Šlapimo tyrimas - tai tyrimas, atliekamas iš žmogaus šlapimo, kuris gali būti paskirtas dėl įvairiausių priežasčių. Gydytojas gali jį skirti profilaktiškai, įtariant šlapimo organų infekciją, o taip pat tam, kad atmestume įvairias kitas ligas, tokias kaip kepenų, inkstų uždegimines ligas, cukrinį diabetą ir pan. Šlapimo tyrimai yra viena paprasčiausių ir efektyviausių diagnostikos priemonių, leidžianti nustatyti daugybę organizmo sutrikimų. Tokie tyrimai padeda laiku pastebėti inkstų, šlapimo takų ar kitų sistemų ligas bei stebėti organizmo būklę. Šlapimo tyrimai yra laboratoriniai tyrimai, kurių metu analizuojamas šlapimas siekiant išsiaiškinti, ar organizme vyksta kokie nors patologiniai procesai. Paprasčiausias būdas įvertinti galimus šlapimo takų susirgus - atlikti bendrąjį šlapimo tyrimą. Jo metu nustatomas šlapimo rūgštingumas (pH), ketonai ir santykinis tankis (SG), leukocitai, bakterijos, baltymai, gliukozė ir kt. Šlapimo tyrimas gali būti atliekamas tiek profilaktiškai, tiek atsiradus tam tikriems simptomams. Be to, šlapimo testas (tyrimas) gali būti skiriamas siekiant stebėti lėtines ligas, tokias kaip diabetas, ir įvertinti jų poveikį inkstų funkcijai. Šlapimo tyrimų rezultatai suteikia išsamią informaciją apie organizmo būklę ir leidžia nustatyti įvairius sveikatos sutrikimus, tokius kaip šlapimo takų ar inkstų infekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimai ar tam tikros ligos. Pakitę šlapimo tyrimo rezultatai gali rodyti įvairius sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, inkstų ar šlapimo takų infekcijas, uždegimus, medžiagų apykaitos sutrikimus, tokius kaip diabetas, ar net rimtesnes ligas, kaip kepenų pažeidimai. Šlapimo tyrimai yra vieni dažniausiai atliekamų tyrimų, juos gydytojai bent kartą per metus atlikti rekomenduoja net ir savo sveikata nesiskundžiantiems pacientams. Bendras šlapimo tyrimas (BTŠ) - tai laboratorinis tyrimas, kurio metu vertinama šlapimo spalva, kvapas ir drumstumas. Rezultatai leidžia įvertinti šlapimo takų ir šlaplės, inkstų, lyties organų bei kitus organizmo patologinius pokyčius. Šlapimo sudėtis priklauso nuo paciento gyvenimo būdo: mitybos, vartojamų vaistų, žalingų įpročių ir kitų veiksnių. Šio tyrimo atlikimas yra greitas ir neskausmingas, tyrimo kaina nėra didelė, tad bendras šlapimo tyrimas naudojamas pradinei diagnozei ir suteikia gydymui vertingos informacijos. Šis tyrimas yra atliekamas tiek profilaktiškai medicininės apžiūros metu, tiek skundžiantis dėl įvairių negalavimų. Bendrasis šlapimo tyrimas gali būti atliekamas vaikui ar bet kokio amžiaus suaugusiems. Jei gydytojas paskyrė šį tyrimą, dar neverta išsigąsti - tai visiškai normali praktika, tyrimu tiesiog siekiama gauti patikimų duomenų apie paciento sveikatos būklę. Bendrą šlapimo tyrimą gydytojas rekomenduos atlikti profilaktiškai, nes šlapimas gali atskleisti tam tikrus susirgimus, kurių simptomų nejaučiate. Taip pat šis tyrimas atliekamas sergant peršalimo, įvairiomis virusinėmis ligomis ar uždegimais. Tiriant šlapimą vertinama įvairių organizmo sistemų veikla, tad jis dažniau rekomenduojamas atlikti nėštumo metu. Analizuojami rodikliai svarbūs ir tiriant pacientą dėl narkotikų, dėl lytiškai plintančių ligų. Periodiškai atlikti bendrą šlapimo tyrimą rekomenduojama dėl inkstų ligų profilaktikos, nustačius didesnę jų riziką. Dėl nuosėdų yra atliekamas mikroskopinis tyrimas. Jo metu tiriama nuosėdų sudėtis, kurią gali lemti uždegimas, lėtinės ligos ar ūminis būklės pablogėjimas. Svarbu žinoti, kad daugeliu atvejų ligų simptomai gali būti nejuntami arba, priešingai, juntamus simptomus gali lemti vaistų vartojimas, mitybos pokyčiai, tam tikros ūminės priežastys. Šlapimo tyrimai suteikia daug informacijos ir yra greitai atliekami, tad visais atvejais rekomenduojama nedelsti ir išsiaiškinti pakitusios savijautos priežastis.
