Vanduo plaučiuose, mediciniškai žinomas kaip plaučių edema, yra rimta būklė, kuriai būdingas skysčių kaupimasis plaučiuose. Tai gali sukelti sunkių kvėpavimo sutrikimų ir kitų komplikacijų. Ši būklė gali atsirasti dėl įvairių sveikatos problemų ir smarkiai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę.
Plaučių edema atsiranda, kai plaučių oro maišeliuose (alveolėse) susikaupia skysčių perteklius, dėl kurio deguoniui sunku patekti į kraują. Ši būklė gali būti ūminė, staiga išsivystanti, arba lėtinė, palaipsniui vystanti laikui bėgant.
Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių gali atsirasti vanduo plaučiuose, yra naujagimio aspiracijos sindromas (NAS). Tai būklė, kai naujagimis inhaliuoja (aspiruoja) svetimkūnius, dažniausiai amniono skystį, mekonijų arba kitus skysčius, kurie gali sukelti kvėpavimo takų obstrukciją ir plaučių pažeidimus. NAS yra rimta būklė, kuri gali pasireikšti per pirmas kelias gyvenimo minutes ar valandas. Tai dažnai nutinka, kai naujagimis, gimdamas, inhaliuoja amniono skystį, kuriame gali būti mekonijų - pirmųjų išmatų medžiagų. NAS gali sukelti uždegimą plaučiuose, sumažinti deguonies kiekį kraujyje ir sukelti kvėpavimo pasunkėjimą.
Pagrindinės naujagimio aspiracijos sindromo priežastys yra šios: mekonija amniono skystyje, prastai kontroliuojama nėštumo eiga, gimdymo komplikacijos, tokios kaip ilgas gimdymas ar užsitęsęs prenatalinis stresas. Be to, motinos sveikatos problemos, pavyzdžiui, diabetas, hipertenzija ar infekcijos, gali padidinti riziką, kad naujagimis inhaliuos kenksmingus skysčius.
Kitos plaučių edemos priežastys gali apimti:
- Infekciniai sukėlėjai, tokie kaip plaučių uždegimas, gali sukelti plaučių edemą, sukeldami uždegimą ir skysčių kaupimąsi plaučiuose.
- Aplinkos veiksniai, įskaitant toksiškų medžiagų poveikį ar didelį aukštį, taip pat gali prisidėti prie plaučių edemos išsivystymo.
- Tam tikros genetinės būklės ir autoimuninės ligos gali padidinti pacientų polinkį į plaučių edemą. Pavyzdžiui, sisteminė raudonoji vilkligė (SRV) gali sukelti plaučių uždegimą ir skysčių kaupimąsi.
- Gyvenimo būdo pasirinkimai, tokie kaip rūkymas, per didelis alkoholio vartojimas ir sėslus gyvenimo būdas, gali padidinti plaučių edemos išsivystymo riziką.
- Didelė natrio koncentracija mityboje gali sukelti skysčių susilaikymą, o tai pablogina būklę.
Plaučių uždegimas (pneumonija) yra ūmus plaučių infekcinis susirgimas. Jis būtinas nedelsiant gydyti, kad būtų galima užkirsti kelią rimtoms, gyvybei pavojingoms komplikacijoms. Plaučių uždegimą gali sukelti įvairūs mikroorganizmai ir išoriniai veiksniai. Kiekvienu iš šių atvejų reikia skirtingo gydymo ir stebėsenos. Besimptomis plaučių uždegimas - tai ligos forma, kai nepasireiškia tipiški simptomai, tokie kaip karščiavimas, kosulys ar krūtinės skausmas. Tokiu atveju gali būti jaučiami tik bendro pobūdžio negalavimai: silpnumas, mieguistumas, sumažėjęs apetitas, pasunkėjęs kvėpavimas.
Taip pat svarbu paminėti kvėpavimo sutrikimo sindromą (KSS). Tai dažniausia neišnešiotų naujagimių plaučių liga, kurią sąlygoja plaučių nesubrendimas ir nepakankamas jų susiformavimas. Kuo labiau neišnešiotas naujagimis, tuo labiau tikėtina, kad jis sirgs KSS. Maža to, kvėpavimo takų epitelio ląstelės nepagamina specialios medžiagos - surfaktanto (tai riebalų ir baltymų kompleksas), neleidžiančio plaučių alveolėms subliūkšti. Surfaktanto ankstuko organizme pakankamai būna tik apie 34-35 nėštumo savaitę. Jei neišnešiotas naujagimis gimsta anksčiau - iki 32-34 nėštumo savaitės - dėl nesusiformavusių plaučių ir surfaktanto trūkumo, jam suteikiama kvėpuojamoji pagalba.
