įvairių gimdymo traumų (lūžęs raktikaulis, įstrigę pečiai, rankos paralyžius, kraujavimas į smegenis). Kiekvienu atveju traumos rimtumas yra individualus - lūžęs raktikaulis vaikui sugyja greitai, tačiau rankos paralyžius gali turėti ir liekamųjų reiškinių. Žinoma, kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, nes vienai mamai 4 kg naujagimis gali tapti rimtu išbandymu, o kita tokį pagimdytų visai nesunkiai.

Kai naujagimio numatomas svoris 6000 ir daugiau gramų, tokie atvejai laikomi patologiniais. Tokių vaikelių mamos serga cukriniu diabetu, jos nėštumo metu turi būti ypač stebimos. Viena iš didelio svorio naujagimių problemų - hipoglikemija (per mažas cukraus kiekis kraujyje). Būdami gimdoje tokie „milžinai“ buvo gerai pamaitinti, o kai gimsta ir pradeda valgyti patys, staiga cukraus kiekis sumažėja, ir tokius vaikučius ištinka hipoglikemija, nes pirmomis dienomis mama neturi labai daug pieno. Todėl visiems per didelio svorio naujagimiams tiriamas cukraus kiekis kraujyje.

Jeigu naujagimio svoris „netelpa“ į ūgio ir svorio procentiles, visada ieškoma priežasčių, kodėl taip yra. Paprastai sveikatos problemos išryškėja pirmąją savaitę po gimimo. Naujagimių „milžinų“ tolesnė raida gali būti labai skirtinga. Viską lemia tai, kodėl vaikutis gimė toks didelis, ar jis patyrė traumų gimdamas, po gimimo. Jei lūžo tik raktikaulis, jis sugis greitai, jeigu buvo rankos parezė, didžiajai daliai vaikų atsistato visiškai, tačiau daliai gali būti pažeistas nervas, gali visiškai ir neatsistatyti. Didelio svorio naujagimiai pirmaisiais metais dažniausiai susilygina su bendraamžiais ir nebebūna storuliukai, tačiau apie septintuosius metus, prieš mokyklą, tokie vaikučiai gali pradėti storėti.

Kiekvienas vaikutis savyje turi užtaisą - genetinę programą. Jei gimė mažutėlis, o jo genetinėje programoje užprogramuota, kad jis turi būti didelis, tada prasideda greitas augimas, mokslinėje literatūroje vadinamas „atsigriebimo fenomenu“ („catch up“). Visą laiką organizmas stengiasi sugrįžti į savo genetinio potencialo vėžes, todėl nedidelio svorio ar neišnešioti naujagimiai priauga gerokai daugiau svorio nei gimę išnešioti ir standartiniai. Deja, ne visiems neišnešiotiems naujagimiams taikoma ši spartaus prisivijimo teorija. Pastaruoju metu mokslas daro stebuklus - dėl sudėtingų technologijų sugebama išauginti neišnešiotus vaikučius, gimusius 500-600 g svorio.

Kartu su vokiečių antropologais tyrėme labai neišnešiotų vaikų augimą: tyrimas parodė, kad „kritinis“ svoris, nuo kurio dėl neišnešiotų naujagimių augimo neturėtų kilti rūpesčių - 1 kg ir daugiau. Paprastai daugiau kaip 1 kg svorio gimę naujagimiai pasiveja bendraamžius dar darželyje. Išvados parodė - jei vaikutis gimė sverdamas 1 kg ir daugiau (o juo labiau - 1,5 kg ir daugiau), jo augimas beveik niekuo nesiskiria nuo kitų, o jei vaikutis gimė iki 1 kg, jo augimas strigs. Matyt, tas 1 kg yra kritinė masė, kai vaikas jau gavęs iš motinos kažkokį reikalingą kiekį augimo ir kitokių hormonų, įvairių medžiagų. Deja, negalime mėgintuvėlyje išauginti vaiko, reikalinga mama.

