Vaikų globos namuose augantys vaikai, kaip ir visi kiti, svajoja apie šeimą ir ilgisi savo tėvų. Nors daugelis jų supranta, kad grįžimas į biologinę šeimą gali būti neįmanomas, jie vis tiek laukia stebuklo - globėjų ar įtėvių, kurie galėtų suteikti jiems namus ir meilę. Kaip teigia specialistai, net ir sunkiai sužeisti vaikai geba kurti ryšius su jais besirūpinančiais žmonėmis. Tapti globėju - tai tam tikra prasme gelbėti pasaulį.
Vaikų globos namuose „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ šiuo metu gyvena 44 vaikai, visi jie yra mokyklinio amžiaus (nuo 7 iki 18 metų). Nors materialiai jiems, regis, nieko netrūksta - jie aprengti, pavalgę, turi kur gyventi, lanko mokyklas ir būrelius - jiems labiausiai trūksta brangiausių žmonių - mamos ir tėčio, šeimos, prie kurios galėtų prisirišti.
Vaikai, augantys globos namuose, patyrė didelę netektį - prarado ne tik tėvus, bet ir artimą aplinką, namus, draugus, mokyklas. Jie dažnai patiria įvairias traumas, kurios atsiliepia jų emocinei būsenai, daro didelį poveikį jų mintims, jausmams ir elgesiui. Todėl globėjų elgesys yra itin svarbus. Svarbu priimti vaikus kartu su jų praeitimi, suprantant, kad jie visada prisimins ir idealizuos savo biologines šeimas.
Svarbu žinoti
- Negalima vaiko akivaizdoje kaltinti jo tėvų, nes vaikas tėvų kaltę prisiima sau.
- Ikimokyklinio amžiaus vaikai, būdami egocentriški, visą tėvų kaltę prisiima sau.
- Mokyklinio amžiaus vaikai klausia, kodėl jiems nepasisekė gimti kitoje šeimoje.
- Dėl chaoso galvoje vaikams sunku susikaupti mokslams, jų mokymosi pasiekimai dažnai būna prastesni.
- Globėjai, keldami daug reikalavimų ir lūkesčių, gali nusivilti, nes vaikas dar nėra susitvarkęs su savo mintimis ir nepajuto saugumo.
Paauglystė - tai nelengvas laikotarpis, kai formuojasi asmenybė ir kyla identiteto klausimai. Paaugliai į išsiskyrimą su tėvais ir įprasta aplinka reaguoja dar sunkiau nei jaunesni vaikai. Kuo dažniau paaugliai yra kilnojami iš vienos šeimos į kitą, tuo silpniau reaguoja į išsiskyrimus, nes išmoksta naudoti gynybiniais mechanizmais. Tai apsunkina naujų ryšių kūrimą, nes vaikas nepasitiki suaugusiaisiais, manydamas, kad bet kokia klaida gali lemti jo atstūmimą.
Santykio su paaugliu kūrimui reikia laiko, kantrybės ir aiškumo. Vaikui reikia sukurti saugumą, nustatyti aiškias taisykles ir paaiškinti lūkesčius. Globėjai turi kantriai įvesti vaiką į savo gyvenimą, supažindinti su buitimi ir laisvalaikio praleidimu.
Visi vaikai, nepriklausomai nuo amžiaus, nori gyventi šeimoje. Vyresni vaikai, ypač sulaukę 16 metų, dažnai praranda viltį, kad juos kas nors įvaikins ar globojos. Jie sunkiau kalba apie jausmus, jaučiasi nesaugūs, tačiau gali atsiskleisti, jei suaugusieji bus kantrūs ir teisingai reaguos į jų elgesį. Svarbu ne kovoti su paaugliais, o įvardinti jų emocijas ir jausmus, suteikiant jiems laiko nusiraminti.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje kasmet apie 3 tūkstančiai vaikų patenka į institucijas. Dažniausiai tai įvyksta dėl tėvų mirties, ligos, socialinių įgūdžių stokos, smurto ar tėvų atsisakymo vaikų. Vaikų patekimas į globos namus dažnai priklauso ir nuo valstybės, laiku nepadėjusios socialinės rizikos šeimoms.
Nauja politika skelbia, kad iki 2020 m. turėtų būti sumažintas institucijose globojamų vaikų skaičius, tačiau tam reikia paruošti pakankamai daug globėjų. E. Petkutė kelia nerimą dėl to, kaip tai daroma.
Vaikų namuose augę žmonės, net ir pasiekę karjeros viršūnes, kartais nori likti anonimiški, nes patirtos naštos jie neneša visą gyvenimą. Jie prisimena vaikystę, auklėtojų rūpestį, tačiau patiria ir bendraamžių patyčias dėl to, kad augo globos namuose.
Be artimųjų augusių vaikų pasiekimai dažnai turi didelę kainą: jie išgyvena ilgesį, klausimą, kodėl buvo palikti, ir sunkiau išmoksta įprasti prie buities.