Kada ir kodėl atliekamas šlapimo tyrimas vaikui?
Šlapimo tyrimas gali būti atliekamas tiek profilaktiškai, tiek atsiradus tam tikriems simptomams. Jei kūdikis gerai jaučiasi, miega, yra taisyklingai maitinamas, svoris ir ūgis auga nuosekliai, profilaktiškai tirti šlapimą tikrai nebūtina. Mat tinkamai surinkti mažylio šlapimą gan sunku. Netinkamai surinkto šlapimo rezultatai gali neparodyti tikrosios padėties ir versti nepagrįstai nerimauti. Kas kita, jei kūdikis serga, karščiuoja, nevalgo, jei jam prastai auga svoris. Tuomet šlapimo tyrimas gali padėti sužinoti ar patikslinti esamo negalavimo priežastį. Šlapimo pokyčiai paprastai rodo šlapimo organų sistemos bėdas. Būtina atminti, kad mažyliui pradėjus karščiuoti temperatūra gali pakilti ne tik dėl šaltojo sezono ligų. Temperatūra gali rodyti ir infekcinį šlapimo organų sistemos uždegimą. Jei šlapimo tyrimo rezultatai nerodo inkstų, šlapimo takų ar pūslės infekcijos, tuomet ieškoma kitų karščiavimo priežasčių. Šlapimo tyrimus rekomenduojama atlikti bent kartą per metus profilaktikai. Atsiradus simptomams, tokiems kaip skausmingas šlapinimasis, dažnas noras šlapintis ar kraujas šlapime, tyrimus reikėtų atlikti nedelsiant pagal gydytojo rekomendaciją.
Kaip suprasti šlapimo tyrimo rezultatus?
Šlapimo tyrimas yra greitas ir paprastas, tačiau gali suteikti daug svarbios informacijos apie paciento sveikatą. Būtent dėl to šis laboratorinis tyrimas yra vienas pirmųjų, kurį gydytojai rekomenduoja atlikti tikrinant sveikatą. Šlapimo analizė atskleidžia inkstų ir kitų organų veiklos sutrikimus, parodo uždegimus ir leidžia nustatyti ligas ar sveikatai pavojingus pokyčius organizme. Šlapimo tyrimų rezultatai suteikia daug informacijos ir yra greitai atliekami, tad visais atvejais rekomenduojama nedelsti ir išsiaiškinti pakitusios savijautos priežastis. Verta žinoti, kad kai visos organizmo sistemos funkcionuoja tinkamai, šlapimas yra skaidrus, neutralaus kvapo. Pastebėjus spalvos pakitimus, drumstumą, blogą kvapą, jaučiant norą dažnai šlapintis ar skausmą šlapinimosi metu, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju. Sveiko žmogaus šlapimo norma per parą siekia 1,5-2 litrus, normalu šlapintis vidutiniškai kas tris valandas. Pastebėjus tam tikrų nukrypimų, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju - tiek dažnas, tiek ir retas, nereguliarus šlapinimasis gali būti įspėjimas apie tam tikrus sveikatos sutrikimus. Savo sveikata reikėtų susirūpinti ir tuomet, jei pastebite, kad kartu su šlapimu išsiskiria gleivės ar kraujas. Tai išties verčia sunerimti, tačiau nereikėtų jaudintis anksčiau laiko. Kraujas šlapime gali rodyti vidinį kraujavimą, kuris vyksta dėl polipų, navikų, sergant akmenlige, tuberkulioze ar inkstų uždegimu ir kitomis ligomis, tačiau pavienių eritrocitų taip pat gali atsirasti ir dėl patirto didelio fizinio krūvio. Geriausia ne spėlioti, o pasitikrinti - bendro šlapimo tyrimo rodikliai įgalina tikslią ir ankstyvą diagnostiką.
Pagrindiniai šlapimo tyrimų rodikliai:
- SG (specifinis tankis): rodo, kaip funkcionuoja inkstai. Jo norma - 1,010-1,025. Rodiklis gali varijuoti: tai lemia paciento suvartotų skysčių kiekis, paros metas ir kt. Padidėjęs tankis gali rodyti dehidrataciją.
- pH (rūgščių / šarmų santykis): optimalus rodmuo - 5-7. Kinta priklausomai nuo vartojamo maisto.