Svorio augimas laukiantis

Paprasčiausias stebėjimo principas - kaip stebėti ir fiksuoti kūno masės pokyčius. Nėščiosios mityba turi užtikrinti adekvatų kūno masės prieaugį. Svertis kasdien nebūtina, tačiau būtų naudinga tai atlikti bent kartą per savaitę. Jei nėščiąją kankina intensyvus tinimas, galvos skausmas, kyla kraujospūdis - pasisverti reikia dažniau. Svorio pokyčius nėštumo metu seka jus prižiūrintis gydytoja ar akušerė. Jei ši procedūra jums nėra maloni, galite jos atsisakyti. Svarbu suvokti, kad normaliu atveju tik nedidelę kūno masės prieaugio dalį sudaro riebalinis audinys (vidutiniškai apie 2,5 kg).

Dėmesio! Jei jūsų šlapimas koncentruotas (tamsios spalvos), dažnai džiūsta burna, liežuvis, kietėja viduriai - vadinasi, išgeriate nepakankamai vandens. Mūsų smegenyse alkio ir troškulio reguliavimo centrai yra labai arti vienas kito - neretai troškulį galime palaikyti alkiu.

• Atsisakykite visų saldžių gėrimų (bet kokių sulčių, vaisvandenių, arbatos ar kavos saldinimo).
• Planuokite pagrindinius valgymus. Pusryčiai, pietūs ir vakarienė turėtų būti pakankamai sotūs, o 2-3 užkandžiai tarp jų - palyginti negausūs. Reikėtų vengti itin dažno užkandžiavimo ir pernelyg ilgų pertraukų tarp valgymų, valgymų praleidimo.
• Padidinkite daržovių kiekį. Kaskart per pusryčius, pietus ar vakarienę valgykite pakankamai daržovių (šviežių salotų, troškintų, virtų, keptų orkaitėje…). Jei per dieną suvalgote 3-4 vaisius, jų kiekio nedidinkite.
• Sumažinkite cukraus kiekį maiste. Rinkitės nesaldintą jogurtą, mažiau cukraus turinčius kasdienius produktus: duoną, sausus pusryčius, košes, varškės gaminius ir kt. Panagrinėkite etiketes: pridėtinis cukrus neturėtų viršyti 5 g/100 g.
• Dėmesio! Vartokite daugiau maistinių skaidulų turinčių produktų - jos padeda išvengti gliukozės „šokinėjimo“ kraujyje, kuris gali lemti alkio protrūkius.
• Padidinkite fizinį aktyvumą.

18-20 nėštumo savaitę atliekama išsami ultragarsinė patikra - išsamiai matuojamas vaikelio dydis Jūsų pilvelyje. Informacija apie vaisiaus matmenis ir atitikmenį savaitėmis įrašomą į nėščiosios kortelę arba atspausdinama atskirame lape (nepameskite jo).

Matmenų reikšmės:

• BPD (angl. Biparietal diameter) - biparietalinis matmuo (atstumas tarp dviejų galvos taškų);
• HC (angl. Head circumference) - galvos apimtis (skersmuo);
• AC (angl. Abdominal circumference) - pilvo apimtis;
• FL (angl. Femur length) - šlaunikaulio ilgis;
• EFW (angl. Estimated fetal weight) - vaisiaus masė.

Pagal kiekvieną iš aukščiau surašytų matmenų apskaičiuojamas vaikelio gestacinis amžius (kiek jam savaičių). Kartais tarp šių matmenų gali būti didelis skirtumas, pavyzdžiui, galvytė rodo 22 savaičių gestacinį amžių, o pilvukas - 25 savaičių. Ir vėl mamytės ima nerimauti, kodėl galvytė maža, o pilvelis didelis. Mums į pagalbą vėl ateina diagramos, kuriose galite pasitikrinti ar Jūsų mažylio matmenys neišeina už normos ribų. Jei telpate į normas, nepaisant to, kad Jūsų matmuo arti minimalios ar maksimalios linijos, nerimauti tikrai nereikia, greičiausiai nėštumą prižiūrintis gydytojas, po kurio laiko (savaitės ar dviejų) norės pakartoti ultragarsinį tyrimą.