Ankštukų oda pirmosiomis valandomis po gimimo atrodo mėlyno atspalvio, ypač jei jiems šalta. Nesvarbu, kaip šilta būtų kambaryje, kūdikiai aplinkos temperatūrą jaučia žymiai vėsesnę, nei suaugusieji. Jei vaiko rankų ir kojų pirštai yra švelniai melsvos spalvos, gydytojai tai vadina periferine cianoze, kurią sukelia nebrandi kraujotakos kontrolės sistema. Jeigu kūdikio oda yra melsvo atspalvio aplink burną, melsvas liežuvis, lūpos arba apskritai visa odos spalva yra melsvai rožinė, kitaip vadinama „sutemų”. Tada galimai mažylis turi sunkesnę problemą - centrinę cianozę.
Kūdikiai gali turėti ir kitų kvėpavimo sistemos problemų, pavyzdžiui, apnėjas. Apnėjos dažniausiai atsiranda 1-2 gyvenimo savaitę ir gali tęstis net 2-3 mėnesius po gimimo. Kuo labiau neišnešiotas naujagimis, tuo apnėjos dažnesnės. Gimusiems 32-33 sav. naujagimiams būna 14 proc., 30-31 sav. - 50 proc, o 28 sav. ir mažiau - 85-100 proc. Žmogaus kvėpavimą reguliuoja galvos smegenų kvėpavimo centras, kuris neišnešiotiems naujagimiams nėra visiškai susiformavęs ir subrendęs. Tarp kvėpavimo judesių gali būti trumpalaikiai (trunkantys keletą sekundžių) kvėpavimo sustojimai. Tačiau, jei kvėpavimo sustojimai užtrunka ilgiau nei 15-20 sekundžių, gali sumažėti kraujo įsotinimas deguonimi ar net suretėti širdies ritmas (bradikardija). Tokia būklė ir yra vadinama neišnešiotų naujagimių apnėja.
Simptomai
Plaučių edemos simptomai yra dusulys, kosulys (dažnai su rausvais arba putojančiais skrepliais), švokštimas, krūtinės skausmas ir padažnėjęs kvėpavimas. Jei plaučių uždegimas pasireiškia be aiškių simptomų, gali būti jaučiami tik bendro pobūdžio negalavimai: silpnumas, mieguistumas, sumažėjęs apetitas, pasunkėjęs kvėpavimas.
Naujagimio aspiracijos sindromo (NAS) simptomai gali apimti kvėpavimo pasunkėjimą, sumažėjusį deguonies kiekį kraujyje, uždegimą plaučiuose. Svarbiausias mekonio aspiracijos sindromo (MAS) simptomas yra kvėpavimo sutrikimas. Naujagimis kvėpuodamas gali greitai kvėpuoti arba niurzgėti. Kai kurie iš jų gali nustoti kvėpuoti, jei mekonis užkimš jų kvėpavimo takus.
Kiti kūdikių susirgimų simptomai, kurie gali būti susiję su kvėpavimo sistema:
- Virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (peršalimas): gerklės skausmas; užsikimšusi nosis; varvanti nosis; čiaudėjimas; karščiavimas.
- Gripas: karščiavimas; raumenų skausmai; varvanti nosis; gerklės skausmas.
- Plaučių uždegimas: karščiavimas; švokštimas; apsunkintas kvėpavimas; kosėjimas.
- Laringitas: "lojimą" primenantis kosulys; užkimęs balsas; karščiavimas; gerklės skausmas; skausmas ryjant.
- Bronchiolitas: kosulys ir varpanti nosis; pasunkėjęs kvėpavimas; švokštimas; dažnesnis kvėpavimas; mieguistumas; nesugebėjimas valgyti ir gerti dėl dažno kvėpavimo.
Apnėjos metu vaiko kūnas tampa blyškus ir suglebęs, aplink lūpas oda tampa melsva. Jei kvėpavimo pauzės atrodo per ilgos, tai gali reikšti, kad reikia imtis veiksmų, pavyzdžiui, švelniai patrinti kūdikio pėdutę. Jei kūdikio širdelė sulėtėja iki mažiau nei 100 dūžių per minutę (bradikardija), tai dažniausiai sukelia apnėjos.