- ERY (eritrocitai): norma - iki 5 μl. Padidėjęs kiekis gali lemti inkstų, šlapimo pūslės, prostatos ligos.
- LEU (leukocitai): norma - iki 10 μl. Padidėjimas rodo šlapimo organų infekciją.
- PRO (baltymai): norma - nuo 0 iki 0,3 g/l. Rodikliui padidėjus galima įtarti podagrą, inkstų ligas. Baltymų kiekis padidėja pakilus temperatūrai, dėl didelio fizinio ar emocinio krūvio.
- GLU (gliukozės koncentracija): šlapime neturėtų būti.
- NIT (nitritai): šlapime neturėtų būti.
- KET (ketonai): atsiranda dėl riebalų skilimo organizme.
- BIL (bilirubinas): atsiranda sutrikus kepenų veiklai.
- URB (urobilinogenas): norma - iki 3,4 μmol/l.
Kaip tinkamai surinkti šlapimo tyrimui?
Tam, kad šlapimo tyrimas būtų atliktas tinkamai ir rezultatus būtų galima vertinti, labai svarbu tinkamai surinkti šlapimą. Vyresniems vaikams ir suaugusiems tai padaryti nėra sudėtinga. Labai svarbu, kad šlapimo tyrimas renkamas ne į bet kokį indelį, o tik į sterilų vienkartinį indelį, kurį paprastai įsigyjame vaistinėje. Šlapimas renkamas iš vidurinės šlapimo srovės. Tai reiškia, keletą pirmų lašelių nerenkame, o tik po to kišame indelį ir renkame šlapimą. Kai šlapimo tyrimą reikia atlikti mažiems vaikams arba kūdikiams, kurie dar nemoka kontroliuoti savo šlapinimosi, tai surinkti šlapimą yra sudėtingiau. Tam, kad šlapimo tyrimas būtų surinktas tinkamai, šlapimo surinkimo maišeliai, kuriuos klijuojame ant išorinių lytinių organų, nėra tinkami, kadangi tokiu atveju surinktas šlapimas nėra pakankamai švarus ir tyrimo rezultatai esant pokyčių šlapime vis tiek negalės būti vertinti ir reikės kartoti šlapimo tyrimą. Todėl geriausia iškart surinkti šlapimą tinkamai - t. y. palikti vaiką be kelnių ir sauskelnių ir gaudyti šlapimo srovę. Tai nėra labai paprasta, tačiau tai yra geriausias šlapimo surinkimo būdas. Galima duoti vaikui daugiau atsigerti.
Ruošiantis tyrimui:
- Dieta ir skysčių vartojimas: 10-12 val. iki tyrimo laikykitės įprastos dietos, venkite aštraus, sūraus maisto, taip pat produktų, galinčių pakeisti šlapimo spalvą, pvz., burokėlių ar morkų.
- Fizinio aktyvumo ribojimas, lytiniai santykiai, menstruacijų ciklas, vaistų ir papildų vartojimas: šie veiksniai gali turėti įtakos tyrimo rezultatams, todėl svarbu apie juos informuoti gydytoją.
- Higienos taisyklės: Prieš rinkdami mėginį nusiplaukite rankas, apsiprauskite išorinius lytinius organus tik vandeniu ir nenaudokite jokių dezinfekcinių medžiagų.
Šlapimo mėginio surinkimas: Rytinis šlapimas - renkamas pirmasis šlapinimasis po 8 val. Tyrimui pristatyti surinktą šlapimo indelyje „vidurinę porciją“, t.y. pirmąją čiurkšlę nuleisti į tualetą, vidurinę-į indelį (20-50 ml) ir baigti šlapintis į tualetą. Naujagimių ir kūdikių šlapimas renkamas naudojant specialius maišelius (minimalus šlapimo kiekis tyrimui -10 ml). Mažiems vaikams šlapimo ėminį gali padėti surinkti juos prižiūrintys suaugusieji. Vyresni vaikai (jiems paaiškinus) šlapimo ėminį gali surinkti patys. Prieš bendrą šlapimo tyrimą rekomenduojama bent 24 val. Bendram ir (ar) biocheminiams šlapimo tyrimams ėminys renkamas į specialų sterilų šlapimo surinkimo indelį, kurį galima įsigyti vaistinėje. Renkama rytinio šlapimo vidurinė porcija (maždaug apie 10 ml.). Atliekant šlapimo pasėlį, renkama 40-50 ml. Prieš pradedant rinkti šlapimą, reikia švariai nusiplauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu. Reikia pasiruošti sterilų šlapimo indelį. Apsiplauti išorinius lytinius organus, įskaitant ir šlaplės sritį, tekančio vandens srove, nenaudojant jokių dezinfekuojančių medžiagų. Pradėjus šlapintis, leisti pirmai šlapimo porcijai (30-50 ml.) nutekėti į tualetą. Renkant šlapimą, stengtis nepriliesti indelio kraštų prie lytinių organų. Nuplaunamas varpos galas, įskaitant sritį, kur atsiveria šlaplė, tekančio vandens srove. Pradėjus šlapintis, leisti pirmai šlapimo porcijai (30-50 ml.) nutekėti į tualetą.