Diagramose pagal Jūsų nėštumo savaitę pažiūrėkite kiekvieno matmens minimalias/maksimalias normas:

Pagal BPD, HC, AC ir FL apskaičiuojamas galimas vaikelio svoris pilve. Svorio normas pasitikrinkite lentelėje. Svoris yra normalus, jei telpa į normas. Jei dėl vieno ar kito matmens vis dar neramu, pasikonsultuokite su tyrimą atlikusiu arba jūsų nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Prisiminkite, ultragarsinis tyrimas - tai šešėlių mokslas, o atliekami matavimai ne visada yra 100 % tikslūs. Tyrimo paklaida priklauso nuo daugelio dalykų, pavyzdžiui, tyrimą atliekančio gydytojo patirties, ultragarsinio aparato rūšies, ar tyrimus nėštumo metu visada atliko tas pats gydytojas, ir pan.

Žmogaus kūno sudėjimas yra nulemtas genų, tačiau kūno svorį visais gyvenimo laikotarpiais, įskaitant ir paslėptąjį motinos įsčiose, veikia daugybė veiksnių. Tai fizinis motinos aktyvumas, mityba ar įvairūs žalingi įpročiai, aplinkos tarša ir kt. Atsižvelgiant į visus minėtus veiksnius sunku pasakyti, koks yra gimimo svorio etalonas. Tam yra naudojamos įvairios kreivės. Mergaitės dažniau būna lengvesnės už berniukus. Laikoma, kad normalus išnešioto naujagimio svoris yra tarp 2,5 ir 3,5 kg.

Kartais mažyliai gimsta mažesnio svorio dėl neišnešiotumo ar kitų situacijų (motinos ar vaisiaus liga, žalingi įpročiai, ypač rūkymas nėštumo metu). Naujagimis, gimęs mažiau 2,5 kg laikomas mažo gimimo svorio, mažiau 1,5 kg - labai mažo gimimo svorio, o mažiau 1 kg - ypatingai mažo gimimo svorio. Medikų žargonu, naujagimis, kuris neatitinka gimimo svorio pagal nėštumo trukmę, vadinamas hipotrofišku.

4 kg ir daugiau sveriantys naujagimiai laikomi didelio gimimo svorio. Kartai jie vadinami hipertrofiškais arba makrosomiškais - ypač sveriančiais 4,5 kg ir daugiau, o 5 kg ir daugiau - tiesiog gigantais.

Liesa mama - liesas naujagimis?

Vis dar plačiai paplitęs įsitikinimas, jog antsvorį turinčių motinų naujagimiai gimsta taip pat stori ir drūti. Tačiau tyrimai parodė, kad yra kitaip. Motinos, kurioms nėštumo pradžioje trūko svorio, buvo per lieknos pagal lėlės Barbės peršamą modelį, jau nėštumo pradžioje ir vėliau priauga daugiau, nei normalų ar per didelį kūno masės indeksą turinčios motinos. Mokslininkai mano, jog nėštumo metu liesos moters organizmas pirmiausiai stengiasi atgauti trūkstamą kūno masę iki fiziologiškai įprastinės.

Tyrinėtojų duomenimis nepakankamą kūno masės indeksą turinčių nėščiųjų kiekvienas priaugtas kilogramas vidutiniškai padidina naujagimio kūno masę beveik 50 g, o tuo tarpu antsvorį turinčių motinų kiekvienas priaugtas kilogramas naujagimio kūno masę padidina tik vos 12 g. Taigi - dručkiai, sveriantys daugiau nei 4 kg gimsta liesoms mamytėms, o tai savo ruožtu didina nėštuminio diabeto, padidinto kraujospūdžio riziką motinoms, neabejotinai didina gimdymo užbaigimą per cezario pjūvį, pooperacinių komplikacijų riziką.

Ar didelis naujagimis - gerai?

Pagal Lietuvos statistikos duomenis gimdymų, užbaigtų per cezario pjūvio operaciją vis daugėja (nuo 11,3 proc. 1997 metais išaugo iki 19,4 proc. - 2005 metais). Tai rodo, jog beveik kas penkta moteris negalėjo pagimdyti natūraliais takais. Be abejo, gimdymo operaciniu būdu priežastis reiktų nagrinėti atskirai. Negalima teigti, kad operaciją teko atlikti vien tik dėl didelės naujagimio masės, tačiau tai - viena iš priežasčių. Atitinkamai labai gilių tarpvietės plyšimų gimdymo metu padaugėjo nuo 0,05 proc. iki 0,09 proc. Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacija pasaulio šalių medikams primygtinai rekomenduoja cezario pjūvio operacijų skaičių palaikyti ne daugiau 15 proc. visų gimdymų.