Gydymas
Naujagimio aspiracijos sindromo (NAS) gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo. Lengvais atvejais gali prireikti tik stebėjimo ir papildomo deguonies tiekimo. Sunkesniais atvejais gali prireikti mechaninio vėdinimo, kad būtų užtikrintas tinkamas deguonies kiekis kraujyje. Be to, gali būti skiriami vaistai, padedantys sumažinti uždegimą ir pagerinti kvėpavimo takų funkciją. Naujausios terapijos galimybės apima naujagimių plaučių surfaktanto terapiją, kuri padeda sumažinti plaučių paviršiaus įtempimą ir pagerina kvėpavimo funkciją.
Mekonio aspiracijos sindromo (MAS) gydymas apima naujagimio poreikį nedelsiant gydyti, kad būtų pašalintas mekoniumas iš viršutinių kvėpavimo takų. Gydytojas gali įkišti vamzdelį į naujagimio trachėją, kad iš jos ištrauktų skystį, kuriame yra mekonio. Gydytojas naudoja maišelį ir kaukę, kad padėtų naujagimiui kvėpuoti. Gydytojai gali skirti tolesnį gydymą, kad naujagimiui nepatirtų MAS komplikacijų.
Plaučių uždegimo gydymas priklauso nuo jo sukėlėjo. Bakterinis plaučių uždegimas gydomas antibiotikais, virusinis - simptominiais vaistais (karščiavimą mažinančiais, atsikosėjimą skatinančiais), o sunkesniais atvejais gali prireikti deguonies terapijos ar net gydymo stacionare. Reabilitacija po plaučių uždegimo yra svarbus sveikimo etapas, padedantis atkurti kvėpavimo funkciją, sustiprinti imuninę sistemą ir sumažinti pakartotinio susirgimo ar lėtinio plaučių uždegimo riziką.
Kvėpavimo sutrikimo sindromu (KSS) sergančiam naujagimiui papildomai skiriama deguonies. Jei papildomo deguonies nepakanka, kvėpavimo takuose sudaromas nuolatinis teigiamas slėgis (CPAP). Jei mažylio kvėpavimas yra ypač apsunkintas ir CPAP gydymas neefektyvus, tada į vaikučio trachėją įkišamas specialus vamzdelis - dirbtinis kvėpavimas. Sunkiausiais atvejais, dažniausiai, kai naujagimiui tenka įkišti vamzdelį į trachėją, kartu į plaučius sušvirkščiamas dirbtinis surfaktantas.
Apnėjoms gydyti, skatinant naujagimio kvėpavimo centrą, skiriamas medikamentas kofeinas. Taip pat gali būti taikomas teigiamas slėgis kvėpavimo takuose (CPAP). Kartais, kai apnėjos būna gilios ir dažnos, naujagimį tenka prijungti prie dirbtinio kvėpavimo aparato.
Plaučių edemos gydymas sutelktas į pagrindinės priežasties šalinimą ir simptomų palengvinimą. Mitybos pokyčiai: natrio suvartojimo sumažinimas gali padėti išvengti skysčių susilaikymo. Jei gydymas namuose nėra efektyvus ir dehidratacijos simptomai išlieka arba suintensyvėja, būtina nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju ar kreiptis skubiosios pagalbos.
Visiems neišnešiotiems naujagimiams būtina užtikrinti šilumą. Ankstukai gyvena šiltuose inkubatoriuose, o visi naujagimių skyriai yra pačios šilčiausios vietos. Tinkamos visos kasdienės atsargumo priemonės, kad ankstukui nebūtų šalta. Visi daiktai, kurie bus naudojami, turi būti pašildyti.
Neišnešiotų kūdikių oda yra labai gležna. Saugant mažylio odą imamasi daug priemonių: naudojami specialūs medicininiai pleistrai, minkšti barjerai tarp odos ir intraveninių kateterių bei tvarsčių. Prausimuisi naudojamas specialios temperatūros šiltas vanduo. Saugant mažylio odą, svarbu užtikrinti, kad visi, kas liesis ir laikys kūdikį, darytų tai labai švelniai ir atsargiai.
NAUJAGIMIO PRIEŽIŪRA: pediatro vadovas 1 savaitei
Naujagimio aspiracijos sindromas diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais, istorija ir fiziniu tyrimu. Gydytojai dažnai atlieka krūtinės ląstos rentgeno tyrimą, kad įvertintų plaučių būklę ir nustatytų, ar yra skysčių ar mekonijų. Taip pat gali būti atliekami deguonies kiekio matavimai kraujyje, siekiant įvertinti kvėpavimo funkciją.
Plaučių edemos diagnozė prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Sveikatos priežiūros specialistai surinks išsamią paciento anamnezę, įskaitant visas gretutines sveikatos būkles, neseniai persirgtas ligas ir gyvenimo būdo veiksnius.