Kokie požymiai rodo, kad kūdikis serga inkstų ar šlapimo organų sistemos ligomis?
Negalavimą paprastai išduoda pakitusi šlapimo spalva ir kvapas. Šis tampa aštresnis, nemalonus. Kalbant apie pasikeitusią šlapimo spalvą, sauskelnėse galima rasti geltonų ar rusvų dėmių, kažką panašaus į pūlingas išskyras. Kūdikis paprastai būna neramus, riečiasi nuo skausmo, kai šlapinasi. Vyresnis vaikas, žinoma, jau pats gali pasakyti, kad jam skauda šlapinantis, dažniau bėgioja į tualetą arba kojytes laiko suspaustas, trina vieną į kitą, tarsi šlapintis jam būtų nemalonu. Na, o dažniausias požymis, rodantis šlapimo organų sistemos infekciją, - tai pakilusi aukšta temperatūra.
Šlapimo spalvos pakitimai:
- Skaidrus ir gelsvas: sveiko žmogaus šlapimas.
- Geltonas ar tamsiai geltonas: gali rodyti skysčių trūkumą.
- Drumstas: gali būti dėl didelio purinų turinčių maisto produktų vartojimo.
- Žalsvai rudas: gali lemti tam tikri pigmentai, atsirandantys dėl tulžies veiklos pokyčių.
- Raudonas: gali rodyti šviežio kraujo patekimą.
- Rudas: gali rodyti seno kraujo patekimą.
Šlapimo spalva priklauso nuo daugybės veiksnių ir ne visada rodo negalavimus. Spalvą lemia mitybos įpročiai ir vartojami produktai, pavyzdžiui, šlapimo spalva gali laikinai pasikeisti suvalgius daugiau morkų ar burokėlių. Jei toks pokytis yra laikinas, neverta nerimauti. Juolab, kad sveiko žmogaus šlapimo spalva gali varijuoti nuo šviesiai gelsvo iki sodraus geltono atspalvio. Taip pat būtina žinoti, kad vartojant pernelyg mažai skysčių, šlapimas bus tamsesnis, gali įgauti ryškų oranžinį atspalvį. Taip pat šlapimo spalvą gali lemti ir vartojami vitaminai, maisto papildai ar vaistai, pavyzdžiui, aspirinas nudažo šlapimą rausva spalva. Daugiau dėmesio stebėjimui reikėtų skirti pastebėjus žalsvai rudą šlapimo atspalvį - jį gali lemti tam tikri pigmentai, kurie šlapime atsiranda dėl tulžies veiklos pokyčių. Raudoną atspalvį šlapimas įgauna, jei patenka šviežio kraujo, rudą - jei patenka seno kraujo. Kraujas šlapime gali atsirasti dėl labai įvairių priežasčių ir tik šlapimo tyrimai gali padėti nustatyti tikslią priežastį.
Šlapimo pasėlio tyrimas
Šlapimo pasėlio tyrimas - atliekamas siekiant nustatyti bakterinę infekciją ir jos sukėlėją. Šlapimo pasėlio tyrimas skirtas nustatyti šlapime esančių bakterijų, grybų ar kitų mikroorganizmų buvimą ir jų jautrumą antibiotikams. Šlapimo pasėlis nėščioms moterims yra papildomas tyrimas, atliekamas nustatant nėščioms moterims būdingas infekcijas, pavyzdžiui, šlapimo takų infekcijas ar bakterinę vaginozę, kurios gali būti ypač svarbios nėštumo metu. Šlapimo pasėlio procedūra yra paprasta: pacientas surenka šlapimą į specialų indą, kuris tada siunčiamas į laboratoriją analizei. Ten šlapimas išklojamas ant specialios augimo terpės, kuri leidžia mikrobams augti. Po kelių dienų laboratorijoje atliekamas mikroorganizmų identifikavimas ir jautrumo antibiotikams nustatymas. Gavus rezultatus, gydytojas gali paskirti tinkamą gydymą, atsižvelgdamas į nustatytą infekcijos rūšį ir antibiotikų jautrumą.