Taigi - vienareikšmiškai galima pasakyti, kad itin didelio svorio naujagimis - vargas ir jam pačiam, ir mamai.

Ką daryti, kad vaikutis įsčiose nenutuktų ir nesulįstų?

Tyrimai parodė, jog mažai judančių, nesportuojančių mamyčių naujagimiai taip pat gimsta didesnės kūno masės, nei reguliariai sportuojančių ar fizinį darbą nėštumo metu dirbančių moterų. Didelės reikšmės turi dieta. Moterų, kurios pirmąjį nėštumo trimestrą gausiai naudojo baltyminius produktus, naujagimiai taip pat sveria virš 4 kilogramų.

Siekiant, kad vaikelis gimtų normalaus svorio, reiktų:

• Rūpintis subalansuota mityba jau prieš nėštumą, kad susiformuotų geri mitybos įpročiai.
• Prieš nėštumą sportuoti, o pastojus tęsti tinkamą nėščiųjų sportą, kaip joga, pilvo šokis ir kt.
• Merginoms niekada net nepradėti rūkyti, o jei tokia bėda atsitiko, tai planuojant pastoti būtinai mesti šį ypač vaikelį žalojantį užsiėmimą. Rūkančių ar prirūkytoje patalpoje būnančių, pasyviai rūkančių motinų vaikeliai gimsta ne tik mažo gimimo svorio, bet ir pažeista centine nervų sistema. Keista matyti, kaip darželyje ar mokykloje tėvai stebisi savo atžalėlių nesugebėjimu sukaupti dėmesio ir visai nenori pripažinti, jog patys savo netinkamu elgesiu prisidėjo prie šio vaikelio mokymosi problemų. Didžiulis džiaugsmas turėtų apimti moteris - motinas, kad uždrausta rūkyti kavinėse. Ten dirbančios moterys įgyja teisę gimdyti sveikus mažylius!
• Kontroliuoti priaugamą svorį per nėštumą. Mokslininkai yra net pateikę rekomendacijas mažą kūno masės indeksą turinčioms moterims (mažiau 19,8 KMI) priaugti 12,5-18,0 kg, o turinčioms normalų kūno masės indeksą (19,8-26,0 KMI) - priaugti 11,5-16,0 kg. Atitinkamai per didelį kūno masės indeksą turinčioms moterims (daugiau 26,0 KMI) rekomenduojama priaugti 7-11,5 kg. Taip galėtų būtų sumažinta rizika gimdyti per didelio svorio naujagimį.

Kokio svorio gimė mama, tokio gims ir vaikas?

Šis mitas irgi nėra tiesa. Reikėtų pamiršti nuostatas, kad motina gimė mažo ar didelio gimimo svorio, tai ir ji gimdys visus kaip vienas tokius pačius vaikučius. Gali būti taip, kad vienas vaikelis gimė per mažo svorio pagal nėštumo trukmę, o kitas - normalus ar net per didelis. Tai priklausys nuo daugelio, jau anksčiau minėtų veiksnių. Taip pat tada, jei tėvas ir/ar motina yra smulkaus kūno sudėjimo, bet kūno masės indeksas normalus, greičiausiai gims mažo svorio vaikeliai, kurie kartais neįtilps į vaisiaus auginimo ar naujagimio svorio kreives.