Naujagimių infekcija dažniausiai neturi būdingos klinikos, gali būti įvairiausių negalavimo požymių: pilkšva ar tarsi marmuras odos spalva, padažnėjęs, apsunkintas kvėpavimas arba kvėpavimo sustojimai (apnėja), dažnas pulsas, padidėjusios kepenys ir blužnis.
Gydant gripu sergantį kūdikį, svarbiausia stebėti, kad jam netrūktų skysčių, ir kad jis jaustųsi gerai. Jei mažylis pagelsta pirmą parą, gelta ryškėja greitai, nustatomas labai didelis bilirubino kiekis kraujyje, būtina gydyti. Naujagimių gelta gydoma mėlynosios šviesos spinduliais - vadinamąja fototerapija. Vykstant fototerapijai gali atsirasti šielus bėrimas, jis gydymui pasibaigus išnyks. Kartais, kai bilirubino kiekis kraujyje ypač didelis, gali būti perpilamas pakeičiamasis kraujas.
Jei kūdikiui viduriuojant, pastebėjote bent vieną iš dehidratacijos simptomų, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Jei pastebėjote ausų infekcijos simptomus, kreipkitės į gydytoją. Jei įtariate pienligę, kreipkitės į gydytoją.
Jei per pora dienų karščiavimas neatslūgsta, simptomai stiprėja, dingsta apetitas, kūdikis yra itin mieguistas, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Jei per kelias dienas peršalimo simptomai nepalengvėja, bet, atvirkščiai, vaiko būklė tik pablogėja, būtina kreiptis į gydytoją.
Jei pastebėjote sunkų kvėpavimą, mieguistumą, nesugebėjimą valgyti ir gerti dėl dažno kvėpavimo, kreipkitės į gydytoją.
Plaučių edemos prevencija apima rizikos veiksnių šalinimą ir bendros sveikatos palaikymą. Plaučių edemos prognozė labai priklauso nuo pagrindinės priežasties ir gydymo savalaikiškumo.
Geriausias būdas užkirsti kelią MAS yra ankstyvas nustatymas. Gydytojas gali nuspręsti, ar kūdikis patiria stresą, stebėdamas vaisiaus prieš gimdymą. Jie gali imtis veiksmų, kad palengvintų vaisiaus kančias gimdymo metu ir sumažintų kūdikio riziką susirgti MAS.
Dauguma naujagimių, sergančių šia liga, visiškai pasveiksta.
Vanduo yra svarbus visai organizmo veiklai. Vaikui sergant skysčių reikia kur kas daugiau, nes jų netenkama karščiuojant, vemiant, viduriuojant, tad pasistenkite, kad vaikas suvartotų maždaug pusantro karto daugiau vandens nei įprastai. Sunki dehidratacija kūdikiams ir mažiems vaikams labai pavojinga. Jeigu kūdikis ar vaikas susirgo, pasirūpinkite, kad jis gautų daugiau skysčių negu įprastai. Jeigu kūdikis ar vaikas vemia, kas kelias minutes duokite atsigerti mažais gurkšneliais.
Lietuvoje vaikai skiepijami PVC vakcina (skiepais nuo pneumokoko) bei vakcina nuo kokliušo. Taip pat rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19.
Paciento apžiūra. Kraujo tyrimas. Sergant plaučių uždegimu nustatomas padidėjęs leukocitų kiekis, aptinkama toksinių granuliocitų, padidėja eritrocitų nusėdimo greitis, taip pat C reaktyvinio baltymo (CRB) koncentracija kraujo serume. Krūtinės ląstos rentgeno tyrimas.
Kiekvieną kartą, kai ji nustodavo kvėpuoti netgi kelioms sekundėms, atrodydavo, kad mano pačios širdis sustodavo. Stebėti nustojusį kvėpuoti kūdikį tėvams atrodo grėsminga, vis dėlto reikia pasistengti nepanikuoti. Išsigąsti yra natūralu - tos kelios sekundės pavirsta amžinybe. Reikėtų žinoti, kad neišnešioti naujagimiai gali turėti gerokai ilgesnes kvėpavimo pauzes nei suaugusieji be žalingo poveikio. Tėvams reikėtų susikoncentruoti ne tik į kvėpavimo pauzių monitoriaus parodymus. Atidžiai įvertinkite vaiką, ar patogiai guli, ar nepasikeitė odos spalva. Jeigu kvėpavimo pauzės atrodo per ilgos, tai nėra priežastis stovėti ir nieko nedaryti. Pabandykite patrinti savo kūdikio pėdutę švelniai, bet tvirtai. Tai paprastai paskatina kvėpavimą.
tags: #kudikio #plauciuose #vanduo