Aplinkiniai žmonės į vaikus iš globos namų dažnai žiūri kritiškiau, bijo jų ir priskiria blogų savybių, net jei tai tėra mitai. Nors kai kurie vaikai patenka į pataisos namus ar susiduria su alkoholizmu, tai nereiškia, kad visi globos namų auklėtiniai yra tokie.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pastebi socialinės ir ekonominės atskirties įtaką. Mergaitės, norėdamos atitikti turtingesnių bendraamžių lygį, gali ieškoti papildomų pajamų, kartais net per prostituciją.
Edgaras, augęs SOS vaikų kaime, apgailestauja, kad vaikystėje elgėsi netinkamai ir dabar jaučia to pasekmes. Jis jautėsi nesuprastas globėjų ir manė, kad šeimoje būtų buvęs geriau prižiūrimas.
Labiausiai vaikų globos namuose augantiems vaikams trūksta paprasto artimo bendravimo. Nors jie nesijaučia atskirti nuo visuomenės, kartais kyla sunkumų juos įtraukti į laisvalaikio veiklas dėl nustatytų taisyklių.
Kai kurie suaugusieji vaikus iš globos namų laiko blogiu, kurį reikia apeiti. Profesionalių darbuotojų gali neužtekti, kad būtų patenkinti visų vaikų auklėjimo, meilės ir skatinimo poreikiai.
Mitai apie vyresnių vaikų globą
- Mitai apie elgesio problemas: Dažnai manoma, kad globos namų auklėtiniai turi elgesio problemų, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, smurtauja ar valkatauja. Tai absoliuti netiesa.
- Mitai apie agresyvumą: Vyresni vaikai globos namuose gali atrodyti agresyvūs, triukšmingi, nepareigingi, tačiau tai dažnai slepia nesaugumo, baimės ir sumišimo jausmą.
- Mitai apie tėvų elgesį: Egzistuoja mitas, kad paaugliai apgyvendinami institucijoje, nes jų tėvai negali valdyti savo elgesio. Tai neteisybė.
- Mitai apie amžių ir patirtį: Nebūtina būti vyresnio amžiaus ar turėti vaikų auginimo patirties, kad galėtum globoti. Svarbiausia - noras, energija ir motyvacija.
- Mitai apie nuosavybę: Nereikia turėti nuosavų namų ar didelio buto. Svarbu, kad vaikas turėtų savo erdvę miegui, poilsiui ir pamokų ruošai.
- Mitai apie šeimyninę padėtį: Globėjais gali būti vieniši, vedę ar gyvenantys partnerystėje asmenys. Svarbiausia - pakankamai vietos namuose.
- Mitai apie įtaką kitiems vaikams: Vyresni globojami vaikai daro mažesnę įtaką esamiems vaikams nei bendraamžiai mokykloje ar draugai.
Paaugliai, augantys globos namuose, vis dar labai laukia pagalbos ir paramos. Gera rutina ir mylinti aplinka gali padaryti didžiulį teigiamą poveikį jų ateities sprendimams.
Laikinas vaiko svečiavimas: Tai trumpalaikė globa, suteikianti pertrauką globėjams arba galimybė susipažinti su vaiku prieš ilgalaikę globą. Tai pastovūs, trumpalaikiai, suplanuoti susitikimai su vaiku savaitgaliais, švenčių ar vaiko atostogų metu.
Kaip tapti laikinu globėju?
- Pateikite rašytinį prašymą teritoriniam vaiko teisių apsaugos skyriui.
- Pateikite sveikatos pažymėjimo kopiją ir kartu gyvenančių asmenų sutikimus.
- Bus atliekamas tinkamumo priimti vaiką laikui svečiuotis patikrinimas.
Priimti vaiką laikinai svečiuotis reikalingos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos.
Įvaikinimas: Įvaikinimo metu nutrūksta visi ryšiai tarp vaiko ir biologinės jo šeimos. Įvaikintojai tampa vaiko tėvais pagal įstatymą.
Vaiko nuomonės išklausymas: Lietuvoje išklausoma vaiko nuomonė. Paauglys turi sutikti būti globojamas.
Svarbu:
- Siekiant užmegzti saugų ryšį, svarbu laikytis susitarimų ir nepažadėti to, ko negalėsite ištesėti.
- Netekus globos, vaikui gali kilti emocinė trauma. Svarbu atsisveikinti palaipsniui ir su paaiškinimu.
- Kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo aplinkos, kurioje augo, turi galimybę atrasti savo kelią.
Svarbu suprasti, kad vaiko globa - tai ne tik pareiga, bet ir didžiulė atsakomybė. Tačiau tai taip pat ir neįkainojama patirtis, galimybė pakeisti kito žmogaus gyvenimą ir atrasti naujus jausmus.