Apie „skruzdėliukus”

Gimus naujagimiui, kartais galime matyti, kad jis ilgas, liesas, galvutė didelė. Tai vėlyvoji, asimetrinė hipotrofija, atsiradusi dėl sutrikusių riebalų kaupimo. Tokia hipotrofija yra palankesnė tolesnei mažylio raidai. Tačiau, kai gimsta simetriškai atrodantis, liesas vaikelis, mažutė ir galvelė - tai rodo sutrikusį visų ląstelių vystymąsi, taigi ir smegenų ląstelių (o tai gali nulemti įvairius tolesnės raidos sutrikimus). Tokiems naujagimiams po gimimo ypač atidžiai stebimas cukraus kiekis kraujyje. Jei jis per mažas ir nepasiseka koreguoti ankstyvu, ypač dažnu žindymu, tai tuomet palaikoma gliukozės lašine infuzija. Žemas cukraus kiekis - hipoglikemija - tokiems naujagimiams yra pavojinga, nes gali pažeisti smegenis ir tolesnė tokio vaikelio raida taip pat gali sutrikti.

Taip pat hipotrofiški mažyliai neturi pakankamai riebalų atsargų poodiniame sluoksnyje, dėl to jie labai jautrūs atvėsimui, kurį visiškai nesunkiai toleruoja išnešioti, normalaus svorio naujagimiai. Jei „skruzdėliukams” nepakanka šilumos ant mamytės krūtinės, tai tokiems mažyliams gali prireikti papildomų šilumos šaltinių - šildomų čiužininių ar lempų, o kartais net inkubatorių. Jų elgesys, jei nėra gretutinių ligų, būna toks pat kaip išnešiotų, jie aktyvūs, nori ypač dažnai valgyti, kartais būna piktoki. Gal pyksta, kad teko pabadauti?

Kai vaisiaus hipotrofija nustatoma tiriant echoskopu, mamytės ir tėveliai labai sunerimsta. Natūraliai kyla klausimas - ar echoskopiniai matavimai patikimi. Echoskopinio tyrimo tikslumas su leistina 10 proc. paklaida yra 94 proc. Tai labai patikimas tyrimas, bet kaip visur ir visada gali būti klaidų. Viskas priklauso nuo to, kaip atliktas matavimas: nuo kurios iki kurios sienelės, ties kuria vieta, kokiu kampu ir pan. Svarbu ir kokio naujumo ir tobulumo ultragarsinio tyrimo aparatas, kokios jo kompiuterinės programos. Patarimas būtų paprastas - džiaugtis, kai matavimai atitinka normą, būti dėmesingiems, kai nuo normos stebimi nukrypimai, bet visada palikti sau viltį, jog gali būti klaida ir vaikelis gims normalaus svorio.

Šiais laikais stebimas ne tik vaisiaus kūnelio augimas echoskopu, bet atliekama ir doplerometrija, t.y. pastebėjus sulėtintą vaisiaus augimą, stebima ir smegenų kraujotaka. Pastebėjus nepageidaujamus pakitimus smegenų kraujotakoje, jei yra ir vaisiaus hipotrofija, provokuojamas gimdymas. Dažniausiai atliekama skubi cezario pjūvio operacija net esant neišnešiotam vaisiui.

Apie „galiūnus”

Dažnai motinos klausia, ar gerai gimdyti natūraliais takais didelio svorio naujagimį. Reikia visada laikytis taisyklės, kad natūraliais takais ir be komplikacijų praėjęs gimdymas ir gimimas - didelė laimė ir sėkmė tiek motinai, tiek naujagimiui.

Ypač paplitęs klaidingas įsitikinimas, kad daugiau 4 kg gimusį naujagimį reikia kažkaip ypatingai maitinti, kad jam nepakaks motinos pieno ir reikia duoti papildomai mišinuko arba net košę nuo 3 mėnesių. Naujagimiams „galiūnams” galioja tos pačios maitinimo taisyklės, kaip ir gimusiems normalaus svorio. Juos reikia pažindyti po gimdymo per pirmas 2 valandas ir maitinti kas 1,5-2-3 val. pagal naujagimio poreikį, nedarant pertraukų naktį. Papildomą maitinimą reikia pradėti nuo 6 mėnesių, tęsiant žindymą tokiu pačiu ritmu.

Įsitikinimas, kad didelio svorio kūdikiui reikia daugiau maisto, įsigalėjęs ir tarp pačių medikų, ypač vyresnės kartos. Jie pasilikę prie senų žinių, kai medikai buvo mokinami maitinti kūdikius jau nuo antros savaitės pagramdant obuoliuko, nuo trečio mėnesio - duodant košę. Mamos tada pasikliovė medikų žiniomis. Joms buvo draudžiama žindyti kūdikius naktį, kad „pailsėtų skrandukai”. Daugybė patarimų, slopinančių pieno gamybą, padarė savo darbą. Mišiniais ir košėmis primaitinti kūdikiai miegodavo ir miega ilgiau. Sunkų, jų virškinimo sistemai tik labai pusėtinai pritaikytą maistą, jie virškina 3-4 valandas. Žindamas kūdikis nori valgyti dvigubai dažniau, nes motinos pienas suvirškinamas per 2 val., o motinos organizmą būtina stimuliuoti, kad skirtųsi hormonas, užtikrinantis pieno gamybą, kas 2-3 val. Deja, labai dažnai dažnas kūdikio noras žįsti, ypač „dručkio”, yra interpretuojamas kaip maisto trūkumas ir nemotyvuotai pradedamas primaitinimas mišinuku ar košėmis.

Ūgio ir svorio grafikai parengti pagal Medicinos mokslų daktarės J. Duomenis suvesti reikėtų taip: ūgį - centimetrais (pvz. 88 cm), svorį - kilogramais (pvz. Jei paskyroje yra įvesta informacija apie vaikus, sistema pagal lytį automatiškai parinks reikiamus ūgio/svorio procentilinius duomenis.

O tai ką gydytoja sako? Mano vidurinioji atrodė visai neauga iki kokių 2metų. Ir dabar nėra aukšta. Bet telpa į tas lenteles. Nors aš jų perdaug nesureikšminu. Gydytojai irgi pasirodė keista kad tarp 5-6 mėn paaugo 1 cm ir tarp 6-8 mėn vėl 1 cm (gaunasi bendrai kad per 3 mėn vos 2 cm) svoris auga, vaikas apetitu nesiskundžia, valgo dažniausiai noriai tiek PM tiek košės, vaisius, daržovės. Sveikos, buvom vizite 6 mėn ir veneik 8 mėn tai vaikas per 2 mėn paaugo vos 1 cm, nežinau kažkaip neramu.

Kūdikių ūgio matavimas nėra labai tikslus. Gali ne iki galo ištiesti kojas, ypač jei vaikas muistosi, ir nesigaus tiksliai. Dėl ūgio mažiausiai sukčiau galvą. O va dėl sėdėjimo ir pan, jau pats laikas pas neurologą. Nėra dar kritiška, bet 8mėn jau toks ant ribos.

Pagal 2009 m. patikslintas IOM rekomendacijas. Ši svorio nėštumo metu skaičiuoklė yra pakankamai universali, tačiau, atsižvelgdamas į tavo kūno ypatumus ir nėštumo eigą, gydytojas gali rekomenduoti tau priaugti šiek tiek daugiau ar mažiau svorio. Pavyzdžiui, nėštukės, kurias labai vargina pykinimas, pirmaisiais mėnesiais ne tik kad nepriauga, bet ir netenka svorio.

Pirmomis savaitėmis po nėščiųjų (gestacinio) diabeto nustatymo ir mitybos pokyčių gali sustoti augti svoris ar netgi nedaug, 1-3 kg, sumažėti. Rekomendacijos dėl svorio prieaugio nėštumo metu sergančioms gestaciniu diabetu ir juo nesergančioms moterims yra tokios pačios. Tyrimai rodo, kad per didelis svorio augimas nėštumo metu siejamas su didesne gestacinio diabeto rizika, blogesnėmis gliukozės kontrolės galimybėmis ir dažnesnėmis nėštumo komplikacijomis. Gyvensenos pokyčiai ir gliukozės kiekio stebėsena per nėštumą yra labai svarbios, ypač moterims turinčioms antsvorio ar nutukimą.

tags: #kudikio #svoris #nestumo #metu

• Eddie Murphy kelionė
• Bananų ir varškės receptai
• IVF kraujo tyrimo svarba
• Vaikiškos suknelės nuomai Vilniuje
• Tapti tėvais: emocinis aspektas